Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas, I3-57-362/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-27
Bylos Nr.: I3-57-362/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02887-2019-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas: V. O. V.
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“, Kretingos rajono savivaldybės, Kretingos rajono savivaldybės administracija, UAB "Raguvilė", Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyrius
Atsakovas: Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-57-362/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02887-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1; 18.12; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjos V. O. V. atstovei advokato padėjėjai M. M.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyriaus atstovui Ž. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ atstovui advokato padėjėjui S. L.,

nedalyvaujant pareiškėjai V. O. V.,trečiojo suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. O. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. O. V. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 14S-28-(14.4.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. B.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išsamiai išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. liepos 9 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į buvusio savininko A. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė, kad NŽT priėmė sprendimą Nr. 14S-28-(14.14.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. B., kurio 1 punkte nurodyta, kad piliečiui S. B., gim. (duomenys neskelbtini) atkuriama jam tenkanti nekilnojamojo turto dalis - 0,0648 ha žemės, o to paties teisės akto 1.5 punkte nustatyta, kad už šį žemės sklypo plotą atlyginama pinigais, sumokant 541,00 Eur. Pareiškėja yra S. B. įpėdinė. 2007 m. rugsėjo 28 d. Kretingos rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-811-474-2007 nustatė juridinį faktą, kad pareiškėja po tėvo S. B. mirties priėmė palikimą. Pareiškėjos tėvas S. B. dar 1991 m. gruodžio 23 d. buvo pateikęs prašymą dėl nuosavybės atkūrimo į jo tėvo (pareiškėjos senelio) A. B. nuosavybės teisėmis iki 1940 metų valdytą 0,0648 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ir pareiškėjos tėvo S. B., ir pareiškėjos pozicija dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo nuo 1991-12-23 (prašymo dėl nuosavybės atkūrimo pateikimo data) iki šios dienos nekito, tai yra buvo prašoma nuosavybę į žemės sklypą atkurti natūra ir toje vietoje, kurioje iki nacionalizacijos buvo S. B. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvo S. B. prašymo dėl nuosavybės atkūrimo į jo tėvo (pareiškėjos senelio) A. B. nuosavybės teisėmis iki 1940 metų valdytą 0,0648 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pateikimo datai (1991-12-23), žemė sklypas buvo įtraukta į Salantų specialiosios internatinės mokyklos pastatų eksploatacijai suformuotą žemės sklypą, todėl kurį laiką buvo priskirtas prie valstybės išperkamos žemės. Būtent sklype, į kurio grąžinimą pretenduoja pareiškėja, stovėjo mokyklos reikmėms naudojami statiniai (lauko tualetas ir šiltnamis). 1995 m. gegužės 23 d. tuometės Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Salantų specialiosios internatinės mokyklos direktoriaus S. G. pažymoje Nr. 123, kuri buvo adresuota Kretingos žemėtvarkos tarnybai, yra užfiksuota: „Salantų specialioji internatinė mokykla sutinka perduoti mokyklos naudojamą 6,5 a žemės sklypą S. B. (jo nuosavybės paveldėtojai dukrai O. V. V.)“. Klaipėdos apskrities viršininko administracija neatsižvelgė į Salantų specialiosios internatinės mokyklos pažymoje pateiktą nuomonę ir pareiškėjos tėvo S. B. prašymą atkurti nuosavybės teises ir natūra grąžinti sklypą ignoravo. Vykdant (duomenys neskelbtini) esančių statinių būklės patikrinimus vietoje, buvo nustatoma šių statinių avarinė būklė, dalis statinių nunykę, apleisti, nenaudojami, tačiau atsakovo atsakingi pareigūnai nesiėmė veiksmų ir nepareikalavo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Raguvilė“ išregistruotų iš Nekilnojamojo turto registro nunykusius statinius, nesikreipė į teismą su ieškinio reikalavimu įpareigoti šį juridinį asmenį tai atlikti. Atsakovės (NŽT) pareigūnai neinicijavo naujos procedūros atlikimo, siekiant nustatyti ir patikslinti, ar išregistravus nugriuvusius statinius (lauko tualetą ir šiltnamio pamatus), visas žemės sklypas būtinas UAB „Raguvilė“ likusiems statiniams administruoti. Pareiškėja ilgą laikotarpį (nuo 1995 m. iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio) teikė prašymus, skundus ir kitus dokumentus valstybės bei savivaldybių institucijoms, ne kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių dėl buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos turėtą žemėvaldos ribose esančių statinių (lauko tualeto ir šiltnamio pamatų) nenaudojimą pagal paskirtį. Nors Seimo kontrolierių pateiktose išvadose ir buvo konstatuota, kad galima spręsti žemės pareiškėjai grąžinimo būtent buvusioje vietoje klausimus, tačiau valstybės ir savivaldos institucijos šio klausimo nespręsdavo ir vilkindavo šio klausimo tinkamam išsprendimui būtinų veiksmų atlikimą. Buvo nustatyta, kad žemės sklype esantis lauko tualetas ir šiltnamio pamatai nenaudojami pagal jų paskirtį ir šiuo pagrindu valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta. Teismai pripažino tokį NŽT sprendimą neteisėtu, konstatuodami, kad pagrindo nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą nebuvo, nes žemės sklypas yra ir ateityje bus naudojamas pagal paskirtį (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Raguvilė“ pateikė 2015 metais parengtus įrodymus apie šio juridinio asmens disponuojamuose (valdomuose) statiniuose planuojamus įrengti senelių globos namus), o visuomenės poreikiai bus patenkinti įgyvendinus investicinį projektą. Tačiau nuo Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo, jokių duomenų apie UAB „Raguvilė“ planų, susijusių su nurodytų statinių naudojimu, įgyvendinimą nėra.

Atsakovė (NŽT) pareiškėjai yra pateikusi 2016 m. balandžio 18 d, raštą Nr. 1SS- 1174-(9.5.), kuriame nurodyta, jog nagrinėjant pareiškėjos skundus, kurie susiję su galimybe grąžinti natūra dalį pareiškėjos senelio A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės, NŽT dar 2014 metais yra nustačiusi, jog UAB „Raguvilė“ jokios veiklos 0,2763 ha ploto sklype nevykdo ir šiame sklype esantys statiniai nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre numatytą tiesioginę paskirtį. Be to šiuo raštu pareiškėjai buvo pranešta, kad NŽT Kretingos skyrius 2016 m.. sausio 11 d. atliko žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini) naudojimo valstybinę kontrolę, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 14ŽN-2-(14.14.73.). Šiame akte nurodyta, kad atliekant patikrinimą nustatyta, jog „...UAB „Raguvilė“ valstybinės žemės nuomos 2007 m. birželio 7 d. sutartimi Nr. N56/2007-0081 išnuomotame žemės sklype esantys pastatai nenaudojami (dalis šių pastatų yra be langų ir be durų), UAB „ Raguvilė “ šiame žemės sklype veiklos nevykdo“. Tretysis suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija 2017 m. balandžio 28 d. raštu informavo pareiškėją apie 2017 m. balandžio 13 d. atliktą statinių, esančių (duomenys neskelbtini) Salantų m. apžiūrą ir surašytą aktą. Šiame akte konstatuojama, kad „...visi žemės sklype esantys statiniai seniai nenaudojami pagal nustatytą naudojimo paskirtį, o pastato techninė priežiūra vykdoma blogai, jie techniškai neprižiūrimi. Savivaldybė pateikė UAB „Raguvilė“ reikalavimus, iš kurių vienas - priimti sprendimą dėl tolesnio statinių likimo...“. Toliau patikrinimo akte nurodoma, kad „...tarp šių apgriuvusių pastatų yra lauko tualetas ir šiltnamio liekanos, kurios stovi nuošaliau nuo pagrindinio pastato...“. Pažymėtina, kad lauko tualetas bei šiltnamio liekanos laikytini mažaverčiais statiniais, pastatyti būtent ant tos žemės sklypo dalies, kurią iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pareiškėjos senelis A. B. ir būtent šią žemės sklypo dalį, nuo 1995 metų teikdama įvairius prašymus, pareiškimus ir skundus pareiškėja prašo grąžinti natūra. Papildomuose teismui teiktuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad šią bylą sudaro ir LR Seimo kontrolieriaus 2019-07-31 pažyma Nr. 766, kurioje pažymėta, kad a) Pareiškėja nebuvo įtraukta į teismų procesą, nors jame nagrinėjamu klausimu buvo tiesiogiai suinteresuota; b) NŽT Kretingos skyrius bei Kretingos rajono savivaldybė nesprendė dėl ginčo žemės sklypo sumažinimo, nes dalis jame esančių statinių yra faktiškai sunykę ir nereikalingi pagrindinio pastato, juo labiau neeksploatuojamo, naudojimui (šiltnamio pamatai ir lauko tualetas). Pažymėtina, kad lauko tualeto atstatymas ir naudojimas iš viso yra negalimi, nes toje vietoje yra nutiesti miesto komunaliniai inžinieriniai nuotekų bei vandens tinklai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki nacionalizacijos S. B. valdytoje žemėje menkaverčiai pastatai - apgriuvęs lauko tualetas ir šiltnamio pamatai nuo 2007 m. nėra naudojami pagal paskirtį, kadangi nėra naudojamas ir pagrindinis buvęs internato pastatas. Pagrindinis pastatas nenaudojamas, užkaltais langais, pardavinėjamas. Šias aplinkybes patvirtina bylos medžiagą sudarančios fotografijos. Kaip minėta, lauko tualetas negali ir ateityje negalės būti naudojamas pagal paskirtį (Salantų mieste įrengtas vandentiekis ir nuotekos, o pagal teisinį reguliavimą lauko tualetai Salantų mieste nuo 2014 m. yra draudžiami. Šiltnamio pamatai taip pat yra apgriuvę ir nenaudojami. Naujas šiltnamis, jei būtų reikalingas, gali būti suformuotas arčiau internato pastato, valstybės išperkamoje žemėje, tada atsilaisvintų dalis išnuomotos, bet pagrindiniam pastatui nebereikalingos valstybės išperkamos žemės, kurią būtų galima pripažinti laisva valstybine žeme. Iš bylą sudarančių dokumentų yra aiškiai matyti, kad nenaudojamas ir apgriuvęs lauko tualetas buvo pastatytas ant statinio pamatų, kuris kažkada priklausė S. B.. Taigi bylą sudarančios fotografijos, kurios padarytos 2020 m. rugpjūčio 29 d., ir patvirtina, kad pareiškėjos senelio A. B. nuosavybės teise iki 1940 metų valdytame 0,0648 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys statiniai yra nenaudojami pagal šių statinių Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį jau daugiau kaip14 metų, tai yra nuo 2007 metų iki dabar (2021 m. gruodžio mėn., kai teikiamas paaiškinimas). Šią aplinkybę patvirtina 2020 m. rugpjūčio 29 d. padarytos pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), foto nuotraukos. Nuotraukose užfiksuota, kad pastatai stovi užkaltais langais ir tokios būklės nėra ir negali būti naudojami pagal tiesioginę jų paskirtį. Pagrindiniuose statiniuose nevykdant jokios veiklos, nereikalingi yra ir kiti statiniai (lauko tualetas ir šiltnamis), kurie yra pareiškėjos senelio A. B. nuosavybės teisėmis iki 1940 metų valdytame 0,0648 ha žemės sklype, esančiame A. (duomenys neskelbtini) Salantų mieste, Kretingos rajone. Atskirai pažymėtina, kad vadovaujantis 2008 m. balandžio 15 d. Kretingos rajono administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-236, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), leista padalinti į 3 atskirus sklypus mažaaukščių namų statybai, prijungiant laisvą valstybinę žemę. Tad suformavus 0,0648 ha dydžio žemės sklypą S. B. iki nacionalizacijos valdytoje vietoje, įmanoma ir galima grąžinti žemę natūra V. O. V.

Šalies argumentai

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyrius nurodė, kad su pareiškėjos skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėja patikslinto skundo argumentus grindžia ne įstatymais ar įsiteisėjusiais teismo sprendimais, o Seimo kontrolieriaus pažymomis kurios Nacionalinei žemės tarnybai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016-06-08 raštu Nr. (4.1.9)-D3- 2740 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Kretingos skyrių, apie tai, kad teritorija, į kurią patenka buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemėvalda, priskirta valstybės išperkamai žemei (užimta pastatams ir įrenginiams (statomiems ir pastatytiems) eksploatuoti), todėl atkurti nuosavybės teises S. B. į buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant šią žemę natūra nėra galimybės. Šiuos aukščiau išdėstytus faktus, apie valstybės išperkamą žemę patvirtina Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-885-325/2016 panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 14VĮ-322-(14.14.2.) „Dėl 2007 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N56/2007-0081 nutraukimo“. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2929-777/2017 Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-10-18 sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiamą 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 13-611/2018, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartis palikta nepakeista. Taigi, S. B. Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 14VĮ-915-(14.14.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ pirmuoju eilės numeriu buvo įrašytas į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus bei lygiaverčius žemės sklypus Salantų mieste sąrašą (toliau - Sąrašas), pagal jo Kretingos rajono Salantų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991-12-23 pateiktą prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad S. B. 1991-12-23 prašyme yra išreiškęs valia dėl nuosavybės teisiu atkūrimo būdo, - jis pageidavo gauti žeme Salantu mieste. Be to, pirmiau minėtu Kretingos skyriaus vedėjo įsakymu yra patvirtintas ir siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Salantų mieste sąrašas (24 žemės sklypai). Iš Sąrašo nustatyta, kad yra tik 2 asmenys, pageidavo gauti neatlygintinai nuosavybėn bei lygiaverčius žemės sklypus Salantų mieste. Pažymėjo, kad Kretingos skyrius 2017-12-06 raštu Nr. 14SD-3782-(14.14.104.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, 2018-06-27 raštu Nr. 14SD-1811-(14.14.104.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, 2019-03-08 raštu Nr. 14SD-616-( 14.14.104.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, kaip S. B. turto paveldėtoją, kvietė atvykti pareiškėją į Kretingos skyriuje organizuojamus posėdžius, kurių metu buvo siūloma pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai iš Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 14VJ-915- (14.14.2.) patvirtinto 24 siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Salantų mieste sąrašo, tačiau pareiškėja neatvyko ir sklypo nepasirinko. Nacionalinė žemės tarnyba išnaudojo visas galimybes atkurti nuosavybės teises į A. B. iki nacionalizacijos valdytas žemes Salantų mieste ir kaip numato Atkūrimo įstatymo nuostatos, turtinių teisių perėmėjai V. O. V. nepasirinkus Atkūrimo įstatymo numatytais pagrindais ir terminais kito atkūrimo būdo, priimtas Sprendimas atkurti nuosavybės teises, atlyginant pinigais.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad 2019 m. birželio 13 d. buvo gautas pareiškėjos skundas „Dėl UAB „Raguvilė“ priklausančių pastatų“. Dėl šio skundo 2019 m. liepos 9 d. Administracija atliko statinių, esančių (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimą, o apie patikrinimo rezultatus pareiškėja buvo informuota 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. (4.1.15.)-D3-3332. Po apžiūros buvo surašytas Statinių techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. NP-25 (toliau – ir Apžiūros aktas). 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. (4.1.15.)-D3-3407 Administracija Apžiūros aktą, kuriame yra pateikti siūlymai ir reikalavimai dėl statinių techninės priežiūros, išsiuntė UAB „Raguvilė“, kuriai nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Administracija 2019 m. rugpjūčio 6 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės M. V. 2019 m. liepos 31 d. pažymą Nr. 4D-2019/2-768 „Dėl V. O. V. skundo prieš Kretingos rajono savivaldybės administraciją“ (toliau – ir Pažyma (1)), 2019 m. rugpjūčio 5 d. – Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus A. N. 2019 m. liepos 31 d. pažymą Nr. 4D-2019/1-766 „Dėl V. O. V. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ (toliau – ir Pažyma (2)). Gavusi Pažymą (1) ir pateiktas rekomendacijas, Administracija 2019 m. rugsėjo 4 d. pateikė atsakymą Nr. (4.1.5.)-D3-4168, kuriame nurodė, jog 2019 m. liepos 9 d. Administracija jau atliko statinių, esančių (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimą, o pareiškėjai 2019 m. liepos 12 d. yra išsiųstas raštas Nr. (4.1.15.)-D3-3332, kuriame nurodomi atlikto patikrinimo rezultatai. Atsižvelgdama į Pažymoje (2) pateiktas rekomendacijas NŽT, Administracija 2019 m. rugsėjo 12 d. dalyvavo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinime, kurį organizavo NŽT Kretingos skyrius. Apžiūros metu nustatyta, kad Žemės sklypas prižiūrimas. Pažymoje (2) tiesioginių rekomendacijų Administracijai nepateikta, dėl šios priežasties 2019 m. liepos 9 d. Apžiūros aktas nebuvo pateiktas NŽT. Gavusi informaciją apie teisminį ginčą, Administracija 2019 m. rugsėjo 13 d. NŽT Kretingos skyriui išsiuntė raštą Nr. (4.1.15.)-D3-4479, pateikdama Apžiūros akto kopiją.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Raguvilė“ nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma pageidaujamas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas - tais atvejais, kai piliečiai nepageidauja turto susigrąžinti natūra. Jeigu piliečiai pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, nurodoma vietovė, kurioje jie pageidauja gauti sklypu. Nagrinėjamu atveju prašyme yra itin aiškiai nurodyta, jog buvęs savininkas S. A. B. nebuvo išreiškęs valios dėl žemės susigrąžinimo buvusioje vietoje (ginčo vietoje), tačiau buvo išreikšta valia gauti žemę Salantų mieste, neįvardinant konkrečios / aiškios vietos. Todėl pareiškėjos keliamos abejonės dėl Sprendimo teisėtumo yra nepagrįstos. T. y. atsakovas neturėjo pareigos atkurti nuosavybės į ginčo sklypo dalį. Nurodė, kad žemės sklypas yra būtinas esamiems statiniams eksploatuoti. Ginčo objektai yra įregistruoti viešajame registre. Tuo tarpu, CK 4.262 str. yra numatyta, jog į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių, yra akivaizdu, jog ginčo objektai yra eksploatuojami bei nėra sunykę, kitu atveju, būtų išregistruoti iš viešo registro. Todėl, vien dėl šių priežasčių, pareiškėjos argumentai yra atmestini. Pabrėžtina, jog iki nėra nutraukta ir / ar pakeista žemės sklypo nuomos sutartis, tai yra objektyvi kliūtis į nuosavybės teisės atkūrimą. Tai reikštų, jog tenkinus pareiškėjos skundą bei panaikinus Sprendimą, atsakovui tektų inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą ir / ar pakeitimą, nes neva lauko tualetas ir šiltnamio pamatai nėra naudojami / eksploatuojami pagal paskirtį. Nurodė, kad lauko tualetas, priešingai nei nurodo Pareiškėja, nėra apgriuvęs (yra prižiūrimas) ir / ar avarinės būklės, yra eksploatuojamas. Šiltnamis yra eksploatuojamas / naudojamas pagal paskirtį, t. y. pamatai nėra sunykę, įrengtos konstrukcijos (sezono metu yra uždengiamas spec. danga). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog žemės sklypas yra būtinas esamiems statiniams eksploatuoti, todėl nėra jokių objektyvių teisinių prielaidų į pareiškėjos pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimą žemės sklype. Todėl nėra jokių objektyvių prielaidų panaikinti Sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos V. O. V. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 14S-28-(14.4.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. liepos 9 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į buvusio savininko A. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. O. V. tėvas S. B. Kretingos rajono Salantų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. gruodžio 23 d. pateikė pirminį prašymą į buvusio žemės savininko B. A., A. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) bei pilietybę ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus. Kartu su prašymu institucijai buvo pateikti dokumentai, t. y. 1938 metų Užpardavimo sutartis ir Kauno notarinio archyvo Kretingos apskrities 1937 metų pripažinimo aktų knygos pirminiai išrašai Nr. 93 ir Nr. 94, kuriuose nurodyta, kad A., A. sūnus B. notaro akivaizdoje surašė pirkimo - pardavimo sutartį, turiniu, kad R. Š. 1937 m. birželio 19 d. priklausė činšo teise žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtą žemės sklypą R. Š. perleido A. B. činšo teisę į keturis šimtus dvidešimt septynis ketvirtainius metrus žemės. Pirminiame prašyme S. B. išreiškė valią, kad už nuosavybės teise turėtą žemę pageidauja gauti naują žemės sklypą Salantų mieste. S. B. ir V. O. V. 1992 m. sausio 3 d. ir 1994 m. liepos 7 d. prašymais kreipėsi į Lietuvos Centrinį Valstybės archyvą „Dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų išdavimo“. Lietuvos Centrinis Valstybės archyvas 1994 m. rugpjūčio 1 d. Kretingos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybai pateikė archyvo pažymėjimą Nr. T-742-B, kuriame nurodyta, kad nesudegusios dalies činšininkų sklypų likvidavimo byloje, žemės tvarkymo ir jo pareiškimo protokole įrašytas žemės valdytojas B. A., žemės sklype Nr. 42 valdęs 648 kv. m. naudojamos žemės (duomenys neskelbtini). Pretendentas S. B. mirė (duomenys neskelbtini).

Kretingos rajono apylinkės teismas 2002 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-589-4/2002 tenkino pareiškėjos V. O. V. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis A. B. (miręs (duomenys neskelbtini) iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,648 ha žemės (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono apylinkės teismas 2003 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-589-4/2002 ištaisė rašymo apsirikimą, kad V. O. V. senelis A. B. iki nacionalizacijos valdė 0,0648 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo dėl to, kad buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdyta žemė patenka į buvusios Salantų specialiosios internatinės mokyklos valdytą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) nėra. Tą patvirtina ir 1928 m. statybos leidimas, išduotas A. B., prie jo pateiktas situacijos planas bei Kretingos rajono savivaldybės direktoriaus 2003 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. A1-195 patvirtintas žemės sklypo planas.

V. O. V. 2005-11-08, 2005-11-14, 2006-01-12, 2006-04-03 kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių su prašymais dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio A. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę Salantų mieste. Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius 2006-04-24 ir 2006-06-01 raštais Nr. (3.5)R5-490 ir Nr. (3.5)R5-641 informavo Kretingos rajono savivaldybės administraciją apie V. O. V. pageidavimą gauti žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) gatvėje ir pateikė dokumentų kopijas su planine medžiaga. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 15 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104,)-515 informavo V. O. V. „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“. Pareiškėja 2012-05-15 rašte Kretingos žemėtvarkos skyriui pareiškė, „kad nesutinka, jog už mieste turėtą žemę būtų atlyginama pinigais“.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą Nr. 14S-28-(14.14.3.) Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. B.. Šio sprendimo 1 punkte nurodyta, kad piliečiui S. B., gim. (duomenys neskelbtini), atkuriama jam tenkanti nekilnojamojo turto dalis - 0,0648 ha žemės, o 1.5 punkte nurodyta, kad už šį žemės sklypo plotą atlyginama pinigais, sumokant 541,00 Eur. Pareiškėja yra pretendento S. B. turto paveldėtoja. Pretendento S. B. 1991 m. gruodžio 23 d. prašymo grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) grafoje, kurioje prašoma pažymėti valią (vieną iš nurodytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdų), įrašyta, kad prašo „žemę gauti Salantų mieste“. Pareiškėjos teigimu, jos tėvo S. B. 1991 m. gruodžio 23 d. prašyme buvo išreikšta valia dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo natūra ir toje vietoje, kurioje iki nacionalizacijos buvo nuosavybės teisėmis valdomas žemės sklypas. Pareiškėja pažymėjo, kad jos tėvo ir jos, kaip teisių perėmėjos, pozicija dėl nuosavybės teisų į žemę atkūrimo būdo (natūra) nesikeitė. Ginčijamu sprendimu nuosavybės teisės buvo atkurtos išmokant kompensaciją pinigais, nes atsakovas nustatė, jog teritorija, į kurią patenka buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdyta žemė, priskirta valstybės išperkamai žemei (užimta pastatams ir įrenginiams (statomiems ir pastatytiems) eksploatuoti), todėl atkurti nuosavybės teises S. B. į buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant šią žemę natūra, nėra galimybės. Atsakovo teigimu, buvusio savininko A. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdyta žemė, esanti A. (duomenys neskelbtini), Salantų mieste, Kretingos rajone, yra užimta ir valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomota UAB „Raguvilė“.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo, ginčo sklypas (Kretingos r. sav., Salantų m., A. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas 2003-07-01, valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotas V. B. 2007-06-06. 2013-12-30 UAB „Raguvilė“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nusipirko statinius, esančius sklype (duomenys neskelbtini), bei perėmė žemės sklypo nuomos teisę.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo sprendimu, kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas aukščiau nurodytą sprendimą panaikinti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. vasario 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-148-386/2021 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimą bei bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar atsakovas pagrįstai buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę priskyrė valstybės išperkamai žemei (užimtai pastatams ir įrenginiams (statomiems ir pastatytiems) eksploatuoti)), svarbu nustatyti, ar visas valstybės žemės sklypo plotas, kuris valstybinės žemės nuomos sutartimi yra išnuomotas UAB „Raguvilė“, yra būtinas esamiems pastatams eksploatuoti. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, t. y. nevertino, ar atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pagrįstai žemę, į kurią Sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės S. B., priskyrė valstybės išperkamai žemei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar atsakovas buvusio savininko valdytą žemės sklypą teisėtai ir pagrįstai priskyrė valstybės išperkamai žemei ir priėmė administracinį sprendimą nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, atkurti atlyginant pinigais.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutariu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodikos nuostatos.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Minėtoje įstatymo nuostatoje yra aiškiai įtvirtintas imperatyvas atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje, išskyrus dvi išimtis: kai pilietis nepageidauja susigrąžinti žemę turėtoje vietoje, taip pat kai šio įstatymo 12 straipsnyje numatytais pagrindais žemė priskirtina valstybės išperkamai. Sisteminė minėto Atkūrimo įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad reglamentuodamas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą įstatymų leidėjas prioritetą teikia asmenims, siekiantiems atkurti nuosavybės teises natūra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-858/2018). Toje pačioje teisės normoje įtvirtinta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalią grąžinamų natūra žemės sklypų tvarką miesto teritorijose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, kurios 70 punkte nustatyta, kad valstybės išperkama žemė yra kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, parkų, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kitų); suteikta individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose.

Šios bylos duomenys patvirtina, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. birželio 8 d. raštu Nr. (4.1.9)-D3- 2740 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo NŽT Kretingos skyrių, apie tai, kad teritorija, į kurią patenka buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdyta žemė, priskirta valstybės išperkamai žemei (užimta pastatams ir įrenginiams (statomiems ir pastatytiems) eksploatuoti), todėl atkurti nuosavybės teises S. B. į buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant šią žemę natūra, nėra galimybės.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad žemės nuomos sutartis neatima iš asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą, teisės į tokią žemę, jei ji nepriskirtina prie valstybės išperkamos žemės Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais pagrindais. Siekiant interesų pusiausvyros, yra galimas valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas sumažinant išnuomoto sklypo plotą tokia dalimi, kiek yra pagrindas pripažinti, kad žemė nepriskirtina prie tokios, kuriai taikytinos šios nutarties 36 punkte nurodytos įstatymo nuostatos, ir suformuojant natūra nuosavybėn grąžintiną žemės sklypą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1290-415/2019).

Žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1913-14). Pagal formuojamą teismų praktiką konstatuotina, kad pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, valstybė, atkurdama nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, išperka, o ne grąžina natūra tik tokius detaliais planais (jiems prilyginamais kitais dokumentais) suformuotus žemės sklypus, kurie yra būtini statiniams, pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. KT46-N14/2014).

Pagal byloje pateiktus dokumentus, 2023 m. balandžio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, ginčo sklypas: 0,2763 ha kitos paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorijos; užstatyta teritorija - 0,1357 ha), (duomenys neskelbtini), nuo 2003-07-01 yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Patikėjimo teise nuo 2003-07-01 iki 2006-07-01 valdyta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (kaip įregistravimo pagrindas nurodytas 2003-06-19 įsakymas Nr. 13.6-1999), nuo 2006-07-01 iki 2007-06-06 - valstybės įmonės Valstybės turto fondo (kaip įregistravimo pagrindas nurodytas kitas juridinis dokumentas, 2006-06-01, Nr. 13.1-2053-(4.2-3.7), asmens prašymas, 2006-06-20), nuo 2007-06-06 iki 2010-07-01 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (kaip įregistravimo pagrindas nurodytas 2007-05-15 apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-2682-(1.3), o nuo 2010-07-01 valdomas NŽT (kaip įregistravimo pagrindas nurodytas 2010-06-18 Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-912)). Žemės sklypas suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data 2003-06-19). Dėl šio žemės sklypo 2007-06-06 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N56/2007-0081. Šiame sklype buvo registruoti statiniai (kaip įregistravimo pagrindas nurodyta 2007-03-21 sutartis Nr. 14-2957; 2007-03-29 priėmimo-perdavimo aktas): sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statybos pabaigos metai - 1985; pagrindinė naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio; būklė - sunaikintas: statusas – išregistruotas; mokymo dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statybos pabaigos metai - 1986; pagrindinė naudojimo paskirtis - gamybos, pramonės; fizinio nusidėvėjimo procentas - 70 procentų; mokymo dirbtuvės (pažymėjimas plane - 2P1 p; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statybos pabaigos metai — 1986; pagrindinė naudojimo paskirtis - gamybos, pramonės; fizinio nusidėvėjimo procentas 59 procentai; sandėlis (pažymėjimas plane - 3I1Ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statybos pabaigos metai - 1974; pagrindinė naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio: fizinio nusidėvėjimo procentas - 70 procentų; šiltnamis (pažymėjimas plane - 5Ilž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statybos pabaigos metai — 1985; pagrindinė naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio; fizinio-nusidėvėjimo procentas - 70 procentų; šiltnamis (pažymėjimas plane - 6I1Ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): statybos pabaigos metai - 1985; pagrindinė naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio; fizinio nusidėvėjimo procentas - 70 procentų; šiltnamis (pažymėjimas plane - 7Ilž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statybos pabaigos metai - 1988; pagrindinė naudojimo paskirtis — pagalbinio ūkio; fizinio nusidėvėjimo procentas - 70 procentų; kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai - šulinys, tvora, lauko tualetas, kiemo aikštelė (unik. Nr. (duomenys neskelbtini); statybos pabaigos metai - 1985; pagrindinė naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai); fizinio nusidėvėjimo procentas - 70 procentų. Taigi kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, visi nurodyti pastatai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Atkūrimo įstatymą įgyvendinančios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Tvarka) 106 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. Sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje; — pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujų žemės sklypų individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

Kaip jau minėta šiame sprendime, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016-06-08 raštu Nr. (4.1.9)-D3-2740 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Kretingos skyrių, kad teritorija, į kurią patenka buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdyta žemė, priskirta valstybės išperkamai žemei (užimta pastatams ir įrenginiams (statomiems ir pastatytiems) eksploatuoti), todėl atkurti nuosavybės teises S. B. į buvusio žemės savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę grąžinant šią žemę natūra nėra galimybės, t. y. NŽT gavo kompetentingos institucijos patvirtinimą, kad sklypas, į kurio dalį pretenduoja pareiškėja, priskirtas valstybės išperkamai žemei.

Siekiant nustatyti, ar visas 0,2763 ha žemės sklypas, į kurį patenka buvusio savininko A. B. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytas 0,0648 ha žemės sklypas, yra reikalingas UAB „Raguvilė“ nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti, NŽT ir UAB „Orkanas“ 2013-08-06 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu NŽT užsakė administracinę paslaugą, kurios tikslas – valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) išskirti UAB „Raguvilė“ kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį reikalingas žemės sklypo dalis ir nustatyti jų plotą. UAB „Orkanas“, atlikęs darbus pagal minėtą sutartį, nustatė, kad visas 0,2763 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra reikalingas UAB „Raguvilė“ nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį. NŽT 2015-03-13 raštu Nr. 1SS-561-(7.5.) kreipėsi į UAB „Raguvilė“, kad ji pateiktų papildomą informaciją apie numatytą veiklos plėtimą minimame sklype. Į šį raštą atsakant buvo pareikta informacija, tretysis suinteresuotas asmuo aptariamame sklype planuoja rekonstruoti pastatus ir pritaikyti juos senelių globos namams įrengti, kad UAB „Raguvilė“ su UAB „Kryžkelės projektai“ 2015 m. vasario 3 d. pasirašė projektavimo sutartį, 2015 m. kovo 2 d. su UAB „Universali forma“ pasirašė sutartį dėl konsultacijų dokumentų rengimo klausimais, siekiant gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

Kaip matyti iš bylos dokumentų, Kretingos skyrius, siekiant dar kartą patikrinti, ar valstybinė žemė naudojama pagal sutartyje nustatytą paskirtį, 2019 m. gegužės 28 d. patikrino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimą ir surašė 2019 m. gegužės 30 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, tvarkomas ir prižiūrimas tinkamai, žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, 2007 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N56/2007-0081 nustatytos sąlygos nepažeistos.

Apibendrinant pažymėtina, kad NŽT, turėdama Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktą informaciją, kad valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, taip pat UAB „Orkanas“ išvadą, jog visas 0,2763 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra reikalingas UAB „Raguvilė“ nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, dar kartą, prieš priimant skundžiamą sprendimą, atliko minėto žemės sklypo patikrinimą bei nustatė, kad valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, tvarkomas ir prižiūrimas tinkamai, žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, 2007 m. birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N56/2007-0081 nustatytos sąlygos nepažeistos.

Žemesnės instancijos teismas

Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą; įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos; perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos); pinigais – išpirkdama žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d.

Nustačius, kad nėra galimybės grąžinti pareiškėjai jos tėvo iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo, S. B. NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 14VĮ-915-(14.14.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ pirmuoju eilės numeriu buvo įrašytas į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus bei lygiaverčius žemės sklypus Salantų mieste sąrašą (toliau - Sąrašas), pagal jo Kretingos rajono Salantų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. gruodžio 23 d. pateiktą prašymą. NŽT Kretingos skyrius 2017-12-06 raštu Nr. 14SD-3782-(14.14.104.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, 2018-06-27 raštu Nr. 14SD-1811-(14.14.104.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, 2019-03-08 raštu Nr. 14SD-616-( 14.14.104.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, kvietė pareiškėją, kaip S. B. turto paveldėtoją, atvykti į NŽT Kretingos skyriuje organizuojamus posėdžius, kurių metu buvo siūloma pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai iš NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 14VJ-915- (14.14.2.) patvirtinto 24 siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Salantų mieste sąrašo, tačiau pareiškėja neatvyko ir žemės sklypo nepasirinko.

Nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus 2018 m. lapkričio 8 d. priimtam Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIII-1610, Įstatymo 21 straipsnis papildytas nauja 7 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.

Pareiškėja, NŽT Kretingos skyriaus raštais pakviesta rinktis iš Salantų mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietimuose nurodytu laiku neatvyko ir nesirinko iš siūlomų žemės sklypų, todėl NŽT, vadovaudamasi aukščiau nurodytomis įstatymo normomis, priėmė skundžiamą sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, atlyginant pinigais.

Teismas vertina, kad NŽT, prieš priimdama skundžiamą sprendimą, atliko visas jai teisės aktais nustatytas procedūras, sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nerealizavo savo subjektinės teisės pasirinkti kitus atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus, o nuosavybės teisių atkūrimas natūra į ginčo žemę nėra galimas, konstatuotina, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, 2019 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 14S-28-(14.14.3.) atkūrė nuosavybės teisės pareiškėjai į 0,0648 ha žemės sklypą atlyginant pinigais. Pagrindo naikinti šį sprendimą nėra. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išsamiai išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. liepos 9 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į buvusio savininko A. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo panaikinti sprendimą. Netenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti sprendimą, netenkinamas ir patikslintas skundas dalyje dėl įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Netenkinus pareiškėjos skundo, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Likusieji argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos V. O. V. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius