Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei J. B. nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teigiama, kad atsakovei buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai. Atsakovė nesumokėjo 258,63 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2022-12-31, kuri apskaičiuota Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr.T1-168 patvirtintais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojusiais, 2017 m. sausio 26 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1 patvirtintais, Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti 2021 m. sausio 28 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-20 patvirtintais, Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais, 2021 m. spalio 28 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-272 patvirtintais, Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai). Vietinės rinkliavos pranešimai rinkliavos mokėtojams, taigi ir Atsakovui (-ei), siunčiami neregistruotu laišku, į siunčiamus mokėjimo pranešimus Atsakovas (-ė) nesureagavo ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nesumokėjo.

Išnaudojus visas šaukimo ir procesinių dokumentų įteikimo galimybes, vadovaujantis ABTĮ 72 straipsnio 3 dalimi, nutartimi nutarta apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą skelbti specialiame interneto tinklapyje.

Duomenų apie vietinės rinkliavos apmokėjimą iki teismo posėdžio nepateikta

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Minėto įstatymo 12 straipsnis numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustato vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą atskirasis laikotarpiais reglamentavo Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-3168 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatui, 2017 m. sausio 26 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1 patvirtinti Nuostatai bei 2021 m. sausio 28 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-20 patvirtinti nuostatai (aktuali redakcija patvirtinta 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T1-300). Nuostatų 2 punktas numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; kt.), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pareiškėjas atsakovei vietinę rinkliavą apskaičiavo vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kurio 7.3 punkte nurodyta, kad atsakovė yra sudariusi pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau NTR išrašo 4.1 punkte nurodoma, kad nekilnojamasis daiktas nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.393 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal šio straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu (CK 6.398 str. 1 d.). Jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo (CK 6.398 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys (NTR duomenų bazės išrašas) patvirtina, kad ginčo nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Plungė, nuosavybės teisės įrašai nėra išviešinti, tačiau NTR esantys įrašai, galiojantys nuo 2004-06-04 yra padaryti notaro pranešimo pagrindu, nurodo, kad buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Taigi atsakovė yra faktinė nekilnojamojo daikto valdytoja ir jai tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Aktualios redakcijos Nuostatų 2 punktas numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas.

Pastoviąją ir kintamąją Vietinės rinkliavos dalis moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkai ar Įgalioti asmenys (42 p.); Rinkliavos mokėtojams (išskyrus sodų ir garažų paskirties objektų savininkus ar Įgaliotus asmenis) neeksploatuojant nekilnojamojo turto objekto ir nesinaudojant atliekų tvarkymo paslauga, kintamoji rinkliavos dedamoji grąžinama (už laikotarpį, ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis, ir ne ilgesnį kaip 5 metai) Rinkliavos mokėtojui, pristačius Administratoriui dokumentus, įrodančius, kad būstas neeksploatuojamas. Pažymas pristatyti pasibaigus kalendoriniams metams (44 p); nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodantis dokumentas yra pažyma iš elektros energijos tiekėjo, kad objekte, kuriuo nesinaudojama deklaruojamu laikotarpiu, sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 25 kWh per trijų mėnesių laikotarpį (100 kWh per metus) (44 p.).

Vertindama aptartą Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su dvinarės vietinės rinkliavos įvedimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad juo nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.

Pagal Cituojamo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų teikusi dokumentus apie nesinaudojimo nekilnojamuoju daiktu faktą ir būtų pagrindas atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos mokėjimo.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Dėl senaties taikymo

Pareiškėjas iš atsakovės prašo priteisti vietinę rinkliavą, kurią apskaičiavo ir už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vietinė rinkliava už 2017 metus buvo apskaičiuota 2017-05-19 vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimu Nr. PTF1023568, už 2018 metus buvo apskaičiuota 2018-04-17 vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimu Nr. PTF-18-1055080, už 2019 metus buvo apskaičiuota 2019-03-20 vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimu Nr. PTF-19-35769.

Taigi, nagrinėjamu atveju tik nustačius, ar pareiškėjas pranešimą (įspėjimą) dėl susidariusios skolos už 2017-2019 m. išsiuntė galiojant ankstesnei MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, būtų galima konstatuoti, kad turi būti taikoma MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., ir prašymo senaties terminas nebuvo praleistas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-599-415/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-602/756/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-421-602/2023 ir kt.).

Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad aukščiau cituojami mokėjimo pranešimai ar įspėjimai atsakovei buvo išsiųsti, ar pateikti išsiųsti pašto įstaigai (ar kt. būdu siunčiami) dar galiojant ankstesnei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijai. Taigi, nagrinėjamu atveju tik nustačius, ar pareiškėjas pranešimą (įspėjimą) dėl susidariusios skolos už 2017-2019 m. išsiuntė galiojant ankstesnei MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, būtų galima konstatuoti, kad turi būti taikoma MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., ir prašymo senaties terminas nebuvo praleistas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-421-602-2023 ir kt.).

Kaip jau paminėta, duomenų, kad pranešimai (įspėjimai) dėl susidariusios skolos už 2017- 2019 metus būtų išsiųsti galiojant ankstesnei MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, pareiškėjas nepateikė. Įvertinus tai teismas konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo taikyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijos, galiojusios iki 2020 m. sausio 1 d., nuostatų.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), kuria įtvirtinta: jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi prašymu į teismą diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal.

Įvertinus aukščiau išdėstytą pareiškėjo prašymas dalyje dėl 43,83 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už 2017 metus, dalyje dėl 43,20 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už 2018 metus ir 43,20 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už 2019 metus, viso 130,23 Eur dalyje, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato teisines paslaugas. Šių išlaidų pagrindimui teikiama atstovavimo sutartis, PVM sąskaita - faktūra, mokėjimo nurodymas.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi prašymu į teismą, nelaikomas išskirtiniu, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis Telšių RATC žmogiškaisiais ištekliais.

Be to, remiantis LVAT praktika šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (žr.: LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas taipogi prašo priteisti ir 2,06 Eur išlaidų atlyginimą už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registrų išrašų suformavimą.

Nuostatų II skyrius reglamentuojantis vietinės rinkliavos mokėtojų registro tvarkymą pareiškėjui numato pareigą tvarkyti atliekų turėtojų registrą (7 punktas), naudojantis jam prieinamais registrų duomenimis (13 punktas). Taigi pareiškėjo įvardijamų duomenų surinkimas apie vietinės rinkliavos mokėtoją apima vietinės rinkliavos administravimą, kas yra jo tiesioginė funkcija, todėl šios išlaidos nepriskirtinos prie patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tenkinti dalinai.

Iš atsakovės J. B. pareiškėjui UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 128,4 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31.

Kitoje dalyje pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.