Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė ieškovės D. K. ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Ginčo Buto nuomos mokesčio apskaičiavimui yra taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtintas Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašas (toliau tekste – ir Aprašas). Metodikos 6 punkte nustatyta pagal kokią formulę apskaičiuojamas savivaldybės būsto (išskyrus socialinį būstą) nuomos mokesčio dydis. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydis (eurais per mėnesį) apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą Metodiką ir šį Aprašą. Ieškovė ieškinyje kelia klausimą tik dėl vienos dedamosios formulės dalies, t. y. rinkos pataisos koeficiento, kuris tiek Metodikoje, tiek Apraše žymimas (R), taikymo. Ši nuomos mokesčio formulės dedamoji dalis – rinkos pataisos koeficientas – yra privaloma ir taikoma visais atvejais apskaičiuojant savivaldybei priklausančio būsto nuomos mokesčio dydį. Vien dėl šios priežasties ieškovės ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakoves perskaičiuoti ieškovei nuo 2022 m. liepos 1 d. taikomą nuomos mokestį už Butą negali būti tenkinimas. Nepagrįstas ir ieškovės atsakovėms reiškiamas alternatyvus ieškinio reikalavimas, t.y įpareigoti atsakoves perskaičiuoti ieškovei nuo 2022 m. liepos 1 d. taikomą nuomos mokestį už butą, esantį (duomenys neskelbtini), taikant ne didesnį, kaip 1,2 rinkos pataisos koeficientą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtą Metodiką rinkos pataisos koeficientas, kuris yra lygus (ne didesnis kaip) 1,2, gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, t. y., jei savivaldybės būstas nuomojamas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nurodytais pagrindais socialiai remtiniems asmenims. Atsakovė neturi duomenų, kad ieškovė būtų priskirta prie socialiai remtinų asmenų ar jos atžvilgiu būtų taikomos kitokio pobūdžio teisės aktuose nustatytos lengvatos. Ieškovei butas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas bendra tvarka, o ne lengvatinėmis sąlygomis. Pagal Metodiką ir Aprašą konkretaus būsto rinkos pataisos koeficiento dydžio nustatymas pavestas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kompetencijai, pastarajai priimant atskirą sprendimą dėl koeficientų nustatymų. Taigi, įgyvendindama Metodikoje ir Apraše nustatytą nuomos apskaičiavimo tvarką, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 23 d. yra priėmusi sprendimą Nr. 1-1046 „Dėl savivaldybės būstų nuomininkų įpareigojimo deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas), rinkos pataisos koeficientų suvestinės patvirtinimo, Tarybos 2015 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 1-130 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžių apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo ir parduodamo savivaldybės būsto kainos sumažinimo“ . Šiuo Sprendimu inter alia (be kita ko) yra patvirtinta Rinkos pataisos koeficientų suvestinė. Ieškovės nuomojamam būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra nustatytas 6,20 rinkos pataisos koeficientas. Šis ieškovės nuomojamam būstui taikomas rinkos pataisos koeficientas, kaip ir visiems kitiems atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei priklausantiems ir tretiesiems asmenims išnuomotiems būstams, yra nustatytas VĮ Registrų centro duomenų, kurie buvo pateikti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priimant Sprendimą, pagrindu. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ šiuo tikslu 2021 m. kovo 31 d. su VĮ Registrų centru buvo sudariusi vidutinių nuomos kainų nustatymo paslaugos pritaikant kiekvienam objektui sutartį Nr. 5.28-21/31. Vykdant šią sutartį iš VĮ Registrų centro buvo gauti duomenys apie vidutinę gyvenamosios (butų) paskirties objektų, pagalbinio ūkio, kitos paskirties objektų nuomos rinkos kainą, atlikta pagal turto mokestinę vertę (mokestinė vertė priimama rinkos kaina). Vadovaujantis VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis ir buvo apskaičiuoti rinkos pataisos koeficientai kiekvienam konkrečiam būstui. VĮ Registrų centras nustatė vidutinę nuomos rinkos kaina kiekvienam objektui, kuri buvo padalinta iš socialinio būsto nuomos (bazinės) kainos tam, kad būtų gauti rinkos pataisos koeficientai. Taigi, pareiškėjos nuomojamam būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikomas 6,20 rinkos pataisos koeficientas nustatytas taip: 330,84 Eur vidutinė rinkos nuomos kaina / 53,36 Eur socialinio būsto nuomos kainos = 6,20. Kadangi visų ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių būstų, kurie yra nuomojami tomis pačiomis sąlygomis kaip ieškovei, nuomos rinkos kainos pataisos koeficientai yra nustatyti analogišku principu, VĮ Registrų centro pateiktų duomenų pagrindu, negalima sutikti ir su ieškovės ieškinyje dėstoma pozicija, kad jai nustatytas nuomos mokestis ir (ar) pats rinkos pataisos koeficientas, vien dėl to, kad jis skiriasi nuo nustatytų kitiems butams, yra neteisingas ar diskriminuojantis. Tame pačiame daugiabučiame name ((duomenys neskelbtini)) esančių butų nuomos pataisos koeficientai skiriasi tik dėl to, kad VĮ Registrų centras yra nustatęs skirtingas vidutines šių butų nuomos vertes. Akivaizdu, kad butų nuomos vertės yra skirtingos dėl objektyvių priežasčių – rinkos sąlygų (namo aukšto, buto išplanavimo, išsidėstymo name ir pan.). Ieškovės pozicija, kad visų savivaldybės nuomojamų būstų rinkos pataisos koeficientai turi būti iš esmės vienodi, yra visiškai nelogiška ir prieštaraujanti elementariems rinkos ir ekonomikos dėsniams. Atsakovė pažymi, kad vien ieškovės nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 21 d. sprendime Nr. 1-1046 nėra tiksliai nurodyti kriterijai, kaip yra nustatomas rinkos pataisos koeficientas, savaime nedaro šio teisės akto neatitinkančio aukštesnės galios aktuose nustatytų reikalavimų, o pareiškėjai taikomo nuomos mokesčio – nepagrįstu. Rinkos pataisos koeficiento apskaičiavimo būdas ir (ar) kriterijai yra aiškūs, t. y. jie matomi pačioje rinkos pataisos koeficientų suvestinėje, taip pat minėtoje duomenų lentelėje apie vidutinę gyvenamosios (butų) paskirties objektų, pagalbinio ūkio, kitos paskirties objektų nuomos rinkos kainą, atlikta pagal turto mokestinę vertę (mokestinė vertė priimama rinkos kaina). Svarbu ir tai, kad į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1-1046 įtraukus konkrečią nuostatą, kad rinkos pataisos koeficientai apskaičiuojami vidutinę nuomos rinkos kainą padalinant iš socialinio būsto nuomos (bazinės) kainos, kas ir taip šiuo atveju aišku ir akivaizdu, pareiškėjos teisinė padėtis niekaip nepasikeistų, kadangi pats koeficiento apskaičiavimo būdas ir pareiškėjai šiuo metu taikomas nuomos mokestis išliktų tas pats. Dėl šios priežasties nėra pagrindo kvestionuoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimto Sprendimo teisėtumą ar juo labiau tikrinti šios teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams – įstatymams. Aukštesnės galios teisės aktuose nėra nustatyta, kokią tiksliai formulę (skaičiavimą) taikant ir kokiu būdu turi būti apskaičiuojamas rinkos pataisos koeficientas. Šio kriterijaus apskaičiavimas yra pavestas išimtinai savivaldybių tarybų kompetencijai. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, pasirinkusi rinkos pataisos koeficientą apskaičiuoti vidutinę nuomos rinkos kainą padalindama iš socialinio būsto nuomos (bazinės) kainos, tokiu būdu yra įgyvendinusi jai priskirtą išimtinę kompetenciją, kuri negali būti kvestionuojama nei ieškovės, nei administracinio ar bendrosios kompetencijos teismo. Kitaip tariant, teismas neturi pagrindo vertinti ir spręsti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pasirinktas rinkos pataisos koeficiento būdas yra ekonomiškai pagrįstas ir teisingas, labiausiai atitinkantis tikrąsias rinkos tendencijas, ką ieškinyje akcentuoja ieškovė. Teismams (administracinės kompetencijos) yra suteikta teisė atlikti tik norminio teisės akto teisėtumo kontrolę, t. y. patikrinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam teisės aktui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste – ir ABTĮ) 117 straipsnio 1 dalis), o ne vertinti tokio akto tikslingumą ir ekonominį pagrįstumą. Kadangi jokie aukštesnės galios teisės aktai neapibrėžia rinkos pataisos koeficiento apskaičiavimo pagrindų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimto Sprendimo tikrinimas ABTĮ nustatyta tvarka administraciniuose teismuose yra visiškai netikslingas, atitinkamai jokios reikšmės neturi ir ieškovės ieškinio argumentai, kad socialinio būsto nuomos (bazinės) kainos kriterijus tariamai nėra tinkamas rinkos pataisos koeficiento apskaičiavimui. Ieškovės faktiškai mokamas 527,04 Eur per mėnesį nuomos mokestis už dviejų kambarių butą (50,14 kv. m), esantį (duomenys neskelbtini) (būstas nėra socialinės paskirties), akivaizdžiai atitinka šiuo metu esančią vidutinę nuomos rinkos kainą Vilniaus mieste, netgi yra mažesnis nei vidurkis. Pagal viešai prieinamus duomenis vidutinė dviejų kambarių butų nuomos kaina 2022 m. rugpjūtį siekė 800 Eur, o 2023 m. rugpjūčio pradžioje – 730 Eur. Taigi, keisti ieškovei nuomojamam butui galiojantį rinkos pataisos koeficientą, dėl kurio keistųsi ir pats nuomos mokesčio dydis per mėnesį (jį mažinti iki 1,2 ar kitos ribos), Vilniaus miesto savivaldybė neturi pagrindo, kadangi pareiškėja atsidurtų žymiai geresnėje padėtyje nei kiti asmenys, kurie būstus nuomojasi iš savivaldybės, ar juo labiau Vilniaus miesto gyventojai, kurie būstus nuomojasi iš privačių asmenų. Ieškovei taikomas nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas tuo atveju, jeigu ji pateiktų individualaus turto vertinimo duomenis. Šiuo atveju ieškovė jokių individualaus turto vertinimo duomenų nei teismui, nei atsakovėms nėra pateikusi, todėl rinkos pataisos koeficiento perskaičiavimas šiuo atveju negali būti atliktas. Aptarta nuostata paneigia ir ieškovės ieškinyje dėstomus nuogąstavimus, kad pagal bendrą tvarką rinkos pataisos koeficientas savivaldybės iniciatyva peržiūrimas kas 5 metus, todėl neva tai gali neatitiki rinkos tendencijų. Kaip matyti iš ginčui aktualaus reguliavimo, kiekvienas savivaldybės būsto nuomininkas neribotai gali pateikti individualaus turto vertinimo išvadą, kurios pagrindu būtų perskaičiuojamas rinkos pataisos koeficientas, tokiu būdų sumažinant bet kokias rizikas dėl rinkos pataisos koeficiento (ne)aktualumo. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės atlieka neteisėtus veiksmus, perskaičiuodamos, ieškovės nuomojamo buto nuomos mokestį. Pažymėtina, kad ieškovei taikomas nuomos mokestis nuo 2023 m. sausio 1 d. (527,05 Eur/mėn.), jį lyginant su 2022 m. nuomos mokesčiu (397,36 Eur), padidėjo dėl pasikeitusių kitų būsto nuomos mokesčio apskaičiuojamo formulės sudėtinių dalių, kurių atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė savarankiškai nevertina ir nenustato. Paminėta, kad per šį laikotarpį keitėsi (didėjo) Kv – vietovės pataisos koeficientas pagal turto paskirtį ir jo vietovę, kuris tvirtinamas VĮ Registrų centro direktoriaus įsakymu, o tai reiškia, kad nuomos mokestis padidėjo dėl aplinkybių, visiškai nepriklausančių nuo šios bylos šalių valios. Akcentuotina ir tai, kad 2023 metais ieškovei taikomas nuomos mokestis buvo perskaičiuotas tik vieną kartą. Ankstesnis nuomos mokesčio perskaičiavimas buvo atliktas tik praėjusiais metais, t. y. 2022 metais. Tai reiškia, kad atsakovės, priešingai nei nurodoma ieškinyje, nėra pažeidusios CK 6.583 straipsnio 6 dalies normos, draudžiančios nuomotojui vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį daugiau kaip kartą per metus.

3. Atsiliepimu atsakovė savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį prašo atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.583 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, 2015 m. liepos 29 d. savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-130 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašą, kuris nuo 2015 m. spalio 10 d. nustato Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarką. Minėtame apraše yra išskirtas socialinio būsto nuomos ir savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimas. Metodikos 6 punkte yra įtvirtinta savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo formulė, pagal kurią ir yra apskaičiuojamas Vilniaus miesto savivaldybės būstų nuomos mokestis. Kiekvienų metų sausio 1 dieną keičiasi savivaldybės būsto nuomos mokestį įtakojantys VĮ Registrų centras direktoriaus įsakymu tvirtinami koeficientai, t.y. vietovės pataisos koeficientas (Kv) pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę bei gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų vieno kubinio metro vidutinė statybos vertė (Vsv). Šių rodiklių pasikeitimai nepriklauso nuo Vilniaus miesto savivaldybės ar SĮ ,,Vilniaus miesto būstas” valios. Metodikos 6 punkte yra įtvirtinta, kad: ,,R – rinkos pataisos koeficientas, skirtas savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydžio atitikčiai tos savivaldybės teritorijos, kurioje nuomojamas savivaldybės būstas, rinkoje nuomojamo būsto nuomos mokesčio dydžiui (rinkos kainai) užtikrinti (jis turi būti didesnis kaip 1,2). Jei savivaldybės būstas nuomojamas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais, R≤1,2.“Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo inter alia yra patvirtinta Rinkos pataisos koeficientų suvestinė. Ieškovės nuomojamam būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra nustatytas 6,20 rinkos pataisos koeficientas. VĮ Registrų centras pateikė pažymą, kurioje kiekvienam objektui individualiai apskaičiuotos galimos nuomos kainos, įvertintos pagal turto mokestinę vertę (mokestinė vertė priimama rinkos kaina). Skaičiavimuose naudojamos vidutinės nuomos ir vidutinės rinkos kainos. Skaičiavimai atlikti taikant pajamų metodą. Skaičiavimų seka: Mokestinė vertė (MV) = Nuomos pajamos/kap. koef; Kap. koef. = grynosios nuomos pajamos per metus / pirkimo–pardavimo kaina. Sprendimo nuostatos, susijusios Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių būstų nuomos kainos apskaičiavimu taikomos visiems būstų nuomininkams. Sprendime nėra numatyta galimybė šių nuostatų netaikyti, tačiau Sprendimo 3 punktas nustato, kad nuomininkas, nesutinkantis su patvirtintu rinkos pataisos koeficientu, turi teisę savo lėšomis užsakyti individualią turto vertinimo paslaugą. Jeigu turto vertinimo metu nustatytas rinkos pataisos koeficientas yra mažesnis negu nustatytasis, taikomas individualaus vertinimo metu nustatytas rinkos pataisos koeficientas, tačiau jis negali būti mažesnis nei 1,2. Nagrinėjamu atveju Buto nuomos mokestis yra paskaičiuotas remiantis galiojančiais teisės aktais. Apskaičiuoti būsto (duomenys neskelbtini), nuomos kainą netaikant rinkos pataisos koeficiento (R), nėra teisinio pagrindo, nes, kaip minėta, šis koeficientas yra formulės dedamasis, numatytas galiojančiuose teisės aktuose. Taikyti rinkos pataisos koeficientą 1,2 taip pat nėra teisinio pagrindo. Remiantis Metodikos 6 punktu, ne didesnis nei šis koeficientas gali būti taikomas tik Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovė atitiktų nors vieną iš išvardytų atvejų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 10 dalimi, savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja savivaldybės administracija ar kitas subjektas, turintis teisės aktų suteiktus įgaliojimus, pagal amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, vietovės pataisos koeficientą, būsto naudingąjį plotą, nusidėvėjimą, aprūpinimą komunaliniais patogumais ir rinkos pataisos koeficientą, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtinta metodika. Savivaldybės taryba tvirtina amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, pataisos koeficientą, rodantį būsto būklę (nusidėvėjimą), ir nustato rinkos pataisos koeficientą. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių būstų nuomos kaina yra apskaičiuojama remiantis Metodika, Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015 m. liepos 29 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130, ir Sprendimo nuostatomis, kurios įsigaliojo nuo 2022 m. liepos 1 d. -07-01. Pagal atsakovės įstatų 9.19 papunktį, viena iš SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ veiklų – nuomos mokesčių apskaičiavimas, jų surinkimas iš nuomininkų ir nesumokėtų mokesčių išieškojimas teisės aktų nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašo 3 punktas numato, kad Aprašą taiko Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos administratorė – Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“. Kiekvienų metų sausio 1 dieną keičiasi savivaldybės būsto nuomos mokestį įtakojantys VĮ Registrų centro direktoriaus įsakymu tvirtinami koeficientai, t. y. vietovės pataisos koeficientas (Kv) pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę bei gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų vieno kubinio metro vidutinė statybos vertė (Vsv) (būsto nuomos apskaičiavimo formulės dedamieji). Šių rodiklių pasikeitimai nepriklauso nuo Vilniaus miesto savivaldybės ar SĮ ,,Vilniaus miesto būstas” valios. Tad savivaldybės būsto nuomos mokesčio pokyčiai nuo 2023 m. sausio 1 d., susiję su minėtais koeficientais, negali būti laikomi nuomos kainos pakėlimu nuomotojo iniciatyva. Atsakovė, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų bei vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, apskaičiavo Ieškovei būsto nuomos mokestį. Dėl reikalavimo kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-1046 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtintos Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos 6 punktui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų nuostatoms ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 punkto 1 dalies nuostatai, atsakovė nurodė, kad savivaldybės taryba, pasirinkusi rinkos pataisos koeficientą apskaičiuoti vidutinę nuomos rinkos kainą padalindama iš socialinio būsto nuomos (bazinės) kainos, tokiu būdu yra įgyvendinusi jai priskirtą išimtinę kompetenciją, kuri negali būti kvestionuojama nei ieškovės, nei administracinio ar bendrosios kompetencijos teismo. Teismas neturi pagrindo vertinti ir spręsti, ar Savivaldybės tarybos pasirinktas rinkos pataisos koeficiento būdas yra ekonomiškai pagrįstas ir teisingas, labiausiai atitinkantis tikrąsias rinkos tendencijas. Teismams (administracinės kompetencijos) yra suteikta teisė atlikti tik norminio teisės akto teisėtumo kontrolę, t. y. patikrinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam teisės aktui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalis), o ne vertinti tokio akto tikslingumą ir ekonominį pagrįstumą. Kadangi jokie aukštesnės galios teisės aktai neapibrėžia rinkos pataisos koeficiento apskaičiavimo pagrindų, Savivaldybės tarybos priimto Sprendimo tikrinimas minėto įstatymo nustatyta tvarka administraciniuose teismuose yra visiškai netikslingas.