Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. M. paskirta sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 20 d. 00.25 val. iki 2019 m. kovo 21 d. 15.33 val., t. y. dvi paros, prilyginant jas dviem laisvės atėmimo dienoms.

E. M. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo pradžios.

Dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos E. M. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir R. D., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. M. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: 2019 m. kovo 19 d. apie 21.40 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), R. D. pardavė 4 vienetus plastikinių užspaudžiamų maišelių su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurios bendroji masė yra 0,295 g, taip pat turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, bute, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 1 (vieną) (6 cm x 9,5 cm) užspaudžiamą plastikinį maišelį su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurios masė yra 0,263 g, 2 (du) (4 cm x 7,5 cm) užspaudžiamus plastikinius maišelius su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurios bendroji masė yra 0,139 g, 1 (vieną) (7 cm x 11,5 cm) užspaudžiamą plastikinį maišelį su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurios masė yra 0,010 g, 1 (vieną) bespalvę plastikinę pakuotę, supakuotą į mėlynos spalvos plastikinį maišelį su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurios masė yra 0,186 g, iki kol 2019 m. kovo 20 d. apie 00.25 val. kratos metu psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

6. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo jas parduoti ar kitaip platinti turėjimas. BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-781/2007 ir kt.). Atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla ir tuo atveju, kai psichotropinės ar narkotinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos. Kitokiu platinimu teisminėje praktikoje laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kt.). Kitokiu platinimu taip pat pripažįstamas ir neatlygintinas narkotinių ar psichotropinių medžiagų davimas kitiems asmenims pavartoti, pavaišinimas šiomis medžiagomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-21-139/2015, 2K-405-507/2015). Taigi, jei asmuo įgyja ar laiko narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jomis pasidalinti su kitais asmenimis, pripažintina, kad jis šias medžiagas įgyja ar laiko turėdamas tikslą jas platinti.

7. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kiekis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir taip toliau), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste.

8. Nors nuteistasis E. M. neigia turėjęs tikslą platinti pas jį rastas, taip pat R. D. parduotas psichotropines medžiagas – metamfetaminą, tačiau ši aplinkybė yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. D., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodė, jog jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas ir pažinojo asmenį, iš kurio galima atlygintinai įsigyti narkotinių medžiagų. 2019 m. kovo 19 d. vakarą, iš anksto telefonu susitaręs su šiuo asmeniu dėl metamfetamino įsigijimo, aptaręs visas jo įsigijimo sąlygas (kiekį, kainą), susitiko su juo sutartoje vietoje (prie parduotuvės „A“, esančios (duomenys neskelbtini)), ir nusipirko sutartą kiekį (4 vnt. pakuočių) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, už 40 eurų. Sutinkamai su tuo, ką apklausiamas nurodė R. D., E. M. apklausiamas paaiškino, kad telefonu jis sutarė su anksčiau pažįstamu asmeniu, vardu R., dėl 4 vienetų pakuočių metamfetamino pardavimo, už vieną pakuotę mokant po 10 eurų. Su šiuo asmeniu susitiko sutartu laiku ir sutartoje vietoje ir pardavė jam 4 vienetus maišelių su metamfetaminu.

11. Aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad 2019 m. kovo 19 d. įvyko neginčijamas psichotropinių medžiagų pardavimo faktas, kurio metu už 40 eurų, t. y. atlygintinai, E. M. perleido 0,295 g metamfetamino kitam asmeniui.

12. Be to, byloje nustatyta, kad E. M. bute, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 1 užspaudžiamą plastikinį maišelį su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurios masė yra 0,263 g, 2 užspaudžiamus plastikinius maišelius su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurios bendroji masė yra 0,139 g, 1 užspaudžiamą plastikinį maišelį su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurios masė yra 0,010 g, 1 bespalvę plastikinę pakuotę su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurios masė yra 0,186 g, iki kol šios psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų kratos metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiomis psichotropinėmis medžiagomis E. M. taipogi disponavo turėdamas tikslą jas platinti. Tokią aukštesnės instancijos teismo daromą išvadą patvirtina tas faktas, kad apelianto gyvenamojoje vietoje rasta psichotropinė medžiaga, nepaisant to, jog ji buvo vienos rūšies, buvo supakuota į atskiras pakuotes. Be to, iš kratos, atliktos 2019 m. kovo 20 d. 00.25-01.01 val. E. M. namuose, protokolo matyti, kad savo gyvenamojoje vietoje apeliantas laikė ir 11 tuščių plastikinių maišelių, tinkamų psichotropinėms ar narkotinėms medžiagoms laikyti, bei elektronines svarstykles (t. 1, b. l. 51-55), kurios įprastai naudojamos, siekiant tiksliai išmatuoti realizuojamų psichotropinių/narkotinių medžiagų kiekį, o dozuojant asmeniniam vartojimui skirtas tokio pobūdžio medžiagas svarstyklės paprastai nėra reikalingos. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad šios svarstyklės buvo naudojamos psichotropinėms medžiagoms sverti, kadangi ant jų paviršiaus rasti amfetamino ir metamfetamino pėdsakai (t. 1, b. l. 74-77). Be to, ir pats nuteistasis E. M., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog, nors psichotropines medžiagas, kurios buvo rastos kratos, atliktos jo bute, metu, jis įsigijo asmeniniam vartojimui, tačiau vėliau, nusprendęs nebevartoji psichiką veikiančių medžiagų, toliau laikė jas, ketindamas parduoti.

13. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis E. M. visomis kaltinime nurodytomis psichotropinėmis medžiagomis disponavo turėdamas tikslą jas platinti - atlygintinai perduoti kitiems asmenims, todėl perkvalifikuoti E. M. veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį nėra jokio teisinio pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog įsigydamas psichotropines medžiagas, nuteistasis neturėjo tikslo jų platinti, o vėliau jas pardavė ne siekdamas neteisėtai praturtėti, o tik atsiimti pinigus, kuriuos buvo sumokėjęs jas įsigydamas. Kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti tiek dar prieš įsigyjant narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tiek jau įsigijus šių medžiagų. Taigi, ta aplinkybė, jog E. M. psichotropines medžiagas įgijo galimai neturėdamas išankstinio sumanymo vėliau jas realizuoti kitiems asmenims, jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį neturi. Tokios reikšmės neturi ir tas faktas, kad parduodamas psichotropines medžiagas ir jas laikydamas, tikslu parduoti, nuteistasis galimai nesiekė perparduoti jas už didesnę kainą, nei pats įgijo, ir tokiu būdu pasipelnyti, kadangi motyvas, kurio asmuo siekė neteisėtai veikdamas, nėra BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis subjektyvusis požymis. Šiuo atveju yra reikšmingas tik tikslas, kurio siekė kaltininkas, realizuodamas BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, o E. M. tikslas platinti kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas yra įrodytas.

Dėl paskirtos bausmės

14. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

15. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Taigi, tenkintas E. M. apeliacinio skundo prašymas skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, reikštų švelnesnės nei nuteistajam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimą.

16. Švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sąlygas reglamentuoja BK 62 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju, E. M. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką, taigi šiuo atveju BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iš būtinųjų jo taikymo sąlygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, be kita ko, turi būti daugiau nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu šioje byloje tokio pobūdžio aplinkybių nustatyta tik viena – tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, numato BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

18. Įvertinusi tiek patį nuteistąjį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog E. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta minimali šios teisės normos sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja. Ji pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai). Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti E. M. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta.

19. Vertindama E. M. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia įvykdė nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Apeliantas nuteistas net už kelias BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas alternatyvias veikas - jis ne tik laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, bet ir realiai jas išplatino. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. M. R. D. pardavė 4 paketus su psichotropinėmis medžiagomis, namuose laikė dar 5 pakuotes. Taigi viso neteisėtai disponuojama buvo ne mažiau 9 vienkartinėmis metamfetamino dozėmis, o bendras neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos kiekis - 0,893 g, net keturis kartus viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytą minimalią nedidelio metamfetamino kiekio ribą, kuri yra 0,2 g. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog konstatuoti mažesnio E. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, lyginant jį su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, nagrinėjamu atveju negalima.

20. Be to, išskirtinai teigiamai negali būti vertinama ir E. M. asmenybė, kadangi nuteistasis yra ne kartą baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu priimti dar 4 apkaltinamieji nuosprendžiai. Dvejais iš jų E. M. yra nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, t. y. už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Šios aplinkybės rodo, jog nusikaltimas, dėl kurio įvykdymo apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra jam būdingo elgesio modelio dalis, padarytas neatsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas. Nagrinėjamo klausimo kontekste, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. M. nėra vedęs, neturi vaikų, taip pat nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti, jog nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei tolesnes resocializacijos galimybes.

21. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, nepripažintina išskirtine aplinkybe, galinčia lemti švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimą. Pažymėtina, jog ši aplinkybė, jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, pripažįstant ją lengvinančia E. M. atsakomybę, ir į ją neabejotinai buvo atsižvelgta nustatant nuteistajam minimalų BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės dydį. Nenustačius baudžiamojo įstatymo pažeidimų, padarytų skiriant nuteistajam bausmę, nėra jokio teisinio pagrindo paskirtąją bausmę švelninti tomis pačiomis aplinkybėmis, kuris jau įvertino žemesnės instancijos teismas.

22. Kaip teisingai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, šiuo atveju taip pat nėra galimybės taikyti E. M. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, kadangi pagal galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. spalio 6 d., taigi, galiojusi ir nusikalstamos veikos padarymo metu), laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik jei asmeniui nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, o E. M. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).

23. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.