- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- eI3-889-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02997-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- UAB "Dinaka"
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
- Kategorijos
- 29.1.1Paraiškų priėmimas, vertinimas ir paramos išmokėjimas
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei R.S.,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Uždaroji akcinė bendrovė „Dinaka“ (toliau – ir UAB „Dinaka“) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2020 m. liepos 7 d. potvarkio Nr. 4D-102(1.8E) (toliau – ir Potvarkis) dalį dėl paramos neskyrimo UAB „Dinaka“ paraiškai Nr. 19VK-KK-19-1-09788-PR001 (toliau – ir Paraiška), pateiktai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Ministeriją priimti sprendimą skirti paramą UAB „Dinaka“ projektui.
Skunde nurodo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) atsisakė skirti paramą tuo pagrindu, jog pareiškėjos pateiktas projektas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 3D-445 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), taikomų nuo 2018 metų, reikalavimų.
Paaiškina, kad NMA nustatė, jog pareiškėja neteisingai apskaičiavo vidutinį darbuotojų skaičių ir nustatė, jog pareiškėja neatitinka mažos ar labai mažos įmonės reikalavimų. Mano, kad toks klaidingas vertinimas atliktas vien todėl, kad UAB „Dinaka“, UAB „Via Baltica Lietuva“ ir UAB „Via Baltica Dvaras“ akcininkus ir / ar vadovus sieja giminystės ryšys, todėl konstatuota, kad šios įmonės susijusios. Tokia išvada nėra pagrįsta, kadangi turi būti analizuojama, ar iš tikrųjų gali susiformuoti Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 16 dalyje įtvirtinti ryšiai.
Pastebi, kad galiojantis teisinis reguliavimas ir suformuota praktika įpareigoja įmonės vadovą būti lojaliam įmonei, vengti interesų konflikto ir kt., o tai eliminuoja bet kokią įmonės vadovo galimybę derinti veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja negali daryti jokio lemiamo poveikio UAB „Via Baltica Lietuva“ ir UAB „Via Baltica Dvaras“, nes jose visai neturi sprendimo galios (ypač balsų daugumos ar bent 50 proc. balsų), taip pat ir visų šių įmonių vadovai lemiamo poveikio negali daryti, nes pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą įmonės vadovas nėra organas, kuris galėtų priimti strateginius įmonės sprendimus. Per pareiškėjos akcininką R.Č. lemiamo poveikio ryšys irgi susiformuoti negali, nes jis neturi strateginių sprendimų priėmimo galios įmonėse UAB „Via Baltica Lietuva“ ir UAB „Via Baltica Dvaras“. Be to, UAB „Via Baltica Lietuva“ ir UAB „Via Baltica Dvaras“ taip pat negali daryti lemiamo poveikio pareiškėjai, nes neturi joje sprendimo priėmimo galios.
Tvirtina, kad teikiant Paraišką ir su ja susijusius dokumentus nebuvo slepiamas faktas, kad UAB „Dinaka“ (pareiškėja) ir kitose įmonėse yra fizinių asmenų, kurie yra saistomi giminystės ryšių, t. y. nebuvo fiktyviai perleistos bendrovių akcijos, sudarant atitinkamus sandorius, nebuvo skubiai pakeisti įmonių vadovai trečiaisiais asmenimis. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjos akcininkas R.Č. ir jos vadovas V.Č., UAB „Via Baltica Lietuva“ akcininkė A.Č. ir jos vadovas R.Č. bei UAB „Via Baltica Dvaras“ akcininkė G.G. ir jos vadovas V.Č. būtų derinę savo veiksmus siekiant nesąžiningai įgyti paramą.
Pažymi, kad NMA konstatavo, jog pareiškėja planuoja vykdyti tą pačią veiklą, kaip UAB „Via Baltica Lietuva“ ir UAB „Via Baltica Dvaras“, t. y. maitinimo ir gėrimų teikimo veikla, taip pat šios trys įmonės registruotos tuo pačiu adresu. Tačiau UAB „Via Baltica Lietuva“ realiai nevykdo maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos, o užsiima apgyvendinimo, konferencijų salių nuomos veikla. Minėtą veiklą vykdo UAB „Via Baltica Dvaras“, tačiau kitu adresu negu registruota ir realiai vykdo UAB „Dinaka“. Dėl to pastaroji iš esmės veikia visai kitoje rinkoje. UAB „Via Baltica Dvaras“ ir UAB „Dinaka“ veikia skirtingose rinkose, jų vartotojai iš esmės skirtingi. Akcentuoja, kad jei būtų laikoma, jog UAB „Via Baltica Dvaras“ ir UAB „Via Baltica Lietuva“ nesusijusios su UAB „Dinaka“, vidutinis darbuotojų skaičius atitiktų Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos mažos įmonės apibrėžimą. Neatitikimas yra ribinis, formalus, nes UAB „Dinaka“ nėra įmonių holdingas ar koncernas, todėl paramos skyrimas jos parengtam projektui nebūtų neatitinkantis paramos tikslų.
Teigia, kad pareiškėjos įgyvendinamas projektas turės didelę reikšmę šalies ūkiui. UAB „Dinaka“ tikslas išspręsti didelį nedarbingumo lygį Kauno r. sav., projekte numatomos net 5 naujos darbo vietos kaimo gyventojams, projekto įgyvendinimas būtų socialiai ir ekonomiškai reikšmingas. Nagrinėjamu atveju nežymus nustatytų kriterijų dėl darbuotojų skaičiaus ribos viršijamas, vertinant pareiškėjos projekto naudą šalies ūkiui plačiąja prasme, neturėtų būti pagrindu neskirti paramą. Be to, šiuo metu turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos dėl įvairių apribojimų nukenčia verslas, ypač maitinimo ir gėrimų teikimo sektorius (būtent šiai veiklai Paraiška dėl paramos teikta), taip pat gyventojus, kurie prarado darbo vietas.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija atsiliepime prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime teigia, kad pareiškėja nurodė, jog yra susijusi su MB „Roko šilelis“, tačiau nustatyta daugiau susijusių juridinių asmenų. Vadovaujantis Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – ir JADIS) duomenimis, nustatyta, kad 100 proc. pareiškėjos akcijų valdo R.Č. (sūnus), vadovas yra V.Č. (tėvas). UAB „Via Baltica Lietuva“ įmonės vadovas yra R.Č. (sūnus), 100 proc. akcijų valdo A.Č. (V.Č. žmona). UAB „Via Baltica Dvaras“ vadovas yra V.Č. (tėvas), 100 proc. akcijų valdo G.G. (V.Č. dukra). Tiek UAB „Via Baltica Lietuva“, tiek UAB „Via Baltica Dvaras“ Juridinių asmenų registrui pateiktais duomenimis vykdoma veikla yra maitinimo ir gėrimų teikimo veikla.
UAB „Dinaka“ ir UAB „Laktopolis“ valdo po 50 proc. akcijų UAB „Dinopolis“. UAB „Dinopolis“ ir UAB „Dinaka“ vykdo tą pačią veiklą – nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas.
Pažymi, kad UAB „Dinaka“, UAB „Via Baltica Lietuva“, UAB „Via Baltica Dvaras“ ir UAB „Laktopolis“ įregistruotos tuo pačiu adresu: Verslo g. 15, Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav.
Pastebi, kad NMA 2020 m. kovo 20 d. siuntė paklausimą Nr. S-KS-0324155 dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo deklaracijos (toliau – ir SVV deklaracija) patikslinimo. Pareiškėjos 2020 m. balandžio 21 d. pateiktoje SVV deklaracijoje nurodyta, kad susijusios įmonės yra MB „Roko šilelis“ ir UAB „Dinopolis“ bei deklaravo, jog 2017 m. vidutinis metinis darbuotojų skaičių buvo 21, o 2018 m. – 22 darbuotojai.
Akcentuoja, jog apskaičiavus UAB „Dinaka“ ir partnerinės bei susijusių įmonių vidutinį darbuotojų skaičių (2017 m. – 87,5 ir 2018 m. – 69) nustatyta, jog UAB „Dinaka“ neatitiko mažos ar labai mažos įmonės reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėja pagal pateiktą Paraišką, pagrįstai pripažinta netinkama gauti Europos Sąjungos paramą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo NMA prašo pareiškėjos skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjos Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 8 d. įsakymu „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“ Nr. 3D-721(toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės). Pareiškėjos pateiktas projektas „UAB „Dinaka“ ekonominės veiklos plėtra“ (toliau – ir Projektas) yra netinkamas gauti paramą, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.1 papunktyje nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.
Įgyvendinimo taisyklių 12 punktas nustato, kad pareiškėjas turi atitikti labai mažos arba mažos įmonės reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (taikoma juridiniams asmenims). Taigi pareiškėja turėjo atitikti Įstatymo 3 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytus reikalavimus.
Teigia, kad Paraiškoje nurodyta, jog pareiškėja yra susijusi su MB „Roko šilelis“, tačiau NMA nustatė sąsajas su UAB „Via Baltica Lietuva“, UAB „Via Baltica Dvaras“, taip pat partnerinė įmonė UAB „Laktopolis“. Pagal formulę apskaičiavus pareiškėjos, partnerinės bei susijusių įmonių darbuotojus 2018 m. gautas skaičius yra 69 darbuotojai. Taigi pareiškėja neatitiko mažos ar labai mažos įmonės reikalavimų.
Pastebi, jog tenkinant pareiškėjos Paraišką, būtų sukuriamos išskirtinės sąlygos pareiškėjai, nors kitiems pareiškėjams tokios sąlygos nėra sudaromos. NMA negali pareiškėjai skirti paramos dėl pareiškėjos įsitikinimo, kad įmonė laikoma savarankiška, kadangi teisės aktai apibrėžia priešingai. Ministerijos kanclerio 2020 m. liepos 7 d. potvarkyje Nr. 4D- 102 (1.8) yra nurodyta, kokiais pagrindais bei teisės aktų nuostatomis buvo remtasi priimant Sprendimą, todėl pareiškėjos interpretacijos neturi jokios reikšmės ginčo kontekste.
Tvirtina, jog pareiškėja pateikdama Paraišką, savo parašu patvirtino, kad jai yra žinomos teisės aktų nuostatos, t. y. Įgyvendinimo taisyklės, kurios vėliau nukreipia ir į Įstatymo nuostatas. Pareiškėja galėjo ir turėjo susipažinti su teisiniu reglamentavimu, kuris taikomas visiems vienodai.
Pabrėžia, kad teismas negali perimti NMA kompetencijos, todėl antrasis pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija juos laiko maža ar labai maža įmone, pareiškėja gauna išmokas už karantiną, mano, kad visose ministerijose pareiškėja turi būti traktuojama vienodai. Pabrėžė, kad skiriasi įmonių veiklos, jos nėra susijusios.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą į skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Į teismo klausimą atsakė, kad Sprendimą priėmė remdamiesi NMA duomenis, niekuo papildyti negali. Mano, kad remiamasi Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punktu.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepimą į skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Į teismo klausimą atsakė, kad negali paaiškinti daugiau nei nurodyta Sprendime, įmonės yra susijusios, konkrečių skaičių pateikti negali, jie nurodyti Sprendime ir atsiliepime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Ministerijos kanclerio 2020 m. liepos 7 d. potvarkio Nr. 4D- 102 (1.8) dalies, kuria pareiškėjai nebuvo skirta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja NMA 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė paraišką Nr. 19VK-KK-19-1-09788-PR001 siekdamas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“.
2020 m. sausio 30 d. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Šiaulių paramos administravimo skyrius (toliau – ir NMA Skyrius) raštu Nr. S-PP-0319129 nustatė dokumentų trūkumą bei pateiktos informacijos netikslumus ir suteikė pareiškėjai 5 darbo dienų terminą reikiamiems dokumentams / informacijai pateikti.
2020 m. vasario 4 d. (registracijos NMA data) pareiškėja pateikė koreguotas Paraiškos lenteles.
2020 m. kovo 20 d. NMA Skyrius raštu Nr. S-KS-0324155, nustatė dokumentų trūkumą bei pateiktos informacijos netikslumus ir suteikė pareiškėjai 10 darbo dienų terminą reikiamiems dokumentams / informacijai pateikti.
2020 m. balandžio 21 d. (registracijos NMA data) pareiškėja pateikė koreguotą SVV deklaraciją, MB „Roko šilelis“ finansines ataskaitas, koreguotą verslo planą ir Paraišką. Be to, įsipareigojo likusius dokumentus iš trečiųjų šalių gauti ir pateiki iki 2020 m. balandžio 22 d.
2020 m. balandžio 30 d. (gavimo NMA data) pareiškėja pateikė SVV statuso deklaracijos formą 1.
2020 m. rugpjūčio 13 d. NMA raštu Nr. BRK-3173 nurodė, jog išnagrinėjusi pareiškėjos Paraišką, pateiktus dokumentus, surinkusi papildomus dokumentus iš kitų valstybės institucijų, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, netenkino pateiktos Paraiškos, nes pareiškėja neatitinka Įgyvendinimo taisyklių reikalavimų. Kartu pridėjo ir Ministerijos kanclerio 2020 m. liepos 7 d. potvarkį Nr. 4D- 102 (1.8) kuriuo nuspręsta, jog pareiškėjos pateikta Paraiška yra netinkama gauti paramą.
Ginčo klausimą reglamentuoja Įstatymas, Administravimo taisyklės ir Įgyvendinimo taisyklės.
Pagal Įstatymo 3 straipsnio 16 dalį įmonės, kurios atitinka bent vieną toliau nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis: 1) įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių: a) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje; b) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių; c) įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų; d) įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų; 2) kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jeigu šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose; 3) kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones arba per šio straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodytus investuotojus.
Administravimo taisyklių 47 punkte nustatyta, kad paramos paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po NMA paklausimo. Administravimo taisyklių 70 punkte nustatyta, kad NMA, įvertinusi tinkamumą skirti paramą, parengia išvadą, ar paramos paraiška yra tinkama gauti paramą ir kokia paramos suma bei koks didžiausias paramos intensyvumas gali būti suteiktas, o 72 punkte yra nustatyta, kad, priėmusi sprendimą atmesti paramos paraišką, NMA per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo, nurodydama paramos paraiškos atmetimo priežastis, informuoja pareiškėją apie paramos paraiškos atmetimą 39 punkte nurodytu būdu.
Įgyvendinimo taisyklių 14 punkte numatyta, kad pareiškėjas turi atitikti labai mažos įmonės reikalavimus, nurodytus Įstatyme (juridiniams asmenims) ir Komisijos rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB (fiziniams asmenims), ir turi būti savarankiška įmonė, kaip yra apibrėžta Įstatyme. Įgyvendinimo taisyklių 19 punkte nustatyta, kad pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka Taisyklių 20 punkte išvardytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Įgyvendinimo taisyklių 20.1 papunktyje yra nurodyta viena iš tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų – paramos paraišką teikia subjektas, Taisyklių V skyriuje įvardytas galimu pareiškėju, t. y. pareiškėjas turi atitikti Įgyvendinimo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja teigia, kad ji atitinka teisės aktų reikalavimus, yra maža įmonė, o atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad įmonės UAB „Via Baltica Lietuva“, UAB „Via Baltica Dvaras“ yra susijusios su pareiškėja, taip pat yra partnerinė įmonė UAB „Laktopolis“, todėl jos turi būti vertinamos visos kartu ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų paramai gauti.
Teismas, susipažinęs su Sprendimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais daro išvadą, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, išsamus ir pagrįstas. Pirma, atsakovė nepakankamai motyvavo pareiškėjos ir įmonių UAB „Via Baltica Lietuva“ ir UAB „Via Baltica dvaras“ sąsajumą, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 16 dalimi. Iš Sprendimo nėra aišku, kuriuo punktu buvo nustatytas sąsajumas. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punktu. Remiantis šiuo punktu turi būti įrodytos kelios faktinės aplinkybės: 1) dėl fizinių asmenų veiklos – nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nustatyta, įrodyta ir pagrįsta: UAB „Dinaka“, UAB „Via Baltica Lietuva“ ir UAB „Via Baltica dvaras“ 100 procentų akcijų valdo arba sūnus, arba žmona, arba dukra, direktoriumi yra arba sūnus, arba tėvas. Taigi dėl tėvo, sūnaus, žmonos ir dukros valdomų akcijų, vadovavimo įmonėms, t. y. dėl fizinių asmenų veiklos kaip nurodyta įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkte; 2) turi būti susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių – nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nustatyta (viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje); 3) šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose – ši aplinkybė nėra tinkamai nustatyta skundžiamame Sprendime. Sprendime nurodyta, kad UAB „Via Baltica Lietuva“ ir UAB „Via Baltica dvaras“ vykdoma veikla – maitinimo ir gėrimų teikimo veikla, pagal parengtą projektą taip pat ketina vykdyti tą pačią maitinimo ir gėrimų tikimo veiklą (Paraiškos pakoreguotoje III lentelėje „Informacija apie projektą, kuriam prašoma paramos“ 7 punktas). Tačiau Administravimo taisyklių 47 punkte nustatyta, kad paramos paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po NMA paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad paraiškos pateikimo dieną pareiškėja vykdo maitinimo ir gėrimų teikimo veiklą. Į bylą pateiktame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija apie pareiškėją 4 punkte kaip veiklos tikslai ir rūšys nurodyta „Gauti maksimalų vykdomos ekonominės veiklos pelną“. Taip pat į bylą yra pateikti pareiškėjos įstatai, įregistruoti 2016 m. vasario 11 d., kurių 6 punkte nustatyta, kad bendrovės veiklos objektas yra visa ekonominė veikla, nurodyta Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (AVRK 2 red.). Tačiau Sprendime minėtos aplinkybės neįvertintos, dėl jų visiškai nepasisakyta. Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad galima vertinti pareiškėjos veiklą, nukreiptą į ateitį, nes tai prieštarauja Administravimo taisyklių 47 punktui (vertinama pagal paramos paraiškos pateikimo dieną). Taigi aplinkybė dėl pareiškėjos, UAB „Via Baltica Lietuva“ ir UAB „Via Baltica dvaras“ vertimosi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose nebuvo tinkamai įvertinta skundžiamame Sprendime.
Antra, Sprendime niekaip nėra pasisakoma kaip vertinamos įmonės MB „Roko šilelis“ ir UAB „Dinopolis“, kurias pareiškėja nurodė kaip susijusias savo patikslintoje SVV statuso deklaracijos formoje.
Trečia, atsakovė nepakankamai motyvavo įmonės UAB „Laktopolis“ pripažinimą partnerine įmone. Sprendime nėra jokių nuorodų į partnerinės įmonės apibrėžimą įstatyme. Įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad partnerinės įmonės – įmonės, pagal šį Įstatymą nepriskiriamos prie susijusių įmonių ir tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelias susijusias ar partnerines įmones) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajamų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų kitos įmonės dalyvių balsų). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja tiesiogiai ar netiesiogiai valdo UAB „Laktopolis“ akcijas. Byloje yra duomenų, kad pareiškėja valdo 50 procentų UAB „Dinopolis“ akcijų, o likusias 50 procentų valdo UAB „Laktopolis“. Taigi lieka neaišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu pareiškėja ir UAB „Laktopolis“ buvo pripažintos partnerinėmis įmonėmis.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., t. y. Sprendimo priėmimo metu) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
LVAT, savo jurisprudencijoje formuodamas VAĮ taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018).
LVAT jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2019 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3814-502/2019). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-538-822/2019). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. eA-4013-492/2019).
Pabrėžtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019).
Įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, teismas daro išvadą jog jis neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes skundžiamame Sprendime, kaip nurodyta anksčiau, aplinkybė dėl pareiškėjos, UAB „Via Baltica Lietuva“ ir UAB „Via Baltica dvaras“ vertimosi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose nebuvo tinkamai įvertinta skundžiamame Sprendime, niekaip nėra pasisakoma, kaip vertinamos įmonės MB „Roko šilelis“ ir UAB „Dinopolis“, kurias pareiškėja nurodė kaip susijusias savo patikslintoje SVV statuso deklaracijos formoje, neaišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu pareiškėja ir UAB „Laktopolis“ buvo pripažintos partnerinėmis įmonėmis. Nustatyta, kad nėra ne tik nurodytos konkrečios teisės normos ir jų faktinis pagrindimas, bet ir teisės normos taikomos neteisingai (dėl pareiškėjos veiklos ateityje vertinimo ir t.t.).
Pažymėtina, kad pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018). Pagal susiformavusią LVAT praktiką konstatavimas, kad individualus administracinis aktas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio reikalavimų gali būti pagrindas panaikinti skundžiamą aktą vien tik dėl šios priežasties (žr., pvz., 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-397/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi ir minėta LVAT praktika, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 7 d. potvarkio Nr. 4D-102(1.8E) dalis dėl paramos neskyrimo UAB „Dinaka“ paraiškai Nr. 19VK-KK-19-1-09788-PR001, pateiktai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl ji negali būti pripažinta teisėta.
Pažymėtina, kad nors gramatiškai skundo reikalavimas yra dėl viso Potvarkio panaikinimo, tačiau ir priėmimo stadijoje pareiškėja pateikė teismui ir teismas priėmė nagrinėti tik pareiškėjai aktualią Potvarkio dalį, todėl ir teismo sprendimas priimamas tik dėl Potvarkio dalies, kuria neskirta parama UAB „Dinaka“ paraiškai Nr. 19VK-KK-19-1-09788-PR001, pateiktai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Būtent ši potvarkio dalis yra naikinama.
Antruoju skundo reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti Ministeriją priimti sprendimą skirti paramą UAB „Dinaka“ projektui. Teismas pabrėžia, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Be to, nagriėnjamu atveju byloje nėra nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies ir įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 10 d. pateiktą paraišką Nr. 19VK-KK-19-1-09788-PR001, kuria siekiama gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės Ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėja patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2020 m. birželio 6 d., 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymais bei sąskaitomis už teisines paslaugas Nr. 60/2020, Nr. 106/2020.
Pažymėtina, kad 2020 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo advokatui už rašto parengimą pagal 2020 m. birželio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 60/2020, kurioje nurodyta, kad mokama už rašto parengimą. Teismui nėra pateikta įrodymų apie kokį raštą kokioje byloje kalbama, nėra pateikta tai datai aktuali teisinių paslaugų teikimo sutartis, be to išlaidos patirtos 2020 m. birželio 3 d., o skundas teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 9 d. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad 100 Eur išlaidos advokatui, susijusios su nagrinėjama byla.
Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 358,60 Eur (2020 m. I ketvirtis).
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 1 381 Eur = 3 452,50 Eur). Prašoma priteisti už teisines paslaugas advokatui M.A. už skundo parengimą 400 Eur (skundo dėl NMA sprendimo Nr. BRK-3173 projekto parengimas 400 Eur) suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl gali būti sprendžiama dėl jos priteisimo.
Nustatyta, kad pareiškėja teismui skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. per elektroninių paslaugų portalą ir sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį (2020 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 7651). Taigi gali būti sprendžiama dėl 22,50 Eur priteisimo pareiškėjai.
Teismas pažymi, kad pareiškėja iš viso patyrė 422,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios vertinamos pagrįstomis, racionaliomis ir būtinomis ir įrodytomis. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas tenkintinas tik iš dalies, tad ji turi teisę tik į dalį savo patirtų šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo (patikslinto) reikalavimų tenkinimo apimtį, jų reikšmingumą, daro išvadą, kad pareiškėjos skundas iš esmės yra tenkintas 75 proc. Tai reiškia, kad ji turi teisę į atitinkamą dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. 316,86 Eur (422,50 Eur x 75 proc.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas iš atsakovės Ministerijos priteisti pareiškėjai UAB „Dinaka“ 316,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 7 d. potvarkio Nr. 4D-102(1.8E) dalį dėl paramos neskyrimo UAB „Dinaka“ paraiškai Nr. 19VK-KK-19-1-09788-PR001, pateiktai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 10 d. pateiktą paraišką Nr. 19VK-KK-19-1-09788-PR001, kuria siekiama gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“.
Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Iš atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Dinaka“ 316,86 Eur (tris šimtus šešiolika eurų ir 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.