Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eidvilei Jokubauskaitei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Ū. ieškinį atsakovei R. Ū., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei A. G., išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

10. Ieškovas K. Ū. ieškiniu prašo pripažinti, kad jis nėra R. Ū. tėvas. Atsakovė R. Ū. su ieškiniu nesutinka.

11. Vyrui, laikančiam save vaiko tėvu, tačiau nesančiam tikram dėl egzistuojančio genetinio ryšio su vaiku, suteikiama galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Viena iš būtinųjų sąlygų – asmens, laikančio save vaiko tėvu, savanoriškas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis, 3.143 straipsnio 1, 4 dalys). Toks asmens pareiškimas yra asmens valios išorinė išraiška. Tėvystės pripažinimas yra savanoriškas asmens sprendimas tapti tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020, 30 punktas). Įstatymų leidėjas CK 3.152 straipsnio 1 dalimi suteikia galimybę asmeniui, nesančiam vaiko tėvu ir tai sužinojusiam, laisva valia išreikšti ketinimą ginčyti tėvystę ar jos neginčyti, tačiau taip pat yra nustatytas konkretus terminas, per kurį asmuo gali išreikšti savo valią. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad tiek tėvystės pripažinimas, tiek tėvystės ginčijimas yra kiekvieno konkretaus asmens teisė, kuria jis naudojasi savo nuožiūra.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, ir dėl to ginčas nekyla, jog atsakovei R. Ū. (R.) (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. Ū., kurios tėvu yra nurodytas ieškovas K. Ū. Santuoka tarp ieškovo ir atsakovės įregistruota (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek ieškovas, tiek atsakovė teigė, jog ieškovas nėra R. Ū. tėvas. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad tėvystė įrašyta, remiantis bendru pareiškimu tėvystei pripažinti, patvirtintu notaro, todėl vaiko gimimo liudijime ieškovas K. Ū. įrašytas R. Ū. tėvu ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos CMS įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

13. Liudytoja A. M. parodė, kad yra atsakovės mama. Parodė, kad ieškovo sprendimas pripažinti tėvystę buvo kerštas jai, atsakovės mamai, tokiu būdu „atimant“ R., nors buvo sutarę, kad mergaitė gyvens pas močiutę. Pakeitus R. pavardę, ieškovas ėmė ją atsiiminėti iš darželio, vaiką psichologiškai traumavo, veždamas pro močiutės langus. Vaikas bijojo ieškovo. Ji nematė anūkės 3 mėnesius. Kai dukra pradėjo gyventi su ieškovu, vaikas buvo 8 metų amžiaus, vaiką išsivežė iš močiutės, kur jis anksčiau gyveno iki įsivaikinimo, prasidėjo tampymas po „vaikų teises“. Vaiko santykis su ieškovu buvo blogas, ji bijojo važiuoti su juo namo iš močiutės. Būtent ieškovui reikėjo pinigų – valstybės paramos, skiriamos vaikui, nes mažai dirbo, iš tų pinigų jis sumokėdavo mokesčius. Dėl ieškovo nurodomos sąlygos tėvystei pripažinti nieko panašaus nebuvo. Mergaitė ieškovą vadina „tečiu“, atvažiavusi pas močiutę, pasakoja, kad tėtis jos nemyli, nes mažiesiems broliukams ką nors nuperka, o jai – nieko. Ji nežino, kas yra dukros vaiko tikrasis tėvas, tai dukros jaunystės klaida, išvykus į užsienį. Dėl sužalojimų mergaitė jai nieko nesakė, ieškovas už ją atsakė, kad į sieną įpuolė. Ji apie įvaikinimą sužinojo apie 2017 m., darželyje gavusi sąskaitą apmokėjimui su pakeista anūkės pavarde, buvo šokas, nes nieko nežinojo. Dabar R. nebebendrauja su ieškovu. Emocinis ryšys iš anūkės pusės būtų, ji norėtų su ieškovu bendrauti, bet ieškovas nenori.

14. Liudytoja R. D. parodė, kad yra atsakovės sesuo. Dėl pavardės suteikimo R. buvo netikėta, nes ji nieko nežinojo. Mergaitė nebendrauja su ieškovu nuo 2024 m. rugsėjo, nes ieškovas nenori, nors iki tol bendravo, žaisdavo su ja. R. laiko ieškovą tėvu, gimtadienio metu jai sakė, jog „tetis nė žinutės neparašė“. (duomenys neskelbtini) kai buvo registruota sesers santuoka, ji pati gyveno su mama. Prieš santuoką ieškovas ir atsakovė gyveno kartu. Kad sesuo nori susituokti, ji žinojo, o apie pavardę sužinojo, tik mamai gavus sąskaitą su nauja R. pavarde. Ji šiuo metu neklausinėja mergaitės apie ieškovą, nenorėdama kelti vaikui streso. Kad mergaitė įvaikinta, ji sužinojo gal 2017 metais. 2016 metais mergaitės ir ieškovo santykiai buvo geri, jie bendravo, R. niekuo nesiskundė. Šiuo metu ieškovas pasiima tik savo vaikus, o R. palieka, gal negali, gal nenori. Vaikas sako, kad norėtų, kad ieškovas ją pasiimtų, bet žino, jog nepasiims, negali. Dėl ikiteisminio tyrimo nieko komentuoti negali, nes nežino. Ji nežino, kas yra biologinis sesers vaiko tėvas. Kad vaikas bijotų ieškovo, ji nepastebėjo. Sesuo lyg ir neieškojo tėvo, ieškovui davus pavardę, viską paliko ramybėje.

15. Teismo psichologo išvadoje nurodyta, kad mergaitė jaučiasi „paskutinėje vietoje“, teigė mananti, kad K. Ū. labiausiai myli ir lepina jos jaunesnę sesę K. , tada brolį R. , o ji lieka paskutinėje vietoje. R. viso pokalbio metu teigė neprisimenanti, ar yra vadinusį K. Ū. tėčiu. Pastebėta, kad visi trys šeimos nariai tvirtina tą patį – K. Ū. šiuo metu nepalaiko jokio ryšio su R. Ū.. K. Ū. teigia, kad nesvarbu, kaip pasibaigs teismo procesas, jis ir toliau nežada palaikyti ryšio su R. Ū. Mergaitė keletą kartų išsakė neigiamą požiūrį į K. Ū., pasakojo apie tai, kad jis yra pavojingas, kad K. Ū. į teismą kreipėsi dėl keršto, kad yra pavydus. Pokalbio metu pastebėta, kad mergaitė yra girdėjusi ir kitų žmonių neigiamas nuostatas K. Ū. atžvilgiu, taigi, mergaitės požiūrį į K. Ū. apsunkina ir neigiamos kitų žmonių nuostatos. Mergaitė viso pokalbio metu neišreiškė noro bendrauti su K. Ū., teigė, kad nenori su juo vykti, kai jis atvažiuoja pasiimti sesės ir brolio, teigė nežinanti, ar nori bendrauti su K. Ū. Apibendrinus, dėl savo gyvenimiškos patirties stokos, R. Ū. pati negali objektyviai ir savarankiškai vertinti byloje nagrinėjamų klausimų ir priimti sprendimų dėl savo ateities. R. Ū. dar per sunku numatyti tolimesnę gyvenimo perspektyvą ir iš to atsirandančias pasekmes, tačiau mergaitė supranta, kad, jei pasikeis jos pavardė, tai gali keistai atrodyti. Pokalbio metu K. Ū. pripažino, kad į teismą kreipėsi tik dėl to, jog R. nesilaikė jų susitarimo. Kaip jis pats sakė - „Jei neprašytų išlaikymo, tai ta mano pavardė tegul jai (R. Ū.) būna“. Mergaitė žino, kad K. Ū. nėra jos biologinis tėvas, turi neigiamų nuostatų jo atžvilgiu, ne kartą patvirtino, jog su juo jokių ryšių nepalaiko, vienas kitam neskambina, nesusitinka, o susitikus – tik pasisveikina. K. Ū. taip pat neinicijuoja bendravimo su R., tikina, kad ir ateityje to neketina daryti, o tai irgi neužtikrina sveiko, darnaus ir harmoningo R. Ū. auklėjimo, jame dalyvaujant abiem tėvams.

16. CK 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. CK 3.152 straipsnis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus nuo tos dienos, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi, ginčydamas tėvystę, ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, 3.152 straipsnio 1 dalis).

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 36 punktas, 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021 39 punktas). Tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šioje situacijoje susiduriančių (teisinio tėvo, galimo biologinio tėvo, motinos ir vaiko) interesų, ypatingą reikšmę suteikiant vaiko interesui turėti du lygiaverčius tėvus (tėvą ir motiną) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 28 punktas).

18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad asmens, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, bet vaiko gimimo liudijime įrašytas kaip tėvas, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atmestas, tokiu būdu apribojant tokio asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis), tik pagal įstatymą ir tik siekiant teisėto tikslo (kuriuo pripažįstama konkrečių vaiko interesų apsauga), o pats reikalavimo atmetimas, kuriuo apribojamos tokio asmens teisės, turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, dėl to patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų, netekti materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą, ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų (vaiko interesų ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą) pusiausvyra konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-781/2022 23 punktas).

19. Šioje byloje nėra šalių ginčo, kad ieškovas K. Ū. nėra biologinis nepilnametės R. Ū. tėvas. Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teismo posėdyje teiktų paaiškinimų nustatyta, kad iki santuokos su K. Ū. įregistravimo R. Ū. (R.) augino nesantuokinę dukrą R. R. Abi ginčo šalys pripažįsta aplinkybę, kad prieš susituokiant ir pradedant gyventi kartu, ieškovui K. Ū. buvo žinoma aplinkybė, kad jis nėra atsakovės dukros R. biologinis tėvas. Remiantis anksčiau aptarta kasacinio teismo formuojama praktika, vien šios aplinkybės šiuo atveju savaime nesudaro pakankamo pagrindo nuginčyti tėvystę, todėl teismas atsižvelgia ir į kitas toliau aptariamas šiam klausimui išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes.

20. Pirma, ieškovas nurodė, kad apie tai, jog nėra biologinis R. Ū. tėvas žinojo iki tėvystės pripažinimo, tačiau savo valia (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo pripažino, kad yra R. Ū. tėvas. Taigi, atsakovas tėvystę pripažino aktyviais veiksmais išreikštu savanorišku pripažinimu, o ne įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas tėvystę pripažino bendro gyvenimo su atsakove šeimoje, šeimos stiprinimo tikslais, nes ruošėsi įregistruoti santuoką su R. motina, atsakove R. Ū. (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu ir atsakovė. Tokie šalių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas K. Ū. visą laiką, t. y. dar prieš santuoką ir bendrą gyvenimą su atsakove R. Ū., žinojo, kad jis nėra biologinis R. Ū. tėvas ir to neginčijo.

21. Teismo posėdyje K. Ū. patvirtino, kad, pasirašydamas pareiškimą pas notarą, jis nelabai atkreipė dėmesį, jog, tai darydamas, jis prisiima tėvo pareigas ir kad turės jas vykdyti. Pažymima, kad ieškovo tėvo pareigų vykdymą R. Ū. patvirtina ir tolesnis ieškovo elgesys po tėvystės pripažinimo. Teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad jam susituokus atsakove, jų bendro gyvenimo laikotarpiu, iš viso apie 5-6 metus, jis su ieškove gyveno kaip šeima, augino 2 atsakovės vaikus ir 2 bendrus jų vaikus. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) savanorišku pareiškimu pripažinti tėvystę, neabejotinai žinodamas, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, vadinasi, apsisprendė ir prisiėmė tėvo pareigas vaikui R. Pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad toks ieškovo sprendimas tuo metu buvo nulemtas ne spontaniško ir emocijomis pagrįsto situacijos vertinimo, bet ieškovo noro kurti šeimą su atsakove, o jos dukrą R. auginti kaip savo dukrą. Vien tai, kad ieškovas persigalvojo ir nebenori vykdyti tėvo pareigų savaime nesudaro pagrindo tėvystei nuginčyti.

22. Ieškovas nurodė, jog tėvystės pripažinimą lėmė svarbios aplinkybės, kurios šiuo metu yra išnykusios, jis tėvystę pripažino suklydęs, tačiau suklydimo faktą pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė ir, teismo vertinimu, teismo posėdžio metu šių aplinkybių neįrodė. Nors ieškovas teigė, kad atsakovė jam iškėlė ieškovui sąlygą santuokos registravimui – pripažinti dukros tėvystę, tačiau šie ieškovo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, ir teismas pritaria atsakovės atstovės argumentams dėl neįrodytos šios ieškovo nurodytos sąlygos. Ieškovas taip pat nurodė antrą priežastį tėvystės pripažinimui – norą pagelbėti atsakovei, kad ši gautų valstybės pinigus, siekdamas padėti atsakovei gauti socialinę paramą, tačiau, išklausius šalių, liudytojų paaiškinimus, atsakovės atstovės argumentus, teismas tokius ieškovo teiginius laiko nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos rašytinę medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, labiau tikėtina, kad ieškovas pradėjęs bendrauti su atsakove žinojo, kad ji turi dukrą, kurios tėvu jis nėra, pats išreiškė valią būti įrašytas mergaitės tėvu, suteikė jai savo pavardę. Ieškovas, įgyvendindamas šias savo teises turėjo būti itin atsakingas ir rūpestingas, todėl ieškovo argumentai, kad tai padarė nepagalvojęs, nesupratęs pasekmių, vertinami kritiškai.

23. Antra, būtinybę nuginčyti tėvystę ieškovas šiuo atveju argumentuoja poreikiu užtikrinti R. Ū. teisę žinoti tikrąją savo kilmę ir biologinį savo tėvą. Teismas pripažįsta, kad biologinės tėvystės faktas bei galimybė nustatytą biologinį vaiko tėvą yra svarbus ir reikšmingas kriterijus sprendžiant tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimus, tačiau šioje byloje nėra objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių biologinį R. Ū. tėvystės faktą.

24. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad R. Ū. jam nėra atskleidusi, kas yra biologinis R. Ū. tėvas, jis nežino, kas yra tikrasis tėvas. Atsakovė R. Ū. nenurodė, kas yra jos dukros R. biologinis tėvas. Vadinasi, byloje nėra nustatyta jokių patikimų įrodomųjų faktų, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą apie R. Ū. biologinį tėvą. Tai reiškia, kad biologinė tėvystė šiuo atveju nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Teismo vertinimu, tokia situacija savaime neužtikrina nepilnametės R. Ū. teisės žinoti tikrąją savo kilmę ir biologinį savo tėvą.

25. Trečia, sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą yra reikšminga vaiko nuomonė bei emocinis ir socialinis jo ryšys su tėvu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas bendravo su nepilnamete R.. Apklausos metu R. patvirtino, jog K. Ū. laiko tėčiu. Vaikas nurodė, kad su tėvu nebendrauja, nes nenori. Iš pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus surinktos informacijos galima spręsti, kad tarp vaiko R. ir ieškovo K. Ū. per jų bendrą gyvenimą buvo susiformavęs ryšys, tačiau šiuo metu jis yra nutrūkęs. Teismo posėdyje atsakovė R. Ū. patvirtino, kad iš pradžių šalims gyvenant kartu, vaiko ir K. Ū. ryšys buvo labai stiprus, juos siejo šiltas bendravimas, jie suprasdavo vienas kitą iš žvilgsnio. Pats ieškovas taip pat pripažino, kad 5-6 metus jie visi gyveno kaip šeima. Tai leidžia teigti, kad šalims gyvenant kartu, tarp ieškovo ir vaiko buvo susiformavęs tam tikras emocinis ryšys, lėmęs pozityvias vaiko reakcijas į ieškovą, kaip savo artimos aplinkos asmenį – tėvą, o šio ryšio susilpnėjimą (praradimą) iš esmė nulėmė šalių bendro gyvenimo pabaiga, ieškovo nenoras išlaikyti dukrą, nors nuo šios pareigos ieškovas nebuvo atleistas, bei atsakovės kreipimasis į antstolį dėl vaikų (ir R.) išlaikymo priverstinio išieškojimo iš ieškovo. Nors ieškovas teigia, jog nenori teikti išlaikymo R., t. y. ne savo vaikui, kuriam ieškovas nėra biologinis tėvas, visgi antstolio vykdoma vykdomoji byla buvo užvesta, siekiant užtikrinti tinkamą ieškovo išlaikymą ne tik R. Ū., kurios tėvystę ieškovas siekia nuginčyti, bet ir kitiems dviem ieškovo vaikams K. Ū. ir R. Ū. Įvertinus aptartas aplinkybes, vaiko amžių, šalių bendro gyvenimo trukmę, daroma išvada, kad nepaisant to, kad šiuo metu mergaitė ir ieškovas nebendrauja, tarp ieškovo K. Ū. ir R. Ū. buvo susiformavęs emocinis ryšys ir vaikas ieškovą laikė savo artimos aplinkos asmeniu – tėvu.

26. Ketvirta, nors ieškovas žinojo, kad jis nėra biologinis R. Ū. tėvas, o su atsakove kartu nebegyvena nuo 2023 metų rudens, tačiau ieškinys teismui dėl tėvystės nuginčijimo buvo pareikštas tik po to, kai R. Ū. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išlaikymo vaikams išieškojimo iš ieškovo. Bylos įrodymai ir teismo posėdyje duoti ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo dėl to, jog atsakovė nesilaikė jų susitarimo neprašyti išlaikymo vaikams iš ieškovo. Šie ieškovo paaiškinimai bei reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo pareiškimo laikas leidžia daryti išvadą, kad ieškovo tikslas, ginčijant tėvystę, yra ne noras užtikrinti vaiko teisę žinoti tikrąją savo kilmę (biologinį tėvą), o siekis palengvinti savo turtinę padėtį ir panaikinti iš tėvystės teisinių santykių kylančią vaiko išlaikymo prievolę. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tėvystę nuginčyti nori, esant nutrūkusiam bendram gyvenimui su atsakove, siekdamas nemokėti išlaikymo, teismo vertinimu, ieškiniu ieškovas siekia apginti ne vaiko, tačiau savo interesus. Vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir materialinio išlaikymo.

27. Penkta, nagrinėjamoje byloje nepilnamečio vaiko interesų visuma sudaro pakankamą pagrindą pirmenybę suteikti jiems, o ne ieškovo interesams. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; (duomenys neskelbtini) gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018). Šiuo metu nagrinėjamoje byloje nėra keliamas klausimas dėl vaiko biologinio tėvo nustatymo. Duomenų apie vaiko biologinį tėvą nėra. Nuginčijus tėvystę, vaikui iškyla grėsmė likti be tėvo, nes biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad šiuo metu biologinio tėvo nustatymas byloje yra negalimas, ir nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikas R. Ū. liktų be tėvo. Tokiu atveju, teismo vertinimu, tėvystės nuginčijimas pažeistų nepilnametės R. Ū. interesus.

28. Pažymima ir tai, kad ieškovas yra praleidęs CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti nei nėra svarbių priežasčių šio termino atnaujinimui.

29. Taigi, šioje byloje tarp šalių nesant ginčo dėl to, jog ieškovas K. Ū. nėra biologinis R. Ū. tėvas, tačiau įvertinus tai, kad ši aplinkybė ieškovui K. Ū. buvo atskleista ir žinoma dar iki santuokos ir bendro gyvenimo su ieškove R. Ū., o ieškovas (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintu savanorišku pareiškimu pripažino tėvystę, turėdamas tikslą prisiimti tėvo pareigas vaikui ir šalių bendro gyvenimo laikotarpiu ieškovas faktiškai vykdė tėvo pareigas R. Ū., byloje nesant duomenų apie galimą biologinį vaiko tėvą, reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo pareiškus tik po to, kai ieškovui buvo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo mokėjimo, atsižvelgiant į teismui pateiktą institucijos išvadą, į tai, kad tėvystės nuginčijimas šiuo atveju neatitiktų vaiko interesų turėti tėvą bei neužtikrintų vaiko turtinių ir neturtinių teisių, teismas daro išvadą, kad tėvystės nuginčijimas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų prioritetinio vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo, teisinio apibrėžtumo ir stabilumo principų, o ieškovo teisių apribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo atmetamas.

30. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteisiamos 464,58 Eur valstybės biudžetui išlaidos už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis).

33. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje yra mažesnės nei numatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš K. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 464,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nurodant, kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; Luminor Bank AB Lietuvos skyrius LT74 4010 0510 0132 4763, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.