Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-26 · Civilinė byla Nr. e2-8307-937/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-26
Bylos Nr.
e2-8307-937/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03185-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Ieškovas
J. G.
Atsakovas
MB „Kereros investicijos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8307-937/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03185-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4., 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASUŽAKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui MB „Kereros investicijos“ dėl rezervacijos mokesčio grąžinimo bei papildomų išlaidų atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo MB „Kereros investicijos“ 5 000 Eur rezervacijos mokestį - avansą, 195 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2019-02-07 teismo nutartimi teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo MB „Kereros investicijos“ turtui.

Šalies argumentai

Ieškovas J. G. nurodė, kad 2018-11-16 jis ir MB „Kereros investicijos“ sudarė Rezervacijos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, jog ieškovas sumoka atsakovui 5 000 Eur rezervacijos mokestį už negyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teisėmis priklauso T. S., su kuria atsakovas sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį. Ieškovas rezervacijos mokestį 2018-11-16 mokėjimo pavedimu sumokėjo į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą. Pagal sudarytą sutartį pardavėja įsipareigojo iki 2018-11-30 sudaryti su ieškovu pagrindinę (notarinę) pirkimo - pardavimo sutartį. Sutarties nepavyko pasirašyti. Šalys taip pat susitarė, jog iki numatyto termino, t. y. 2018-11-30 nesudarius preliminariosios Turto pirkimo - pardavimo arba notarinės sutarties bei nesutarus dėl sutarties termino pratęsimo, pardavėja grąžina ieškovui jo sumokėtą sumą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkėjo (ieškovo) rašytinio pareikalavimo gavimo dienos. 2018 m. lapkričio 28 d., iki pagrindinės sutarties sudarymo likus 2 dienoms, ieškovas iš atsakovo bei pardavėjos sužinojo, jog nėra sudaryta žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka, kas iš esmės tapo kliūtimi sudaryti pagrindinę sutartį. Turto apžiūros metu, ieškovui ši informacija nebuvo atskleista. 2018-11-30, tai yra paskutinę Rezervacijos sutarties galiojimo dieną, kada ir turėjo būti pasirašinėjama pagrindinė sutartis, pardavėjos sūnus A. S. suorganizavo konsultacinio pobūdžio susitikimą su notare, kuri, peržiūrėjusi turto dokumentus, nurodžiusi ieškovui, jog tolimesnis turto įsigijimas, nesant nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, gali sukelti įvairių sunkumų, derinant tokios tvarkos nustatymą tiek su valstybe, tiek ir su privačiais asmenimis. Kaip sužinojo ieškovas, 2018-11-30 nebuvo numatytas joks pagrindinės sutarties pasirašymas, nors pagal sutartį pardavėja iki šio termino įsipareigojo savo turtą parduoti pirkėjui (ieškovui). Pats atsakovas net nedalyvavo 2018-11-30 susitikime su notare, kaip ir neparengė bei nesuderino su ieškovu pagrindinės (notarinės) turto pirkimo - pardavimo sutarties projekto. Kuomet šalys iki numatyto termino (2018-11-30) nesudarė pagrindinės sutarties, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš pardavėjos grąžinti jo sumokėtą rezervacijos mokestį. 2018-12-10 atsakovas atsiuntė ieškovui pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, jog iš ieškovo yra gavęs 5 000 Eur rezervacijos mokestį. 2018-12-12 ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti jo sumokėtą rezervacijos mokestį, tačiau atsakovas į ieškovo pateiktą raštą nesureagavo, kaip ir negrąžino rezervacijos mokesčio. 2018-12-28 pranešimu pardavėja nurodžiusi ieškovui, jog rezervacijos mokestis jai nebuvo sumokėtas, pasiūlė ieškovui tiesiogiai kreiptis į atsakovą.

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą ir vėliau nepateikė. Nors teismas 2019-03-28 nutartimi netenkino K. J. 2019-03-15 prašymo pratęsti 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti, tačiau iki sprendimo už akių priėmimo joks atsiliepimas byloje ir nebuvo pateiktas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2018-11-16 tarp pardavėjo atstovo MB „Kereros investicijos“, atstovaujančio pagal tarpininkavimo sutartį turto savininkę T. S., ir pirkėjo J. G. buvo sudaryta rezervacijos sutartis (el b. l. 14), kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas pirkti negyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), už 155 000 Eur ir iki 2018-11-30 pasirašyti notarinę pirkimo pardavimo sutartį.

Ieškovo 2018-11-16 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas sumokėjo į MB „Kereros investicijos“ atsakovo sąskaitą, nurodytą rezervacijos sutartyje, 5 000 Eur, nurodydamas mokėjimo paskirtį – pagal 2018-11-16 rezervacijos sutartį (el. b. l. 10). Sutarties nuostatų „Sutarties dalykas“ 1 punkte nurodoma, kad K. J., atstovaudamas MB „Kereros investicijos“, gavo iš J. G. 5 000 Eur rezervavimo mokestį, 2 punkte – jei abi šalys įvykdo šio susitarimo sąlygas, tai rezervacijos mokestis įskaičiuojamas į turto pardavimo kainą.

Sutarties nuostatų „Pardavėjo įsipareigojimai“ 2 punkte nurodyta, kad pardavėjas, atsisakęs parduoti turtą pirkėjui, įsipareigoja grąžinti sumokėtą rezervavimo mokestį. Rezervavimo mokestį pardavėjo atstovas perduos pardavėjui kaip pirkėjo rimtų ketinimų nupirkti turtą įrodymą.

Sutarties nuostatų „Pirkėjo įsipareigojimai“ 2 punkte nurodyta, kad pirkėjas sutinka, kad, atsisakius pirkti turtą, sumokėtas 5 000 Eur rezervacijos mokestis liktų pardavėjui, kaip bauda už neįvykdytus įsipareigojimus.

Sutarties nuostatų „Sutarties nutraukimo sąlygos“ 3 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei preliminarioji turto pirkimo – pardavimo sutartis arba notarinė sutartis iki numatyto termino nebus pasirašyta dėl aplinkybių ir priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios, t. y. nesant nei pirkėjo, nei pardavėjo kaltės, ir šalys nesusitars dėl termino pratęsimo, tai pardavėjas turės grąžinti jo sumokėtą sumą nė vėliau, kaip per 10 dienų nuo pirkėjo rašytinio reikalavimo gavimo dienos.

T. S. 2018-12-28 raštas patvirtina, kad 5 000 Eur rezervacijos mokestis jai perduotas nebuvo (el. b. l. 35). Iš atsakovo 2018-12-10 pranešimo apie sutarties nutraukimą (el. b. l. 17-18) matyti, kad 5 000 Eur rezervacijos mokestis yra atsakovo žinioje.

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CK 6.165 straipsnio 4 dalį turi vadovautis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti ir elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).

Iš ieškinio turinio ir šalių susirašinėjimo matyti, kad nei iki rezervacijos sutartyje nurodyto termino (2018-11-30), nei vėliau sutartis dėl turto pirkimo nebuvo sudaryta.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo ir pradavėjos kaltės, t.y. 1) 2018-11-30 nebuvo parengta notarinė turto pirkimo-pardavimo sutartis, 2) turto skelbime pateikta neteisinga informacija, jog uždarame kieme yra 4 automobilių stovėjimo vietos, 3) nebuvo sudaryta žemės sklypo naudojimosi tvarka, apie ką ieškovas buvo informuotas pardavėjos likus tik 2 dienoms iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos, 4) sandorio dienai nebuvo užsakyti jokie turto duomenų tikslinimai.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2018-11-28 iš atsakovo ir pardavėjos sužinojo, kad nėra sudaryta žemės sklypo dalies naudojimo tvarka, kad turto apžiūros metu ieškovui ši informacija nebuvo atskleista, kad tai iš esmės tapo kliūtimi sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovas teigia, kad 2018-11-30 konsultaciniame susitikime pas notarą atsakovas nedalyvavo, iki šios datos neparengė ir su pirkėju nesuderino pirkimo-pardavimo sutarties projekto, tad jis turi teisę atgauti rezervacijos mokestį.

Kaip patvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės ir 2018-12-03 susirašinėjimas tarp šalių, atsakovas laikė, kad žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymas yra papildomas ir niekuo nepagrįstas reikalavimas.

Kaip matyti iš pateikto nekilnojamojo turto pardavimo skelbimo, buvo siūloma pirkti 118 kv. m. naudingo ploto, 184 kv. m. bendro ploto namą su 1,91 arų žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad rezervacijos sutartimi buvo susitarta dėl negyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo. Sutartyje turtas nebuvo aiškiai identifikuotas, t.y. nenurodyti turto unikalūs numeriai.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, T. S. nuosavybės teise nepriklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 84), tokiu adresu buvo tik 3 patalpos/butai. T. S. nuosavybės teise priklauso 233/1472 dalys žemės sklypo kitu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 85-86), likusių dalių savininkai yra fizinis asmuo (233/1472 dalys) ir Lietuvos Respublika (503/736 dalys), T. S. yra sudariusi žemės nuomos sutartį dėl 503/736 dalių žemės sklypo.

NTR išrašo 7.7 punktas (el. b. l. 88) patvirtina, kad dėl 233/1472 dalių žemės sklypo, priklausančio kitam fiziniam asmeniui sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Visam žemės sklypui 2007-11-23 susitarimu sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu galiojo nuo 2007-11-27 iki 2012-09-06, ką patvirtina NTR išrašo 7.22 punktas.

Taigi, nurodyti NTR išrašai patvirtina, kad rezervacijos sutartis sudaryta dėl kito nekilnojamojo turto objekto, nei turėjo būti iš tiesų (sutartyje nurodytas kitas adresas), kad žemės sklypui nebuvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Nors skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas 1,91 arų žemės sklypas, tikėtina, kad rezervacijos sutarties sudarymo metu ieškovui nebuvo žinomos visos svarbios aplinkybės dėl žemės sklypo, tarp jų ir naudojimo tvarkos nebuvimo, tuo labiau, kad sutartyje buvo nurodytas žemės sklypas adresu, kuris savininkei net nepriklausė. Iš susirašinėjimo tarp šalių matyti, kad atsakovas neneigė, kad nėra sudaryta žemės sklypo naudojimo tvarka. 2019-01-14 raštu (el. b. l. 22-25) ieškovo atstovas informavo atsakovą, kad žemės sklypo naudojimo tvarkos nebuvimas yra laikoma esminiu tarp šalių sudarytos sutartie neatitikimu ir pažeidimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Teismo nuomone, ieškovas pasirašydamas Rezervacijos sutartį, matydamas jos nuostatas, pagrįstai manė, kad jo planuojamas pirkti turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra apsunkintas būsimu naudojimosi tvarkos nustatymu. Šią aplinkybę taip pat patvirtina atsakovas savo 2018 m. gruodžio 10 d. pranešime apie sutarties nutraukimą. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki susitikimo notarų biure 2018-11-28 ar iki numatyto termino sutarčiai sudaryti, t.y. 2018-11-30, ieškovui nebuvo pateiktas turto pirkimo-pardavimo sutarties projektas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismo nuomone, negyvenamojo namo su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis yra nesudaryta ne dėl ieškovo kaltės.

Ieškovas ragino atsakovą grąžinti jam 5 000 Eur rezervacijos mokestį, tačiau, kaip nurodo ieškovas, atsakovas iki šiol savo įsipareigojimų nevykdė, įrodymų apie prievolių įvykdymą byloje nėra, todėl, remiantis rezervacijos sutarties nutraukimo sąlygų 3 punktu, iš jo priteistina 5 000 Eur skolos ieškovui.

Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 195 Eur skolos išieškojimo išlaidų (el. b. l. 28, 29).

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-02-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovui iš atsakovo priteistina 935 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 155 Eur žyminis mokestis bei 780 Eur už suteiktas teisines paslaugas, procesinių dokumentų parengimą teismui.

Iš atsakovo MB „Kereros investicijos“ valstybei priteistina 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

Teismo 2019-02-07 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) rezervacijos mokestį, 195 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 935 Eur (devynis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo MB „Kereros investicijos“, j. a. k. 304725732.

Priteisti iš atsakovo MB „Kereros investicijos“, j. a. k. 304725732 , 5,58 Eur (penkis eurus ir 37 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Sumokėjus šias išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teismo 2019-02-07 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja