Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. N. skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Sigvi“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Anot pareiškėjo, 2024 m. liepos 10 d. jis gavo iš antstolės elektroninį laišką, kuriuo antstolė informavo, kad negavo iš pareiškėjo įmokos, taip pat antstolė nurodė, jog nuo 2024 m. liepos 1 d., pasikeitus CPK nuostatoms, reglamentuojančioms išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydį, pareiškėjas kas mėnesį turėtų mokėti po 800 Eur. Pareiškėjas aiškina, kad 2024 m. liepos 17 d. antstolė areštavo jo banko sąskaitas, 2024 m. liepos 18 d. pareiškėjas, neturėdamas kitos išeities, sutiko mokėti antstolės nurodytą padidintą sumą, o 2024 m. rugpjūčio 12 d. iš pareiškėjo banko sąskaitos buvo nuskaičiuota ne tik dalis pareiškėjo atlyginimo, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės pareiškėjui išmokėta išmoka vaikams. Pareiškėjas teigia, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. jis kreipėsi į antstolę, kuri ne tik netenkino pareiškėjo prašymo, bet ir nurodė pareiškėjui papildomai sumokėti 500 Eur sumą, nors, anot pareiškėjo, 2024 m. birželio 28 d. jis sumokėjo įmoką už liepos mėnesį.

5. Antstolė 2024 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – grąžino į pareiškėjo sąskaitą 787,11 Eur, kitos skundo dalies netenkino ir persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taip pat patvarkymu antstolė nustatė pareiškėjui laisvai disponuojamą 2 103 Eur sumą rugsėjo mėnesiui.

6. Antstolė nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas pateikė banko išrašą, iš kurio matyti, jog 2024 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija į pareiškėjo sąskaitą pervedė 192,50 Eur išmoką vaikui, o 2024 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjo darbdavys pervedė į pareiškėjo banko sąskaitą jo darbo užmokestį – 1 426,35 Eur. Antstolė aiškina, kad ji nuo pareiškėjo banko sąskaitos 2024 m. rugsėjo 2 d. nurašė 915,23 Eur, o 2024 m. rugsėjo 10 d. – 176,64 Eur.

7. Antstolė pažymi, kad 2024 m. liepos 17 d. ji išsiuntė į pareiškėjo darbovietę patvarkymą vykdyti išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Pasak antstolės, minėtame patvarkyme yra nurodyta vykdyti išskaitas pagal CPK 736 straipsnio nuostatas (redakciją, įsigaliojusią 2024 m. liepos 1 d.). Antstolė akcentuoja, kad pareiškėjo darbovietė piktybiškai nevykdo antstolės reikalavimo, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti įstatymu ir taip jau sumažintas išskaitas dar 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui. Antstolė pabrėžia, kad pareiškėjas vaikus augina kartu su sutuoktine, kurios sąskaitos nėra areštuotos.

8. Antstolė nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. iš pareiškėjo banko sąskaitos buvo nurašyta 176,64 Eur suma, kurios kilmė – išmoka vaikui, todėl yra pagrindas šią sumą grąžinti pareiškėjui. Be to, anot antstolės, ji, vadovaudamasi CPK 736 straipsnio nuostatomis, atliko išskaitą iš pareiškėjo gauto darbo užmokesčio – 1 426,35 Eur, t. y. iš šios sumos nurašė 304,76 Eur sumą, kurią turėjo išskaičiuoti pareiškėjo darbovietė, bet to nepadarė. Pasak antstolės, esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas grąžinti pareiškėjui 787,11 Eur sumą. Taip pat antstolė nurodo, kad pareiškėjo sutuoktinė 2024 m. rugpjūčio 26 d. į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėjo 1 700 Eur pareiškėjo skolai dengti, todėl antstolė laiko pareiškėjo teiginius apie jo šeimos sunkią finansinę situaciją nepagrįstais.

9. Antstolė nurodo, kad areštą pareiškėjo sąskaitoms ji taikė dėl to, kad pareiškėjas 2024 m. liepą nesumokėjo 500 Eur įmokos įsiskolinimui dengti. Aiškina, kad pagal vykdomąsias bylas rugpjūčio mėnesį skola permokėta nebuvo, o skolininko sutuoktinė dalį skolos sumokėjo savo iniciatyva. Taip pat antstolė pabrėžia, kad skolininko sąskaitoje Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema (toliau – PLAIS) kas mėnesį automatiškai nustato laisvai disponuojamą 446 Eur sumą, todėl pareiškėjas rugpjūčio mėnesį galėjo laisvai disponuoti gauta išmoka vaikui. Antstolė taip pat nurodo, kad paskaičiuotos išieškojimo išlaidos atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), nustatytus dydžius, o vykdymo išlaidų padidėjimas yra susijęs su padidėjusiu antstolio atlyginimu, pareiškėjui per raginime nustatytą terminą nesumokėjus įsiskolinimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

11. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

12. Iš byloje pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0033/24/01018 dėl 3 548,73 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 680 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai UAB „Juris LT“; taip pat vykdomąją bylą Nr. 0033/24/01119 dėl 280,16 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai UAB „Sigvi“. Nustatyta, kad pareiškėjas per raginime nustatytus terminus laisva valia skolų nesumokėjo.

13. Iš vykdomosios bylos Nr. 0033/24/01018 duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 29 d. pateikė antstolei prašymą leisti mokėti skolą dalimis, kas mėnesį, iki einamojo mėnesio penktos dienos, mokant po 500 Eur. Pareiškėjas taip pat prašė netaikyti arešto jo banko sąskaitoms ir neinformuoti pareiškėjo darbdavio apie įsiskolinimą. Prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad augina 2 nepilnametes dukras, turi įsipareigojimų kredito įstaigai ir tik 4 mėnesius dirba naujoje darbovietėje. Pareiškėjo sutuoktinė 2024 m. birželio 28 d. sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą 500 Eur, o 2024 m. liepos 5 d. patvarkymu nurodytą sumą antstolė paskirstė vykdymo išlaidoms ir įsiskolinimams išieškotojoms dengti.

14. 2024 m. liepos 17 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-33-22193, kuriuo pavedė PLAIS nurašyti iš pareiškėjo sąskaitų 4 264,46 Eur sumą. Be to, tą pačią dieną antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-33-22192, kuriuo įpareigojo skolininko darbovietę kas mėnesį iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiuoti 10 proc. nuo pareiškėjo darbo užmokesčio ir jam prilygintų sumų dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (toliau – MMA), 30 proc. – nuo dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 proc. – nuo dalies, viršijančios du MMA. 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuo pareiškėjo banko sąskaitos buvo nurašyta 754,54 Eur suma, kurią antstolė paskirstė 2024 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. S-24-33-25292. 2024 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjo sutuoktinė sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą 1 700 Eur. Šią sumą antstolė paskirstė 2024 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu Nr. S-24-33-26806.

15. Pareiškėjas pateikė antstolei 2024 m. rugsėjo 2 d. ir 2024 m. rugsėjo 10 d. skundus dėl antstolio veiksmų. Kartu su skundais pareiškėjas pateikė išrašą iš savo banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. Pareiškėjas skunde reiškia kelis atskirus reikalavimus: 1) perskaičiuoti išskaitų iš jo darbo užmokesčio dydį; 2) sumažinti išskaitų iš pareiškėjo darbo užmokesčio dydį po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui; 3) grąžinti į pareiškėjo sąskaitą sumokėtą išmoką vaikui; 4) grąžinti permoką, susidariusią 2024 m. rugpjūtį; 5) sumažinti vykdymo išlaidas; 6) panaikinti pareiškėjo sąskaitų areštą; 7) kompensuoti pareiškėjo patirtą žalą. Antstolė patvarkymu tenkino pareiškėjo reikalavimą grąžinti jam 176,64 Eur išmoką vaikui ir 610,47 Eur sumą, nurašytą iš pareiškėjo darbo užmokesčio, todėl šioje nutartyje teismas nepasisako dėl skundo reikalavimų Nr. 3 ir Nr. 4. Be to, teismas taip pat nepasisako dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš antstolės žalos atlyginimą, nes šis reikalavimas išeina iš skundo dėl antstolių veiksmų ribų ir negali būti nagrinėjamas ypatingos teisenos tvarka. Pareiškėjui išaiškintina, kad reikalavimą dėl jo galimai patirtos žalos atlyginimo jis gali reikšti pateikęs teismui ieškinį ginčo teisenos tvarka (CPK 135 straipsnis).

Dėl išskaitų iš pareiškėjo darbo užmokesčio dydžio

16. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio tvarka yra reglamentuota CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kol visiškai padengiamos išieškomos sumos, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies: 1) neviršijančios MMA dydžio, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 10 procentų, o jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) viršijančios MMA dydį, tačiau neviršijančios 2 MMA dydžių, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 30 procentų, o jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, – 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 3) viršijančios 2 MMA dydžius, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. Vadovaujantis CPK 735 straipsniu, išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas).

17. Patvarkymą dėl skolos išieškojimo antstolė priėmė 2024 m. liepos 17 d., todėl taikytina CPK 736 straipsnio redakcija, įsigaliojusi 2024 m. liepos 1 d. Nustatyta, kad pareiškėjas už 2024 m. rugpjūtį gavo 1 426,35 Eur darbo užmokestį. Ši suma viršija 2 MMA (709 Eur atskaičius mokesčius). Pagal paties pareiškėjo pateiktus skaičiavimus, iš jo atlyginimo galėjo būti išskaičiuota maksimali 429,58 Eur (10 proc. nuo dalies, neviršijančios 1 MMA, 30 proc. nuo dalies, viršijančios MMA ir neviršijančios 2 MMA, ir 50 proc. nuo dalies, viršijančios 2 MMA dydžius). Antstolė, tenkinusi pareiškėjo skundo dalį, grąžino į jo sąskaitą ne tik nepagrįstai išieškotą 176,64 Eur išmokos už vaiką sumą, bet ir 610,47 Eur sumą, išskaičiuotą iš pareiškėjo atlyginimo, ir tokiu būdu už 2024 m. rugpjūtį iš pareiškėjo atlyginimo antstolė išskaičiavo 304,76 Eur sumą (915,23 Eur nurašyta suma - 610,47 Eur grąžinta suma), kuri neviršija pareiškėjo nurodytos maksimalios išieškotinos sumos (429,58 Eur). Esant šioms aplinkybėms, perskaičiuoti iš pareiškėjo atlyginimo išskaičiuotas sumas nėra pagrindo.

18. Pareiškėjas taip pat prašo 20 proc. (po 10 proc. kiekvienam pareiškėjo auginamam nepilnamečiam vaikui) sumažinti išskaitų dydį. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė tokio prašymo pagrįstumo. Pareiškėjas poreikį sumažinti iš jo atlyginimo išieškomų sumų dydį argumentuoja bendro pobūdžio teiginiais ir nepateikia įrodymų, kad jam neužtenka lėšų vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad proceso įstatymas nustato antstolio teisę, bet ne pareigą sumažinti išskaitų dydį jei skolininkas turi išlaikytinių. Todėl kiekvienu atveju reikia individualiai spręsti, ar egzistuoja pagrindas taikyti tokią proceso įstatyme nustatytą priemonę.

19. Šiuo atveju iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo atlyginimo vidurkis laikotarpiu nuo 2024 m. vasario iki 2024 m. rugpjūčio buvo apie 2 400 Eur, kas akivaizdžiai viršija MMA ir atitinka vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje už tą patį laikotarpį (https://osp.stat.gov.lt/covid19-statistika/covid19-itaka-darbo-rinkai/darbo-uzmokestis). Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas vaikus augina su sutuoktine, kuri taip pat gauna pajamas iš individualios veiklos. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo nepilnamečiai vaikai turi kokių nors specialių poreikių ar kad yra kitų aplinkybių, sąlygojančių būtinybę mažinti išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Esant šioms aplinkybėms, manytina, kad antstolė pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl išskaitų sumažinimo po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui.

Dėl vykdymo išlaidų (ne)pagrįstumo

20. CPK 609 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą.

21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Priverstinis sprendimo vykdymas, kurį atlieka valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, sukelia skolininkui neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-172-403/2023).

22. Šiuo atveju pareiškėjas nesutikimą su antstolės paskaičiuotu vykdymo išlaidų dydžiu grindžia vien tuo argumentu, kad šios vykdymo išlaidos padidėjo priverstinio skolos išieškojimo metu. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo argumentas nėra teisiškai pagrįstas. Nustatyta, kad pareiškėjas per raginime nurodytą terminą neįvykdė vykdomųjų dokumentų, įsiskolinimas išieškotojams nėra padengtas ir šios nutarties priėmimo metu (byloje nėra pateikti duomenys, paneigiantys šį faktą).

23. Vykdydama priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjo, antstolė atliko įvairius priverstinio išieškojimo veiksmus: siuntė procesinius dokumentus vykdymo proceso dalyviams, tikrino duomenis apie pareiškėjo turimą turtą, siuntė patvarkymą dėl lėšų nurašymo PLAIS, pareiškėjo darbovietei. Už visus šiuos veiksmus antstolei ir jos kontoros darbuotojams turi būti mokamas atlygis, nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 130 punktuose. Pavyzdžiui, antstolė vykdymo procese surašė patvarkymą dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio, už šio patvarkymo vykdymo patikrinimą už 1 antstolio darbo valandą mokamas 24 Eur administravimo mokestis (Sprendimų vykdymo instrukcijos 130.5 punktas). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad vykdymo proceso metu vykdymo išlaidų dydžio padidėjimas yra sąlygotas paties pareiškėjo veiksmų, nes pareiškėjui neįvykdžius teismo procesinio sprendimo per raginime nurodytą terminą, antstolė ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų, kurie yra apmokestinami įstatyme nustatyta tvarka.

24. Pareiškėjas skunde nedetalizuoja, kokios konkrečios antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidų sumos yra nepagrįstos, o apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais, todėl teismas nepasisako dėl kiekvienos antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidų sumos.

Dėl arešto pareiškėjo sąskaitoms panaikinimo

25. Pareiškėjas prašo panaikinti jo sąskaitoms taikomą areštą. Pareiškėjas teigia, kad jis gera valia moka įsiskolinimą dalimis. Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas nepadengė įsiskolinimų išieškotojoms per raginimuose nurodytą terminą, todėl antstolė ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų (CPK 656 straipsnio 5 punktas). Viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose) (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas jo paties pasiūlytas 500 Eur įmokas mokėjo nereguliariai, pareiškėjo darbdavys nevykdo išskaitų iš pareiškėjo darbo užmokesčio, o pareiškėjo sutuoktinė įsiskolinimo dalį (1 700 Eur) į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėjo tik antstolei pradėjus išieškojimą iš pareiškėjo turto. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti pareiškėjo sąskaitoms taikyto arešto, nes priešingu atveju galėtų būti pažeisti išieškotojų interesai (be to, antstolė yra nustačiusi pareiškėjui laisvai disponuojamą sumą, kuria pareiškėjas gali naudoti nepaisant nustatyto arešto).

26. Kiti pareiškėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

27. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo N. N. skundo dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.