Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-308-478/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-02-06Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-01
Bylos Nr.
1A-308-478/2020
Teisminio proceso Nr.
1-06-0-00189-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-308-478/2020Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00189-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto ir 9 dalies pagrindu, 2020 m. sausio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su šiuo teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausme, bausmes apimant, ir M. B. paskirta galutinė bausmė– 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu, M. B. į bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal 2020 m. sausio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė šortuose po pamušalu paketėlį su tabaku, kuriame pridėta psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido - 5F-CUMYL-PEGACLONE, kurio masė yra 0,0345 g, kol 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 11.20 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų, šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė pareigūnas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad M. B. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ar panaikinti bereikalingą teistumą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, galėjo atsižvelgti į tai, kad jis pirmą kartą teisiamas už tokį nusikaltimą, ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad pirmą kartą teisiamas už BK 259 straipsnį ir mano, kad ateityje tokių pažeidimų nebus. Narkotines medžiagas turėjo savo poreikiams, kito tikslo neturėjo, pilnai prisipažino, gailisi dėl padaryto, prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir priimti jam palankų sprendimą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo M. B. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nuosprendį. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais skyrimo pagrindais ir bausmės skyrimo nuteistajam klausimą išsprendė tinkamai. Taip pat pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtąja, kuri visiškai apėmė vėliau paskirtąją bausmę, todėl nėra teisinio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama apelianto kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikavimas, tačiau prašoma sušvelninti paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Nepagrįstas nuteistojo prašymas panaikinti jam teistumą, kadangi pagal BK 97 straipsnio, reglamentuojančias teistumo atsiradimą ir jo išnykimą ar panaikinimą, nuostatas tokiam prašymui nėra teisinio pagrindo. Pagal BK 97 straipsnio 1 dalį, turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad kai sueina šiame straipsnyje 3 dalyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. B. dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai, savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neneigia ir pats nuteistasis, tik ginčija paskirtą bausmę, be to, kaip matyti iš bylos, apeliantas anksčiau teistas ne vieną kartą, todėl jam teistumas skaičiuojamas ne už paskutinįjį baudžiamąjį nusižengimą, bet už anksčiau padarytas sunkesnes nusikalstamas veikas. Remiantis aptartu, laikytina, kad teistumo terminui neišnykus, nėra teisinio pagrindo M. B. panaikinti teistumą.

8. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas M. B. bausmę ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes. M. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Byloje nustatyta viena M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra to, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė ir į kitus M. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad jis ankščiau teistas penkiolika kartų, naują baudžiamąjį nusižengimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, turi galiojančių drausminių nuobaudų (t. 1, b. l. 68, 69). Nors, kaip nuteistais nurodo skunde, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, tačiau didelė jo kriminalinė praeitis parodo, kad neteisėtas elgesys apeliantui nebuvo atsitiktinis, kad jis, jau būdamas ne kartą teistas ir ne kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, suvokė iš neteisėtų veiksmų atsirandančius padarinius, tačiau ir toliau nesilaikė įstatymų ir darė nusikalstamas veikas.

10. BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. ???? Aptartas sistemingas nusikalstamų veikų darymas bei kiti jo asmenybę charakterizuojantys duomenys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad M. B. paskirta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ko pagrindu būtų galima paskirti jam mažesnę bausmę ar parinkti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas Nuteistajam tinkamai pritaikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

11. M. B. baudžiamąjį nusižengimą padarė iki ankstesnio jo atžvilgiu priimto nuosprendžio priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai, taikydamas BK 63 straipsnio nuostatas, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu, 2019 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu) nuosprendžiu paskirta bausme. Nusikalstama veika, už kurios padarymą M. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, o ankstesniu nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimą, priskiriamą prie apysunkių nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis). Kadangi apelianto padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms (BK 10, 11 str.), teismas pagrįstai, vadovaudamasis BPK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto ir 9 dalies pagrindu, 2020 m. sausio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrino su šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ankstesniąja, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant pastarąją, t. y . 20 parų arešto bausmę. Taigi, sušvelninus nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę, būtų pakeistas ne skundžiamas, o jau įsiteisėjęs ir vykdomas teismo nuosprendis, tokiu būdu būtų akivaizdžiai pažeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos. Esant tokiai situacijai, švelninti M. B. paskirtą galutinę subendrintą bausmę nėra teisinio pagrindo.

12. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį M. B. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas