- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-1031/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00552-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai, uždarajai akcinei bendrovei “Zeuss capital”
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Kauno
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo Kauno apygardos prokuratūros ieškinys dėl administracinių aktų dalies panaikinimo, sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, uždarajai akcinei bendrovei “Zeuss capital”, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei “Kerida”, akcinei bendrovei SEB bankas, Z. B., I. D. D., M. D. D., J. D. ir 2012 m. birželio 20 d. papildomo sprendimo, kuriuo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje Nr. 2-1026-343/2011, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarei R. I., Kauno m. 12 –ojo notarų biuro notarei G. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į miško žemės sklypą, priskirtą Kauno miesto teritorijai, teisėtumo ir jo išreikalavimo valstybei restitucijos tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė:
panaikinti Kauno apskrities viršininko 1999 m. vasario 13 d. įsakymo Nr.02-01-821 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo, sklypo suteikimo natūra Kauno mieste ir atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę“ dalį dėl 0,23 ha sklypo dalį, kurioje atkūrimo metu buvo miesto miškas, panaikinti Kauno apskrities viršininko 1999 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 19/1681 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. D.“ dalį, kuria J. D. atkurtos nuosavybės teisės į 0,23 ha valstybinės reikšmės miško, buvusio 3,95 ha sklype (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiomis 2007 m. kovo 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. G-3390 ir perdavimo – priėmimo akto Nr. 1377, patvirtintų Kauno m. 12 –ojo notarų biuro notarės G. K., dalis dėl 0,23 ha miško, buvusio 3,95 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo ir perdavimo atsakovėms I. D. D. ir Z. B., pripažinti negaliojančiomis 2007 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties G-3390 ir 2007 m. liepos 26 d. susitarimo Nr. G-3915, patvirtintų Kauno m. 12 –ojo notarų biuro notarės G. K., dalis dėl 0,23 ha miško, buvusio 3,95 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo ir perdavimo atsakovei UAB „Kerida“, pripažinti negaliojančia 2007 m. gruodžio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. IR-11155, patvirtintos Kauno m. 17 –ojo notarų biuro notarės R. I., dalį dėl 0,23 ha miško, buvusio 3,95 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo atsakovei UAB „Zeuss capital“, panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 02-01-10492 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“, pripažinti negaliojančia hipotekos lakšto, identifikavimo Nr. 02120080002877 dalį, kuria atsakovė UAB „Zeuss capital“ įkeitė kreditoriui AB SEB bankui 0,3296 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 4,0847 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir panaikinti šios hipotekos registraciją, taikyti dalinę restituciją, įpareigojant UAB „Zeuss capital“ grąžinti valstybei 4.0847 ha ploto sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,32 ha dalį, kurioje yra miesto miškas, iš valstybės priteisiant 42 343,38 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, jog dalis žemės sklypo, į kurį ginčijamais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės, buvo priskirta miškui, todėl natūra perduota negalėjo būti. Kadangi vėlesniais sandoriais buvo disponuojama turtu, į kurį neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės, atitinkamos šių sandorių dalys pripažintinos negaliojančiomis, taikytina restitucija. Žemės reformos įstatymo 14 straipsnis numatė, kad miesto miškai yra neprivatizuojami, Miškų įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 4 punkto nuostatas, miesto miškai yra valstybės išperkami ir nuosavybės teisės natūra į juos neatkuriamos. Konstitucinis Teismas 2007 09 06 nutarime yra konstatavęs, jog, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai. Todėl Kauno m. apskrities viršininko įsakymas ir sprendimas, kuriais J. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą dalyje dėl atkūrimo į miško dalį yra neteisėti ir naikintini. Dėl ieškinio senaties termino ieškovas nurodė, kad ginčyti sandorius yra nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, o ginčyti administracinius aktus - 30 dienų terminas. Kauno apygardos prokuratūra duomenis apie viešo intereso pažeidimą iš Aplinkos apsaugos ministerijos gavo 2011 03 04; pakankama medžiaga dėl ginčo sklypo buvo gauta 2011 03 21. Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2011 04 18, tai terminas nėra praleistas. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė tuo atveju, jei teismas manytų, kad ieškinio senaties terminas praleistas - jį atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsakovė J. D. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad eksplikacijoje nebuvo nurodyta, jog 0,20 ha žemės yra valstybinės reikšmės miškas. Apribojimų disponuoti turtu nebuvo. Nėra pateikta įrodymų, kad LR Vyriausybė 1997 10 23 nutarimu Nr. 1154 ginčo žemės sklypo dalį priskyrė prie valstybinės reikšmės miškų. 2005 07 14 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 765 patvirtinti plotai jos atžvilgiu negalioja. Aplinkos ministerija pati neįvykdė LR Vyriausybės 1997 10 23 nutarimo Nr. 1154, kuriuo buvo įpareigota suformuotus didesnius nei 25 ha ploto laisvo miškų fondo masyvus teikti tvirtinti Vyriausybei. Nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio „LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo“ (1997 07 01 redakcija), 5 straipsnio 1 dalis numatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai taikomi tik tiems, kurių žemė iki 1995 06 01 buvo miestams priskirtose teritorijose. Atsakovės žemė Kauno miesto teritorijai priskirta tik nuo 1996 04 04. LR Vyriausybė 1997 08 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtino tvarką, pagal kurią jai ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Įstatymo 13 straipsnio nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu norima iš piliečių, kuriems jau atkurtos nuosavybės teisės, išpirkti miškus ar vandens telkinius, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, kurių plotus tvirtina Vyriausybė. Ieškovas nepateikė įrodymų, apie tai, kad 0,20 ha nevertingų medžių 1999 02 13, esančių ginčo žemės sklype, buvo priskirta valstybinės reikšmės miškams, todėl joks viešas interesas pažeistas nebuvo, nebuvo pažeistos ir imperatyvios įstatymo nuostatos. Atsakovė nesutiko su teiginiu, kad senaties terminas nėra praleistas, kadangi Aplinkos ministerija galėjo savarankiškai vykdyti pavestas funkcijas, nes ji privalėjo vykdyti miškų registraciją, apsaugą, įsikišti į nuosavybės teisių atkūrimo procesą, todėl mano, kad turi būti taikomas 30 dienų senaties terminas. Be to, yra pažeistas ir bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.
Šalies argumentai
Atsakovas BUAB „Kerida“ nurodė, kad sutinka su ieškiniu, prašė jį patenkinti. Nurodė, kad nors Kauno apskrities viršininko sprendime nenurodyta, jog atkuriama nuosavybės teisė į mišką, tačiau sprendimo prieduose (laikinasis žemės sklypo planas) detalizuojama, kad žemės sklype yra 0,2 ha privataus miško.
Atsakovas AB SEB bankas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, jog CK 1.125 str. 1d. yra nustatytas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, šiuo atveju tai yra nuo 1999 02 13 iki 2011 04 18. Viešą interesą ginantis prokuroras negali turėti daugiau teisių ir pareigų negu kiti ginčo subjektai. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog atsakovams buvo žinoma ar turėjo būti žinoma apie 1999 02 13 galimai neteisėtą nuosavybės atkūrimą į 0,20 ha valstybinės reikšmės miško plotą. Bankas, suteikdamas kreditą atsakovui UAB „Zeuss capital“, vadovavosi vieša informacija. Bankas neturi teisės revizuoti administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, notarinių sandorių dėl ginčo žemės sklypo perleidimo. Ginčo žemės sklypas buvo įkeistas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl bankas yra sąžininga sandorio šalis ir jo sąžiningumas yra preziumuojamas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Zeuss capital“ nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes nevertinant galimai buvusio pažeidimo 1999 metais atkuriant nuosavybės teisę į ginčo žemę, turi būti ginama ne viešas interesas, bet teisinių santykių stabilumo, apibrėžtumo, ir teisėtų lūkesčių principai. Ieškiniui pateikti yra suėjęs maksimalus 10 metų ieškinio senaties terminas. Be to, nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo teisėtas ir sąžiningas, dokumentai buvo suderinti norminių aktų nustatyta tvarka, nėra nustatyta asmenų, kurie būtų veikę nesąžiningai. Atkūrimo byla patvirtina, kad buvo parengta visa eilė reikalingų pažymų ir suderinimų, žemėtvarkos projektas, planai, žiniaraščiai. Nėra jokių duomenų, kad būtų galima suabejoti J. D. sąžiningumu. Taip pat neįrodyta, kad ginčijama sklypo dalis 1999 metais buvo miškas. UAB „Zeuss capital“ yra sąžiningas ginčo žemės sklypo įgijėjas, todėl restitucijos taikymas daugiausiai žalos padarytų jam, nes bankrutuojanti UAB „Kerida“ negalėtų realiai įvykdyti restitucijos.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog praleistas ieškinio senaties terminas. Motyvas, kad buvo reikalinga surinkti papildomus duomenis, nėra svarbi priežastis terminui praleisti, kadangi pats ieškovas prie ieškinio pridėjo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame yra duomenys apie žemės sklypo perleidimus, įkeitimą ir t.t. Be to, valstybės institucija – šiuo atveju Generalinė miškų urėdija prie LR Aplinkos apsaugos ministerijos turi procesines teises ir pareigas būti ieškovu ir atsakovu, įgyvendinant jai priskirtą viešą interesą, taip pat materialinį teisinį valstybės interesą konkrečioje jai priskirtoje veiklos srityje. Iš pateiktos teismui medžiagos galima daryti išvadą, kad jau 1998 metais atsakingos institucijos, darydamos inventorizaciją, žinojo apie miškų plotą ginčo žemės sklype. Tai patvirtina Aplinkos apsaugos ministerijos 2012 02 27 raštas Nr. R2-406, kad į ginčo žemės sklypą pateko 0,047 ha miško ploto, o vėliau jis buvo patikslintas pagal 2005 07 14 nutarimą Nr. 765. Žemės reformos projektas buvo suderintas su institucijomis pagal jų vykdomas funkcijas ir patvirtintas 1999 12 28 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 02-01-8246. Pagal derinimo žymas yra akivaizdu, kad institucijos, atsakingos už valstybinių miškų priežiūrą ir kontrolę, jau 1999 05 26 žinojo apie žemės reformos sprendinius, todėl būtina įvertinti tą faktinę aplinkybę, kodėl taip ilgai delsė ginti manomai pažeistą viešą interesą. LR Aplinkos apsaugos ministerija tik 2011 03 04 kreipėsi į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo. Kad buvo žinoma jau 1997-1998 metais, jog yra miško žemės ginčo žemės sklype patvirtino pats ieškovas, nurodęs, kad duomenys buvo tik tikslinami. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovas pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Jokių duomenų, kad būtų miškas ar miškų ūkio paskirties žemės nėra. Aplinkos apsaugos ministerijos 2011 03 02 rašte Nr. (16-1)–D8-2088 nurodyta, jog kadastrinių matavimų metu, patikslinus žemės sklypo Nr. 1901/0294:52 ribas, žemės sklypas pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus 2005 07 14 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 765. Taigi, nuosavybės teisės buvo atkurtos anksčiau, nei įsigaliojo paminėtas nutarimas. Turi būti užtikrintas teisinių santykių stabilumo principas, teisėtų lūkesčių principas. Ieškovas ieškinį grindžia teisės aktais, kurie nuosavybės teisių atkūrimo metu negaliojo ir todėl negalėjo būti taikomi. Prašydamas taikyti restituciją prokuroras vadovaujasi netinkama teismų praktika. Žemės reformos projektas buvo suderintas su visomis atsakingomis institucijomis.
Atsakovai I. D. D. ir M. D. D. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises, nebuvo jokių duomenų, kad 0,20 ha yra priskirtas valstybinės reikšmės miškui. Jiems perkant žemę, VĮ Registrų centras pažymoje nebuvo jokių duomenų, kad 0,20 ha miškas yra valstybinės reikšmės miškas. Jie nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ta dalis žemės sklypo negali būti parduodama. Vadovaujantis 2012 02 27 Valstybinės miškų tarnybos raštu Nr. R2-406, buvo paduotas ieškinys, tačiau tame rašte nurodoma, kad Valstybinė miškų tarnyba neturi jokių objektyvių duomenų, koks tikslus miško žemės plotas buvo ginčo žemės sklype iki 1999 02 13, t.y. iki KAV sprendimo Nr. 19/1681 priėmimo dienos. Administraciniams aktams ginčyti yra praėjęs dešimties metų ieškinio senaties terminas.
Trečiasis asmuo LR Aplinkos apsaugos ministerija prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad pagal Valstybinės miškų tarnybos 2011 02 14 raštu pateiktus duomenis LR miškų valstybės kadastre yra įregistruota Kauno miesto miškų 93 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 29, kuris 2005 07 14 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 765 priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir jo dalis patenka į ginčo sklypą. Tai patvirtina Valstybinės miškų tarnybos 2011 02 09 pažyma Nr. 24269. LR miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2011 02 08 Nr. P1102-24270 patvirtina, kad į ginčo žemės sklypą patenka 0,09 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, patvirtintas nutarimu Nr. 765 (priimtas 2005 07 14). Valstybinės miškų tarnybos 2011 05 16 pažyma Nr. 25684 patvirtina, kad ginčo žemės sklype LR miškų valstybės kadastre registruota 0,32 ha miško. Nepaisant to, kad iš minėto miško ploto (t.y. 0,32 ha) tik 0,09 ha yra įtraukta į valstybinės reikšmės miško plotus, patvirtintus nutarimu Nr. 765, o ginčijami įsakymas ir sprendimas yra priimti iki nutarimo Nr. 765 priėmimo, visas miško plotas ginčijamų dokumentų priėmimo metu buvo ir dabar yra Kauno m. savivaldybės teritorijoje, todėl aktai turi būti panaikinti dėl viso miško, esančio ginčo žemės sklype. CK 4.7 str. 2d. numatyta, kad išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai yra išimti iš apyvartos, todėl asmenys, sudarę sandorius dėl išimto iš apyvartos daikto, negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo notarė G. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad, kadangi J. D. nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nesant jokių apribojimų ar draudimų dėl ginčo žemės sklypo, nesant apribojimų disponuoti tuo žemės sklypu, 2007 03 23 pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. D. ir D. D. bei Z. B., yra teisėta. Teisėtai šis žemės sklypas buvo perleistas ir UAB „Kerida“. CK 4.96 str. nustato, kad iš sąžiningo įgijėjo turtas negali būti išreikalautas, o visi įgijėjai yra sąžiningi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.
Teismas sprendė, kad šioje byloje yra taikytina ieškinio senatis. Teismas nurodė, jog valstybės institucijos yra įsteigiamos jų steigimo dokumentuose ir teisės aktuose nustatytiems veiklos tikslams pasiekti, valstybės institucija kaip juridinis asmuo turi specialųjį teisnumą valstybės jai pavestose srityse. Valstybės institucija, šiuo atveju Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, įgyvendina jai priskirtus tikslus, turėdama juridinio asmens teises, turi procesines teises ir pareigas būti ieškovu ir atsakovu teisme, įgyvendinant priskirtą viešą interesą, taip pat materialinį teisinį valstybės interesą konkrečioje jai priskirtoje veiklos srityje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 str. 4 d., Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos suteikta teisė ir pareiga koordinuoti miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimo organizavimo funkcija. Minėto įstatymo 6 str. 1 d. 1 p. nustato, kad valstybinių miškų pareigūnai vykdo valstybinės miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę. Veikdamos šiuo teisiniu pagrindu Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina viešą interesą valstybės pavestose veiklos srityse. Pagal anksčiau nurodytą teisės reglamentavimą, valstybės institucija privalo savarankiškai ir iniciatyviai veikti pagal jai pavestas veiklos sritis ir nustatytas veiklos rūšis, o prireikus, gali ir privalo ginti viešą interesą, reikšti ieškinius, pareiškimus, skundus teisme ar kitose institucijose ar kitaip atstovauti valstybės interesams dėl jai pavestos veiklos srities. Šios veiklos vykdymas yra viešo intereso įgyvendinimas ir kartu valstybės institucijos tinkama veikla pagal institucijos veiklos tikslus. Ta aplinkybė, kad viešo intereso gynimas toje pačioje srityje pagal įstatymus gali būti priskirtas ir kitoms valstybės institucijoms, teismo vertinimu, nesusiaurina Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos teisių ir neriboja jos specialiojo teisnumo. CK 2.75 str. nustatyta, kad juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Nėra Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialaus teisnumo apribojimo dėl to, kad kitiems asmenims yra pavesta procese atstovauti viešam interesui valstybinės reikšmės miškų apsaugos srityje. Ta aplinkybė, kad kitiems asmenims suteikta teisė ginti viešą interesą bet kurioje srityje, nesudaro pagrindo atitinkamai valstybės institucijai nusišalinti ar kitaip faktiškai nevykdyti jai priskirtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012). Teismo vertinimu, prokuroras į bylą nepateikė medžiagos, dėl kokių aplinkybių Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo tik 2011 m. kovo 4 d., kadangi iš pateiktos teismui medžiagos darytina išvada, kad atsakingos institucijos jau 1998 m. atlikdamos miškų inventorizaciją Lietuvos Respublikoje žinojo apie miškų plotą, esantį ginčo žemės sklype. Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2012 02 27 rašte Nr. R2-406 nurodo, kad 1998 metų inventorizacijos duomenimis į ginčo žemės sklypą (kadastro Nr. 1901/0294:29) pateko 0,047 ha miško ploto. Vėliau plotas buvo tik tikslinamas ir patvirtintas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“. Nei prokuroras, ginantis viešą interesą, nei trečiasis asmuo, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, šioje byloje nepateikė objektyvių duomenų įrodančių, dėl kokios priežasties negalima buvo užtikrinti viešo intereso apsaugos anksčiau, kadangi kaip ir pats ieškovas, taip ir Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos neneigia, kad miškų plotai tikslinami ir inventorizuojami nuo 1998 m., o žemės reformos projektas, kurio pagrindu buvo formuojami žemės sklypai Armališkų kaime, Rokų sen. Kauno r., buvo derinami su atsakingomis institucijomis, tame tarpe ir su Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos regioniniu departamentu. Minėtas projektas buvos suderintas su projektų derinimo skyriaus vyresniąja inžiniere, regiono valstybine inspektore, I. A. 1999 m. spalio 21 d., taip pat su Dubravos eksperimentine - mokomąja miškų urėdija - su miškų urėdijos pavaduotoju J. P. 1999 m. gegužės 26 d.. Žemės reformos projektas buvo suderintas taip pat su Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja V. K. 1999 m. gegužės 26 d.. Minėtas žemės reformos projektas derintas ir su kitomis institucijomis pagal jų vykdomas funkcijas. Žemės reformos (Rokų sen.) projektas patvirtintas 1999 m. gruodžio 28 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 02-01-8246. Teismo vertinimu, kadangi pagal šias derinimo žymas yra akivaizdu, kad institucijos, atsakingos už valstybinių miškų priežiūrą ir kontrolę žinojo apie žemės reformos projekto sprendinius jau 1999 m. gegužės 26 d., akivaizdu, kad atsakinga institucija nepateisinamai delsė ginti manomai pažeistą viešą interesą pagal savo kompetenciją neįgyvendindama jai įstatymo nustatytas teises ir pareigas pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą. Prokuroras patikslintame ieškinyje nurodo, kad 1997-1998 metais inventorizuoti miškų duomenys ginčo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nuolatos Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos tikslinami. Ši prokuroro nurodyta aplinkybė dar kartą patvirtina, kad duomenys apie mišką buvo žinomi jau nuo 1997-1998, tik ginčo sklype 2004 metais patikslinti.
Teismas sprendė, kad šiuo atveju turi būti įvertinamas laiko faktorius, proporcingumo principas ginant viešą interesą bei teisingo kompensavimo, atstatant pažeistus teisinius gėrius principai. Teismas nurodė, jog prokuroras vadovaujasi tik deklaratyviom nuostatom, tačiau nevertina to, kad institucija savo vykdomų funkcijų ribose gali ginti viešą interesą, tačiau to neįgyvendino, tokiu būdu elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, todėl toks elgesys negali būti vertinamas teigiamai. Teismo nuomone, vertinant tai, kad valdymo faktas ginčo sklype susiklostė per 12 metų nuo nuosavybės teisių įgijimo momento ginčijamų administracinių teisės aktų pagrindu, yra praleistas tiek bendras ieškinio senaties terminas, nustatytas LR CK 1. 125 str. 1 d., tiek administraciniams teisės aktams naikinti vieno mėnesio terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 str. 1 d.
Teismas, įvertinęs nurodytas faktines bylos aplinkybes, darė išvadą, kad turi būti ginamas ne viešas interesas, bet teisinių santykių stabilumo, apibrėžtumo, ir teisėtų lūkesčių principai. Prokuroro prašymą atnaujinti senaties terminą teismas atmetė, nurodęs, jog nėra pateikta jokių duomenų, kurie būtų pripažįstami pateisinamais, dėl ko atsakinga institucija nuo 1997 - 1998 m., žinodama apie susiklosčiusią situaciją, negynė viešo intereso įstatymo nustatyta tvarka.
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 20 d. papildomu sprendimu išsprendė atsakovo UAB „Zeuss capital“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė atsakovui UAB „Zeuss capital“ 7 205,57 Lt bylinėjimosi išlaidų iš Kauno apygardos prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Kauno apygardos prokuratūra prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo sklype esantis miškas yra valstybinės reikšmės miškas ir įstatymais yra priskirtas išimtinės valstybės nuosavybės objektams. Ginče dėl tokio turto (t.y. siekiant įteisinti išimtinės valstybės nuosavybės perėjimą privačion nuosavybėn) senaties institutas, taip pat sąžiningo įgijėjo apsauga ir teisėtų lūkesčių principas negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010). Teismo konstatuota aplinkybė, kad viešojo administravimo institucijos nepakankamai kruopščiai atliko savo pareigas, ginčo atveju negali būti pagrindu atsisakyti ginti viešąjį interesą ar nuspręsti, kad šis viešasis interesas yra mažiau svarbus negu teisinių santykių stabilumas. Teismas, konstatuodamas, kad yra praleistas ir ABTĮ 33 straipsnyje numatytas 1 mėnesio terminas skųsti administracinius aktus, tokios išvados nemotyvavo. Terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą, turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai buvo surinkta reikšminga medžiaga, sudaranti pagrindą teigti apie viešo intereso pažeidimą. Nagrinėjamu atveju duomenys apie galimai pažeistą viešąjį interesą gauti 2011 m. kovo 4 d. Tam, kad įvertinti aplinkybes , buvo reikalinga surinkti papildomą medžiagą, kuri buvo gauta 2011 m. kovo 21 d., todėl prokurorui ABTĮ 33 straipsnyje numatytas 1 mėnesio terminas prašymui dėl administracinio akto panaikinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2001 m. kovo 21 d. Kadangi ieškinys pateiktas 2011 m. balandžio 18 d., terminas nėra praleistas. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes nesprendė dėl ieškinio 6-ojo reikalavimo - panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 02-01-10492 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“. Šiuo administraciniu aktu buvo patikslinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenys. Pagal šiuos duomenis, 3,95 ha ginčo žemės sklypas padidėjo iki 4,0847 ha. Į sklypo plotą buvo įtrauktas 0,09 ha miško plotas, iki kadastrinių matavimų nepatekęs į sklypo ribas ir ne tik, kad esantis miesto teritorijoje, bet dar ir 2005 m. liepos 14 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų plotus. Šis ieškinio reikalavimas yra savarankiškas, o ne išvestinis, todėl šiam reikalavimui bendrasis ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. D. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad nėra įrodymų, jog ginčo sklypas pripažintas valstybinės reikšmės mišku. Dėl ieškinio senaties taikymo atsakovė sutinka su teismo argumentais, mano, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai I. D. D. ir M. D. D. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą ir 2012 m. birželio 20 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ginčo sklype esantys savaiminiai želdiniai nėra Lietuvos valstybės ypatinga vertybė. Visi atsakovai yra teisėti įgijėjai. Ieškinio 6-asis reikalavimas - panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 02-01-10492 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“ yra nepagrįstas; šiuo aktu nebuvo paimta dar 0,09 ha valstybės miško, t.y. miško plotas nepadidėjo kito miško sąskaita, o tik buvo tiksliai pamatuotas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas SEB bankas prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atmestinas apelianto teiginys, jog ginčo atveju negali būti taikomas ieškinio senaties institutas, nes ginče yra keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010, kuria remiasi apeliantas, šiuo atveju negali būti taikoma, nes bylos nėra analogiškos. Atsakovas nurodo sutinkantis su teismo argumentais, kad šiuo atveju nėra duomenų, kodėl kompetentingos institucijos jokių veiksmų dėl viešo intereso užtikrinimo nesiėmė anksčiau, todėl įvertinus faktines bylos aplinkybes, prokuroro, viešojo administravimo subjektų veiksmus, fizinio asmens, kurio naudai buvo priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmus jų teisėtumo ir sąžiningumo aspektu, darytina išvada, jog šioje byloje turi būti ginamas ne viešas interesas, o teisinių santykių stabilumo, apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Zeuss capital“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą ir 2012 m. birželio 20 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad visi nuosavybės atkūrimo procese dalyvavę asmenys buvo sąžiningi, niekas nežinojo, kad teritorija, į kurią atkuriama nuosavybė, yra valstybinės reikšmės miškas. Tai reiškia, kad sąžiningai ir teisėtai susiklostę teisiniai santykiai turi būti ginami ir saugomi, turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas atskirai turėjo nagrinėti ieškinyje 6-uoju įvardintą reikalavimą, atsakovas nurodo, kad šis reikalavimas yra išvestinis, todėl nesant pagrindo naikinti pagrindinio reikalavimo – naikinti atkurtą nuosavybę, nėra pagrindo tenkinti ir kitų, susijusių su pagrindiniu, reikalavimų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas objektyviai ištyrė visas bylai svarbias faktines aplinkybes, vadovavosi aktualia teismų praktika ir pagrįstai taikė ieškinio senatį. Taip pat atsiliepime dėstomos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su vykusia nuosavybės atkūrimo procedūra, pateikiamas tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas ir išsakoma pozicija, kad, atsakovo nuomone, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į ginčo sklypą įgyvendinta, neprieštaraujant teisės aktams. Dėl ieškinio 6-ojo reikalavimo - panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 02-01-10492 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“ atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010), šis reikalavimas suformuluotas netinkamai, siekiant jį nagrinėti ne kaip išvestinį, o kaip savarankišką reikalavimą. Ieškovas, siekdamas, kad šis jo reikalavimas būtų patenkintas, turėjo reikšti reikalavimą panaikinti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktą, kurio pagrindu ginčijamu sprendimu ir buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys. Todėl atsakovu turėjo būti traukiamas UAB „Žemetra“, sudaręs 2010-11-05 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktą, o besiribojančių sklypų savininkai laikytini trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo LR Aplinkos ministerija prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo sutinkantis su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais bei prašymais. Trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems šio trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apeliacine tvarka vertinamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.
Byloje sprendžiami nuosavybės teisių atkūrimo natūra į žemės sklypą, kuriame atkūrimo metu buvo miškas, priskirtą Kauno miesto teritorijai, teisėtumo ir restitucijos taikymo klausimai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, pritaikęs ieškinio senatį, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, ar sprendimas šioje byloje taikyti ieškinio senatį yra teisėtas ir pagrįstas.
Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad ieškovas praleido tiek bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, tiek sutrumpintą dėl administracinių aktų panaikinimo 1 mėnesio terminą, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti, nes į bylą nėra pateikta duomenų, kodėl viešąjį interesą ginančios institucijos, turėdamos informacijos apie viešo intereso pažeidimą, delsė kreiptis teisminės gynybos. Teismas atsisakė ginti viešąjį interesą, konstatavęs, jog šiuo atveju prioritetas teiktinas ne viešajam interesui, o teisėtų lūkesčių apsaugos principui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas yra praleistas, nes neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, suabsoliutinęs objektyvųjį ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijų, neįvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybių, su kuriomis ieškovas sieja sužinojimo apie viešojo intereso pažeidimą momentą. Teismas sprendė, kad valstybės institucijos (Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos) jau 1998 metais, atliekant miškų inventorizaciją Lietuvos Respublikoje, žinojo apie miškų plotą, esantį ginčo žemės sklype, o apie žemės reformos projekto sprendinius žinojo 1999 metais, todėl, teismo vertinimu, šios institucijos, turėdamos tokią informaciją ir kartu pareigą ginti viešą interesą, privalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu per mėnesį nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtų institucijų teisę ir pareigą ginti viešąjį interesą ir jų ilgą nepagrįstą neveikimą susiejo su šioje byloje ieškovo – prokuroro reiškiamu ieškiniu. Šioje konkrečioje nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklės turėtų būti taikomos būtent ieškovo, reiškiančio ieškinį, nes jis yra dalyvaujančiu byloje asmeniu, o ne kitų institucijų veiksmų/neveikimo atžvilgiu.
Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010). Taigi, termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Pažymėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimas, kurio mastai po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo buvo labai dideli, yra ne vienintelė sritis, susijusi su viešuoju interesu. Tuo metu vyko tiek nuosavybės teisių atkūrimas į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tiek žemės reforma, tiek valstybinio bei visuomeninio turto privatizavimo procesai, kurių kiekvieno teisėtumas potencialiai galėtų būti prokuroro dėmesio objektu šių procesų atitikimo viešajam interesui požiūriu. Įvertinant šių procesų mastus, nerealu ir neprotinga tikėtis, kad prokuroras turėjo realią galimybę iš jam prieinamos viešos informacijos sužinoti apie ginčijamų administracinių aktų neteisėtumą per mėnesį nuo jų priėmimo. Prokuroro, kaip ieškovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t.y. nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Todėl ieškinio senaties termino eigos pradžia besikreipiančiam dėl viešojo intereso gynimo prokurorui šiuo atveju turi būti siejama su momentu, kada prokuroras gavo pakankamai informacijos (duomenų), leidžiančių spręsti, kad galimai yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010).
Bylos duomenimis, apie galimai pažeistą viešąjį interesą (neteisėtai atkurtas nuosavybės teises) prokuroras buvo informuotas 2011-03-02 LR Aplinkos ministerijos raštu. Įvertinus šio rašto turinį, sutiktina su apeliantu, kad vien šiuo raštu pateiktos informacijos, kad įvertinti, ar tikrai viešas interesas yra pažeistas ir parengti ieškinį teismui, nepakako. Kaip matyti iš Aplinkos ministerijos rašto, jame buvo tik nurodyta informacija, kad Aplinkos ministerija gavo iš Valstybinės miškų tarnybos raštą, kuriame nurodyta, jog kadastrinių matavimų metu patikslinus žemės sklypų ribas, nustatyta, kad jie patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Aplinkos ministerijos rašte taip pat pateikta teisės aktų analizė, susijusi su negalimumu perleisti tretiesiems asmenims valstybinės reikšmės miško. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad tam, jog įvertinti, ar tikrai šiuo atveju pažeistas viešasis interesas, buvo reikalinga surinkti papildomą medžiagą, iš kurios būtų galima nustatyti, kokiu būdu ir kada buvo privatizuotas valstybinės reikšmės miškas, nustatyti, ar nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo pažeistos imperatyvių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, ar ginčo žemė nebuvo perleista, įkeista, be to, reikėjo parengti ir įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį.
Įvertinus bylos faktines aplinkybes, kad Aplinkos ministerijos 2011-03-02 raštas Kauno apygardos prokuratūroje gautas 2011-03-04, prokuratūros raštas dėl informacijos pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai išsiųstas 2011-03-08, šios institucijos atsakymas su dokumentais gautas 2011-03-21, Centrinės hipotekos įstaigos raštas dėl informacijos pateikimo prokuratūroje gautas 2011-03-25, laikytina, kad būtent nuo šios datos (2011-03-25) prokuroras gavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pažeistas viešasis interesas, todėl šis momentas laikytinas ieškinio senaties pradžia. Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2011-04-19, darytina išvada, kad ieškinio senatis nagrinėjamu atveju nėra praleista. Kaip minėta, šiuo atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo dienos, kuomet buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie galimai pažeistą viešą interesą ir pakankamai dokumentų, kad galima būtų pareikšti ieškinį teismui. Kadangi pradinius duomenis ieškovas gavo 2011-03-04, ieškinį pateikė 2011-04-19, o per tą laiką bendravo su kompetentingomis institucijomis, siekdamas gauti informacijos, konstatuotina, kad ieškovas veikė aktyviai, rūpestingai ir nedelsdamas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai ieškinį atmetė dėl senaties termino pabaigos (Civilinio kodekso 1.131 str. 1 d.).
Dėl teisinių santykių stabilumo, teisingumo, teisėtų lūkesčių ir viešo intereso principų prioritetiškumo nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, normų taikymas yra viešojo intereso dalys; teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008). Kasacinio teismo išaiškinta, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį. Tokioje situacijoje tiek ieškinio senaties terminas, tiek ir ieškinys byloje dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo reiškia viešojo intereso gynimą, dėl to teismas turi suderinti ieškinio senaties termino nustatymu siekiamą tikslą – įtvirtinti stabilumą nuosavybės teisiniuose santykiuose tam, kad be pakankamo pagrindo negalėtų būti užginčytos nuosavybės teisės, - ir siekti teisingumo bei teisėtumo nuosavybės atkūrimo teisiniuose santykiuose. Teismo turi būti pasverta, kuri iš vertybių – teisingas nuosavybės atkūrimas ar stabilumas nuosavybės santykiuose – yra svarbesnė konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje. Ieškinio senaties terminas savaime negali paneigti siekiamo tikslo įgyvendinti teisingumą nuosavybės atkūrimo teisiniuose santykiuose, pašalinant asmenų nuosavybės teisių pažeidimus ir kartu apginant viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010). Nagrinėjamoje byloje viešasis interesas susijęs su siekiu ir pareiga užtikrinti valstybinės reikšmės miško, kuriam nustatytas ypatingas teisinis režimas, apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą. Tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai, susiję su itin svarbių valstybės ūkiui objektų, priskiriamų išimtinei valstybės nuosavybei, gynimu, šių vertybių svarba gali nusverti teisinio stabilumo siekį. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybe netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste), todėl konstatuotina, jog administracinio akto ir jo pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga. Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti. Teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; kt.). Taigi viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas negali būti taikomas taip, kad nebūtų ginamos konstitucinės vertybės.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, todėl padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad ieškinio senatis yra praleista. Nusprendęs atsisakyti ginti viešąjį interesą, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šioje nutartyje nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino iš esmės ieškiniu reikštų reikalavimų dėl skundžiamų administracinių aktų ir turto perleidimo sandorių teisėtumo bei prašomo taikyti restitucijos būdo, kitaip tariant, teismas ieškinio reikalavimų iš esmės nesprendė, todėl, apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir konstatavus, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, yra pagrindas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. papildomu sprendimu buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas – atsakovui UAB „Zeuss capital“ priteistos bylinėjimosi išlaidos. Panaikinus Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą, naikintinas ir 2012 m. birželio 20 d. papildomas sprendimas, nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. papildomą sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.