Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-11 · Byla Nr. ATP-1222-315/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
ATP-1222-315/2014
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00901-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Kisielius
Kategorijos
  • 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas:
Administracinė byla Nr. ATP-1222-315/2014Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00901-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 47.2.; 79.1;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nubaustojo P. B. ir transporto priemonės savininkės E. J. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, kuriuo P. B., a/k (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 4 d., ir jam paskirta 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) dydžio bauda su 3000 pakelių cigarečių „FEST“ su BY banderolėmis ir transporto priemonės „Peugeot 307“, v. n. (duomenys neskelbtini), registruotos E. J. vardu, konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. nubaustas pagal ATPK 163² str. 4 d. už tai, kad jis, 2014-09-10 apie 13.49 val. Šalčininkų r., Eišiškių sen., ties Viškūnų k., kelyje Eišiškės – Pirčiupis, automobilio „Peugeot 307“, v. n. (duomenys neskelbtini), registruoto E. J. vardu, bagažinėje ir atsarginiame rate gabeno 3000 pakelių cigarečių „Fest“ su BY banderolėmis, tokiais savo veiksmais, pažeidė 2004-05-26 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo LR teritorijoje taisyklių 3.3 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą pakeisti arba bylą gražinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bauda yra nepagrįstai didelė ir be pagrindo taikyta alternatyvi nuobauda – kitam asmeniui priklausančio turto konfiskacija. Taip pat nurodo, kad skirdamas P. B. pagrindinę baudą, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ATPK 30¹ str. taikymo galimybės. Teigia, jog paskirto dydžio bauda turės neigiamas ir ilgalaikes pasekmes mažamečio vaiko išlaikymui bei paveiks šeimyninius santykius su E. J.. Pasak apeliantų, tai, jog pažeidėjas labai kritiškai vertina savo elgesį, ieško darbo pasiūlymų, yra sumokėjęs baudas už kitus administracinius pažeidimus, turėtų būti pripažinta išimtinėmis aplinkybėmis ir jam paskirta mažesnė negu įstatyme numatyta administracinė nuobauda.

Apeliaciniu skundu ginčijama ir dėl transporto priemonės konfiskavimo. Argumentuodami savo poziciją, pareiškėjai remiasi LR Konstitucinio teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimu. Be to, teigia, kad pagal LAT praktiką, pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama, jeigu ji buvo specialiai tam pritaikyta arba tokio kiekio kontrabandinių prekių be jos nebūtų buvę galima gabenti nepateikiant muitinės kontrolei. Pažymi, kad automobilis nebuvo remontuojamas ar kitaip techniškai perdarinėjamas tikslu įrengti slėptuves.

Apeliantų nuomone, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad nepagrįstai yra baudžiamas teisės pažeidimo nepadaręs asmuo. E. J. augina mažametį vaiką, šiuo metu dėl nėštumo negali dirbti ir gauti lėšų pragyvenimui bei kito automobilio įsigijimui, todėl transporto priemonės konfiskavimas sukels didelius nepatogumus dėl vaiko nuvežimo į gydymo bei ugdymo įstaigas, apribos bendravimo su artimaisiais bei draugais galimybes. Taip pat pažymi, kad E. J. dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas.

Pasak pareiškėjų, paskirtos sankcijos negali būti laikomos proporcingomis, kadangi ženkliai viršija padaryto pažeidimo mąstą. Be to, teismas sprendimo dėl transporto priemonės konfiskavimo pakankamai nemotyvavo, tik deklaratyviai nurodė, kad nebuvo nustatytos jokios išimtinės aplinkybės ATPK 30¹ str. taikymui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK atstovas prašo P. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad mažinti nuobaudos dydį mažiau minimalios sankcijos ribos, t.y. taikyti pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nėra pagrindo, kadangi turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Tokios aplinkybės, kaip prisipažinimas, pragyvenimo šaltinio neturėjimas bei mažamečio vaiko auginimas, negali būti pripažįstamos išskirtinėmis.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantai ginčija tiek paskirtos pagrindinės baudos dydį, tiek papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – skyrimą.

ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

P. B. skundžiamu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu už ATPK 163² str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta pagrindinė nuobauda - 10 100 Lt dydžio bauda su 3000 pakelių cigarečių konfiskavimu. Skirdamas nuobaudą, apylinkės teismas nurodė, kad atsižvelgia į P. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau ne už analogiško pažeidimo padarymą, taip pat į tai, kad pažeidėjas augina mažametį vaiką.. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, nusprendė P. B. skirti minimalią ATPK 163² str. 4 d. sankcijoje numatytą baudą.

Šalies argumentai

Pareiškėjų skunde nurodytos asmeninės aplinkybės pirmos instancijos teismui buvo žinomos, išskyrus tai, kad E. J. laukiasi. Tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. ir yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos jo šeimos aplinkybės, dėl ko jam ir E. J. reikalinga naudotis automobiliu, be to, pažeidėjas privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys sukels neigiamas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir automobilio savininkei E. J., tačiau šios aplinkybės nesulaikė jo nuo šiurkštaus administracinės teisės pažeidimo. Pastebėtina, kad iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 12-15), matyti, kad P. B. ne kartą yra baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad taikyti P. B. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas nėra jokio pagrindo.

ATPK 163² str. 4 d. asmenims už kontrabandą bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo sunkumą gali būti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda. Pagal teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t.y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009).

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. B. gabentos cigaretės rastos automobilio bagažinėje ir atsarginiame rate, todėl darytina išvada, kad transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos daiktams per valstybės sieną gabenti bei jiems slėpti, t.y. buvo pažeidimo padarymo priemone, be kurios panaudojimo slapta pergabenti tokio kiekio kontrabandinių prekių (3000 pakelių cigarečių) pažeidėjas nebūtų galėjęs. Akivaizdu, kad tokio kiekio cigarečių gabenimas per valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, nepanaudojus automobilio, būtų neįmanomas. Todėl tai, kad transporto priemonėje nebuvo įrengta specialių slėptuvių kontrabandinėms prekėms gabenti per sieną, šiuo atveju, reikšmės neturi. Apylinkės teismas, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, minėtas aplinkybes įvertino tinkamai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997-04-08 nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2013). Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-622-533/2011). Iš bylos medžiagos bei apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad E. J. priklausantį automobilį P. B. nuolat skolinosi, o tai, kad ji nežinojo kokiu tikslu skolina P. B. automobilį, nesuteikia pagrindo neskirti transporto priemonės konfiskavimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, P. B. neskiriant papildomos nuobaudos – automobilio „Peugeot 307“, v.n. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimo šiuo konkrečiu atveju nebūtų pasiekti ATPK 20 ir 248 str. numatyti administracinės atsakomybės taikymo tikslai. P. B. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą valdymo tvarkai ir visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ATPK, už kurią įstatymų leidėjas nustatė griežtas nuobaudas. Atkreiptinas dėmesys, kad kontrabanda gali būti padaryta tik tyčiniais veiksmais, t.y. teisės pažeidėjas supranta, kad jis perveža prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori. Pažeidėjas savo neteisėtais veiksmais sudaro tokią situaciją, kai jam nuosavybės teise priklausantis ar tik valdomas ir naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas. Tokio įstatymo grasinimo teisės pažeidėjas sąmoningai nepaiso. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios yra numatytos įstatyme – turto, kuris buvo kontrabandos įrankis, konfiskavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarimas).

Vertinant administracinės nuobaudos proporcingumą, tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, pritaikius pažeidėjui automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebūtų pažeista. Tai vertintina kaip proporcinga priemonė siekiamam teisėtam tikslui kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją.

Dėl konfiskuotos transporto priemonės savininkės E. J. dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ str. 2 d., bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Iš šios nuostatos matyti, kad apeliacinės instancijos teismui paliekama diskrecijos teisė spręsti, ar konkrečiu atveju reikalingas žodinis administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad E. J. dalyvavo bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, jos išsakyta pozicija yra aiški, todėl žodinis bylos nagrinėjimas konkrečiu atveju būtų nereikalingas ir perteklinis.

Apibendrinat išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu, pripažindamas P. B. kaltu pagal ATPK 163² str. 4 d. pagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą – automobilio „Peugeot 307“, v.n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. P. B. paskirta administracinė nuobauda yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arūnas KisieliusNuorašas tikras:Teisėjas Arūnas Kisielius