- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-30
- Bylos Nr.
- 1A-229-1121/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07874-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Kaltinamasis
- L. K., V. L., E. U., M. L., A. S.
- Advokatai
- Saulius Zakarevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aušros Balžekaitės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo –
L. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių;
V. L. išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių;
M. L. išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių;
A. S. išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių;
E. U. išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. L. K. buvo kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: ji, laikotarpiu (duomenys neskelbtini), dirbdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pareigose, adresu (duomenys neskelbtini), ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatą bei pagal UAB „A“ (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 30.3. punktą būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, siekdama, jog nebūtų nustatytas UAB „A“ turtas, įsipareigojimų dydis ir struktūra, apgaulingai tvarkė UAB „A“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pagamindama netikrus UAB „A“ pinigų išmokėjimo kvitus į juos įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu į UAB „A“ apskaitą nepagrįstai įtraukė metalo laužo pirkimą iš J. K. (duomenys neskelbtini) už 291,60 Lt (84,45 Eur) ir 291,60 Lt (84,45 Eur) išmokėjimą J. K. pagal (duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 291,60 Lt (84,45 Eur), tokiu būdu (duomenys neskelbtini) laikotarpio buhalterinės apskaitos registruose apskaitė neįvykusią ūkinę operaciją, t. y. pagal pinigų išmokėjimo kvitą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, į apskaitą įtraukė automobilių katalizatorių žaliavos įsigijimą už 291,60 Lt (84,45 Eur) ir grynų pinigų išmokėjimą 291,60 Lt (84,45 Eur). Tokiu būdu L. K. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir to paties įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus – „Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai“, vieno iš rekvizitų – „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>.“ Dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už (duomenys neskelbtini) laikotarpį.
2. V. L. buvo kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: ji, laikotarpiu (duomenys neskelbtini), dirbdama UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pareigose, adresu (duomenys neskelbtini), ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatą bei pagal UAB „A“ (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 30.3. punktą būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, siekdama, jog nebūtų nustatytas UAB „A“ turtas, įsipareigojimų dydis ir struktūra, apgaulingai tvarkė UAB „A“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pagamindama netikrus UAB „A“ pinigų išmokėjimo kvitus į juos įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu į UAB „A“ apskaitą nepagrįstai įtraukė metalo laužo pirkimą iš J. K. (duomenys neskelbtini) už 526,60 Lt (152,22 Eur) ir 525,60 Lt (152,22 Eur) išmokėjimą J. K. pagal (duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 525,60 Lt (152,22 Eur), tokiu būdu (duomenys neskelbtini) laikotarpio buhalterinės apskaitos registruose apskaitė neįvykusią ūkinę operaciją, t. y. pagal pinigų išmokėjimo kvitą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, į apskaitą įtraukė automobilių katalizatorių žaliavos įsigijimą už 525,60 Lt (152,22 Eur) ir grynų pinigų išmokėjimą 525,60 Lt (152,22 Eur). Tokiu būdu V. L. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir to paties įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus – „Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai“, vieno iš rekvizitų – „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>.“ Dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už (duomenys neskelbtini) laikotarpį.
3. M. L. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, laikotarpiu (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pareigose, adresu (duomenys neskelbtini), ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatą bei pagal UAB „A“ (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 31.7. punktą būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, siekdamas, jog nebūtų nustatytas UAB „A“ turtas, įsipareigojimų dydis ir struktūra, apgaulingai tvarkė UAB „A“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pagamindamas netikrus UAB „A“ pinigų išmokėjimo kvitus į juos įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu į UAB „A“ apskaitą nepagrįstai įtraukė metalo laužo pirkimus iš:
- P. S. (10 atvejų) (duomenys neskelbtini) laikotarpiu viso už 10 260,47 Lt (2 971,64 Eur) ir 10 260,47 Lt (2 971,64 Eur) išmokėjimą P. S. pagal
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 276 Lt (79,94 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 333,20 Lt (96,50 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 715,01 Lt (207,08 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 174 Lt (629,63 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 483,60 Lt (140,06 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 683,70 Lt (198,02 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 294 Lt (85,15 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 896,28 Lt (1 128,44 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 593,88 Lt (172 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 810,80 Lt (234,82 Eur);
- J. K. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu viso už 7 196,30 Lt (7 346,30 Lt - 150 Lt (2 084,19 Eur)) ir 7 196,30 Lt (7 346,30 Lt - 150 Lt (2 084,19 Eur)) išmokėjimą J. K. pagal
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 706,80 Lt (1 363,18 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 569,40 Lt (164,91 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 859,60 Lt (248,97 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 740,50 Lt (214,46 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 471 Lt (136,41 Eur),
tokiu būdu (duomenys neskelbtini) laikotarpio buhalterinės apskaitos registruose apskaitė neįvykusias ūkines operacijas, t. y. pagal pinigų išmokėjimo kvitus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, į apskaitą įtraukė automobilių katalizatorių žaliavos įsigijimą už 17 456,77 Lt (5 055,83 Eur) ir grynų pinigų išmokėjimą už 17 456,77 Lt (5 055,83 Eur). Tokiu būdu M. L. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir to paties įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus – „Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai“, vieno iš rekvizitų – „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>.“ Dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už (duomenys neskelbtini) laikotarpį.
4. A. S. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, laikotarpiu (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatą bei pagal UAB „A“ (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 25.3. punktą būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, siekdamas, jog nebūtų nustatytas UAB „A“ turtas, įsipareigojimų dydis ir struktūra, apgaulingai tvarkė UAB „A“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pagamindamas netikrus UAB „A“ pinigų išmokėjimo kvitus į juos įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu į UAB „A“ apskaitą nepagrįstai įtraukė metalo laužo pirkimus iš:
- R. Z. (11 atvejų) (duomenys neskelbtini) laikotarpiu iš viso už 6 493,79 Lt (1 880,73 Eur) ir 6 493,79 Lt (1 880,73 Eur) išmokėjimą R. Z. pagal
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 623,20 Lt (180,49 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 534,60 Lt (154,83 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 703,75 Lt (493,44 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 848 Lt (245,60 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 236,80 Lt (68,58 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 289,80 Lt (83,93 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 435 Lt (125,98 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 899,99 Lt (260,66 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 310 Lt (89,78 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 312,65 Lt (90,55 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 300 Lt (86,89 Eur);
- A. J. (4 atvejus iš 5-ių) (duomenys neskelbtini) laikotarpiu iš viso už 2 546,20 Lt (737,73 Eur) ir 2 546,20 Lt (737,73 Eur) išmokėjimą A. J. pagal
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 824,50 Lt (238,79 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 180 Lt (52,13 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 392,50 Lt (113,68 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 149,20 Lt (332,83 Eur);
- Y. B. viso (5 atvejai) už 8 508,67 Lt (2 464,28 Eur), iš jų: laikotarpiu (duomenys neskelbtini) už 7 189,75 Lt (2 082,30 Eur), (duomenys neskelbtini) už 1 318,92 Lt (381,99 Eur) ir 8 508,67 Lt (2 464,28 Eur) išmokėjimą Y. B. pagal
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 934,60 Lt (270,68 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 691,15 Lt (779,41 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 673,10 Lt (484,56 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 890,90 Lt (547,64 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 318,92 Lt (381,99 Eur);
- S. S. (2 atvejai) (duomenys neskelbtini) laikotarpiu viso už 21 954,42 Lt (6 358,44 Eur) ir 21 954,42 Lt (6 358,44 Eur) išmokėjimą S. S. pagal
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 20 986,37 Lt (6 078,07 Eur),
(duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 968,05 Lt (280,37 Eur),
tokiu būdu (duomenys neskelbtini) laikotarpio buhalterinės apskaitos registruose apskaitė neįvykusias ūkines operacijas, t. y. pagal pinigų išmokėjimo kvitus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, į apskaitą įtraukė automobilių katalizatorių žaliavos įsigijimą už 39 503,08 Lt (11 440,88 Eur) ir grynų pinigų išmokėjimą už 39 503,08 Lt (11 440,88 Eur). Tokiu būdu A. S. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir to paties įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus – „Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai“, vieno iš rekvizitų – „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>.“ Dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už (duomenys neskelbtini) laikotarpį.
5. E. U. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, laikotarpiu (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pareigose, adresu (duomenys neskelbtini), ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatą bei pagal UAB „A“ (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 31.7. punktą būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, siekdamas, jog nebūtų nustatytas UAB „A“ turtas, įsipareigojimų dydis ir struktūra, apgaulingai tvarkė UAB „A“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pagamindamas netikrus UAB „A“ pinigų išmokėjimo kvitus, į juos įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu į UAB „A“ apskaitą nepagrįstai įtraukė metalo laužo pirkimus iš J. K. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu iš viso už 875 Lt (253,42 Eur) ir 875 Lt (253,42 Eur) išmokėjimą J. K. pagal (duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 560 Lt (162,19 Eur), (duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 315 Lt (91,23 Eur), tokiu būdu (duomenys neskelbtini) laikotarpio buhalterinės apskaitos registruose apskaitė neįvykusias ūkines operacijas, t. y. pagal pinigų išmokėjimo kvitus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, į apskaitą įtraukė automobilių katalizatorių žaliavos įsigijimą už 875 Lt (253,42 Eur) ir grynų pinigų išmokėjimą už 875 Lt (253,42 Eur). Tokiu būdu E. U. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir to paties įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus – „Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai“, vieno iš rekvizitų – „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>.“ Dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už (duomenys neskelbtini) laikotarpį.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
6. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir priimti naują bei: 1) L. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą; 2) V. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 40 MGL (1 506 Eur) dydžio baudą; 3) E. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 80 MGL (3 013 Eur) dydžio baudą; 4) A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą; 5) M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą. Likusią nuosprendžio dalį prašoma palikti galioti nepakeistą. Prokurorė apeliaciniame skunde neskundžia Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalyje dėl epizodų, susijusių su R. Z. ir A. J.
7. Pasak prokurorės, L. K., V. L., M. L., A. S. ir E. U. nepagrįstai išteisinti, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Pirmosios instancijos teismo veiksmai buvo prieštaringi ir nepatikrinti liudytojų parodymai selektyviai priderinti taip, kad atitiktų išteisintųjų parodymus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas); nepagrįstai ignoravo prokurorės prašymus, tokiu būdu buvo apribota galimybė pateikti reikšmingus duomenis ir suteiktas pranašumas išteisintiesiems (BPK 6 straipsnio 3 dalies pažeidimas); nevykdė imperatyvios pareigos tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalies pažeidimas).
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo Y. K. parodymus. Kaip matyti iš byloje esančio 2016 m. gegužės 24 d. liudytojo apklausos protokolo, Y. K. nurodė, kad kartais važiuoja į Lietuvos Respubliką pirkti automobilių, kartą ar du į ketvirtį. Neprisimena, ar (duomenys neskelbtini) buvo Lietuvos Respublikoje. Kai jis buvo Lietuvos Respublikoje, paprastai pirkdavo naudotus automobilius, tačiau kartą ar du pridavė automobilinius katalizatorius, kuriuos nuimdavo nuo savo automobilių. Jau nebeprisimena, kam konkrečiai juos parduodavo, nežino, ar tai buvo UAB „A“. Kokių nors šias operacijas patvirtinančių dokumentų jis nebeturi. Prisimena tik, kad už katalizatorius gavo apie 150 Lt. Kiek prisimena, automobilių servise buvo išrašytas kažkoks kvitas, tačiau būtent koks, neprisimena. Ar jis kažkur pasirašė, irgi nebeprisimena, galbūt kažkur ir pasirašė. Kvito kopija jam buvo įteikta, tačiau jis jos neišsaugojo.
9. Atsižvelgiant į liudytojo Y. K. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pagrįstai darytina išvada, kad jie pakankamai konkretūs, nes liudytojas nurodė, jog ne kartą lankėsi Lietuvos Respublikoje ir tik vieną arba du kartus pridavė katalizatorius, už kuriuos gavo 150 Lt. Kokiai konkrečiai įmonei buvo priduoti katalizatoriai, liudytojas neprisimena. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog liudytojo Y. K. parodymai yra nepatikimi. Teisiamojo posėdžio metu ne vieną sykį liudytojas buvo šaukiamas atvykti į posėdį, tačiau jis informavo teismą, kad atvykti negali dėl pateisinamų priežasčių ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Nėra pagrindo teigti, kad išteisintųjų parodymai, kuriais jie nepripažino savo kaltės ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) būtent iš Y. K. nupirko metalo laužą ir jam išmokėjo pinigus, yra nuoseklūs bei logiški.
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. S., netinkamai įvertino liudytojų Y. B. ir S. S. parodymus. Darytina išvada, kad išteisintasis A. S. (panaudodamas pasidarytas užsienio piliečių paso kopijas, kaip jis nurodė teisiamojo posėdžio metu), pagamindamas netikrus UAB „A“ pinigų išmokėjimo kvitus, į juos įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, į UAB „A“ apskaitą nepagrįstai įtraukė metalo laužo pirkimus iš S. S. ir Y. B. (įrašydamas jų duomenis), nurodytus jam pareikštame kaltinime.
11. Kaip matyti iš byloje esančio 2016 m. sausio 22 d. liudytojo Y. B. apklausos protokolo, pastarasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nutarė užsiimti verslu. To siekdamas, įsiregistravo (duomenys neskelbtini) kaip individualus verslininkas (duomenys neskelbtini). Įmonė verčiasi automobilių atsarginių dalių (naudotų) pirkimu ir pardavimu. Atsargines dalis liudytojas perka Lietuvos Respublikoje ir jas parduoda (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikoje lankėsi daugiau kaip 15 kartų. (duomenys neskelbtini) gabendavo naudotus automobilius iš Lietuvos Respublikos. Nuo (duomenys neskelbtini) perkasi naudotas automobilių atsargines dalis. Pardavinėjo Lietuvos Respublikoje metalo laužą UAB „A“ jo vardu samdomi darbininkai, kurie Lietuvos Respublikoje ardydavo automobilius į atsargines dalis, nes tas metalo laužas (automobilių katalizatoriai) liudytojui buvo nereikalingas. Už automobilių katalizatorius jis jokio atlygio nėra gavęs. Taip pat liudytojas nurodė, kad automobilių katalizatoriai galėjo būti parduoti (duomenys neskelbtini), tačiau juos pardavinėjo ne jis, bet jo samdomi darbuotojai, jis niekur nepasirašinėjo. Už kokią sumą, kiek iš viso katalizatorių buvo parduota, liudytojas nežino, jokio atlygio už juos nėra gavęs.
12. Y. B. neneigia fakto, kad galėjo būti iš jo automobilių išimami ir parduodami katalizatoriai, bet tai darė ne jis, o jo samdyti darbuotojai. Manytina, kad nėra pagrindo netikėti tokiais liudytojo parodymais, nes jo verslas buvo ne katalizatorių pridavimas UAB „A“, o automobilių atsarginių dalių pirkimas Lietuvos Respublikoje bei jų pardavimas (duomenys neskelbtini), t. y. šią veiklą liudytojas Y. B. ir vykdė. Galbūt liudytojo samdomi darbuotojai, žinodami kada Y. B. yra Lietuvos Respublikoje, katalizatorius pridavinėdavo, todėl pinigų išmokėjimo kvitų datos ir sutapdavo su Y. B. buvimu Lietuvos Respublikoje. Netikėti Y. B. logiškais parodymais nėra pagrindo, kadangi jis savo duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus patvirtino apie tai informuodamas teismą. Manytina, kad nėra paneigti ir 2017 m. sausio 25 d. liudytojo S. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad jis katalizatorių laužo (duomenys neskelbtini) nepardavinėjo, jokių dokumentų ir kvitų nepasirašinėjo. Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) S. S. buvo gydomas dėl (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nėra pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kad jis katalizatorių (duomenys neskelbtini) nepridavinėjo. Neįtikėtina ir tai, kad tą pačią dieną išrašytas iš ligoninės (duomenys neskelbtini), S. S. tuoj pat skubėjo į (duomenys neskelbtini), jog priduotų metalo laužą.
13. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M. L., tinkamai neįvertino liudytojo P. S. parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. sausio 16 d. apklaustas kaip liudytojas P. S. nurodė, kad dėl automobilių katalizatorių pardavimo nieko paaiškinti negali, nes niekada jų nepardavinėjo ir niekas jo nesieja su katalizatoriais, parduotais UAB „A“. Jis nebuvo įsigijęs katalizatorių, todėl nieko paaiškinti negali. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teisiamojo posėdžio metu nebuvo paneigti šie liudytojo parodymai, t. y. jis užsiiminėjo automobilių pirkimu ir pardavimu, o ne katalizatorių laužo išėmimu bei pardavimu. Nepaneigta ir tai, kad P. S. savo pasą perduodavo Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nurodyti negali, nes, kaip žinia, automobilių pirkimo pardavimo metu turi būti duodamas asmens pasas tam, kad būtų užpildyti reikiami duomenys. Be to, pardavėjų buvo keliolika ir P. S. apklausiamas teisingai nurodė, kad jų nepažįsta ir nurodyti negali (kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilių pirkimai buvo vykdomi (duomenys neskelbtini)).
14. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo formalių, selektyvių ir prieštaringų išvadų padarymu iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų parodymų. Liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tiesiogiai prieštaravo išteisintųjų teisiamajame posėdyje duotiems parodymams, todėl privalėjo būti dedamos visos įmanomos pastangos atlikti pakartotines liudytojų apklausas teisiamajame posėdyje, nes to ne vieną kartą prašė ir valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė. Be to, kaltinamieji nėra prisaikdinami duoti teisingus parodymus ir yra suinteresuoti proceso baigtimi. Kita vertus, liudytojams tokia priesaika yra privaloma ir jie suinteresuotumo proceso baigtimi neturi, todėl kaltinamųjų parodymai turi būti tikrinami itin kruopščiai ir rezervuotai. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė aktyvių veiksmų prieštaravimams pašalinti ir užtikrinti ne tik liudytojų parodymų patikrinimui, bet ir jų dalyvavimui bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Nepatikrinus liudytojų parodymų bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas privalo nurodyti išimtines aplinkybes dėl kurių liudytojai negali būti pakartotinai apklausti kaip, kad to prašė prokurorė.
15. Operacijų buvimą arba nebuvimą būtų galėję patvirtinti arba paneigti liudytojai, kurie apklausti nebuvo, todėl neatlikus išsamaus visų įrodymų tyrimo, išvada apie neabejotiną operacijų buvimą yra vienpusiška bei nepagrįsta. Net jeigu liudytojai kaltinime nurodytu metu ir buvo Lietuvos Respublikoje, pats buvimo faktas dar neįrodo, kad jie atliko ūkines operacijas.
16. Atsiliepimų į prokurorės apeliacinį skundą negauta.
17. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą. Išteisintieji ir jų gynėjai advokatai prašė skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
18. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltės, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
19. Esminis kilęs teisinis ginčas byloje – pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas. Pasak prokurorės, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teismo veiksmai buvo prieštaringi ir teisiamajame posėdyje nepatikrinti liudytojų Y. K., Y. B., S. S. ir P. S. parodymai selektyviai priderinti taip, kad atitiktų išteisintųjų L. K., V. L., M. L., A. S. ir E. U. parodymus. Prokurorės teigimu, operacijų buvimą ar nebuvimą būtų galėję patvirtinti arba paneigti minėti liudytojai, kurie teisiamajame posėdyje apklausti nebuvo. Neatlikus išsamaus visų įrodymų tyrimo, išvada apie neabejotiną operacijų buvimą yra vienpusiška ir nepagrįsta.
Dėl pirmosios instancijos teismo veiksmų, siekiant į teisiamąjį posėdį iškviesti liudytojus užsienio piliečius
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, dėjo pakankamas pastangas, jog tiesiogiai būtų apklausti liudytojais byloje pripažinti užsienio valstybių piliečiai Y. K., Y. B., S. S. ir P. S.. 2019 m. rugpjūčio 5 d. įvykusio teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas nutarė 2019 m. spalio 28 d. įvyksiančiame teisiamajame posėdyje apklausti liudytojais ir ne Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis (33 t., b. l. 72-74). Liudytojams Y. B. (33 t., b. l. 76-77, 100-101), S. S. (33 t., b. l. 78-79), Y. K. (33 t., b. l. 80-81, 82-83, 94-95) ir P. S. (33 t., b. l. 84-85, 97-98) buvo išsiųsti (past. – pirmosios instancijos teismui žinomais asmenų gyvenamųjų vietų adresais) šaukimai atvykti į teisiamąjį posėdį, įvyksiantį 2019 m. spalio 28 d. 9.00 val., nurodant tikslią bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, be to, teismo šaukimai buvo išversti ir į asmenims suprantamas kalbas. Į 2019 m. spalio 28 d. įvykusį teisiamąjį posėdį neatvyko minėti liudytojai, t. y. Y. K. ir S. S. teismo šaukimai buvo įteikti, tačiau jų neatvykimo priežastys nežinomos, o liudytojams Y. B. bei P. S. šaukimai įteikti nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas nutarė pakartotinai kviesti liudytojus į teisiamąjį posėdį, įvyksiantį 2019 m. gruodžio 2 d. (33 t., b. l. 134-135). P. S. (33 t., b. l. 137-138), S. S. (33 t., b. l. 139-140), Y. K. (33 t., b. l. 141-142, 143-144, 196, 34 t., b. l. 3) ir Y. B. (33 t., b. l. 145-146, 34 t., b. l. 26, 30) dar kartą buvo išsiųsti teismo šaukimai atvykti į teisiamąjį posėdį, tačiau liudytojai pakartotinai neatvyko. P. S. buvo išsiųstas teismo šaukimas atvykti į 2019 m. spalio 28 d. 9.00 val. įvyksiantį teisiamąjį posėdį (33 t., b. l. 170-171). Be to, liudytojui Y. K. papildomai buvo išsiųstas šaukimas į liudytojo elektroninio pašto adresą atvykti į 2020 m. sausio 8 d. 9.00 val. ir (ar) 2020 m. vasario 4 d. apie 9.00 val. teisiamuosius posėdžius (33 t., b. l. 193-195).
21. Bylos nagrinėjimo metu prokurorė pirmosios instancijos teismui pateikė liudytojo Y. K. kontaktinius duomenys – telefono numerį ir elektroninio pašto adresą (33 t., b. l. 174). Iš 2019 m. gruodžio 11 d. pažymos apie telefoninį pokalbį turinio matyti, kad teisėjo padėjėja iš teismo tarnybinio mobiliojo telefono kartu su vertėja 2019 m. gruodžio nuo 14.14 val. iki 14.18 val. skambino Y. K. prokurorės nurodytu telefono numeriu, siekiant pastarąjį informuoti apie teisiamųjų posėdžių, kurie vyks 2020 m. sausio 8 d. 9.00 val. ir 2020 m. vasario 4 d. 9.00 val., datą, laiką ir vietą. Liudytojas atsiliepė, su juo (duomenys neskelbtini) kalbėjo vertėja. Liudytojas apie teisiamuosius posėdžius buvo aiškiai informuotas, tačiau atsakė, kad neturi pinigų, todėl negalės atvykti. Liudytojas nurodė, kad nieko nepamena apie nagrinėjamą bylą, negalės nieko papildomai paaiškinti ir patvirtino, jog jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Taip pat liudytojas patvirtino, kad prokurorė teismui pateikė teisingą jo elektroninio pašto adresą. Teisėjo padėjėja iš teismo tarnybinio mobiliojo telefono kartu su vertėja 2019 m. gruodžio 11 d. apie 14.19 val. skambino ir S. S. jo telefono numeriu, siekiant informuoti apie teisiamųjų posėdžių, kurie vyks 2020 m. sausio 8 d. 9.00 val. ir 2020 m. vasario 4 d. 9.00 val., datą, laiką ir vietą, tačiau telefonas buvo išjungtas. Teisėjo padėjėja iš teismo tarnybinio mobiliojo telefono kartu su vertėja 2019 m. gruodžio 11 d. nuo 14.22 val. iki 14.27 val. skambino Y. B., siekiant informuoti apie teisiamųjų posėdžių, kurie vyks 2020 m. sausio 8 d. 9.00 val. ir 2020 m. vasario 4 d. 9.00 val., datą, laiką ir vietą. Liudytojas atsiliepė, su juo (duomenys neskelbtini) kalbėjo vertėja, apie posėdį buvo aiškiai informuotas, tačiau nurodė, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir į posėdžius tikrai neatvyks, nes dirba ir nieko papildomai paaiškinti negali. Liudytojas taip pat patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Be to, teisėjo padėjėja iš teismo tarnybinio mobiliojo telefono kartu su vertėja 2019 m. gruodžio 11 d. apie 14.31 val. skambino liudytojui P. S. jo telefono numeriu, siekiant informuoti apie teisiamųjų posėdžių, kurie vyks 2020 m. sausio 8 d. 9.00 val. ir 2020 m. vasario 4 d. 9.00 val., datą, laiką ir vietą, tačiau telefonas buvo išjungtas (33 t., b. l. 185).
22. 2020 m. sausio 4 d. įvykusio teisiamojo posėdžio metu prokurorė dėl užsienio piliečių apklausos teisiamajame posėdyje nurodė, kad „Jei yra duomenys, išsiųsti šaukimai, vadinasi jie žino apie posėdžius. Jei nurodė priežastis kodėl neatvyksta ir nedalyvauja teismo posėdžiuose. Jei turime duomenis dėl neatvykimo, tokiu atveju yra pagrindas pagarsinti jų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. <...> Kaip matyti iš teismo posėdžio duomenų, visi liudytojai iš užsienio valstybių. Į posėdžius šaukimus gavo, todėl manau yra pagrindas pilnai pagarsinti liudytojų parodymus. <...>“ (34 t., b. l. 33-34). Atsižvelgiant į tai, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti Y. K., Y. B., S. S. ir P. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po liudytojų parodymų pagarsinimo, prokurorė pirmosios instancijos teismui nebepateikė jokių prašymų pastaruosius kviesti į teisiamąjį posėdį apklausoms, t. y. nepareiškė jokių pretenzijų, jog baudžiamoji byla nagrinėjama šališkai, neobjektyviai, nėra atliekami visi būtini procesiniai veiksmai, siekiant iškviesti liudyti užsienio valstybių piliečius. Be to, būtent prokurorė, o ne pirmosios instancijos teismas byloje iniciavo liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimą, po to, kai teismas dėl asmenų apklausos nurodė, jog neturi galimybės vykdyti vaizdo konferenciją, nėra įstatyminės bazės su užsienio valstybėmis, liudytojai nėra iš centrinių valstybių miestų ir gyvena kituose miestuose bei rajonuose. Darytina išvada, kad prokurorė nėra nuosekli apeliaciniame skunde teigdama, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo teikiamus prašymus ir pasiūlymus dėl užsienio valstybių piliečių apklausų galimybių. Prokurorė šį klausimą iškėlė tik apeliaciniame skunde, kai pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų valstybiniam kaltintojui išteisinamąjį nuosprendį, t. y. bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, nepareiškė jokių pretenzijų dėl įrodymų tyrimo atlikimo, jų eigos ir kitų su tuo susijusių klausimų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas dėjo objektyviai įmanomas pastangas, siekdamas teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti užsienio piliečius.
24. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bandyta apklausti liudytojais Y. K., Y. B., S. S. ir P. S.. 2021 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu buvo nutarta bylos nagrinėjime skelbti pertrauką, prokurorei pavedant: pateikti prašomų apklausti liudytojų anketinius duomenis, kad teismas galėtų patikrinti informaciją ir pateikti minėtų asmenų valstybinės sienos kirtimo duomenis už kelerių metų laikotarpį, jog patikrinti duomenis, apie asmenų lankymąsi Lietuvos Respublikoje (35 t., b. l. 91-94). Prokurorė Vilniaus apygardos teismui pateikė duomenis: 1) dėl liudytojų vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikotarpiu (duomenys neskelbtini) (35 t., b. l. 96, 98); 2) liudytojų Y. K., P. S. (35 t., b. l. 104), Y. B. (past. – gautas tik liudytojo gyvenamosios vietos adresas) (35 t., b. l. 113) ir S. S. (35 t., b. l. 114) kontaktinius duomenis. 2021 m. rugpjūčio 30 d. telefonogramoje užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo keletą kartų skambinta liudytojui S. S., tačiau niekas neatsiliepė. Liudytojui elektroniniu paštu buvo išsiųstas paklausimas dėl galimybių ir sutikimo būti apklaustam liudytoju teismo posėdžio metu. 2021 m. gegužės 10 d. telefonogramoje užfiksuota, kad su P. S. buvo susisiekta jam paskambinus, siekiant pranešti, jog nutarta jį apklausti liudytoju ir pasiteirauta, kada jis galėtų dalyvauti teismo posėdyje (naudojant „ZOOM“ programą). Pokalbio metu P. S. nurodė, kad kategoriškai atsisako būti apklausiamas, nurodė, kad daugiau nieko paaiškinti negali. Taip pat 2021 m. gegužės 10 d. buvo susisiekta ir su Y. K., kuris taip pat kategoriškai atsisakė būti apklausiamas, nurodė, kad daugiau nieko paaiškinti negali. Taip pat bylos apeliacinio nagrinėjimo metu buvo susisiekta su S. S., kuris pirmą kartą nurodė, kad iki 2021 m. rugsėjo bus sanatorijoje, po to, bandant antrą kartą susisiekti, nebekėlė telefono ragelio.
25. Akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu asmenys buvo apklausiami užsienio valstybėse: 1) P. S. 2016 m. sausio 16 d. (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 103-106); 2) Y. K. 2016 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 122-125); 3) S. S. 2017 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) (29 t., b. l. 113-114); 4) Y. B. 2016 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) (29 t., b. l. 144-147), vadovaujantis ir apklausas vykdant ne BPK nustatyta tvarka, tačiau minėtų užsienio valstybių baudžiamųjų procesų kodeksų normomis. Nors šios aplinkybės savaime nepreziumuoja, kad Y. K., P. S., S. S. ir Y. B. davė tikrovės neatitinkančius parodymus, tačiau šių asmenų paaiškinimai nagrinėjamu atveju turi būti vertinami atsargiai ir laikytini patikimais įrodymais tik tuo atveju, jeigu juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Akcentuotina, kad kaltinamasis aktas byloje buvo surašytas 2019 m. gegužės 3 d. – t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo paskutinės šiai bylai aktualios užsienio valstybės piliečio apklausos (past. – pirmoji apklausa atlikta prieš daugiau nei trejus metus). Per šį laiko tarpą intensyviai vykstant ikiteisminiam tyrimui galėjo pasikeisti kai kurių apklausų metu užduotų klausimų reikšmė, kilti papildomų tyrimui reikšmingų klausimų liudytojams ir pan.
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies
26. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai arba iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio arba struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. daromus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018). Teismų praktikoje ši nusikalstama veika inkriminuojama tada, kai visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros pagal asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jeigu to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų ir įrodymų visumą, konstatuoja, kad, atsižvelgus į susiklosčiusią procesinę situaciją, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo surinkta pakankamai L. K., V. L., M. L., A. S. ir E. U. kaltę galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų pagal jiems pareikštus kaltinimus. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė išteisintųjų kaltę išimtinai grindžia tik šiais byloje esančiais duomenų šaltiniais: 1) užsienio valstybių piliečių apklausų, atliktų užsienio valstybėse, metu duotais paaiškinimais; 2) specialisto išvada, kurios išvados padarytos preziumuojant, jog užsienio valstybių piliečių duoti paaiškinimai bei anoniminiame pareiškime teisėsaugos institucijai (past. – kas buvo vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui) nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Kitų duomenų šaltinių, kurie galėtų objektyviai patvirtinti ir neginčijamai konstatuoti, kad išteisintieji apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A“ buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnio 1 dalis), byloje nėra.
28. Išteisintieji viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad UAB „A“ atsiskaitymas su klientais už priduodamus katalizatorius vykdavo tokia bendrovėje nustatyta tvarka: asmuo, norintis priduoti katalizatorius, kreipdavosi į bendrovės atsakingą asmenį, kad būtų pasvertos šios automobilio detalės, nustatytas tikslus jų skaičius ir įvertinta mokėtina suma klientui; asmuo (klientas) kasininkui pateikdavo lapelį su priduodamų katalizatorių duomenimis ir mokėtina suma už juos; kasininkas duomenis suvesdavo į kompiuterinę programą; būdavo atspausdinami 2 čekių egzemplioriai – vienas likdavo bendrovei, kitas būdavo atiduodamas klientui. Išteisintieji viso proceso metu kategoriškai neigė ir tai, kad į UAB „A“ buhalterinę apskaitą kada nors buvo įtraukę fiktyvias operacijas, t. y. kaltinime nurodytus išmokėjimus už priduotus automobilių katalizatorius Y. K., P. S., S. S. ir Y. B. arba bet kuriems kitiems asmenims. Taip pat pažymėtina, kad šios išteisintųjų nurodytos aplinkybės nėra paneigtos objektyvia bylos duomenų ir įrodymų visuma.
29. Priešingai, liudytojais apklausti A. J. (past. – buvusi UAB „A“ (duomenys neskelbtini)), R. L. (buvusi Z.) ir A. J. kaip tik patvirtina išteisintųjų nurodytas aplinkybes dėl atsiskaitymų už katalizatorius, t. y. būdavo įvertinami priduodami katalizatoriai, asmeniui įteikiamas atsakingo bendrovės darbuotojo lapukas, su lapuku nueinama pas kasininką, kuris sumoka pinigus bei duoda čekį. Liudytojai R. L. (buvusi Z.) ir A. J., kurių vardais pagal kaltinimą tariamai buvo įvykdytos bendrovės operacijos, išrašant fiktyvius pinigų išmokėjimo kvitus, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog visi jų vardais atlikti pinigų išmokėjimai buvo ne fiktyvūs, o tikri, t. y. liudytojai UAB „A“ pridavė automobilių katalizatorius, už kuriuos jiems būdavo sumokama. Taip pat liudytojai nurodė, kad jokių fiktyvių operacijų UAB „A“ jų atžvilgiu nėra atlikusi. Šios aplinkybės kaip tik suteikia pagrindą vertinti kaip patikimesnius būtent išteisintųjų paaiškinimus, o ne Y. K., P. S., S. S. ir Y. B. parodymus.
30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojų Y. K., P. S., S. S. ir Y. B. duotus paaiškinimus, kurie, pasak prokurorės, neginčijamai patvirtina išteisintųjų kaltę jiems pareikštų kaltinimų kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir laikant minėtų asmenų paaiškinimus patikimais, jų nagrinėjamu atveju neužtenka išteisintųjų kaltei pripažinti, nes tarp liudytojų ir išteisintųjų duotų parodymų yra esminių prieštaravimų, kurių objektyviai nebeįmanoma pašalinti net ir atlikus papildomas Y. K., P. S., S. S. ir Y. B. apklausas teisme, kurių metu pastarieji patvirtintų ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.
31. Liudytoju apklaustas Y. K. patvirtino, kad Lietuvos Respublikoje yra kartą ar du pridavęs automobilių katalizatorius, jam buvo išrašytas kažkoks kvitas, tačiau šias operacijas patvirtinančių dokumentų neišsaugojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik šio liudytojo paaiškinimai kategoriškai negali patvirtinti aplinkybės, jog Y. K. vardu buvo išrašomi fiktyvūs pinigų išmokėjimo kvitai, kadangi asmuo neneigia faktinės aplinkybės, kad katalizatorius priduodavo. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuo kaltinime nurodytų pinigų išmokėjimo kvitų išrašymo iki Y. K. apklausos buvo praėję daugiau nei pusantrų metų, todėl natūralu, jog asmuo galėjo ir objektyviai nebeprisiminti visų aplinkybių, susijusių su katalizatorių pridavimu Lietuvos Respublikoje, t. y. tikslaus katalizatorių pridavimų kartų, tikslios gautos pinigų sumos ir pan., ką iš dalies patvirtina liudytojo nurodyta aplinkybė, jog jis net neprisimena, kurioje tiksliai bendrovėje katalizatorius yra pridavęs.
32. Liudytoju apklaustas Y. B. nurodė, kad pardavinėjo Lietuvos Respublikoje metalo laužą UAB „A“ jo vardu samdomi darbininkai, kurie Lietuvos Respublikoje ardydavo automobilius į atsargines dalis, nes tas metalo laužas (automobilių katalizatoriai) jam buvo nereikalingas, t. y. liudytojas patvirtino, kad katalizatorių pridavimai UAB „A“ nebuvo fiktyvūs. Nors Y. B. nurodo, kad pats katalizatorių nepridavė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi. Pažymėtina, kad, kaip teigia išteisintieji, katalizatorius priduodančių asmenų būdavo prašoma parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nelogiška, kad nei karto UAB „A“ automobilio katalizatorių nepridavusio asmens duomenis bendrovė būtų turėjusi, t. y. arba pats liudytojas turėjo bent kartą bendrovei priduoti šias automobilių dalis, pateikdamas tapatybę patvirtinantį dokumentą, arba Y. B. samdomiems darbuotojams turėjo būti patikėtas liudytojo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Be to, liudytojas apklausos metu neįvardijo konkrečių asmenų (darbininkų), kurie priduodavo automobilių katalizatorius, todėl nebeįmanoma išsiaiškinti pačio priduodamų detalių mechanizmo, t. y. kada, kur, kokia tvarka būdavo priduodami katalizatoriai; ar priduodant katalizatorius buvo reikalaujama asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jeigu taip, ar asmenys (darbininkai) pateikdavo savo dokumentus, ar liudytojo Y. B. ir pan.
33. Nors liudytoju apklaustas S. S. nurodė, kad kaltinime minėtomis dienomis automobilių katalizatorių nepridavė, tačiau išteisintasis A. S. paaiškino, jog liudytoją gerai pažįsta ir jį žino, kadangi S. S. dažnai UAB „A“ priduodavo automobilių katalizatorius, t. y. tarp šių proceso dalyvių duotų paaiškinimų yra akivaizdus prieštaravimas. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. S. (duomenys neskelbtini) buvo Lietuvos Respublikoje, todėl fiziškai galėjo priduoti automobilių katalizatorius UAB „A“. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad S. S. buvo gydomas (duomenys neskelbtini), tačiau vien ši aplinkybė negali nei patvirtinti, nei paneigti to, jog tą pačią dieną, kai liudytojas buvo išleistas iš gydymo įstaigos, jis negalėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini) priduoti UAB „A“ automobilių katalizatorių. Atsižvelgiant į tai, kad byloje išliko esminis prieštaravimas tarp išteisintojo A. S. ir liudytojo S. S. duotų paaiškinimų, kurio nebeįmanoma pašalinti, todėl visos abejonės turi būti vertinamos išteisintojo naudai.
34. Liudytoju apklaustas P. S. nurodė, kad dėl automobilių katalizatorių pardavimo nieko paaiškinti negali, nes niekada jų nepardavinėjo ir niekas jo nesieja su katalizatoriais, parduotais UAB „A“. Jis nebuvo įsigijęs katalizatorių, todėl nieko paaiškinti negali. P. S. taip pat nurodė, kad savo pasą perduodavo Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nurodyti negali, nes, kaip žinia, automobilių pirkimo pardavimo metu turi būti duodamas asmens pasas tam. Nors liudytojas kategoriškai neigia pridavęs automobilių katalizatorius UAB „A“, tačiau šios jo nurodytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl jų patikimumo bei objektyvaus teisingumo. Atsižvelgtina ir į tai, kad norint gauti didesnę pinigų sumą pridavus automobilių katalizatorius, UAB „A“ atsakingam darbuotojui privaloma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. P. S. teigia, kad savo pasą perduodavo Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie galėdavo dokumentu pasinaudoti priduodami katalizatorius UAB „A“. Ši liudytojo nurodyta aplinkybė teisėjų kolegijos vertintina kritiškai ir ja, sprendžiant išteisintųjų kaltės klausimą, nesivadovaujama. Sunkiai tikėtina, kad asmuo, ypatingai būdamas ne savo gimtojoje valstybėje ir tik turintis vizą laikinai būti Lietuvos Respublikoje, taip pat užsiimdamas verslu, nepažįstamiems asmenims ilgesniam, nei automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo laikui, duotų vienintelį savo turimą asmenybę patvirtinantį dokumentą.
35. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ant liudytojų Y. K., P. S., S. S. ir Y. B. vardu išduotų pinigų išmokėjimo kvitų (past. – ant tų, kurių pasirašydavo klientai ir kuriuos kaupdavo UAB „A“) būtų pasirašę išteisintieji. Taip pat byloje nenustatyta, kad ant pinigų išmokėjimo kvitų būtų ne minėtų užsienio valstybės piliečių parašai, t. y. byloje nėra nei vieno objektyvaus duomens, jog L. K., V. L., M. L., A. S. ir E. U. būtų pasirašę ant užsienio piliečiams skirtų pinigų išmokėjimo kvitų, kas galėtų neginčijamai ir objektyviai, nesivadovaujant prielaidomis, patvirtinti, jog išteisintieji iš tiesų išrašė fiktyvius kvitus, kuriuos įtraukdavo į UAB „A“ buhalterinę apskaitą.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, vertindamas įrodymus nesuteikė vieniems iš jų išskirtinės reikšmės, juos vertino objektyviai ir ne selektyviai, todėl tenkinti prokurorės apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismas dėjo maksimalias pastangas, siekdamas papildomai apsiklausti liudytojus užsienio piliečius, todėl nėra pagrindo sutikti su prokurorės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nesistengė išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Įvertinus tai, kad liudytojų užsienio valstybių piliečių ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, darytina išvada, jog L. K., V. L., M. L., A. S. ir E. U. buvo pagrįstai išteisinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aušros Balžekaitės apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.