Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Čiginskaitė, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant ieškovui V. M., jo atstovui advokatui J. S., atsakovui S. U., jo atstovei advokatei R. Ž.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui S. U. dėl paveldėto turto išreikalavimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo S. U. pagal S. U. išduotus įgaliojimus gautą ir neperduotą S. U. ir V. U. palikimą 81346,61 Lt sumai.

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė V. U.. Jos palikimą priėmė sesuo S. U.. V. U. palikimo dokumentų tvarkymui 2002 m. vasario 1 d. S. U. 2002 m. vasario 1 d. išdavė įgaliojimą S. U.. 2002 m. balandžio 25 d. S. U. S. U. išdavė kitą įgaliojimą dėl pinigų paėmimo iš V. U. sąskaitų ir dėl S. U. viso nekilnojamojo turto paradavimo. 2002 m. liepos 24 d. S. U. panaikino 2002 m. vasario 1 d. įgaliojimą ir informavo S. U., kad jis pateiktų iki 2002 m. liepos 30 d. gautus dokumentus dėl V. U. palikimo priėmimo ir ataskaitą apie turėtas išlaidas vykdant minėtą įgaliojimą. S. U. turto ir jokių dokumentų nepateikė. 2002 m. rugpjūčio 23 d. S. U. panaikino 2002 m. balandžio 25 d. įgaliojimą, kuris suteikė teisę parduoti visą jos turtą. S. U. pagal 2002 m. balandžio 25 d. S. U. įgaliojimą iki jo panaikinimo spėjo parduoti (duomenys neskelbtini), S. U. paveldėtą sesers V. U. gyvenamąjį namą, malkines, tvartą, daržinę, viralinę ir kiemo statinius, už 2000 Lt, 9,6 ha žemės sklypą už 2500 Lt, 1,4 ha žemės sklypą už 2500 Lt. Taip pat pardavė gyvulius: karvę, jautį, 10 vištų, 3 žąsis, kalakutą, viso už 1800 Lt. Pardavė trijų durų spintą su veidrodžiu, komodą, bufetą, siuvimo mašiną, sieninį laikrodį, kilimą, knygų spintelę, sofą, staliuką, 1750 Lt vertės. Iš S. G. paėmė V. U. 6500 Kanados dolerių arba 14401,40 Lt (Kanados dolerio kursas buvo 2,2156 Lt už dolerį) ir 600 Lt, viso 15001,40 Lt. Iš AB banko „Hansa-LTB“ Rokiškio skyriaus V. U. sąskaitų į savo sąskaitą S. U. pervedė 2766,57 JAV dolerių (JAV dolerio kursas buvo 3,4843 Lt už dolerį) ir 3155,66 Lt, viso 12795,21 Lt. 2003 m. S. U. kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl 2002 m. balandžio 25 d. įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo dienos ir panaikinimo, 2002 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo dienos ir panaikinimo bei 313465,61 Lt paveldėto turto priteisimo. S. U. (duomenys neskelbtini) mirė, jos ieškinys Rokiškio rajono apylinkės teise buvo paliktas nenagrinėtu. Po S. U. mirties pagal 2002 m. liepos 24 d. testamentą visą jos turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paveldėjo ieškovas. Kadangi atsakovas S. U. užvaldė S. U. priimtą V. U. palikimą, jos paveldėtą gyvenamąjį namą su priklausiniais bei du žemės sklypus pardavė pirkimo pardavimo sutartyje nurodęs netikrą turto pardavimo kainą, pinigų S. U. iki jos mirties negrąžino, todėl, kaip testamentinis įpėdinis, prašo juos priteisti iš atsakovo.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog ieškovas neginčija S. U. jam išduotų įgaliojimų, neprašo jų pripažinti negaliojančiais ar juos panaikinti, neginčija tarp šalių pasirašytos pirkimo pardavimo sutarties. Paaiškino, jog pagal S. U. 2002 m. vasario 1 d. išduotą įgaliojimą padėjo jai sutvarkyti palikimo priėmimo reikalus po sesers V. U. mirties. Visus palikimo priėmimo klausimus derino su S. U.. Taip pat pagal 2002 m. balandžio 25 d. įgaliojimą padėjo S. U. parduoti iš V. U. paveldėtą turtą, o būtent: žemės sklypus, gyvenamąjį namą, malkines, tvartą, daržinę ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Gavus pinigus už parduotą nekilnojamąjį turtą iš karto atidavė S. U.. Kadangi jis organizavo V. U. laidotuves ir mokėjo laidojimo išlaidas, todėl S. U., gavusi mirusiosios palikimą, turėtas laidotuvių išlaidas apmokėjo iš paveldėtų pinigų. Ieškovas neteisingai nurodo, jog jis pardavė gyvulius: karvę, jautį, 10 vištų, 3 žąsis, kalakutą. Taip pat neteisingai nurodo, jog pardavė trijų durų spintą su veidrodžiu, komodą, bufetą, siuvimo mašiną, sieninį laikrodį, kilimą, knygų spintelę, sofą, staliuką, kurių vertė 1750 Lt. Pažymėjo, jog iš S. G. 6500 Kanados dolerių neėmė. Policijos pareigūnai jam perdavė tik 1000 Kanados dolerių ir 600 Lt, kuriuos jis perdavė S. U.. Nurodė, jog V. U. sodyba 2002 m. laikotarpyje buvo keletą kartų apvogta, dėl ko kartu su S. U. kreipėsi į Rokiškio rajono policijos komisariatą. Mano, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes šios aplinkybės iš esmės jau buvo nagrinėjamos Rokiškio rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-356-03/2003. Panašios aplinkybės buvo minimos ir kitoje byloje, t.y. Rokiškio rajono policijos komisariatas 2002 m. spalio 14 d. nutarimu atsisakė iškelti jam baudžiamąją bylą pagal S. U. pareiškimą dėl to, jog jis neva pasisavino ir išeikvojo S. U. priklausantį turtą, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 276 str., sudėties. Taip pat mano, jog suėjęs yra 10 metų ieškinio senaties terminas, todėl prašo jį taikyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tik tuo atveju, jeigu nėra testamento arba testamentu paskirtas ne visas turtas (CK 5.2 straipsnio 2 dalis, 5.22 sraipsnis). Pagal CK 5.19 straipsnio 1 dalį kiekvienas palikėjas testamentu turi teisę savo nuožiūra palikti visą savo turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims, nepaisant to, ar tie asmenys būtų laikomi įpėdiniais paveldėjimo pagal įstatymą atveju.

Paveldimą turtą sudaro ne tik materialūs dalykai, t.y. kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, bet ir nematerialūs dalykai, t.y. vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt., palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų nuosavybės teisę į palikimą, jis turi palikimą priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma išreikšti savo valią (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, taigi visų turtinių santykių atveju mirusio fizinio asmens teisių ir pareigų subjektu tampa įpėdinis. Be to, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog įpėdinis pareiškęs, kad priima palikimą, yra priėmęs jį visą: ne tik tą turtą, kuris priimant palikimą jam žinomas, bet ir tą, kuris priimant palikimą jam nežinomas. Kaip minėta, įpėdinis perima ne tik materialius dalykus, bet taip pat tiek jam žinomus, tiek nežinomus palikėjo reikalavimus kitiems asmenims ir kitų asmenų (palikėjo kreditorių) reikalavimus palikėjui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog palikėja S. U. mirė (duomenys neskelbtini) (9 b.l.). 2002 m. liepos 24 d. S. U. sudarė testamentą Rokiškio rajono 2 – ajame notaro biure, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai mirties dieną paliko ieškovui V. M. (106 b.l.). Ieškovas padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ir jam 2003 m. rugsėjo 8 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas, kuriuo Panevėžio miesto 5 – ojo notarų biuro notarė V. K. patvirtino, jog pil. S. U., mirusios (duomenys neskelbtini), testamente nurodyto turto įpėdinis yra V. M. (113 b.l). Taigi, ieškovui V. M. priėmus palikimą po S. U. mirties, jis įgijo visas palikėjos turtines teises ir pareigas, tarp jų ir proceisinę teisę pareikšti ieškinį palikėjo galimam turtinių teisių pažeidėjui. Tačiau teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmens ieškinys bus patenkintas. Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą priimdamas sprendimą. Jį priimdamas, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje, ar ieškinys (priešieškinis) yra tenkintinas.

Dėl reikalavimo priteisti pinigus, gautus atsakovo S. U. pardavus S. U. nekilnojamąjį turtą ir pinigus, gautus iš V. U. banko sąskaitų 2002 m. balandžio 25 d. įgaliojimo pagrindu,

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo S. U. 50 000 Lt, kuriuos, kaip nurodo ieškinyje, S. U. gavo pardavęs S. U. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pardavęs turtą pinigus pasisavino ir S. U. negrąžino, todėl jis, kaip S. U. teisių ir pareigų paveldėtojas, prašo šiuos pinigus priteisti iš atsakovo S. U.. Taip pat prašo priteisti 12795,21 Lt, kuriuos ieškovas įgaliojimo pagrindu iš V. U. asmeninių sąskaitų persivedė į savo asmeninę sąskaitą ir S. U. negrąžino.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė V. U. (12 b.l.). Po V. U. mirties turtą pagal įstatymą paveldėjo jos sesuo S. U., atstovaujama S. U., veikiančio sutinkamai su įgaliojimu registro Nr. NJ-624, patvirtintu 2002 m. vasario 1 d., Utenos rajono 2 – ame notaro biure (Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-356-03/2003, 31-32, 34 b.l.). 2002 balandžio 25 d. S. U. išdavė įgaliojimą S. U. gauti iš AB banko „Hansa-LTB“ Rokiškio skyriaus paveldėtus piniginius indėlius su priskaičiuojamais procentais ir priklausančiomis kompensacijomis, kurių sąsk. Nr. 4851 ir Nr. 40055199, o taip pat valdyti ir tvarkyti bei pilnai disponuoti (parduoti, įkeisti, išnuomoti) jos paveldėtus žemės sklypus su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), bei vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), atstovauti ją visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tvarkant visus su tuo susijusius reikalus, gauti tam reikalingus dokumentus, sudaryti sutartis, pasirašyti priėmimo – perdavimo aktus, gauti pinigus, atstovauti hipotekos teisme, už ją pasirašinėti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (53 b.l.). 2002 m. liepos 24 d. S. U. panaikino įgaliojimą registro Nr. NJ-624, patvirtintą Utenos rajono 2 – ame notaro biure 2002 m. vasario 1 d. (Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-356-03/2003, 24 b.l.). 2002 m. rugpjūčio 23 d. S. U. panaikino 2002 m. balandžio 25 d. Utenos rajono 2 – ojo notaro biuro notarės J. N. patvirtintą įgaliojimą Nr. NJ-2158 (52 b.l.).

Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo S. U. 50 000 Lt gautų už parduotą turtą, savo reikalavimą motyvuoja taip pat tuo, jog S. U., veikdamas pagal įgaliojimą, pardavė nekilnojamąjį turtą nurodęs netikrą pardavimo kainą ir žymiai mažesnę nei rinkos vertę. Kaip nurodo ieškovas, 2009 m. kovo 13 d. pirkimo pardavimo sutartimi V. S. tą patį turtą pardavė T. V. už 50 000 Lt, todėl, jo nuomone, atsakovas turtą pardavė ne mažesne nei 50 000 Lt suma, o pinigus pasisavino ir S. U. negrąžino.

Nustatyta, jog tarp S. U. ir S. U. susiklostė pavedimo santykiai, nes S. U. 2002 m. balandžio 25 d. įgaliojo atsakovą gauti pinigus iš AB banko „Hansa – LTB“ Rokiškio skyriaus ir valdyti, tvarkyti bei pilnai disponuoti (parduoti, įkeisti išnuomoti) nekilnojamąjį turtą, esanti (duomenys neskelbtini) bei butą, esantį (duomenys neskelbtini) (53 b.l) (CK 6.756 straipsnis). S. U. 2002 m. balandžio 25 d. išduoto įgaliojimo pagrindu 2002 m. gegužės 16 d. iš V. U. sąskaitų Nr. 4851 ir Nr. 40055199 pagal įgaliojimą pervedė į savo asmeninę sąskaitą 3155,66 Lt ir 2766,57 USD (46 b.l.). S. U., atstovaudamas S. U., pagal įgaliojimą, patvirtintą 2002 m. balandžio 25 d., reg. Nr. NJ-2158, 2002 m. rugpjūčio 14 d. sudarė su V. S. ir R. S. pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė 9,6 ha žemės sklypą už 2500 Lt, 1,4 ha žemės sklypą už 500 Lt, gyvenamąjį namą, malkines, daržinę, tvartą, kiemo statinius už 2000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini). Viso turtas buvo parduotas už 5000 Lt (32-33 b.l.).

Ieškovas nurodė, jog pardavęs turtą S. U. pinigų S. U. negrąžino, tačiau savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Reikalavimą motyvavo dar ir tuo, jog nuo 2002 m. liepos mėnesio jis rūpinosi S. U., jį gyveno su juo Panevėžio m., S. U. su ja nebendravo, todėl perduoti pinigų negalėjo. Tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš civilinėse bylose esančių dokumentų, nustatyta, jog 2002 m. rugpjūčio 23 d. S. U., Kauno miesto 13 – ajame notaro biure panaikindama S. U. išduotą 2002 m. balandžio 25 d. įgaliojimą, savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini) (26 b.l.). Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog su S. U. negalėjo bendrauti tik nuo 2002 m. rugpjūčio mėn. pabaigos. Ieškovas taip pat nurodo, jog S. U. pagal advokato J. S. pareiškimą nepateikė dokumentų, gautų vykdant įgaliojimą ir ataskaitos apie turėtas išlaidas ir paveldėto kilnojamojo turto buvimo vietas. Tačiau iš byloje esančio advokato J. S. pranešimo nustatyta, jog juo S. U. galimai buvo informuotas apie 2002 m. vasario 1 d. įgaliojimo panaikinimą. Ir pranešime buvo prašoma pateikti visus dokumentus ir paruošti ataskaitą vykdant būtent šį įgaliojimą (45 b.l.). Iš byloje esančių rašytinių dokumentų bei šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, jog 2002 m. vasario 1 d. įgaliojimas buvo išduotas S. U. S. U. vardu priimti palikimą, atsiradusį po V. U. mirties (Rokiškio rajono civilinės bylos Nr. 2-356-03/2003 34 b.l.). Be to, neginčytinų įrodymų, jog advokato J. S. pranešimas adresuotas atsakovui buvo įteiktas taip pat byloje nėra. Mokėjimo kvito kopija (45 b.l.) tik patvirtina faktą, jog buvo siųstas pranešimas, tačiau nepatvirtina fakto, ar jis buvo įteiktas atsakovui. 2002 m. liepos 24 d. atstovavimo sutartis (sutarties 1 punktas) taip pat patvirtina tik faktą, jog advokatas buvo įpareigotas išreikalauti dokumentus ir turtą iš S. U., kuriuos jis gavo vykdydamas 2002 m. vasario 1 d. įgaliojimą Nr. NJ-624 po V. U. mirties (71-72 b.l.). Tuo tarpu, kaip minėta, nekilnojamąjį turtą atsakovas pardavė ir pinigines lėšas iš AB banko „Hansa – LTB“ Rokiškio skyriaus sąskaitų gavo 2002 m. balandžio 25 d. įgaliojimo pagrindu. Todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, jog atsakovas, kaip numato CK 2.150 straipsnio nuostatos, nepateikė ataskaitos apie savo veiklą ir neatsiskaitė S. U. už viską, ką yra gavęs, vykdydamas pavedimus 2002 m. balandžio 25 d. įgaliojimo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 2.150 straipsnis nenumato, kokia forma (žodžiu, ar raštu) turi būti pateikta ataskaita atstovaujamajam, todėl daryti išvada, jog tuo atveju, kai įgaliojime šalys neaptarė ataskaitos apie vykdytą veiklą pateiktinos formos ir nesant kitų įrodymų, jog ataskaita privalėjo būti pateikta raštu, tokia ataskaita gali būti pateikti tiek žodžiu, tiek raštu. 2002 m. balandžio 25 d. įgaliojime S. U. nenumatė, jog S. U. atlikęs veiksmus įgaliojimo pagrindu privalėjo pateikti ataskaitą raštu, įrodymų, jog S. U. 2002 m. rugpjūčio 23 d. panaikinusi 2002 m. balandžio 25 d. įgaliojimą būtų reikalavusi pateikti ataskaitą raštu, taip pat nepateikta. Be to, bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek ieškovo atstovas advokatas J. S. nurodė, jog įgaliojimų bei jų pagrindu sudarytų sandorių teisėtumo teisme neginčija.

Kaip minėta, atsakovas S. U. pinigus iš V. U. sąskaitų Nr. 4851 ir Nr. 40055199 bei nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė 2002 m. balandžio 25 d. įgaliojimo pagrindu iki šio įgaliojimo panaikinimo, t.y. iki 2002 m. rugpjūčio 23 d.

Analizuojant 2002 m. balandžio 25 d. įgaliojimo turinį nustatyta, jog pačiame įgaliojime numatyta tik tai, jog pasibaigus įgaliojimo terminui ar panaikinus jo galiojimą prieš terminą, atstovas privalo grąžinti įgaliojimą atstovaujamajam ar jo teisių perėmėjui (53 b.l.). Aplinkybių, kur turi būti panaudotos piniginės lėšos ir kokiu būdu jos turi būti grąžintos ir ar turi būti grąžintos S. U., įgaliojime neaptarta. Atsakovas šiuo atveju nurodė, jog pinigus perdavė S. U.. Dalį už parduotą turtą pinigų S. U. atidavė jam, kitą dalį pasiliko. S. U. mirė (duomenys neskelbtini), todėl aplinkybių dėl pinigų perdavimo fakto apklausiant pačią S. U. nustatyti neįmanoma. Kitų įrodymų, apart šalių paaiškinimų, tiek ieškovas, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Kadangi 2002 m. balandžio 25 d. įgaliojimas nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento įstatymų nustatyta tvarka ir nėra išnykęs teisinis pagrindas, pagal kurį atsakovas atliko įgaliojime nurodytus veiksmus, teismas sprendžia, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą tiek gauti pinigus iš V. U. banko sąskaitų, tiek parduoti nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo privalo visa grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, jei tai įgijo be teisinio pagrindo.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, jog S. U. laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 25 d. iki įgaliojimo panaikinimo, t.y. 2002 m. rugpjūčio 23 d., būtų reiškusi pretenzijas S. U. vykdant įgaliojime pavestus veiksmus. Atmestini ir ieškovo argumentai, jog tai, kad S. U. negrąžino S. U. pinigų patvirtina ir Rokiškio rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla. Iš šioje civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškinį dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pasirašė V. M.. Tai, kad civilinė byla šiame teisme buvo iškelta jo iniciatyva patvirtino ir pats V. M. 2013 m. kovo 21 d. teismo posėdžio metu. Be to, ieškinys Rokiškio rajono apylinkės teismui pateiktas 2003-03-10, civilinė byla iškelta 2013-03-20 (1-5 b.l.). Atstovavimo sutartį 2003 m. kovo 10 d. su advokatu J. S. taip pat pasirašė V. M. (17 b.l.). Įgaliojimas vesti civilinę bylą išduotas 2002 m. rugsėjo 13 d. (16 b.l.). S. U. 2003 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio metu nurodė: „nežinau apie ką rašoma pareiškime. Su advokatu pati nesitariau. Neprašiau niekur kreiptis.“ Teismui kilus abejonių dėl S. U. galėjimo suprasti savo veiksmus ir jų esmę 2003 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė S. U. psichinei būklei nustatyti (88-89 b.l.). 2003 m. balandžio 29 d. teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodyta, jog S. U. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti po persirgto miokardo infarkto nuo 2002-09-09. (96-97 b.l.). Be to, 2003 m. birželio 9 d. nutartimi S. U. ieškinys paliktas nenagrinėtu. Nutartyje nurodyta, jog ieškovės atstovas V. M., pasirašęs ieškovės pareiškimą, nėra įgalintas vesti bylą asmuo pagal CPK 56 straipsnį, todėl laikytina, kad ieškinys ieškovės S. U. vardu paduotas neįgalinto bylą vesti asmens, todėl paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (109 b.l.). Byloje duomenų apie tai, kad nutartis būtų apskųsta nėra. Teismas, vertindamas S. U. valią, nesiremia ir civilinėje byloje esančia atstovavimo sutartimi, nes jos pasirašymo data kelia abejonių (73 b.l.). Ši atstovavimo sutartis sudaryta su advokatu J. S., joje nurodyta, jog advokatas įsipareigoja atstovauti Rokiškio rajono apylinkės teisme tame tarpe ir dėl pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp V. ir R. S. bei S. U. pripažinimo negaliojančia. Sutartis, kaip minėta, buvo sudaryta 2002 m. rugpjūčio 14 d., todėl tikėtina, jog atstovavimo sutarties data „2002-03-18“ nurodyta neteisinga. Rokiškio rajono policijos komisariate S. U. pareiškimas dėl turto ir pinigų pasisavinimo pateiktas taip pat po persirgto miokardo infarkto, t.y. 2002-09-20 (49 b.l.). Šių bylos nagrinėjimo metu ištirtų aplinkybių pagrindu negali būti daroma išvada, jog S. U. būdama gyva savo valia reiškė pretenzijas S. U. dėl veiksmų, atliktų įgaliojimo 2002 m. balandžio 25 d. pagrindu.

Be to, nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas priteisti už parduotą nekilnojamąjį turtą 50 000 Lt. Ieškovas savo argumentą, jog atsakovas iš pirkėjų V. S. ir R. S. gavo ne sutartyje nurodytus 5000 Lt, o 50000 Lt, ir būtent ši suma jam turi būti grąžinta, įrodinėja 2009 m. kovo 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta su V. S. ir T. V. (27-31 b.l.). 2002 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo pardavimo sutarties turinys buvo išdėstytas raštu ir patvirtintas notaro, sutartyje nurodyta parduodamo daikto kaina yra 5000 Lt (32-33 b.l.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). 2012 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo pardavimo sutartis yra galiojanti, kaip minėta, teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas advokatas J. S. nurodė, jog sutarties neginčija. Kadangi teismas nenustatė, jog egzistuoja akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas, o nesant reikalavimo dėl sudaryto sandorio nuginčijimo, teismas nevertina ieškovo nurodytų aplinkybių, jog S. U. turtą pardavė mažesne nei rinkos verte, nes, kaip minėta, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 1.78 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo S. U. pinigus už parduotą nekilnojamąjį turtą ir pinigus, gautus iš V. U. banko sąskaitų, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl reikalavimų priteisti pinigus, gautus už parduotus gyvulius, kilnojamąjį turtą ir priteisti pinigus, gautus iš S. G.

Ieškovas, įrodymų, kad S. U. pardavė ieškinyje nurodytus gyvulius ir už juos gavo 1800 Lt, bei pardavė kilnojamuosius daiktus, už kuriuos gavo 1750 Lt, bylos nagrinėjimo metu taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tiek ieškovas, tiek jo atstovas advokatas J. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog tai, kad S. U. pardavė ieškinyje nurodytus gyvulius ir kilnojamuosius daiktus įrodinėja Rokiškio rajono apylinkės teismui pateiktame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl S. U. valios išreiškimo ieškinyje, kurio pagrindu buvo iškelta Rokiškio rajono apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-356-03/2003, teismas pasisakė aukščiau, todėl pakartotinai dėl to nepasisako. Be to, CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, jog nereikia įrodinėti tik tų aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tiek patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-366-03/2003 tiek ieškinyje, tiek kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės nebuvo nustatinėjamos. Kaip minėta, šioje civilinėje byloje ieškinys 2003 m. birželio 9 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu. Įstatymas nesuteikia galimybės ieškovui remtis kitoje byloje ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kaip įrodymais, nes tokios aplinkybės, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo metu vertintos, nustatinėjamas jų pagrįstumas, neturi prejudicinės galios kitoje civilinėje byloje. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog šias aplinkybes galėtų patvirtinti S. G., bet surasti jo ir nurodyti dabartinę buvimo vietą ieškovui nepavyko. Kitų įrodymų išreikalauti, ar apklausti kitus liudytojus bylos nagrinėjimo metu neprašė. Tuo tarpu Liudytoja D. T. paaiškino, jog kai palaidojo V. U., tai S. U. karvę, veršelį atidavė jai, o paršelį kaimynam, vištas, antis taip pat kaimynams liepė valgyt. Tai, kad ieškinyje nurodytų gyvulių S. U. mirties dieną nebuvo patvirtino ir pats ieškovas. Nors ieškovo atstovas advokatas J. S. nurodė, jog šios liudytojos parodymai vertintini kritiškai, nes ji yra atsakovo S. U. sesuo, tačiau, kitų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl gyvulių ir kilnojamojo turto pardavimo ir paneigiančių liudytojos D. T. parodymus, nepateikė. Be to, CK 4.95 straipsnis numato, jog savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. 2002 m. spalio 14 d. nutarime atsisakyti iškelti baudžiamąjį bylą nurodyta, jog V. U. daiktai ir baldai, t.y. spinta, bufetas ir kt. šiuo metu yra pas S. U. sodybos ūkiniame pastate (47 b.l.). Atsakovas S. U. teismo posėdžio metu nurodė, jog ūkiniame pastate gal ir dabar yra kai kurie daiktai, taip pat nurodė, jog nei ieškovas, nei S. U. būdama gyva su reikalavimu grąžinti turtą į S. U. nesikreipė. Tai, kad su reikalavimu grąžinti kilnojamuosius daiktus, nesikreipė į S. U., teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ieškovas. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas iš S. G. paėmė 6500 Kanados dolerių, kas litais sudaro 14401,40 Lt, ir 600 Lt, viso 15001,40 Lt, ir S. U. negrąžino, todėl šiuos pinigus taip pat prašo priteisti iš atsakovo. Kaip minėta, liudytojas S. G. teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas, nes ieškovas jo dabartinės gyvenamosios vietos nesužinojo ir teismui nenurodė. Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje esantis paaiškinimas, rašytas ranka ir pasirašytas S. G. vardu (25 b.l.), taip pat nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu nurodytas aplinkybes, kadangi nėra aišku, kas ir kokiomis aplinkybėms šį paaiškinimą surašė. Be to, atsakovas S. U., paaiškino, jog jis iš S. G. gavo tik dalį pinigų, kuriuos iš karto grąžino S. U.. Šiuo atveju teismas taip pat sprendžia, jog ieškovas nurodytų aplinkybių dėl pinigų pasisavinimo taip pat neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju atsakovo atstovė advokatė R. Ž. prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl veiksmų, atliktų 2002 m. vasario 1 d. ir 2002 m. balandžio 25 d. įgaliojimų pagrindu. Ieškovo atstovas advokatas J. S. teigia, jog šiuo atveju nėra praleistas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, nes reikalavimo teisė V. M. atsirado tik mirus S. U., t.y. (duomenys neskelbtini). Su ieškovo atstovo argumentu dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo teismas nesutinka.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ben­dro­sios ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no skai­čia­vi­mą reg­la­men­tuo­jan­čios teisės nor­mos tai­ko­mos tiek kre­di­to­riui ir sko­li­nin­kui, tiek ir kiek­vie­no iš jų tei­sių (pa­rei­gų) prievolė­je pe­rė­mė­jui, jei­gu įsta­ty­mai ne­nu­sta­to ko ki­ta (CK 1.128 straips­nis). As­mens, dalyvaujančio prie­vo­lė­je, pa­si­kei­ti­mas, iš­sky­rus įsta­ty­mų nu­ma­ty­tus at­ve­jus, ne­pa­kei­čia ieš­ki­nio sena­ties termi­no ei­gos pra­džios skai­čia­vi­mo tvar­kos. Nau­jai į prie­vo­lę įsto­jęs kre­di­to­rius vien dėl prie­vo­lės sub­jek­ti­nės su­dė­ties pa­si­kei­ti­mo, ne­ga­li įgy­ti dau­giau tei­sių ir pa­rei­gų sko­li­nin­kui nei pradi­nis kre­di­to­rius (CK 6.101 straips­nio 1 da­lis). Šiuo atveju V. M. priėmus palikimą po S. U. mirties būtina nustatyti tai, kada apie pažeistas teises sužinojo S. U. ir ar jos teisės buvo pažeistos, nes, kaip minėta, asmens, dalyvaujančio prievolėje, pasikeitimas, nepakeičia ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo tvarkos. V. M. įgaliojimų, išduotų 2002 m. vasario 1 d., ir 2002 m. balandžio 25 d., neginčija. Prašo išreikalauti pinigus, kuriuos S. U. gavo pardavęs S. U. nekilnojamąjį turtą. S. U., veikdamas 2002 m. balandžio 25 d. įgaliojimo pagrindu, pirkimo pardavimo sutartį sudarė 2002 m. rugpjūčio 14 d (32-33 b.l.). Iš AB banko „Hansa-LTB“ pažymos, išduotos 2002 m. rugsėjo 19 d., nustatyta, jog pinigai iš V. U. sąskaitų pagal įgaliojimą pervesti į S. U. sąskaitą 2012 m. gegužės 16 d. Ieškovas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog apie pinigines lėšas sužinojo tik iš advokato J. S.. Kada apie tai sužinojo S. U. ir ar ji apie tai žinojo teismo posėdžio metu nenustatyta, nes, ji mirė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad nuo 2002 m. gegužės 16 d., kai buvo pervestos lėšos į atsakovo sąskaitą, ar nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d., kai buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, atsakovui iki ieškinio, atitinkančio įstatymo reikalavimus, teismui pateikimo dienos, t.y. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. (59 b.l.) S. U., ar po jos mirties jos teisių perėmėjas V. M. būtų kreipęsi į atsakovą, ar būtų ėmęsi kitokių veiksmų, siekdami pinigines lėšas susigrąžinti. Teismo manymu, jog jeigu S. U. būtų maniusi, kad jos subjektinė teisė yra pažeista, t.y. kad atsakovas šias lėšas buvo įgijęs be pagrindo ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių turėjo grąžinti ir negrąžino galėjo ir turėjo imtis veiksmų savo teisių pažeidimui pašalinti. Juolab, kad 2002 m. balandžio 25 d. įgaliojimas buvo panaikintas 2002 m. rugpjūčio 23 d., tačiau S. U., panaikindama įgaliojimą taip pat jokių pretenzijų dėl negrąžintų pinigų nereiškė. V. M. teisėtu S. U. teisių ir pareigų perėmėju tapo tik po jos mirties, t.y. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju, nesat byloje šalių susitarimo dėl pinigų grąžinimo, 2002 m. gegužės 16 d. pinigų pervedimo diena ir 2002 m. rugpjūčio 14 d. sutarties sudarymo diena, jeigu S. U. tai laikė savo teisių pažeidimu, laikytina momentu, nuo kurio rūpestingas asmuo galėjo ir turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad reikalavimui dėl lėšų, 2012 m. gegužės 16 d. S. U. pervestų iš V. U., priteisimo, ir piniginių lėšų, gautų 2002 m. rugpjūčio 14 d., pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, ieškinio senaties terminas ieškinio, atitinkančio įstatymo reikalavimus, pareiškimo dieną, t.y. 2002 m. rugpjūčio 22 d., buvo pasibaigęs. Ieškovas prašė taikyti senatį, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas ir kaip pareikštas po ieškinio senaties termino suėjimo. Aplinkybių, patvirtinančių ieškinio senaties termino atnaujinimo būtinumą, teismas nenustatė (CK 1.131 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju ieškovo ieškinį atmetus, sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui iš ieškovo priteisimo bei jų dydžio pagrįstumo. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 2800 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti. Pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog atsakovas advokatei R. Ž. sumokėjo 2800 Lt (121 b.l.). Kartu su mokėjimo kvitu pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame detalizavo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį (122 b.l.)

CPK 98 str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Sprendžiant klausimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo teismas vadovaujasi CPK 98 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovė advokatė R. Ž. procesinių dokumentų atsakovui neruošė, parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, dalyvavo bylos nagrinėjime iš esmės (bendra teismo posėdžių trukmė remiantis Rekomendacijų 9 punktu - 4 valandos), rengė du prašymus dėl duomenų išreikalavimo, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, pateiktą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, į Rekomendacijos 8.17, 8.18 punktuose įtvirtintus maksimalius užmokesčio už advokato paslaugas dydžius bei Rekomendacijų 10 punktą (teismas vertina, jog pasiruošimas teismo posėdžiams ir atstovavimas teismo posėdžiuose laikytini tos pačios ryšies teisinėmis paslaugomis už kurias atlyginama pagal Rekomendacijų 8.18 punktą), teismui nenustačius, jog atsakovo atstovo advokato vykimas į teismo posėdį iš kitos vietos buvo būtinas, sprendžia, jog atsakovas turėjo 1000 Lt būtinų ir pagrįstų išlaidų už atstovavimą teisme.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovui S. U. iš ieškovo V. M. priteistina 1000 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

Atmetus ieškinį iš ieškovo valstybei priteistinos 22,48 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis). Įrodymus, patvirtinančius išlaidų sumokėjimą, pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo V. M. ieškinį atsakovui S. U. dėl paveldėto turto išreikalavimo atmesti.

Priteisti atsakovui S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 22,48 Lt (dvidešimt du litus 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.