- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-23
- Bylos Nr.
- II-47-1072/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01321-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Eglė Venckienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) atstovui - vyriausiam tyrėjui V. B. (V. B.), veikiančiam pagal įgaliojimą,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. B. E. R. gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-23226-2022,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. B. E. R. 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 14-ANR_P-1303-2022 už tai, kad ji 2022 m. rugpjūčio 3 d. 13.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų ir reikalavimų, o būtent: piktybiškai nenorėjo, vengė palikti gyvenamąsias patalpas iškeldinimo metu, vilkino laiką, o pareikalavus palikti gyvenamąsias patalpas iškeldinimo metu, tai padaryti atsisakė, todėl prieš ją buvo panaudota fizinė jėga ir buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, kuriuos uždėjus pažeidėja toliau priešinosi: mosikavo rankomis, stangrino rankas (b. l. 13). Minėto administracinio nusižengimo protokolo pagrindu, 2022 m. spalio 21 d. priimtas nutarimas Nr. 10-ANR_N-23226-2022 (toliau – Nutarimas), kuriuo G. B. B. E. R. buvo pripažinta kalta padariusi nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 506 straipsnio 4 dalyje. Jai paskirta 115 Eur bauda (b. l. 9).
Nesutikdama su nutarimu, G. B. B. E. R. pateikė, kuriame nurodė, jog su Institucijos nutarimu nesutinka, kadangi policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. 2022 m. rugpjūčio 3 d. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo vykdomas antstolės V. M. 2022 m. liepos 25 d. patvarkymas Nr. S-22-15-18346 dėl iškeldinimo. Patvarkyme nurodyta, kad vadovaujantis teismo sprendimu iš patalpų turi būti iškeldinti piliečiai G. Š. bei A. Š. Teismo sprendimo dėl jos ir jos sutuoktinio iškeldinimo nėra ir niekada nebuvo. Policijos pareigūnai iškeldinimą vykdė be teismo sprendimo, bei kalbėjo jai ir vyrui nesuprantama kalba, ji buvo mušama ir kankinama. Pareigūnų veiksmai ir reikalavimai palikti gyvenamąsias patalpas, surinkus tik būtiniausius daiktus, buvo neteisėti. Prašo panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patraukta G. B. B. E. R. teismo posėdyje skundą palaikė jame nurodytais motyvais, paaiškino, jog turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, niekada nėra sakiusi, kad nekalba rusiškai, jei su ja kalba rusiškai, ji taip pat kalba rusų kalba. 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo iškeldinta iš patalpų nurodytu nutarime adresu pagal vykdomąjį raštą bylos, kurioje nedalyvavo, todėl iškeldinta neteisėtai. Sprendimo, kuriame būtų nurodyta iškeldinti ją nėra mačiusi. G. Š. yra pagrindinė patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventoja. Kad G. Š. bylinėjasi dėl iškeldinimo ir yra teismo sprendimas ją iškeldinti dėl skolų, G. B. B. nurodė žinojusi. G. Š. leido jai ir vyrui gyventi šiose patalpose. Gyveno metus laiko. Buvo kaip ir nuomininkė. Mokėjo po 50 eurų. 2022 m. rugpjūčio 3 d. patalpų palikti neatsisakė, rinkosi daiktus, policininkams rodė seniūnijos raštą, kad neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pateikia teismui kopiją. Nuomos sutarties neturi. Policininkas sučiupo ją ir ėmė tempti iš būsto, parvertė ant grindų. Uždėti antrankiai suspaudė rankas, liko žymės. Administracinio nusižengimo protokolo niekas neišvertė į jai suprantamą kalbą, nes nebuvo vertėjo. Policininkas kalbėjo rusiškai, bet ji juo netikėjo, nes jis ne vertėjas.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime į skundą nurodyta, kad Institucijos nuomone, tenkinti skundą nėra pagrindo. Policijos pareigūno teisėtas reikalavimas G. B. B. E. R. buvo išsakytas aiškiai ir suprantamai, jai suprantama rusų kalba, ką patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai. G. B. B. E. R. policijos pareigūno reikalavimą palikti gyvenamąsias patalpas ignoravo, vilkino laiką, trukdė vykdyti veiksmus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-145-1044/2022. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teismą dalis ir ši teisė būtų iliuzinė, jeigu valstybės teisės sistema privalomą teismo sprendimą leistų palikti neįvykdytą, taip darant žalą vienai iš šalių. Dažnai pabrėžiama, kad civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu. Net po to, tam tikrais atvejais, yra būtinas prievartos aparato panaudojimas siekiant įvykdyti teisingumą. O teisingumas gali būti įvykdytas ir pasiekti savo tikslą tik tada, kai bus teisėtai, greitai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Tai, kad G. B. B. E. R. nesutinka su Institucijos nustatytomis bylos aplinkybėmis ir išvadomis, bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai vertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Institucijos atstovas palaikė atsiliepime teismui pateiktą poziciją ir prašė skundo netenkinti, nesant faktinio ir teisinio pagrindo naikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-23226-2022.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas byloje Nr.2-145-1044/2021, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimui iškeldinti G. Š. ir A. Š. iš gyvenamųjų patalpų ir jų priklausinių, esančių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 22).
2022 m. liepos 25 d. antstolės V. M. patvarkymai dėl A. Š. ir G. Š. iškeldinimo (b. l. 17, 20).
2022 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis atmesti G. Š. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų (b. l. 114-120).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ojo PK vyr. tyrėjos O. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d., 13.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, G. B. B. E. R. nepakluso policijos pareigūnų nurodymams palikti patalpas nurodytu adresu, iš kurių pagal teismo nurodymą iškeldinama G. Š., nurodė, jog nuomojasi iš G. Š. šias patalpas, tačiau nuomos sutarties nepateikė, pradėjus G. B. B. E. R. vesti už rankų, ji muistėsi, stangrino rankas, griuvinėjo, buvo panaudotos spec.priemonės – antrankiai (b. l. 15).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ojo PK vyr. tyrėjo M. N. tarnybiniame pranešime aprašytos aplinkybės, analogiškos tyrėjos O. L. tarnybiniam pranešimui, taip pat nurodyta, jog uždėjus antrankius G. B. B. E. R., ji toliau priešinosi, mosikavo, stangrino rankas. Su pradėjus G. B. B. E. R. buvo bendraujama rusų kalba, ji į užduodamus klausimus atsakinėjo rusiškai, kas leido suprasti, kad reikalavimus ir nurodymus supranta, net piktybiškai jų nevykdo. Jai įvykio vietoje surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Įvykio metu buvo filmuota Body kamera (b. l. 21).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ojo PK vyr. tyrėjos O. L. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių tikslinimo nurodyta, kad tyrėjas M. N. įteikiant administracinio nusižengimo protokolo kopiją išvertė jo turinį į G. B. B. E. R. suprantamą rusų kalbą (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios Vilniaus apskrities VPK pateiktos informacijos matyti, jog tiriamas įvykis administracinio nusižengimo byloje ROIK 22175954134 užfiksuotas pareigūnų Body kamera. Vaizdo įrašuose (skaitmeninė laikmena (CD) prie bylos viršelio), ištirtuose teismo posėdžio metu, užfiksuotos faktinės aplinkybės, nurodytos skundžiamame nutarime.
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos pažyma, kad G. B. B. E. R. įtraukta į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (b. l. 121).
Skundas netenkinamas
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nėra jokio pagrindo nesutikti su tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktai G. B. B. E. R. nebuvo garantuotos visos ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Ji nurodė, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą nebuvo vertėjo, rusų kalbą, kuria jai pareigūnas išaiškino teises ji supranta ir pati kalba, bet ji policijos pareigūnu nepasitikėjo. Teismas pažymi, kad administracinis procesas yra vieningas, tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-14-139/2016). Pastebėtina, jog G. B. B. E. R. pasinaudojo savo teise skųsti 2022 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-23226-2022, kuris jai buvo išverstas į rusų kalbą, jos skundas buvo išnagrinėtas teisme žodinio proceso tvarka, užtikrinant jos teise gauti vertimą jai suprantama kalba, todėl nebuvo pažeista jos teisė gintis nuo kaltinimo. G. B. B. E. R. pati tiesiogiai susipažino su bylos medžiaga, viešame teismo posėdyje davė teismui paaiškinimus, reiškė prašymus, taigi savo teisėmis naudojosi.
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Paminėtos Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatos suteikia policijos pareigūnams teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jų teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju būtų panaudojama prievarta.
Ištyrus byloje esančius tarnybinius pranešimus, vaizdo medžiagą iš pareigūnų kūno kamerų, ką teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad G. B. B. E. R. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Pažymėtina, kad prieštaravimų tarp policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių nenustatyta. Be to, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių policijos pareigūnų, ėjusių tarnybines pareigas, nešališkumu, suinteresuotumu pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tokių aplinkybių nenurodė ir pati G. B. B. E. R. Taigi, nėra pagrindo netikėti pareigūnų paaiškinimuose nurodytomis ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, be to, jas patvirtina objektyvus byloje esantis įrodymas – vaizdo medžiaga iš pareigūnų kūno kamerų.
Iš byloje medžiagos matyti, jog policijos pareigūnai M. N., O. L., užtikrindami jiems pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, antstolei vykdant 2021 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-145-1044/2021, išduotą įsiteisėjus teismo sprendimui iškeldinti G. ir A. Š. iš patalpų, nustačius kad šiose patalpose yra ir daugiau asmenų, tame tarpe ir G. B. B. E. R., nurodė pastarajai palikti patalpas adresu 2022 m. rugpjūčio 3 d. adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esančiu vaizdo įrašu (CD Nr. 3) nustatyta, kad pareigūnas M. N. parodė savo pažymėjimą, paaiškino, kokiu teisiniu pagrindu šis nurodymas yra duodamas, kad pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas yra teisės pažeidimas, todėl atsisakius vykdyti nurodymą, bus panaudota fizinė jėga (vaizdo įrašo 11.05.03 min; 11.09.30 min.) G. B. B. E. R. nurodoma, kad susidėti daiktus turi 20 minučių. Nustatyta, kad G. B. B. E. R. nuolat diskutuoja su pareigūnais apie tai, kad jie neturi teisės jos iškeldinti, toliau reikalauja jų, bei antstolės įgaliojimus patvirtinančių dokumentų, nurodo kviesianti policiją, nuolat kalba telefonu, tačiau nesiruošia palikti patalpų, policijos pareigūnei O. L. darkart pareikalavus palikti gyvenamąsias patalpas, tai padaryti atsisako, sako, kad gali ją išvesti jėga (vaizdo įrašo 13.12.46 val.) Pažymėtina, kad prieštaravimų tarp pareigūnų duotų nurodymų nenustatyta. Panaudojus fizinę jėgą (vaizdo įrašo 13.13.05 val.), G. B. B. E. R. toliau priešinasi, muistydamasi, stangrindama rankas, panaudojus spec. priemones – antrankius, matyti, kad toliau mosikuoja rankomis, jas stangrina.
Teismo vertinimu, policijos pareigūnų nurodymai negali būti pripažintas neteisėtais, nes jie vykdė tarnybines funkcijas ir turėjo teisę duoti tokius nurodymus. Tik akivaizdžiai neteisėtas, su morale prasilenkiantis ar nusikalstamas pareigūno reikalavimas neturi būti vykdomas, jei iš tokio reikalavimo požymių matyti, jog jis prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju, buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas iškeldinti G. Š. iš gyvenamųjų patalpų. Taigi G. Š. neturėjo teisės sudaryti jokių sandorių, susijusių su trečiųjų asmenų teise į gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties G. B. B. E. R. nurodė neturinti, tačiau paaiškino, kad G. Š. leido jai gyventi šiose patalpose. Teismo vertinimu, teisė negali atsirasti neteisėto sandorio pagrindu, tai yra, subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo, priešingu atveju, būtų pažeistas teisės principas ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė). Be kita ko pabrėžtina, kad G. B. B. E. R. nurodė žinojusi apie teismo sprendimą iškeldinti gyventi į minėtas patalpas ją įleidusią G. Š. G. B. B. E. R. tyčiniai veiksmai, atsisakant vykdyti policijos pareigūnų nurodymus palikti gyvenamąsias patalpas, be jokios abejonės patvirtina, kad ji sąmoningai sudarė situaciją, kad iškeldinimo procesas būtų apsunkintas. Kadangi policijos pareigūnų reikalavimas nebuvo neteisėtas, G. B. B. E. R. privalėjo vykdyti policijos pareigūno teisėtą reikalavimą palikti gyvenamąsias patalpas.
G. B. B. E. R. nurodo, jog pareigūnai elgėsi grubiai, jai liko žymės ant rankų nuo antrankių. Pažymėtina, kad pareigūnų veiksmų tyrimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Manydama, kad pareigūnai peržengė savo įgaliojimų ribas, ji turi teisę skųsti jų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas, įvertinęs tiek byloje esančių įrodymų visetą, tiek atskirus įrodymus, konstatuoja, kad G. B. B. E. R. administracinio nusižengimo padarymo faktas nekelia abejonių, jos neteisėta veika pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį yra įrodyta.
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta bauda nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
G. B. B. E. R. skundžiamu nutarimu skirta administracinė nuobauda – 115 eurų bauda. Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, vertintina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-23226-2022 G. B. B. E. R. paskirtą ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą vidutinio dydžio baudą laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-23226-2022 priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK 22175954134 nepakeistą ir G. B. B. E. R. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.