Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2016-07-20 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., buvo nubaustas 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 (vieneriems) metams. Bauda 2016-08-18 sumokėta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

ATPK 329 str. nustato, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Nustatyta, kad nuo nuobaudos paskyrimo pažeidėjui praėjo daugiau nei pusė paskirtojo nuobaudos laiko, E. S. pateikė būtinus pagal jo padarytą teisės pažeidimą ATPK 329 str. taikymui dokumentus. Iš Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VPS KPP pateiktos informacijos apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad E. S. teisė vairuoti transporto priemones atimta nuo 2016-07-20 iki 2017-07-19, teisės atėmimo laikotarpiu naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Taigi, nustatyti formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Tačiau vien formalių pagrindų ATPK 329 str. taikymui nepakanka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos, tačiau šių ir kitų E. S. nurodytų aplinkybių buvimas nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad paskirta administracinė nuobauda jai keliamus tikslus (ATPK 20 str.) pasiekė. E. S. nurodytos aplinkybės, kad teisės vairuoti praradimas jam atėmė galimybę susirasti nuolatinį darbą bei tai, kad būsima darbovietė yra kaime, į kurį visuomeninis transportas iš Jonavos nevažiuoja, nėra pripažįstamos išskirtinėmis aplinkybėmis. Be to, kaip matyti iš UAB „Radinsvesta“ prašymo, E. S. šiuo metu įmonėje atlieka praktiką, taigi, turi realias galimybes pasiekti savo darbovietę kitu būdu, nei tik pats vairuodamas transporto priemonę. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu (Kauno apygardos teismo 2012-05-11 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje ATP-314-348/2012). Tai, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali sukelti nepatogumų, apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali sukelti nepatogumų, E. S. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis pats sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, E. S., būdamas pradedantysis vairuotojas (pažeidimo metu teisę vairuoti automobilį buvo įgijęs tik prieš 7 mėnesius), neturėdamas pakankamai vairavimo patirties, vairavo automobilį, kai jam nustatytas 1,45 promilės girtumo laipsnis. Ir nors jis dar priskiriamas prie lengvo neblaivumo laipsnio, tačiau jis daugiau kaip 3,5 karto viršija leistiną normą ir yra artimas vidutiniam girtumo laipsniui. Tokiais savo veiksmais E. S. sukėlė didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors E. S. praeityje ir nebuvo baustas būtent už KET pažeidimus, tačiau buvo administracine tvarka baustas už tai, kad būdamas nepilnametis vartojo alkoholinius gėrimus bei būdamas neblaivus svirdinėjo viešoje vietoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. S. yra linkęs pažeisti bendro gyvenimo taisykles.

Išnagrinėjęs bylai reikšmingas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad, sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, todėl E. S. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str.,

nutaria:

E. S. prašymo dėl specialiosios teisės - vairuoti transporto priemonę - atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.