- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- II-9-351/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00240-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. D.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyrius
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. D. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 94- ANR_N-1868-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. D. skundu prašo pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau - Tauragės AVPK Šilutės rajono PK) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 94- ANR_N-1868-2019 veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 4 dalį ir paskirti įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą, neskiriant specialiosios teisės atėmimo.
Nurodo, kad 2019 m. spalio 30 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad jis 2019 m. spalio 30 d.,16 val. 54 min., Plento g., Laučių k., Šilutės r. sav., vairuodamas automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, sukeldamas pavojų eismo saugumui, privažiavo prie remontuojamo kelio ruožo, kur eismas reguliuojamas šviesoforu, apvažiavo stovinčias transporto priemones ir įvažiavo į remontuojamą kelio ruožą, esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 73.11 punktų reikalavimus.
Su priimtu policijos nutarimu nesutinka, kadangi jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuojami kaip chuliganiškas vairavimas. Pripažįsta, kad įvažiavo į kelią degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau pavojaus eismo saugumui nesukėlė. Jis apvažiavo kelias stovinčias mašinas ir tuoj pat pasuko į dešinėje kelio pusėje esantį šalutinį kelią vedantį link jo namų. Iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo. Nurodo, kad labai skubėjo į namus, nes namuose buvo paliktas vienas mažametis vaikas. Važiuodamas jis įvertino situaciją, kad nesukels jokio pavojaus eismo saugumui, pavažiavo tik 15 metrų ir įsuko į šalutinį kelią. Mano kad jo padarytas pažeidimas turi būti kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.
Institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Tauragės AVPK Šilutės rajono PK atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Tauragės AVPK Šilutės rajono PK atsiliepime į M. D. skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės AVPK Šilutės rajono PK priimtą nutarimą. Nurodo, kad M. D. padarytas nusižengimas kvalifikuotas tinkamai. M. D. motyvai yra tik siekiamybė išvengti administracinės atsakomybės, kas rodo jo atmestiną požiūrį į teisės aktus bei savo neleistino elgesio toleravimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos teisenos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis bendrais atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus pagrindais, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatoma administracinio nusižengimo, kuriuo jis kaltinamas, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma; bent vieno būtinojo požymio nenustačius, atsakomybė negali būti taikoma.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį M. D. pradėta, nes jis 2019 m. spalio 30 d., 16 val. 5 min., Plento g., Laučių k., Šilutės r. sav., vairuodamas automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, sukeldamas pavojų eismo saugumui, privažiavo prie remontuojamo kelio ruožo, kur eismas reguliuojamas šviesoforu, apvažiavo stovinčias transporto priemones ir įvažiavo į remontuojamą kelio ruožą, esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 73.11 punktų reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju M. D. pripažįsta, jog jis skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje padarė nusižengimą, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles pravažiuodamas pro draudžiamą šviesoforo signalą, tačiau tai daręs ne chuliganiškais tikslais. Tai yra, jau artėdamas prie remontuojamo kelio ruožo Plento g., Laučiųk., Šilutės r. sav. nuo Žemaičių Naumiesčio pusės matė, kad jo važiavimo kryptimi į remontuojamą kelio ruožą važiuoja kiti automobiliai, todėl suprato, kad tuo momentu arba ką tik prieš tai dar turėjo degti važiuoti leidžiantis žalias šviesoforo signalas. Jis apvažiavo prie šviesoforo stovintį transportą ir pavažiavęs 15 metrų įsuko į dešinėje kelio pusėje buvusį šalutinį kelią. M. D. neneigia, kad pravažiavo degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui. Tačiau su jo padaryto pažeidimo kvalifikacija nesutinka, kadangi chuliganiškų paskatų jo veiksmuose nebuvo. Pravažiuodamas per įsijungusį eismą draudžiantį šviesoforo signalą jis norėjo greičiau patekti į namus, tačiau tokiu savo vairavimu nedemonstravo niekinamo požiūrio į aplinkinius, išskirtinumo, nepagarbos kitiems vairuotojams, niekam nesukėlė pavojaus, ir tokie veiksmai negalėjo sukelti kitų eismo dalyvių neigiamos reakcijos ar pasipiktinimo. Vien tai, kad, vairuodamas automobilį, esant draudžiamajam šviesoforo signalui, nesustojo priešais draudžiamą šviesoforo signalą, o pavažiavęs 15 metrų įsuko į šalutinį kelią, apvažiuodamas kitą stovintį transportą, nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu buvo išreikšta jo nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos.
Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėto ANK straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).
Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.
Pagal ANK administracinis teisės nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Todėl tuo atveju, kai nėra bent vieno iš šių požymių, padarytos veikos negalima laikyti, kad ji padaryta iš chuliganiškų paskatų.
Nustačius objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius – t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį pažeidimo sudėties požymį – motyvą (chuliganiškas paskatas). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad chuliganiškas vairavimas kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų. Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Štai chuliganišku vairavimu buvo pripažinta situacija, kai asmuo, vairuodamas automobilį, be aiškaus tikslo ir motyvo staigiai jį stabdė rankiniu stabdžiu, tuo pat metu spausdamas akseleratoriaus pedalą, dėl to jo vairuojamas automobilis slydo šonu ir įčiuožė į sankryžą, kurioje vyko intensyvus eismas (judėjo transporto priemonių kolona) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015), kitoje byloje buvo konstatuota, kad chuliganiškas vairavimas yra tada, kai vairuotojas, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, pavojingai manevravo, t. y. tyčia visiškai apsuko slystantį automobilį, važiuodamas gatve, žmonių tankiai gyvenamoje teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016); chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas 4 KET pažeidimus, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).
Prie šviesoforo, kuris reguliuoja tvarkomo kelio eismą, sustojusio automobilio lenkimas, bei važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį, kontekste. KET 165 punkte numatyta, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
Pareiškėjas M. D. patvirtino, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios ir chuliganiškų paskatų. Iš pateikto vaizdo įrašo neseka, kad dėl M. D. veiksmų pravažiuojant degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ir (ar) tai būtų sukėlę jiems potencialią grėsmę arba būtų kilęs pavojus pačio pareiškėjo ar kitų žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui. Kaip teigia pareiškėjas, tą dieną buvo puikios matymo sąlygos, pravažiavus raudoną šviesoforo signalą, iš priešingos remontuojamo kelio ruožo pusės atvažiuojančių automobilių nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matosi, kad oro sąlygos buvo geros, matomumas geras, pareiškėjo vairuojamas automobilis apvažiuoja (kaip matosi iš vaizdo įrašo) sustojusias transporto priemones ir pasuką į dešinėje pusėje esantį šalutinį kelią. Priešpriešais atvažiuojančių automobilių tuo metu nebuvo. Teismas mano, kad toks pareiškėjo manevras negali būti traktuojamas kaip chuliganiškas vairavimas.
Be to, nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, kad M. D. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Pareigūnai surašydami protokolą abstrakčiai nurodė, kad M. D. iš chuliganiškų paskatų, tvarkomame kelio ruože, sukeldamas pavojų eismo saugumui, apvažiavo stovinčias mašinas ir įvažiavo į remontuojamą kelio ruožą, esant draudžiamas šviesoforo signalui. Administracinio nusižengimo protokole nėra konkretizuotas ir detalizuotas šis kaltinimo epizodas. Nėra pateikta duomenų, jog nors vienam eismo dalyviui dėl tokio elgesio būtų reikėję keisti važiavimo kryptį ar būtų kilusi grėsmė žmonių saugumui ir sveikatai. Tokių duomenų byloje nėra.
Byloje įrodyta, kad M. D. vairuojama transporto priemonė tikrai pravažiuoja degant šviesoforo draudžiamam signalui. Tačiau kaip nurodė pareiškėjas, minėtas kelio ruožas pravažiuotas pažeidžiant KET normas, esant būtinumui, siekiant kuo greičiau patekti į namus, kur buvo paliktas vienas mažametis vaikas.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, bei ištirtų įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog M. D. 2019 m. spalio 30 d. padarytas nusižengimas neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinio, tačiau užtraukia atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį - važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.
Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad dėl administracinio nusižengimo - protokole bei institucijos nutarime nurodyto pareiškėjo manevro pravažiuojant draudžiamą šviesoforo signalą, kiti eismo dalyviai buvo priversti keisti savo judėjimo kryptį ir tai sukėlė potencialią grėsmę arba kilo pavojus pareiškėjo, ar kitų žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui. Išnagrinėtų aplinkybių visuma įrodo, jog pareiškėjo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios vairuoti chuliganiškai, nagrinėjamu atveju veika objektyviai nėra tiek rimta, pavojinga ar grėsminga, jog gali būti vertinama kaip aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas. Teigti, jog pareiškėjas tuo metu siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ir tai darė be dingsties arba turėdamas mažareikšmę dingstį, pagrindo nėra.
Teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei įvertinęs teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus bei aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjo M. D. veikoje nėra subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo), Teismas daro išvadą, kad pažeidėjo padarytas nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį - važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal KET taisykles. Todėl skundžiamas institucijos nutarimas keistinas, M. D. veiką perkvalifikuojant iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 4 dalį.
Teismui priėmus sprendimą veiką perkvalifikuoti į kitą ANK 417 straipsnio 4 dalį, spręstinas administracinės nuobaudos pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymą klausimas. Pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį - važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Atsižvelgus į tai, kad M. D. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, turi galiojančių nuobaudų, yra dirbantis, jam skirtina nuobauda – straipsnio sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi, teismas
nutaria:
Skundą patenkinti.
Pakeisti 2019 m. lapkričio 25 d. Tauragės AVPK Šilutės rajono PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 94- ANR_N-1868-2019:
M. D. padarytą administracinį nusižengimą iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) baudą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.