Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-07-01 · Administracinė byla Nr. A-1126-442/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-01
Bylos Nr.
A-1126-442/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02178-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1126-442/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02178-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. kas kartą atvykstant į Šiaulių tardymo izoliatorių negaudavo higienos reikmenų: tualetinio muilo, dantų pastos, dantų šepetuko, 1 rulonėlio tualetinio popieriaus, nors šias higienos priemones jam privalėjo išduoti be rašytinių prašymų. Pareiškėjas nurodė, kad rašytinius prašymus dėl higienos priemonių išdavimo įteikdavo rytinio patikrinimo metu. Pareiškėjui 2015 metais buvo išberta oda, gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir ambulatoriškai, buvo išrašyti įvairūs vaistai, dažnai rašė skundus dėl bėrimų ir kitų susirgimų. Dėl higienos priemonių neišdavimo buvo žeminamas jo orumas, jautė diskomfortą, kentė dantų skausmą. Prašė priteisti 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti už patirtus dvasinius išgyvenimus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, papildomame atsiliepime į skundą nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad dėl laikotarpio, kuriam netaikoma senatis, Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas iki 2017 m. sausio 1 d. nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kuriame nurodyta ir aprūpinimo higienos priemonėmis tvarka. Šio įsakymo 1.2 punktu buvo patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normų 5 punkte įtvirtinta, kad „drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-132 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėto aprašo 4 punkte numatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 gr.), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 punkte įtvirtinta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Atsakovas nurodė, kad higienos priemonės pareiškėjui buvo išduodamos vadovaujantis minėtais teisės aktais.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo M. K. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 26 d., tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, todėl nusprendė, kad pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 26 d. Teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. (6 dienos), nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 1 d. (4 dienos) ir nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. kovo 20 d. (5 dienos).

7. Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjui M. K. 2016 m. balandžio 13 d. buvo užvesta Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninė sąskaita Nr. 639, kurioje buvo daromi įrašai apie jo aprūpinimą patalyne, indais ir asmens higienos priemonėmis laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. balandžio 18 d., ir iš kurios matosi, kad per 6 pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas asmens higienos priemonėmis nebuvo aprūpintas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas suimtiesiems tualetinis popierius (1 rulonas), dantų šepetėlis (1 vnt.), dantų pasta (50 ml) ir vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.) turėjo būti išduodami kas mėnesį. Nei Suėmimo vykdymo įstatymas, nei Aprūpinimo normos nenumatė, kad higienos priemonės turi būti išduotos tik esant asmens prašymui, tokia tvarka buvo nustatyta tik Šiaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos apraše, kur nurodyta, kad pageidaujantis gauti higienos priemones suimtasis (nuteistasis) rašo prašymą įstaigos direktoriui, o jam priėmus sprendimą dėl higienos priemonių skyrimo, prašymas perduodamas ūkio skyriaus komendantui, kuris įteikia prašymą sandėlio vedėjui. Suimtieji (nuteistieji) turi būti aprūpinami asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas, t. y. kas mėnesį, asmens prašymo nebuvimas negalėjo būti kliūtis joms išduoti. Tuo pačiu teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, išvykdamas į Šiaulių tardymo izoliatorių 2016 m. balandžio mėn. tualetiniu popieriumi ir tualetiniu muilu buvo aprūpintas Kybartų pataisos namuose, todėl atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių turėjo būti aprūpintas tik tomis higienos priemonėmis, kurios nebuvo išduotos Kybartų pataisos namuose. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nurodytu laikotarpiu veikė iš dalies pažeisdamas nurodytą teisinį reguliavimą.

Šalies argumentai

8. Teismas, be kita ko, nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 1 d. (4 dienos) ir nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. kovo 20 d. (5 dienos) rašytiniu prašymu kreipėsi į atsakovo atstovą dėl higienos priemonių išdavimo, o šis jas atsisakė išduoti. Pareiškėjas nurodytų aplinkybių dėl jo neaprūpinimo higienos priemonėmis nedetalizavo, nenurodė konkretaus atvejo ir laikotarpio (tik laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d.), galimai susijusio su jo teisių pažeidimu, todėl teismas nusprendė, kad nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šiuo požiūriu negali būti konstatuoti.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas, susipažinęs su asmens sveikatos istorija, nustatė, jog ginčo laikotarpiais duomenų apie pareiškėjo dvasinius išgyvenimus, stresą, niežtinčią odą, skaudančius dantis nėra. Teismas pažymėjo, kad įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, jog dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė.

III.

10. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo jo skundą tenkinti ir priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė teismui klaidingą informaciją. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad teismas nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas nevertino, kaip pareiškėjas jautėsi Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kai nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis ir pabrėžia, jog turėjo vaikščioti nešvarus, užsikrėtė odos išbėrimais, pradėjo skaudėti dantis.

Atsiliepimas

12. Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovas teigia, kad teismui pateikti duomenys yra teisingi, o pareiškėjo teiginiai abstraktūs, niekuo nepagrįsti. Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo teikti realybės neatitinkančių, melagingų duomenų. Atsakovas taip pat pažymi, kad jokių duomenų apie pareiškėjo dvasinius išgyvenimus, patirtą stresą ar sveikatos sutrikimus byloje nėra. Atsakovas, be kita ko, pažymi, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį ar apskritai jos nepriteisti konkrečioje byloje, o pareiškėjo nurodomas neturtinės žalos dydis yra tik viena iš aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl jam neužtikrintų kalinimo sąlygų, atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo aprūpintas asmens higienos priemonėmis, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nagrinėtą bylą, deklaratyviai nurodo, jog atsakovo atstovas pateikė neteisingus duomenis ir prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodė jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, motyvais ir nustatytais pažeidimais. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie kalinimo sąlygų pažeidimus, prašo bylą peržiūrėti iš naujo, nepateikdamas jokių tokio prašymo motyvų, dėsto abstrakčius, deklaratyvaus pobūdžio argumentus apie nesutikimą su teismo sprendimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai pasisakyti tik dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo ir dydžio, kadangi iš apeliacinio skundo argumentų visumos bei reikalavimo manytina, jog pareiškėjas nesutinka būtent su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi.

18. Neturtinė žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Nagrinėjamu atveju pripažinta, kad pareiškėjas per 6 buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas nebuvo aprūpintas asmens higienos priemonėmis. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjui kilo nepatogumų ir kitų neigiamų išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).

19. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų turėjo vaikščioti nešvarus, užsikrėtė odos išbėrimais, pradėjo skaudėti dantis. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais ar prašymais kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatorių dėl higienos priemonių išdavimo. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nustatytų Šiaulių tardymo izoliatoriaus padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygas pažeidimo pripažinimu laikytinas adekvačiu atsakovo atstovo padarytam pažeidimui.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusDainius Raižys