Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos K. Z. ir išteisintojo Z. Z. (Z. Z.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

Z. Z. (Z. Z.) dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

K. Z. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Išaiškinta K. Z., kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. Z. buvo kaltinamas tuo, kad sugadino svetimą turtą, o būtent, kad jis:

2014 m. rugsėjo 3 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), atjungė elektrą, dėl ko neveikė K. Z. šiltnamio laistymo vandens siurblys ir nudžiuvo visi šiltnamyje buvę augalai, dėl ko K. Z. padaryta 289,62 Eur (1000 Lt) žala, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu Z. Z. dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. išteisino, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir privati kaltintoja K. Z. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendį pripažįstant Z. Z. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. ir nubausti įstatymų nustatyta tvarka; tenkinti civilinį ieškinį, priteisiant iš kaltinamojo jos naudai 289,62 Eur materialinės žalos ir 868,86 Eur patirtos nematerialinės (moralinės) žalos atlyginimui. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagrindinis faktas, kuris kaip pagrindas yra kaltinti Z. Z. pagal LR BK 187 str. tai, kad pokalbio su tyrėju K. J. metu, kai dar nebuvo paduotas privataus kaltinimo skundas į teismą, Z. Z. ne tik prisipažino atjungęs elektrą, bet ir įvardijo elektros atjungimo priežastį - nes nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Apeliantės manymu, paties kaltinamojo ir nešališko liudytojo (policijos pareigūno) parodymų užtenka, kad laikyti objektyviu faktu, kad būtent kaltinamasis Z. Z. atjungė elektrą, dėl ko neveikė vandens siurblys ir buvo sugadinti visi mano šiltnamyje auginti augalai. Apeliantė pažymi, kad Z. Z. jau ne pirmą kartą padaro teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str., kai tuo tarpu, teismas pažymėjo, kad Z. Z. nebuvo baustas administracine tvarka. Pažymima, kad pagrindine kliūtimi įeiti į namą tapo ne anksčiau minėta apeliantės vyro ir Z. Z. tėvų laikais pakabinta spyna, bet į verandos duris įmontuota spyna, bei tai, kad raktų nuo minėtos verandos durų spynos apeliantės vyrui (kaip minėto namo bendrasavininkui) nebuvo pateikta, kas dar kartą patvirtina, kad raktus nuo įėjimo į minėtą namą turėjo tik kaltinamasis ir išjungti elektrą galėjo tik jis. Atkreipiamas dėmesys jog teismas neakcentavo, esminių visiškai nešališko liudytojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados tyrėjo K. J. parodymų. Pasak apeliantės kaltinamasis tik teismo posėdžio metu pakeitė savo parodymus: neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o jo parodymai yra nenuoseklūs. Prieštaringi kaltinamojo ir jo žmonos liudytojos D. Z. parodymai, o liudytojos M. M. parodymai yra šališki ir melagingi. Apeliantė nurodo, jog kaltinamojo gynėjas pateikė teismui daugybę niekuo nepagrįstų, tikrovės neatitinkančių ir teismą klaidinančių teiginių, bei tai, kad teismas netinkamai interpretavo apeliantės parodymus. Pažymima ir tai, kad čekių pagrindžiančių minėtų daržovių sėklų kainas, nei pirktas trąšas apeliantė nerinko, nes nesitikėjo, jog reikės įrodinėti teisme.

Apeliaciniu skundu išteisintasis Z. Z. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-15 nuosprendžio dalį, kuriuo buvo atsisakyta priteisti iš pareiškėjos K. Z. Z. Z. patirtas išlaidas advokato paslaugų apmokėjimui panaikinti ir priteisti iš K. Z. 376,51 Eur. Atkreipiamas dėmesys, jog Z. Z. be advokato pagalbos dalyvauti procese neturėjo galimybės, nes neturi teisinio išsilavinimo, yra neįgalus, patyręs sunkią galvos traumą, be tuo nežino proceso kalbos. Atkreipimas dėmesys ir į tai, kad procesas truko pakankamai ilgai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors teismas nurodė kad tokį sprendimą priėmė atsižvelgiant į pareiškėjos turtinę padėtį, tačiau tokia teismo išvada visiškai nepagrista. Pasak Z. Z. pareiškėjai nuosavybės teise priklauso brangus nekilnojamas turtas-žemė, ji gyvena nuosavame name, kurį prieš keletą metų perleido savo dukrai nors ir toliau gyvena minėtame name, be to turi laidojimo biurą Rukainių seniūnijoje, ūkininkauja su savo vyru ir yra visiškai darbinga.

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir privati kaltintoja K. Z. prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo Z. Z. apeliacinį skundą atmesti. Išteisintasis Z. Z. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos K. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos K. Z. ir išteisintojo Z. Z. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos K. Z. apeliacinio skundo argumentų

Nukentėjusioji ir privati kaltintoja K. Z. kaltina Z. Z. tuo, kad pastarajam atjungus elektrą, nebeveikė K. Z. priklausantis vandens siurblys, dėl ko nuvyto augalai. Nukentėjusioji ir privati kaltintoja Z. Z. kaltę grindžia prie skundo pateiktomis nuotraukomis, o taip pat apeliuoja į policijos pareigūno K. J. parodymus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs surinktus įrodymus byloje, daro išvadą, kad tiek pateiktos nuotraukos, tiek policijos pareigūno parodymai nėra pakankami konstatuojant Z. Z. kaltę, todėl jais remiantis negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Faktas, kad augalai nuvyto – šioje byloje nėra ginčijamas. Iš tiesų, iš privačios kaltintojos K. Z. pateiktų nuotraukų matyti, kad augalai yra nuvytę, tai yra, kad šios aplinkybės nėra išgalvotos, tačiau byloje nenustatyta, kad augalai nuvyto būtent dėl Z. Z. tyčinių ir neteisėtų veiksmų, tai yra jam savavališkai atjungus elektros energiją. Be to pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog ant pateiktų nuotraukų nėra nurodyta jų padarymo data ir kurios nepatvirtina, kad augalai nuvyto dėl Z. Z. kaltės. K. Z. apeliuoja į policijos pareigūno parodymus, nurodydama, jog K. J., kai dar nebuvo paduotas privataus kaltinimo skundas į teismą, Z. Z. ne tik prisipažino atjungęs elektrą, bet ir įvardijo elektros atjungimo priežastį - nes nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Pastebėtina, kad tyrėjas K.J. priimdamas 2014-09-18 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, įžvelgė Z. Z. veikloje nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. požymių, nurodė, jog Z. Z. tyčia atjungė elektrą, dėl ko K. Z. negalėjo palieti derliaus ir pastarasis buvo sunaikintas. Tačiau iš Z. Z. apklausos duomenų nematyti, kad pastarasis būtų prisipažinęs tyčia atjungęs elektrą. Liudytojas K.J. teisme parodė, jog Z. Z. pasakė, kad įjungs šviesą tada, kai susitvarkys dokumentus, tačiau minėtas liudytojas ikiteisminio tyrimo teisėjui negalėjo paaiškinti, kodėl nutarime nieko nebuvo pasisakyta dėl šviesos atjungimo. Tuo tarpu Z. Z. nuo pat pradžių savo kaltę neigė, neprisipažino, jog atjungė elektrą name. Šioje byloje ginčo nėra, jog tarp giminių vyksta konfliktai, yra susiklostę priešiški santykiai. Nors liudytoja A. T. parodė, kad tai kaltinamasis atjungė elektrą, tačiau tokius parodymus teisėjų kolegija vertina kritiškai, kadangi ši liudytoja yra privačios kaltintojos dukra, todėl galimai yra suinteresuota bylos baigtimi. Kitų neabejotinų ir neginčijamų Z. Z. kaltės įrodymų dėl nusikalstamos veikos galimai padarytos K. Z. atžvilgiu - nėra. Tuo tarpu ankstesni baustumai neleidžia vienareikšmiškai daryti išvados, kad ir šį nusikaltimą padarė Z. Z..

Kaip jau buvom minėta, šiuo atveju tarp giminių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl vien privačios kaltintojos K. Z. subjektyvios nuomonės bei prielaidinių teiginių, jog Z. Z. tyčia atjungė elektros energiją nepakanka priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tokiam faktui konstatuoti nepakanka ir K. Z. minimos aplinkybės, jog raktų nuo minėtos verandos durų spynos jos vyrui (kaip minėto namo bendrasavininkui) nebuvo pateikta, kas K. Z. manymu patvirtina, kad raktus nuo įėjimo į minėtą namą turėjo tik kaltinamasis ir išjungti elektrą galėjo tik jis. Pažymėtina, jog tyčia – yra nusikaltimo sudėties subjektyvus požymis, todėl byloje jis turi būti įrodytas. Tai, kad būtent Z. Z. tyčia atjungė elektrą ir būtent, dėl tokių veiksmų nuvyto augalai objektyvių duomenų byloje nėra. Pakankamų tokių duomenų nepateikė ir pati K. Z.. Be to byloje nustatyta, jog kieme buvo šulinys, pati privati kaltintoja K. Z. gyvena su šeimos nariais, todėl neabejotinai turėjo galimybę imtis veiksmų, siekiant jog pastarosios turtas būtų nesugadintas. Tačiau priešingai, pati privati kaltintoja ne tik, kad nesiėmė veiksmų palieti augalus, tačiau laukė dvi savaites, kad žala būtų didesnė. Pastebėtina ir tai, kad K. Z. parodė, kad dėl elektros energijos tiekimo į Z. Z. nesikreipė, todėl sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog negalima teigti, kad Z. Z. iš viso žinojo, apie K. Z. neveikianti vandens siurblį ir tyčia siekė jos augalų sugadinimo. Šiuo atveju nors pasekmės akivaizdžios, tačiau šiuo atveju Z. Z. veiksmai nesiekia baudžiamosios atsakomybės ribų.

Atsižvelgdama į visumą išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Z. Z. dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d. išteisino, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Daryti kitokių išvadų nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos K. Z. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais – nėra pagrindo. Kadangi aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išteisinamuoju nuosprendžiu, civilinio ieškinio klausimas keliamas apeliaciniame skunde – nenagrinėjamas.

Dėl išteisintojo Z. Z. apeliacinio skundo argumentų

Išteisintasis prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-15 nuosprendžio dalį, kuriuo buvo atsisakyta priteisti iš pareiškėjos K. Z. Z. Z. patirtas išlaidas advokato paslaugų apmokėjimui panaikinti ir priteisti iš K. Z. 376,51 Eur. Prašymas netenkintinas.

BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad privataus kaltinimo bylų procese atsakomybė už proceso išlaidas turi daug panašumų su bylinėjimosi išlaidų institutu civiliniame procese. Šiuos panašumus lemia tai, kad proceso šalys yra lygiateisiai privatūs asmenys. Pagrindinė proceso išlaidų paskirtis yra privataus kaltinimo byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Proceso išlaidų atlyginimas laikytinas privataus kaltintojo procesinės atsakomybės forma, nes atsakomybė už proceso išlaidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios veiklos rezultatų ir vertintina kaip teisinės pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338/2014).

Pažymėtina, jog privataus kaltinimo byloje svarstant proceso išlaidų priteisimą iš privataus kaltintojo, išieškotinų išlaidų dydis priklauso nuo privataus kaltintojo pareiškimo (skundo) padavimo pagrįstumo laipsnio, jo pozicijos ir elgesio proceso metu, taip pat bylos apimties bei sudėtingumo, advokato sugaištą laiką teikiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtis, o taip pat ir turtinė padėtį. Ši baudžiamoji byla pradėta pagal privataus kaltintojos skundą, byla nėra didelės apimties ( ją sudaro 1 tomas medžiagos), taip pat nėra sudėtinga ir savo faktinėmis aplinkybėmis bei teisės taikymo prasme. Be to pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas nepriteisti išlaidas Z. Z. už advokato pagalbą, pagrįstai atsižvelgė ir į pareiškėjos K. Z. turtinę padėtį. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, kitas bylos aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepriteisdamas Z. Z. advokato turėtas išlaidas, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Z. Z. pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 764701, iš kurio matyti, kad Z. Z. už advokato M.Muksinovo paslaugas sumokėjo 150 Eur. Šiuo atveju ir šios atstovavimo išlaidos apygardos teisme yra nepriteistinos. Kolegija darydama tokią išvadą, atsižvelgia į tai, kad išteisintojo tas pats advokatas dalyvavo baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įvykio aplinkybės jam jau buvo žinomos, o tai, be jokios abejonės, nulėmė mažesnes darbo laiko sąnaudas teikiant teisines paslaugas išteisintajam. Be to iš nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos K. Z. pusės advokatas nedalyvavo, tuo tarpu dėl ko Z. Z. gynyba nebuvo papildomai apsunkinta. Dėl šių priežasčių, dėl to, kad Z. Z. apeliacinis skundas atmestinas išteisintajam Z. Z. turėtos proceso išlaidos iš K. Z. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos K. Z. ir išteisintojo Z. Z. (Z. Z.) apeliacinius skundus atmesti.