- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-1030-567/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04577-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- M. R.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1274-723/2018 pagal pareiškėjo M. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (tretieji asmenys: VĮ Registrų centras, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, K. D.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjas M. R. pateikė pareiškimą, prašydamas išaiškinti 1989 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutarties nuostatas ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1989 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartimi A. D. padovanojo tik šios sutarties 7 punkte išvardintas namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), patalpas: kambarys 1-15/16,02 kv. m, kambarys 1-14/13,63 kv. m, virtuvė 1-13/8,75 kv. m, koridorius 1-10/7,70 kv. m, podėlis 1-12/1,43 kv. m, tualetas 1-11/1,84 kv. m, ir 40/100 kiemo statinių be ūkinių pastatų. Nurodė, kad 1989 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartimi pareiškėjas perleido A. D. 40/100 dalį naudingo ploto (49,37 kv. m) jam nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras naudingas plotas yra 124,87 kv. m, įskaitant 80,20 kv. m gyvenamojo ploto, ir tokią pat dalį kiemo statinių be ūkinių pastatų. Dovanojimo sutarties 7 p. nurodyta, kad A. D. nuolat naudotis perduodamos patalpos: kambarys 1-15/16,02 kv. m , kambarys 1-14/13,63 kv. m, virtuvė 1-13/8,75 kv. m, koridorius 1-10/7,70 kv. m, podėlis 1-12/1,43 kv. m, tualetas 1-11/1,84 kv. m, o perėjimu į mansardą per laiptinę 1-2/5,4 kv. m naudosis kartu. 2011 m. rugpjūčio 9 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pakeitė įrašus Nekilnojamojo turto registre ir nurodė, kad pareiškėjui priklauso 60/100 bendro pastato ploto, o A. D. ir vėliau trečiajam asmeniui K. D. (A. D. teisių perėmėjai) 40/100, nedetalizuojant patalpų. Tai neatitinka dovanojimo sutarties turinio, kadangi tokiu būdu ženkliai padidėjo trečiojo asmens vardu registruota nekilnojamojo turto dalis. VĮ Registrų centras ir jo Vilniaus filialas atsisako ištaisyti Nekilnojamojo turto registre padarytą klaidą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-732-189/2017 atmetė pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją ištaisyti klaidingus duomenis. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, jo teisėtumas pagal pareiškėjo apeliacinį skundą bus peržiūrėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2238-442/2018. Nagrinėjant bylą administraciniame teisme, kilo ginčas dėl dovanojimo sutarties turinio aiškinimo dalyje dėl padovanoto turto apimties, todėl šiuo pareiškimu prašoma išaiškinti dovanojimo sutarties turinį ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. A. D. po dovanojimo sutarties valdė tik tas patalpas, kurios buvo išvardintos sutarties 7 p., o rūsiu jam žodžiu buvo leista naudotis, tuo tarpu savo daiktus A. D. ir jo teisių perėmėja K. D. laiko ūkiniame pastate, kuris A. D. nebuvo padovanotas. Pareiškimu prašoma ne modifikuoti dovanojimo sutartį, kadangi šiuo prašymu nėra siekiama pakeisti dovanojamo turto vertę, nustatyti naujas ar panaikinti esamas sutarties šalių teises ir pareigas, arba keisti dovanojamo turto dalį bei kitas sutarties sąlygas. Pareiškimu siekiama, kad kilus ginčui dėl sutarties sąlygų išaiškinimo, išaiškinti jos tikrą turinį, t. y. kad ja A. D. buvo padovanotos tik tos patalpos, kurios buvo išvardintos pačioje dovanojimo sutartyje. Toks teismo išaiškinimas įsiteisėjusiu sprendimu tuo pačiu reikštų ir juridinio fakto konstatavimą (CPK 444 str., 445 str., 580 str., 582 str.; CK 6.193 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. lapkričio 22 d. pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti teismui tinkamos formos ir apimties ieškinį su įrodymais. Nurodė, kad pareiškimas negali būti nagrinėjamas CPK XXVI skyriaus pagrindais, nes pareiškėjas prašo modifikuoti dovanojimo sutartį, o ne nustatyti juridinį faktą pagal CPK 444 str. nuostatas. Teismas sprendė, kad tokia byla turi būti nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, o ypatingosios teisenos tvarka, nes pats pareiškėjas nurodė, kad ginčas kilo dėl turto dalies (CPK 7 str., 12 str., 80 str., 111 str. – 114 str., 135 str., 138 str., 177 str., 178 str., 182 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėjas M. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl dovanojimo sutarties aiškinimo, o ne dėl paties turto ar dovanojimo sutarties modifikavimo. Pareiškimu siekiama, kad kilus ginčui dėl sutarties sąlygų išaiškinimo, išaiškinti jos tikrą turinį, t. y. kad sutartimi A. D. buvo padovanotos tik tos patalpos, kurios buvo išvardintos pačioje dovanojimo sutartyje. Toks teismo išaiškinimas įsiteisėjusiu sprendimu tuo pačiu reikštų ir juridinio fakto konstatavimą, todėl byla turi būti nagrinėjama pagal CPK 444 str. taisykles. Nagrinėjamu atveju yra visos trys būtinos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti aplinkybės: 1) faktas, kad pareiškėjas A. D. 1989 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartimi perleido tik sutartyje nurodytas patalpas, turi juridinę reikšmę, o būtent įrodo, kad šia sutartimi A. D. buvo perleista ne šiaip 40/100 namo bendrojo naudingo ploto ir tiek pat kiemo statinių be ūkinių pastatų, o konkrečiai apibrėžtos namo patalpos; 2) pareiškėjas neturi jokių dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, o pačios dovanojimo sutarties šiam faktui nustatyti nepakako nei VĮ Registrų centrui, nei Vilniaus apygardos administraciniam teismui; 3) pareiškėjas negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinti faktą, kadangi pagal įstatymą tik teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškimas pareikštas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo pateikti tinkamą skaičių procesinių dokumentų (CPK 113 str., 444 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėja nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Teismas nagrinėja bylas: 1) dėl giminystės santykių nustatymo; 2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo; 3) dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų; 4) dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo; 5) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; 6) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; 7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį; 8) dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; 9) dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 str. 2 d.).
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Taigi, įrodinėjimo dalykas bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą.
8. Nustatyta, kad 1989 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartimi pareiškėjas perleido A. D. 40/100 bendrojo naudingo gyvenamojo ploto namo dalių. Dovanojimo sutarties 7 p. nurodyta, kad A. D. nuolat naudotis perduodamos patalpos: kambarys 1-15/16,02 kv. m , kambarys 1-14/13,63 kv. m, virtuvė 1-13/8,75 kv. m, koridorius 1-10/7,70 kv. m, podėlis 1-12/1,43 kv. m, tualetas 1-11/1,84 kv. m, o perėjimu į mansardą per laiptinę 1-2/5,4 kv. m naudosis kartu. Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1989 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartimi A. D. padovanojo tik šios sutarties 7 punkte išvardintas namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), patalpas: kambarys 1-15/16,02 kv. m, kambarys 1-14/13,63 kv. m, virtuvė 1-13/8,75 kv. m, koridorius 1-10/7,70 kv. m, podėlis 1-12/1,43 kv. m, tualetas 1-11/1,84 kv. m, ir 40/100 kiemo statinių be ūkinių pastatų. Pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo grindžiamas aplinkybe, kad VĮ Registrų centras, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, perskaičiavo pastato plotą, neįsigilindamas į dovanojimo sutarties turinį, tokiu būdu ženkliai padidėjo trečiojo asmens (A. D. teisių perėmėjos K. D.) vardu Nekilnojamojo turto registre registruota nekilnojamojo turto dalis.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimu prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad 1989 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartimi A. D. padovanojo tik šios sutarties 7 punkte išvardintas namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), patalpas: kambarys 1-15/16,02 kv. m, kambarys 1-14/13,63 kv. m, virtuvė 1-13/8,75 kv. m, koridorius 1-10/7,70 kv. m, podėlis 1-12/1,43 kv. m, tualetas 1-11/1,84 kv. m, ir 40/100 kiemo statinių be ūkinių pastatų, nepatenka į CPK 444 str. nustatytų juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriuos gali nustatyti teismas, sąrašą. Taigi, tokio fakto nustatymas pareiškėjui nesukels materialiųjų teisinių padarinių, todėl civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą negali būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Įvertinus pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kilo ginčas dėl 1989 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutarties 7 p. nurodytų dovanoto turto patalpų ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir/ar pakeitimo. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro, atsižvelgdamas ir į tai, kad dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsisakymo pakeisti viešame registre nurodytas ginčo pastato bendraturčių dalis kilo ginčas, kuris Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. A-2238-442/2018 apeliacine tvarka bus nagrinėjamas pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-732-189/2017 panaikinimo (CPK 179 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo A. D. administracinėje byloje nesutinka su pareiškėjo reikalavimu perskaičiuoti bendraturčių dalis kitokiu būdu, nei tą atliko Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Taigi akivaizdu, kad tarp dovanojimo sutarties šalių – dovanotojo ir apdovanotojo teisių perėmėjos – kilo ginčas dėl turto dalių, todėl tai patvirtina, kad civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą negali būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 str.), todėl teismas turi laikyti proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2 str.).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškimas nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, nustatė terminą trūkumams pašalinti, pasiūlydamas pateikti tinkamos formos ir turinio ieškinį su įrodymais įstatymo nustatyta tvarka (CPK 111 str. – 114 str., 135 str.). Apeliacinės instancijos teismo pažymi, kad pareiškėjas su analogišku pareiškimu į teismą kreipiasi jau antrą kartą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4934-723/2017 laikė pareiškėjo M. R. pareiškimą nepaduotu, kadangi pareiškėjas neištaisė pareiškimo trūkumų, nustatytų 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi. Pareiškėjas civilinėje byloje Nr. e2YT-4934-723/2017 priimtų nutarčių apeliacine tvarka neskundė, tačiau pateikė pareiškimą pakartotinai. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai įpareigojo pateikti procesinius dokumentus rašytine forma, nors pareiškimas pateiktas elektronine forma (CPK 113 str. – 114 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškimas nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, pagrįstai pasiūlė pareiškėjui pateikti ieškinį ginčo teisenos tvarka, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Pažymėtina, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimus, turi teisę pasirinkti, kokia forma teikti procesinius dokumentus.
12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Teismas nevertina kitų apelianto išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 178 str., 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
13. Pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti šiuo metu yra pasibaigęs, todėl pareiškėjui nustatytinas naujas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti (CPK 115 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.
nutaria:
Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjui M. R. naują terminą iki 2018 m. vasario 28 d. pašalinti pareiškimo trūkumus, nurodytus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje.
Išaiškinti M. R., kad, nustatytu terminu nepašalinus pareiškimo trūkumų, pareiškimas gali būti laikomas nepaduotu.