Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį atsakovui A. K. dėl darbuotojo veiksmais darbdaviui padarytos žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareikštu ieškiniu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eurocargo24“ prašo iš atsakovo A. K. priteisti 3 124,57 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad jos darbuotojas A. K. (atsakovas) 2019 m. gruodžio mėnesį darbdavės nurodymu buvo išvykęs į reisą (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su ieškovės vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovas, 2019 m. gruodžio 8 d. Italijoje, vairuodamas minėtas transporto priemones patyrė eismo įvykį, t. y. atsakovas, vairuodamas dideliu greičiu, pavojingai manevruodamas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas vilkikas, v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė, v/n (duomenys neskelbtini), dėl to ieškovė patyrė nuostolių – iš viso 3 124,57 Eur sumą. Ieškovė 2019 m. kovo mėn. pateikė atsakovui pretenziją, prašydama atlyginti patirtą žalą,tačiau atsakovas į minėtą pretenziją nereagavo, žalos ieškovei neatlygino.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Eurocargo24“ atstovė advokatė Gintarė Raišutienė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

4. Atsakovui A. K. procesiniai dokumentai (ieškinio ir priedų kopijos, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį) įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalimi. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. vasario 28 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 927, pagal kurią atsakovas įmonėje nuo 2018 m. kovo 1 d. pradėjo dirbti vairuotoju ekspeditoriumi, taip pat 2018 m. vasario 28 d. šalys sudarė papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties Nr. 927.

6. Nustatyta, kad atsakovas darbdavio nurodymu Nr. 90363 buvo komandiruotas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. vasario 26 d. vykti į komandiruotę tikslu gabenti krovinius. 2019 m. gruodžio 8 d. atsakovui vairuojant jam įmonės patikėtą transporto priemonę, vilkiką, v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančius ieškovei, Italijoje įvyko eismo įvykis.

7. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo žalą, remiasi 2019 m. gruodžio 10 d. Barsotti Service SRL už suteiktas paslaugas (pagalbą, nutempimą, remontą bei padangų keitimo darbus) išrašyta faktūra Nr. 57, kuri buvo apmokėta ieškovės 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo pavedimu, taip pat UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ remonto sąmata Nr. 19079147 (puspriekabės darbų vertė 760,69 Eur be PVM, vilkiko – 813,88 Eur be PVM; iš viso – 1 574,57 Eur be PVM).

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

8. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis).Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

9. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė buvo apgadinta 2019 m. gruodžio 8 d. eismo įvykio Italijoje metu, ir aplinkybių, kad eismo įvykio dieną šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o atsakovas vykdė savo darbines funkcijas (CPK 12 ir 187 straipsniai). Faktą, jog buvo apgadintas ieškovės vilkikas patvirtina į bylą pateiktos sugadinimų fotonuotraukos, taip pat vaizdo kamerų įrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas, manevruodamas du kartus sąstato dešine puse kabino kelio atitvarus.

10. Ieškovės į bylą pateikti 2018 m. gruodžio 31 d. Balcia Insurance draudimo liudijimas Nr. LT18-L99-00000036 ir 2018 m. gruodžio 31 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamos filialo Lietuvoje, sausumos transporto priemonių parko draudimo liudijimas/ polisas Nr. TPDP 018646 patvirtina, jog pagal sudarytą draudimo sutartį transporto priemonės buvo apdraustos tik nuo visiško sunaikinimo (t. y. kai transporto priemonės remonto ir atstatymo iki buvusios būklės kaštai sudaro daugiau nei 75 proc. transporto priemonės vertės įvykio dieną). Taigi, draudimas įmonei pagal draudimo sutartį nepriklausė, ji jokios draudimo išmokos negalėjo gauti, todėl pagrįstai prašo atlyginti žalą iš žalą padariusio asmens.

11. Kaip jau nustatyta ankščiau, atsakovas pas ieškovę nuo 2018 m. kovo 1 d. dirbo vairuotoju ekspeditoriumi. Darbuotojas pagal su įmone sudarytą darbo sutartį buvo įsipareigojęs įmonei padarytą žalą atlyginti per 30 dienų (10.1 punktas), pilnai atsakyti už jam patikėtą transporto priemonę (10.2 punktas), jos techninį stovį (10.3 punktas). Taip pat, pagal papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties (papildomo susitarimo (sutarties) 1.1., 1.14., 1.18.1., 1.18.4., 1.18.8., 1.19.1. punktai) buvo įsipareigojęs rūpintis jam patikėtos transporto priemonės techniniu stoviu, tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, atlyginti žalą atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų, kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo, prisiimti atsakomybę už jam perduotas transporto priemones, o apgadinus transporto priemonę ar įvykus autoavarijai dėl darbuotojo kaltės ir įvykį pripažinus draudžiamuoju apmokėti draudimo sutartyje nustatyto dydžio franšizę ir draudimo nekompensuotus nuostolius, įvykį pripažinus nedraudžiamuoju – pilnai atlyginti padarytą žalą.

12. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, kad jam atsakovui perduodama transporto priemonė turėjo pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad būtent darbdavė sprendžia, kur ir kokiu būdu ji remontuos sugadintą transporto priemonę ar jos dalį (detalę), kvalifikuoti specialistai, į kuriuos kreipiasi įmonė, nustato būtinybę atlikti remonto darbus, todėl už kvalifikuotų specialistų nustatytus gedimų taisymus, detalių keitimus atsiskaičiusi darbdavė turi teisę patirtą žalą reikalauti atlyginti iš ją sukėlusio darbuotojo. Kita vertus, pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

13. Pabrėžtina, kad ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovas būtų laikęsis darbuotojo pareigų tinkamai atlikti darbo funkcijas, saugoti darbdavės turtą ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti. Atsakovas, kaip vairuotojas – profesionalas, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo suprasti ir įsitikinti, jog vairuoti yra saugu bei turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių. Taigi, atsakovas vykdydamas savo darbo funkcijas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis nepakankamai rūpestingai, neužtikrino, kad jam patikėta transporto priemonė nebūtų sugadinta.

14. Esami duomenys bei įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas dėl savo neatsargių ir neapdairių veiksmų apgadino ieškovės jam patikėta transporto priemonę. Todėl konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių apgadinus transporto priemonę, ieškovei buvo padaryta žala. Pripažintina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytą ieškovei žalą (CK 6.246 straipsnis - 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos dydžio.

15. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).

16. Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nėra pagrindo manyti, kad remonto išlaidos nebuvo patirtos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui perduota transporto priemonė turėjo defektų. Ieškovės padarytų sugadinimų nuostolio dydį, kaip minėta, patvirtina 2019 m. gruodžio 10 d. Barsotti Service SRL už suteiktas paslaugas (pagalbą, nutempimą, remontą bei padangų keitimo darbus) išrašyta faktūra Nr. 57 (1 550 Eur sumai), kuri buvo apmokėta ieškovės 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo pavedimu. Taip pat, nuostolių dydį patvirtina UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ remonto sąmata Nr. 19079147, iš kurios matyti, kad puspriekabės darbų vertė sudaro 760,69 Eur be PVM, o vilkiko – 813,88 Eur be PVM; iš viso – 1 574,57 Eur sumą be PVM. Taigi, dėl 2019 m. gruodžio 8 d. neatsargių darbuotojo veiksmų įmonė patyrė 3 124,57 Eur dydžio žalą.

17. DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

18. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 2 punkte nustatyta, kad apraše vartojama sąvoka „vidutinis darbo užmokestis“ suprantama kaip vidutinis tarnybinis atlyginimas pagal Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalį, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, vidutinis valandinis darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis už darbo dieną (toliau – vidutinis dieninis darbo užmokestis). Aprašo 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų - skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose.

19. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius (3.1 papunktis); didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (3.2 papunktis); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (3.3 papunktis); priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse (3.4 papunktis). Ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis: vieno mėnesio sudaro 585,97 Eur, vienos dienos – 30,31 Eur, vienos valandos – 4,76 Eur.

20. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-686 „Dėl metinių vidutinio mėnesinio darbo dienų ir vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“ nustatyta, kad 2019 metų metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 20,9 darbo dienos (įsakymo 1.1.1 punktas). Pagal teismo posėdžio metu pateiktą 2022 m. balandžio 12 d. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio pažymą Nr. 24, atsakovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis ieškovės įmonėje buvo 30,31 Eur. Kadangi šiuo atveju reikalaujama atlyginti žala neviršija šešių atsakovo vidutinių darbo užmokesčio dydžio, todėl priteistina visa 3 124,57 Eur žalos suma.

21. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę ir procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-372/2014; Nr. 3K-3-118-219/2015, kt.).

22. Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą darbuotojo įmonei padarytos turtinės žalos dydį atsakovui mažinti, nustatęs, jog darbuotojas elgėsi nepakankamai rūpestingai vykdydamas darbo pareigas, pažeidė pareigą tausoti darbdavio turtą, dėl savo neatsargumo padarė įmonei turtinę žalą, byloje nustatęs visas sąlygas, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtą žalą, daro išvadą, kad darbuotojas privalo atlyginti jo įmonei dėl savo neatsargumo padarytą 3 124,57 Eur žalą, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir ši suma ieškovei priteisiama iš atsakovo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

23. Be to, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (3 124,57 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

24. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 995,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Priėmus procesinį sprendimą ieškovės naudai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 995,85 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 71 Eur žyminis mokestis, 198,85 Eur vertimo išlaidos ir 726 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Taip pat išaiškintina, kad bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurocargo24“, j. a. k. 303025620, iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 124,57 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 124,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 995,85 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.