Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) staliumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2025-02-22 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0194 (patikros sertifikato Nr. 2200280) jam buvo nustatytas 2,54 promilės neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis atsitiko vasario 22 dieną. Iš vakaro buvo išgėręs alaus. Jį sustabdė šeštadienį, o alų vartojo penktadienį ir dar šeštadienį ryte. Išgėrė gal 4 litrus alaus. Pabaigė vartoti apie 12 valandą ir dar apie 14.00 valandą prasidarė 0,35 l degtinės. Degtinę baigė vartoti prieš pat vairavimą, likus 15 minučių iki vairavimo. Degtinę gėrė mašinoje. Važiavo su broliu į degalinę užsipilti kuro ir jį sustabdė. Brolis irgi buvo išgėręs, tai nesuprato, kad jis buvo neblaivus. Iki degalinės važiavo apie 10 minučių, užsipylė kuro ir gal po kokių 15 minučių sustabdė. Tai iš viso praėjo apie pusvalandis laiko. Antru pūtimu daugiau pripūtė gal dėl to, kad buvo parūkęs. Nelabai pamena aplinkybių. Automobilį išsinuomojo 5 metams prieš nepilnus metus. Mano, kad iš jo turėtų būti išieškota apie 4 000 eurų ir su tuo sutinka. Turėjo teisę vairuoti. Ją buvo įgijęs prieš 5 metus. Nebuvo baustas dėl vairavimo esant neblaiviam. Norėtų, kad iš jo būtų išieškota mažesnė suma pagal sudarytą nuomos sutartį. Dėl savo elgesio gailėjosi.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes A. Š. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be A. Š. visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:

- BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose užfiksuota, kad gautas pranešimas apie tai, jog 2025-02-22 15.40 val. iš kiemo išvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11);

- 2025-02-22 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) bei automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio salone stebimos tuščios alkoholinių gėrimų taros. Automobilis su atrakinimo pulteliu paimtas ir transportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat paimtas registracijos numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens, vairavusio transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko įvykiui reikšmingos informacijos nepastebėta (b. l. 12-30);

- transporto priemonės aprašas, kuriame užfiksuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniniai duomenys (b. l. 31-32);

- informacija apie kelių transporto priemones iš AB „Regitra“ duomenų bazės, iš kurios matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 34);

- VšĮ „Emprekis“ išrašas, iš kurio matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, pagaminto 2009 m., variklio galia 93 kW, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 4 240 Eur (b. l. 37);

- 2024-03-19 transporto priemonės nuomos sutartis, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) išnuomojo A. Š. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertės sutarties sudarymo metu yra 3 700 Eur, sutartyje taip pat nurodyta, kad po 1 metų transporto priemonės naudojimo jos rinkos vertė bus ne mažesnė nei 3 593,69 Eur (b. l. 42-43);

- transporto priemonės priėmimo – perdavimo aktas, iš kurio matyti automobilis A. Š. perduotas 2024-03-19 (b. l. 52-53);

- pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) automobilį įsigijo 2025-03-19 (b. l. 54-56);

- 2025-02-22 neblaivumo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad nustatyti A. Š. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 (dvi) valandas atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARBT 0194“, patikros sertifikato Nr. 2200280. Pirmu tikrinimu 16.05 val. nustatytas 2,54 promilių girtumas, o antruoju 16.21 val. nustatytas 2,82 promilių girtumas. A. Š. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 75);

- 2025-02-22 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo L. M. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame nurodyta, kad 2025-02-22 apie 15.53 val. buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad iš kiemo išvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pagal pirminę informaciją automobilis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Apie 16.00 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas iš priekio atvažiuojantis pranešime jau minėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apsisukus su tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) bei prisivijus minėtą automobilį ir jį sustabdžius adresu (duomenys neskelbtini), priėjus prie automobilio, prie jo vairo sėdėjo A. Š.. Nuo A. Š. jam sėdint automobilyje sklido alkoholio kvapas. Tuomet asmens buvo paprašyta užgesinti automobilio variklį, paduoti užvedimo raktelius bei išlipti iš automobilio. A. Š. buvo paklausta, ar vartojo alkoholį, jei taip - prieš kiek laiko. Asmuo atsakė, jog taip, yra vartojęs alkoholį ir tai darė prieš porą valandų. Buvo atliktas neblaivumo nustatymo testas, tuomet patikrintas prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARBT 0194“, patikros Nr. 2200280. Pirmuoju tikrinimu asmeniui buvo nustatytas 2,54 prom. girtumas, antruoju tikrinimu – 2,82 prom girtumas. A. Š. buvo sulaikytas bei patalpintas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Automobilyje keleivio pusėje priekyje buvo jo brolis. Automobilis buvo apžiūrėtas, fotografuotas. Iš įvykio vietos paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais, automobilio registracijos dokumentas, vairuotojo pažymėjimas. A. Š. buvo pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas (b. l. 76-79);

- 2025-02-26 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio įvykio aplinkybės yra aiškios, siekiant kuo skubiau baigti ikiteisminį tyrimą, į įvykį reagavusių policijos pareigūnų turimo vaizdo kamerų įrašai bei apie neblaivų vairuotoją A. Š. pranešusio asmens skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašai neapžiūrėti, tačiau jie yra įkelti į IBPS ir įrašyti į skaitmeninę laikmeną, kuri pridėta prie ikiteisminio tyrimo bylos (b. l. 80-81).

Pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 str. 1 d. A. Š. kaltę teisiamajame posėdyje paaiškino, kad gausiai vartojo alkoholį tiek 2025-02-21 vakare, tiek kitą dieną – 2025-02-22, vėliau, apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat buvo pripažinęs, kad vairavo automobilį išgėręs alkoholinių gėrimų. Jo kaltę taip pat patvirtina ir kita su surinkta bylos medžiaga: įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog A. Š. pirmu tikrinimu 16.05 val. nustatytas 2,54 promilių girtumas, o antruoju 16.21 val. nustatytas 2,82 promilių girtumas, policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. Akivaizdu, kad A. Š. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatas. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281-1 str. 1 d.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nuostatos A. Š. atžvilgiu negali būti taikytinos. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kaip paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu, A. Š. nesupa tokie asmenys, kurie galėtų daryti teigiamą įtaką kaltininkui, būtų verti teismo pasitikėjimo. Nors teismas buvo sudaręs sąlygas atvykti į teismo posėdį asmeniui, kuris galėtų būti apklaustinas kaip galimas laiduotojas, tačiau per beveik 2 mėnesių laikotarpį toks asmuo neatsirado. Kaip pripažino pats kaltinamasis, palaiko tik gana formalius ryšius su kitais asmenimis, įvardindamas, kad dalis iš jų teisti, dalis bijo prisiimti atsakomybę dėl laidavimo, su kitais mažai bendrauja dėl atstumo ir t. t. Vadinasi, tai yra akivaizdi kliūtis taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Iš kitos pusės, A. Š. iškart po vairavimo dienos metu mieste nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kitokių padarytų administracinių nusižengimų gausa (netgi tuo pačiu automobiliu, pažyma apie baustumą susideda iš 9 lapų) leidžia pagrįstai abejoti, ar toks asmuo ateityje tikrai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

A. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (b. l. 115-117, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. Praeityje eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 118-127), dirbantis (b. l. 134-135). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. Š. už nusikalstamos veikos padarymą švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, kurios dydis, įvertinus išdėstytas aplinkybes, tame tarpe – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (atitinkamai 1:0), nustatytinas kaip artimas įstatyme numatytam minimumui. Dar labiau mažinti baudos dydį, įvertinus, kad A. Š. buvo nustatytas net 2,54 prom. girtumas, t. y. sunkus girtumo laipsnis, nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas A. Š. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025-02-22, 16.05 val. iki 2025-02-23, 12.03 val. (1 para, b. l. 89-96).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. A. Š. elgėsi ypač neatsakingai, kaip pats pripažino, vairavo automobilį prieš tai išgėręs gausų kiekį alkoholinių gėrimų, taip grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, todėl A. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-02-23 (BK 68 str.). Toks terminas, teismo vertinimu, proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, juolab, kad A. Š. buvo nustatytas 2,54 prom. girtumas, antru pūtimu – net 2,82 prom. Transporto priemonę jis, būdamas stipriai apsvaigęs, valdė mieste, dienos metu, kada intensyvus eismas, galėdamas sukelti itin sunkias pasekmes.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

A. Š. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi minėtos transporto priemonės savininkė yra (duomenys neskelbtini), o ne kaltinamasis A. Š., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bendrovės atsakingas asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog bendrovei nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šio turto nėra pagrindo. Tuo pačiu pastebėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra darbingo amžiaus, dirbantis. Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio vidutinė kaina su PVM yra 4 240 Eur, tačiau transporto priemonės nuomos sutarties specialiosiose sąlygose taip pat nurodyta, kad po 1 metų transporto priemonės naudojimo jos rinkos vertė bus ne mažesnė nei 3 593,69 Eur. Įvertinus sutarties sudarymo laiką ir naudojimosi transporto priemone laiką, iš A. Š. išieškotina būtent paminėta suma, t. y. 3 593,69 Eur. Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras taip pat siūlė taikyti būtent tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. Š. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 111-114) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Prokuroro 2025-02-24 nutarimu (b. l. 136-138) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintas 2025-02-25 nutarimu (b. l. 139-141).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam A. Š. buvo skirtas gynėja advokatė J. Š.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-04-17 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 76), iš kurios matyti, kad A. Š. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 331,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirta ženkli piniginė bauda, kurią jis įpareigotinas sumokėti per 1 metus, į tai, kad gynėjos dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

- automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-02-26 nutarimu grąžinti (duomenys neskelbtini), - paliktini (duomenys neskelbtini) (b. l. 67-69);

- A. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio viršelio, - perduotinas AB „Regitra“;

- kompaktinė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro, esanti voke prie bylos galinio viršelio, - paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. nustatyti sumažintą bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. Š. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-02-22, 16.05 val. iki 2025-02-23, 12.03 val. (1 parą) ir laikyti, kad A. Š. yra sumokėjęs 6 MGL (300 Eur) dydžio baudos dalį.

Išaiškinti A. Š., kad nesumokėtą 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą jis privalo sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti A. Š. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-02-23;

- turto konfiskavimą, išieškant iš A. Š. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 593,69 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 69 ct) (BK 72 str. 5 d.).

A. Š. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumentų paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Nepriteisti iš A. Š. 331,25 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjos dalyvavimo byloje.

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-02-26 nutarimu grąžintus (duomenys neskelbtini), - palikti (duomenys neskelbtini);

- A. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos galinio viršelio, - perduoti AB „Regitra“;

- kompaktinę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro, esančią voke prie bylos galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.