- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- e2-885-325/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Kontrimas
- Ieškovas
- UAB „Raguvilė“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus atstovei pagal įgaliojimą Daliai Vaičikauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Raguvilė“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 14VĮ-322-(14.14.2) panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 14VĮ-322-(14.14.2) „Dėl 2007 m. birželio 6 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N56/2007-0081 nutraukimo“ ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad toks atsakovės sprendimas laikytinas nepagrįstu dėl procedūrinių pažeidimų ir pažymi, kad nesutinka su atsakovės teiginiais ir išvadomis, kad žemės sklypas yra naudojamas ne pagal paskirtį.
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad procedūros nebuvo pažeistos ir ieškovui buvo pranešta apie ketinimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Taip pat, nurodo, kad žemės sklype esantys pastatai nėra naudojami, o UAB „Raguvilė“ šiame žemės sklype veiklos nevykdo.
Ieškovė dublike dėsto aplinkybes, kad atsakovės pateikta medžiaga, susijusi su buvusio savininko Antano Budrio žemės grąžinimu natūra, patvirtina, kad žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindinė priežastis yra tikslas bet kokia kaina grąžinti žemę natūra buvusiam savininkui, o ne paties sklypo faktinė būklė ar jo naudojimas. Pažymi, kad UAB „Orkanas“, nepriklausomas paslaugos teikėjas, konstatavo, kad visas 0,2763 ha ploto žemės sklypas yra reikalingas UAB „Raguvilė“ pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį. Laikosi pozicijos, kad tarnybos raštas negali būti laikomas įspėjimu apie sutarties nutraukimą, nes minėto rašto formuluotės yra neaiškios ir dviprasmiškos. Pažymi, kad atsakovė visiškai neįvertino pateiktos medžiagos, kad ieškovė yra investavusi daugiau nei 15600,00 Eur, kad būtų parengta dokumentacija investiciniam projektui, todėl nesutinka su teiginiais, kad ieškovė netinkamai naudoja statinius.
Atsiliepimas
Atsakovė triplike nurodo, kad 2016-01-04 raštu informavo ieškovę apie pradedamą administracinę procedūrą dėl nuomos sutarties pakeitimo ar nutraukimo po 2 mėnesių bei nurodė apskundimo tvarką. Administracinė procedūra užbaigta priėmus ginčijamą aktą, t. t. Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 12 d. įsakymą. Mano, kad procedūros nebuvo pažeistos. Pažymi, kad žemės sklype veikla nevykdoma.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė savo reikalavimą grindė ieškinyje ir dublike išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad UAB „Raguvilė“ ketina įsteigti senelių globos namus, šiuo metu yra rengiama projektinė dokumentacija, 2015 m. yra parengtas techninis projektas, taip pat yra pasirašyta sutartis su konsultantais dėl ES projekto paramai gauti rengimo. Pabrėžė, kad pastatai nėra rekonstruoti ir kad jie UAB „Raguvilė“ perleisti tik 2013-12-30. Nurodė, kad žemės sklypas yra naudojamas statinių eksploatavimui ir nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį ieškovas neteks teisės ką nors su minėtais statiniais daryti, bus užkirstas kelias investiciniam projektui. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė savo argumentus dėstė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytais motyvais. Nurodė, kad neturi jokių duomenų apie ieškovo vykdomą investicinį projektą. Atstovė teigia, kad su ieškovu bus sudaryta nauja valstybinės žemės nuomos sutartis, kai institucijoje bus gautas ir įvertintas ieškovo prašymas dėl sutarties sudarymo. Taip pat, pažymi, kad žemės sklypo plotas yra per didelis ieškovės nenaudojamiems statiniams eksploatuoti, o samdyta nepriklausoma įmonė blogai įvertino. Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007-06-06 Lietuvos Respublikos valstybė kaip nuomotojas, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo Daliaus Vitkaus, kartu su V. B. kaip nuomininku pasirašė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N56/2007-0081 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos 59 metų terminui, nustatant kitą (socialiniams objektams statyti ir eksploatuoti) žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį. 2013-12-30 UAB „Raguvilė“ ir V. B. ir L. B. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė nusipirko statinius, pastatytus ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 2.10 punkte pažymėta, jog V. B., parduodamas statinius, kartu perleidžia 0,2763 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisę, atsiradusią iš 2007-06-06 Sutarties. Šis juridinis faktas 2014-01-16 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė 2016-02-04 raštu informavo ieškovą, kad pradėta administracinė procedūra dėl valstybinės žemės nuomos 2007-06-06 sutarties pakeitimo ar nutraukimo. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas 2016-04-12 priėmė įsakymą Nr. 14VĮ-322-(14.14.2.) dėl 2007-06-06 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N56/2007-0081 nutraukimo, kuriuo nusprendė nutraukti prieš terminą valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2007-06-06 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N56/2007-0081, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.564 str. 1 d. 1 p.
Valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Taigi valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, Lietuvos Respublikos CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo sąlyga. Iš 2007-06-06 valstybinės žemės nuomos sutarties duomenų nustatyta, kad valstybinės žemės sklype yra pastatai – 1P1p; 2P1p; 3I1ž; 5I1ž; 6I1ž; 7I1ž, kurie 2013-12-30 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso UAB „Raguvilė“. Nagrinėjamu atveju, nuomos sutartyje šalys susitarė, kad išnuomojamas valstybinės žemės sklypas turi būti naudojamas socialiniams objektams statyti ir eksploatuoti, t. y. nustatyta kita žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis (sutarties 3, 7 punktai). Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės naudojimo pagal paskirtį sampratos ir traktavimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2016-02-04 raštu informavo ieškovą, kad patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Raguvilė“ nenaudoja žemės sklypo pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir šiame sklype veiklos nevykdo. Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu su šia atsakovo išvada nesutinka. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas turimuose statiniuose planuoja įrengti senelių globos namus, pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama. Šiam tikslui 2015 m. buvo sudaryta sutartis su UAB „Kryžkelės projektai“ dėl techninio projekto parengimo bei sudaryta sutartis su UAB „Universali forma“ dėl konsultavimo paslaugų teikimo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė teigė nežinojusi apie ieškovo planus įsteigti senelių globos namus, tačiau tokia pozicija vertintina kritiškai, nes ieškovas minėtą informaciją atsakovui buvo pateikęs 2015-04-14 rašte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose dėl žemės naudojimo paskirties yra suformavęs praktiką, kad jokios komercinės veiklos nevykdymas išnuomotame valstybinės žemės sklype daugiau kaip šešerius metus pripažįstamas pakankamu pagrindu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju, ieškovas statinius valstybinės žemės sklype įsigijo 2013-12-30 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovo atstovė nurodė, kad žemės sklypas yra apleistas, todėl skyriaus specialistai padarė išvadą, kad žemės sklypas ir jame esantys pastatai yra naudojami ne pagal paskirtį, taip pat pasisakė, kad žemės sklypo plotas statiniams eksploatuoti buvo per didelio ploto. Teismo vertinimu, šioje situacijoje, būtina atsižvelgti į visumą faktinių bylos aplinkybių siekiant nustatyti, ar žemės sklypas buvo naudojamas pagal tikslinę paskirtį. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas deda pastangas statiniuose įsteigti senelių globos namus, rengia techninę dokumentaciją dėl statinių rekonstrukcijos, kas rodo, kad žemės sklypas yra ir ateityje bus naudojamas pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad dar nėra trijų metų kaip statiniai priklauso ieškovui nuosavybės teise, vertinant sudėtingas procedūras siekiant gauti paramą iš ES struktūrinių fondų, nėra pagrindo teigti, kad praėjo neprotingai ilgas laiko tarpas, ir žemės sklypas yra naudojamas ne pagal paskirtį, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad yra padarytas esminis nuomos sutarties pažeidimas, dėl kurio būtų galima nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, jog valstybinės žemės sklypo nuoma lengvatinėmis sąlygomis buvo sudaryta būsimai žemėnaudai, t. y. statybai ir tų statinių eksploatavimui. Faktas, kad per nepilnai trejus metus nebuvo rekonstruoti esami statiniai, nesudaro pagrindo valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukti vienašališkai prieš terminą nuomotojo reikalavimu neteismine tvarka. Nuomotojas neįrodė, kad nebesitiki gauti to, ką pagal nuomos sutartį pagrįstai tikėjosi gauti. Tokios nuomos sutarties išsaugojimas atitiktų viešuosius tikslus dėl valstybinės žemės naudojimo, nustatytus Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje. Ginčo valstybinės žemės sklypas nėra neracionaliai naudojamas ilgą laiką ir tai nesudaro pagrindo teigti, kad tokia padėtis netenkina visuomenės poreikių. Priešingai, vertinant bylos aplinkybes, galima teigti, kad visuomenės poreikiai bus patenkinti įgyvendinus investicinį projektą. Vertinant byloje pateiktą medžiagą, susijusią su Antano Budrio žemės grąžinimu, susidaro įspūdis, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta prieš terminą būtent siekiant grąžinti žemę natūra. Nors atsakovo atstovė nesutinka su ieškinio reikalavimais, tačiau teismo posėdžio metu pasisako, kad tarnyba su ieškovu sudarys naują valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl lieka neaišku, kodėl buvo nutraukta ankstesnioji valstybinės žemės nuomos sutartis, jei yra galimybė sudaryti naują to paties žemės sklypo nuomos sutartį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad išnuomotas žemės sklypo plotas yra per didelis ieškovo pastatams eksploatuoti, tačiau šiuos teiginius paneigia UAB „Orkanas“, nepriklausomo paslaugos teikėjo, išvada, kad visas 0,2763 žemės sklypas yra reikalingas UAB „Raguvilė“ pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį. Su šia išvada atsakovo atstovė nesutinka, tačiau nepateikia jokių duomenų savo teiginiams pagrįsti. Atskirai pasisakytina dėl ieškovo teiginių, kad buvo pažeista informavimo apie ketinimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį pareiga. Sutiktina su ieškovo vertinimu, kad iš atsakovo 2016-02-04 rašto turinio nėra aišku, ar tai yra įspėjimas apie sutarties nutraukimą CK 6.564 str. prasme.
Teismas pažymi, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nenaudojo žemės sklypo pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, taip pažeisdamas sutartį, todėl darytina išvada, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. 14VĮ-322-(14.14.2) „Dėl 2007 m. birželio 6 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N56/2007-0081 nutraukimo“ naikintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 42,75 Eur. Ieškovė, kreipdamasi į teismą turėjo sumokėti 31,00 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl jai grąžintina 11,75 Eur žyminio mokesčio permoka. 31,00 Eur priteistinas ieškovės naudai iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 14VĮ-322-(14.14.2) „Dėl 2007 m. birželio 6 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N56/2007-0081 nutraukimo“.
Grąžinti ieškovei UAB „Raguvilė“, į.k. 161735535, 11,75 Eur žyminio mokesčio permoką.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į.k. 188704927, ieškovės UAB „Raguvilė“, į.k. 161735535, naudai 31,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.