Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokuroro M. K. 2016-10-24 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. M. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, t. y. turėdamas pareigą pagal 2014-04-17 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1029-375/2014 išlaikyti vaiką – dukrą N. G., gim. (duomenys neskelbtini), kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 500 Lt (t. y. 144,81 Eur) nuo 2013-02-01 iki vaiko pilnametystės bei sumokėti 1013,67 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nemokėdamas lėšų vaikui išlaikyti, vengė šios pareigos, dėl ko iki 2016-10-01 susidarė 7385,31 Eur įsiskolinimas. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.

Kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. susipažino su M. G.. 2012-07-02 M. gimė dukra N.. Teismo keliu buvo nustatyta N. tėvystė. Paaiškėjo, kad jis yra N. tėvas. Jis su Modesta išsiskyrė. 2014 m. teismo sprendimu dukros N. išlaikymui M. naudai buvo priteista mokėti alimentus - po 500 litų (144,81 Eur) kas mėnesį. Nuo pat priteisimo dienos iki šiol alimentų dukters išlaikymui nemokėjo, kadangi mažai uždirbdavo ir turėjo labai daug skolų. Jis nuolat dirbdavo tai vienoje, tai kitoje darbovietėje ir gaudavo atlyginimą. Ilgiausias jo nedirbtas laikotarpis – 6 mėnesiai. Dukters išlaikymui jis nieko nemokėjo. Dėl to visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Pasižada ateityje mokėti lėšas dukters išlaikymui. Šiai dienai jis nėra teistas, tačiau jam yra iškeltos dvi baudžiamosios bylos. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 26, 27, 32).

Nukentėjusioji M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 metais ji susipažino ir pradėjo draugauti su D. M.. Kai sužinojo, kad jie susilauks vaikelio, D. M. su ja ryšius nutraukė. (duomenys neskelbtini) gimė jų bendras vaikas - dukra N.. 2014 m. teismo sprendimu dukros N. išlaikymui jos naudai iš D. M. buvo priteisti alimentai - po 500 litų (144,81 Eur) kas mėnesį. Nuo pat alimentų priteisimo dienos D. M. jokių piniginių lėšų dukters išlaikymui nemokėjo ir niekaip kitaip neprisidėjo prie jos išlaikymo. Neseniai ji bendravo su D. M., kuris žadėjo alimentus mokėti, tik sakė, kad visos priteistos kasmėnesinės alimentų sumos mokėti negalės, nes ji yra per didelė. Neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 31-33, 37)

Iš 2014-04-07 Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1029375/2014 matyti, kad iš D. M. priteistas nepilnametės dukros N. G. išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-02-01) po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei M. G. uzufruktą į šias lėšas. Taip pat iš D. M. priteistas 3500 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012-07-02 iki 2013-02-01 (b. l. 11-14).

Iš 2016-10-17 antstolio S. U. rašto Nr. S-16002138 matyti, kad antstolio S. U. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2014-05-26 vykdomasis raštas Nr. 2-1029-375/2014 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko D. M. išieškotojai M. G.. Išlaikymo įsiskolinimas iki 2016-10-01 yra 7385,31 Eur (b. l. 39-40).

Iš 2016-10-13 VRM centrinės duomenų bazės „SODRA – Asmuo ir jo draudėjai“ išrašo matyti, kad gimus dukrai D. M. dirbo įvairiose bendrovėse (b. l. 43-44).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.

Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, taikyti Lietuvos Respublikos BK 64 ¹ str. ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko (b. l. 62-63).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant kaltinamiems bausmę – laisvės apribojimą, kuri numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. sankcijoje.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Kaltinamasis D. M. neteistas (b. l. 48-50), baustas administracine tvarka (b.l. 46-47), Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 52), Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 54), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 56).

Teismas konstatuoja, kad skiriant bausmę kaltinamajam yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. M. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. M. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.