Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovei M. G., jos atstovui advokatui L. S. Bagdonui, nedalyvaujant atsakovui D. M. , dalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Surdokaitei viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui D. M., institucija teikianti išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė su atsakovu pradėjo bendrauti nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio. Sužinojusi, kad yra nėščia ieškovė apie tai pasakė atsakovui. Jokios neigiamos reakcijos ar nusistatymo prieš gimdymą iš jo pusės nebuvo, tačiau santykiai pradėjo šalti: atsakovas retai bepaskambindavo ar aplankydavo, nesidomėjo nei jos sveikata, nei būsimu kūdikiu. 2012 m. liepos pradžioje santykiai visai nutrūko. Atsakovas 2012 11 23 registruotu laišku buvo kviečiamas atvykti į advokato kontorą iškilusį ginčą išspręsti taikiai, tačiau jis neatvyko. Tokia atsakovo pozicija vertintina kaip vengimas pripažinti, kad atsakovas yra biologinis N. G. tėvas.

Nuo pat dukters gimimo atsakovas jai neteikia išlaikymo, todėl iš jo turi būti priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas. Vaiko poreikius atitiktų iš atsakovo priteistina 650 Lt dydžio kas mėnesį mokama išlaikymo suma. Iki ieškinio teismui padavimo dienos įsiskolinimas sudaro 4550 Lt (7 x 650).

Atsakovas į posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai, šaukimas jam buvo įteikti, atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2012 07 02 ieškovė pagimdė dukrą N. G. ( b.l.10). Vaikui tėvystė nėra nustatyta. 2013 05 02 nutartimi atsakovo prašymu buvo paskirta DNR ekspertizė nustatyti ar atsakovas yra ieškovės dukters Nikolės tėvas ( b.l.32, 33), tačiau atsakovas neįmokėjo užstato už tyrimą. Ieškovė su dukra bei atsakovas paskirtą dieną (2013 05 27) į laboratoriją tėvystės nustatymui neatvyko. Atsakovas nereagavo ir į ieškovės advokato siūlymą atlikti DNR tyrimą, už kurį pati ieškovė siūlė apmokėti.

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats vaiko gimimo faktas, nors ir neįregistruotas CK nustatyta tvarka, sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo biologinius tėvus. Vaiko kilmė iš tėvų patvirtinama nuo jo gimimo dienos ir tai atitinka ir jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. nustatytą vaiko teisę nuo gimimo žinoti savo tėvus.

Tėvystės nustatymo pagrindas, pagal LR CK 3.148 str. 1d. nuostatas, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymu ekspertizė buvo paskirta atlikti 2013 05 27, tačiau atsakovas nesumokėjo teismo nustatyto 1050 Lt dydžio užstato už ekspertizės atlikimą, o pas ekspertus neatvyko nei atsakovas, nei ieškovė su dukra. Neatlikus teismo paskirtos DNR ekspertizės 2013 11 25 ieškovės advokatas raštu kreipėsi į atsakovą su siūlymu vykti į DNR laboratoriją. Ieškovė sutiko apmokėti tyrimą, tačiau iš atsakovo joks atsakymas nebuvo gautas. Tokį atsakovo procesinį elgesį - pats paprašė skirti DNR tyrimą, tačiau už ekspertizę neapmokėjo, teismo paskirtą dieną pas ekspertus nenuvyko, visiškai nereagavo ir į ieškovės siūlymą atlikti DNR tyrimą, už kurį ji būtų ir apmokėjusi - įstatymo leidėjas leidžia teismui įvertinti kaip tėvystės įrodymą ( CK 3.148 str. 2 d.).

Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę ir dėka kitų įrodomųjų faktų: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, išlaikymas ir kt. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu.

Ieškovės paaiškinimus, kad ji su atsakovu draugavo, iki dukters gimimo gyvendavo tai pas savo, tai pas jo tėvus, vedė bendrą ūkį, kad jis pripažino dukters tėvystę ( pirmą kartą aplankė praėjus mėnesiui po vaiko gimimo, atvežė dovanų, antrą kartą aplankė po vienerių metų) patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos I. G., E. G., Ž. A.. Įvertinus pateiktų įrodymų visetą ir nustatytas aplinkybes ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog atsakovas yra ieškovės dukters N. G. gim. 2012 07 02 biologinis tėvas ( CPK 178, 186, 189, 185 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė , todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, viena iš tėvų pareigų yra materialiai išlaikyti vaikus. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. .

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K- 3-495/2008). Pažymėtina, kad vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai) bei siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Ieškovė, vykdydama savo pareigą mažametei dukrai, užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, maistą, apavą, drabužius, į jo ugdymą. sveikatinimą. Darytina išvada, kad vaiko poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip pačio vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik didėja.

Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisminę praktiką vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas, reikalingas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sodros duomenys rodo, jog atsakovo darbo užmokestis nėra didelis, tačiau jis neturi kitų išlaikytinių, yra jaunas, sveikas vyras, todėl gali ir privalo susirasti darbą ir užtikrinti savo mažametės dukters pilnavertį išlaikymą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, šiuo metu suformuotą Aukščiausiojo teismo praktiką , kad vaiko būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnametės N. G. įstatyminė atstovė ieškovė M. G. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus (CK 3.201 str.). Kadangi atsakovas savo dukra nesirūpino ir neteikė jai išlaikymo nuo pat jos gimimo (2012 07 02) iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2012 07 02 iki kreipimosi į teismą dienos 2013 02 01 sumoje 3500 Lt ( 7 mėn. x 500 Lt).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1d. 1p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str., LR mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) yra N. G. gimusios 2012 07 02 a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Priteisti iš atsakovo D. M. nepilnametei dukrai N. G. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nuo kreipimosi į teismą` dienos 2013 02 01 po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei M. G. a.k. (duomenys neskelbtini) uzufruktą į šias lėšas.

Priteisti iš atsakovo D. M. nepilnametei N. G. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 3500 Lt ( tris tūkstančius penkis šimtus litų) už laikotarpį nuo 2012 07 02 iki 2013 02 01.

Priteisti iš atsakovo D. M. bylinėjimosi išlaidas - 111 Lt ( vieną šimtą vienuolika) žyminio mokesčio ieškovei M. G. .

Priteisti iš atsakovo D. M. bylinėjimosi išlaidas valstybei - 285 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt penkias litus) žyminio mokesčio ir 33 Lt (trisdešimt tris litus) pašto išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.