Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Nurodė, jog buvo grįžęs iš darbo ir išgirdo didžiulį triukšmą kambaryje. Veikė televizorius, vaikai šaukė, močiutė šaukė ant jų, kad neišdykautų. A. prie lovos plėšė pleistriukus. Pats nuėjo sudrausminti. A. žiūrėjo televizorių. Norėdamas atkreipti jo dėmesį dviem pirštais pasuko jo smakrą, kad šis žiūrėtų į jį, o ne į televizorių. Galbūt brolis tai palaikė smūgiu. Jis fizinio skausmo sukelti nenorėjo, tik drausmino vaikus ir išėjo toks nesusipratimas, vaikai kažkaip bando jį apkaltinti. Nesupranta vaikų. Mama jį pastūmė ir liepė eiti iš kambario. Jis išėjo, bet tada abu vaikai pradėjo verkti, jis vėl atėjo ir klausė, kas juos nuskriaudė, ko jie žliumbia. Galbūt kartą ar daugiau susikeikė. Savo elgesiu stengėsi tik sudrausminti, daugiau nieko nesiekė. Atsakydamas į klausimus patikslino, kad įvykis įvyko liepos vidury, sutinka su kaltinime nurodyta data. Namo grįžo apie 18 val. Tuo metu vaikai buvo močiutės kambaryje. Nežino, ar vaikai ir mama matė jį grįžusį. Nuėjo į savo kambarį. Mama galėjo nepamatyti jo grįžusio. Savo kambaryje iki konflikto buvo apie valandą. Po darbo, apie 17-18 val. su kolegomis išgėrė degtinės. Namie alkoholio negėrė. Išgėrė gal 200 gramų, jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Neblaivumas jam nebuvo tikrintas. Nemano, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, gal kažkiek ir sklido. Stipriai apsvaigęs nebuvo, būtų įpūtęs iki 1 promilės. Gal buvo galima iš išorinių požymių nustatyti, kad yra išgėręs, nes kalbėjo garsiai. Nemano, kad jo elgesį įtakojo alkoholis. Ir anksčiau yra ne kartą subaręs vaikus. A. yra labai judrus ir jį yra subaręs ne kartą. Mamos kambaryje garsiai ėjo televizorius, mama šaukė ant A., kad šiukšlina kambarį. Grįžęs namo visą laiką stengėsi nesikišti į močiutės drausminimą, bet pamatęs, kad mamos žodžiai neveikia, įsikišo ir jis. Nesako, kad visą laiką, kol buvo savo kambaryje, mama drausmino vaikus, bet neapsikentusi sudrausmino. Vaikai dūko, kėlė triukšmą, krito vazos, spardė kamuolį kambaryje. Mama drausmino vaikus, kad nespardytų kamuolio, drausmino dėl triukšmo, dėl šiukšlinimo, garsiai ėjo televizorius. Buvo daug tų drausminimų. Gal jam ir nederėjo kištis, bet kažkam reikėjo sudrausminti, nes vaikai močiutės neklausė ir negerbė. Mamos kambario durys nebuvo uždarytos. Jam atėjus į kambarį mama buvo už pertvaros, jam už nugaros. Ji fiziškai neturėjo galimybės matyti jo veiksmo. Mama matė jį ateinantį, ji buvo virtuvėlėje, o lova buvo ištiesta. I. gulėjo ant lovos prie sienos ir žaidė telefonu, o A. gulėjo prie lovos krašto ir žiūrėjo televizorių. Vaikų galvos buvo lango pusėje, veidu į jį. Televizorius yra dešinėje pusėje prie sienos. Jam atėjus mama matė tik jo nugarą. Jam atėjus į kambarį, A. šiukšlino pleistriukus, o tada iškart atsigulė žiūrėti televizorių. Pleistriukus matė prie lovos. Mamos drausminimus dėl pleistriukų girdėjo iš kito kambario. Mamos vaikai neklausė ir ją ignoravo. Įėjęs į kambarį, priėjo prie A., kuris gulėjo ant nugaros ir pasukęs galvą žiūrėjo televizorių. Eidamas link vaikų paklausė, kodėl neklauso močiutės ir šiukšlina pleistriukus. Atėjo prie lovos sulig A. krūtine. A. jį ignoravo ir toliau žiūrėjo televizorių. Tuo metu pats nesikeikė, o klausė, kodėl neklauso močiutės. I. buvo užsiėmęs telefonu ir žaidė žaidimus. A. jo neklausė ir tuomet jis dviem savo rankos pirštais kairės pusės skruostą ir jo galvą pasuko taip, kad žiūrėtų į jį ir atkreiptų į jį dėmesį. A. pradėjo jo klausyti. Mama pradėjo jį barti, kad nesikištų ir eitų į savo kambarį. Mama jį stumtelėjo ir jis išėjo. A. smakrą palietė akimirką, tik pasuko smakrą ir viskas. Mama iš savo vietos negalėjo matyti, kaip jis pasuko smakrą. Ji buvo tarp pertvaros ir kambario. Ji matė jo nugarą, kad yra pasilenkęs. Vaikai pradėjo jo klausyti ir jis jiems pasakė klausyti ir močiutės. A. nieko nesakė ir neklausė. Iš virtuvėlės atėjusi mama, stumtelėjo jį ir liepė išeiti iš kambario, kad nebebartų vaikų. I. visą laiką žaidė telefonu ir nežino, ar sureagavo į jo žodžius. I. tik žaidė telefonu, neišdykdavo, todėl jam jis nieko nesakė. Daugiausia išdykavo A. Mama jį stumtelėjo, kad nebebartų vaikų. Prieš jam išeinant A. pasislinko prie vyresniojo brolio. Kai mama jį stumtelėjo, A. prisiglaudė prie I. Kai vaikai būna pas mamą, jie daug ko neklauso, ignoruoja močiutės barimą. Jam įėjus močiutė buvo kitoje patalpoje ir negalėjo matyti. Mama buvo jam už nugaros. Jam barantis mama pradėjo jį išprašinėti iš kambario ir jis atsisuko į ją, nes ji buvo jam už nugaros. Prie vaiko jis buvo pasilenkęs norėdamas pasukti jo skruostą. Mama galėjo matyti jo pasilenkimą, tačiau rankos judesio matyti negalėjo. Ji negalėjo matyti ką jis darė prie A. veido. Nesuprato, kodėl jam išėjus, vaikai pradėjo žliumbti. A. galėjo išsigąsti jo skardaus balso ir pagalvoti, kad jis šaukia. Keiksmažodžių pirmą kartą užėjęs nevartojo. Su mama konflikto nebuvo. Pasukdamas smakrą nesitikėjo, kad galėtų sukelti skausmą. Nemano, kad sukėlė skausmą. Jiems daugiau išgąsčio buvo dėl jo garsaus kalbėjimo. Negalėjo suduoti į dešinį skruostą, nes šis jam būtų ne po ranka. A. žiūrėjo televizorių ir galvą buvo pasukęs į kairę pusę. Norėdamas pataikyti į dešinį skruostą, būtų turėjęs trenkti kaire ranka, o veiksmą dviem pirštais atliko dešine ranka. Iš dviejų pirštų net nebūtų smūgio. I. žaidė telefonu ir net nematė, o mama fiziškai negalėjo jo paties matyti. I. į jį net nežiūrėjo, kai barė brolį. Kai A. prisiglaudė prie I., telefoną jis tebeturėjo rankose. Gal kažkiek I. ir sureagavo į prisiglaudusį brolį. Pats į vaikus tuo metu nebežiūrėjo, nes mama timptelėjo už rankos ir liepė išeiti. I. į telefoną žiūrėjo nepertraukiamai. Vaikai verkti pradėjo jam išėjus iš kambario ir užsidarius savo kambaryje. Vėl grįžęs į kambarį jų klausė, ar jie nuskriausti, ar juos kas muša. Tuo metu galėjo išsprūsti keli keiksmažodžiai. Jo nuomone, tokius parodymus A. galėjo duoti, nes jis vaikus labai barė. Kitos priežasties jis nemato. A. neverkė iki jam išeinant iš kambario. I. tokius parodymus davė, nes gina brolį. Pamatęs jo judesį ranka I. galėjo jį įvertinti kaip smūgį. Jam antrą kartą grįžus ir išsakius žodžius, mama paprašė išeiti iš kambario, nes nenorėjo, kad vaikai būtų barami. Tada jis apsisuko ir išėjo. Jam antrą kartą išeinant A. buvo prie I. Konfliktas truko gal minutę, ne ilgiau. Tik uždaręs savo kambario duris išgirdo vaikų verksmą ir vėl grįžo. Grįžęs paklausė, ar jie mušami, ko verkia. Tada grįžo į savo kambarį. Galvojo, kad mama su vaikais išvedė šunį, bet, matyt, nenorėdama konflikto, išvežė vaikus į namus. Jis negirdėjo, kai jie išėjo. Taip sakė ir pareigūnams. Tik vėliau sužinojo, kad mama su vaikais išvažiavo į vaikų namus. Kai antrą kartą pradėjo vaikus barti, abiejų vaikų verkimas pradėjo rimti. Antrą kartą jam išėjus vaikai nebeverkė. A. ir I. verkė ne su ašaromis, tai buvo psichinis verksmas. Šuo buvo bute už lovos, savo gulte. Jei būtų vaikus mušęs, šuo būtų jam kandęs, tačiau šuo nesureagavo į jo veiksmus ir buvo savo gulte. Grįžęs antrą kartą A. ašarų ar paraudimo nematė. Verksmas buvo isteriškas. Tokį verksmą ne kartą yra matęs. Jie pradeda verkti net nepasidalinę telefono. Vaikai visą dieną siunta, gal nubrozdinimas kairėje pusėje prie ausies atsirado pačiam įsibrėžus. Nemano, kad galėjo įdrėksti šuo. Vietos prie ausies nelietė, tik dviem pirštais pasuko smakrą. Su mama apie fizinį kontaktą vaikų atžvilgiu kalbos nebuvo. Atvykę pareigūnai pareiškė, kad yra smurtas artimoje aplinkoje. Pareigūnai paprašė apžiūrėti butą, klausė, kur mama su vaikais. Jis leido apžiūrėti namus ir pasakė, kad vaikai su mama, ko gero, vedžioja šunį. Kiek žino, pareigūnai lauke ieškojo jo mamos. Jo akivaizdoje pareigūnai jokių dokumentų nesurašė. Pareigūnai pokalbio metu siūlė jam pasitikrinti neblaivumą. Kokiu pagrindu to prašė, jis negali pasakyti. Pripažįsta, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Apsvaigimo nesimatė, bet jautėsi kvapas. Neatsisakė bendrauti su pareigūnais, konflikto tarp jų nebuvo, bet pasiūlius pasitikrinti neblaivumą, jis atsisakė, kadangi buvo savo namuose. Pareigūnai galbūt galėjo iš kvapo nurodyti, kad jis neblaivus. Jam tyrėja pasakė, kad atvykę pareigūnai patvirtino, jog jis yra akivaizdžiai neblaivus. Tą vakarą su mama nebekalbėjo ir aplinkybių nesiaiškino. Jo nuomone, buvęs sesers vyras stengėsi vis „įkąsti“ jo šeimai. Mama matė I. telefone ištrintą tėvo žinutę: „tu niekam nieko nesakyk, mes jį sutvarkysim“. Pamatęs šunį savo vietoje, suprato, kad mama išvažiavo pas vaikus į namus ir niekam nebeskambino. Mama dažnai prižiūri vaikus, todėl net nebeskambina. Apie tyrimą sužinojo iš mamos. Mama pasakė, kad I. parašė tėčiui, jog girtas dėdė muša A., ir tėvas iškvietė policiją. Su mama kalbėjosi kitos dienos ryte jos kambaryje, neatsimena kelintą valandą. Kalba tarp judviejų buvo trumpa, smūgis net nebuvo minimas. Smūgis atsirado tik pas tyrėją. Tyrėja jį išsikvietė, bet nežino, po kurio laiko. Ji kelis kartus skambino, bet jis neatsiliepia į nežinomus numerius. Tada mamos pagalba paskambino tyrėjai dėl apklausos. Tuomet ir paaiškėjo, kad jis trenkė savo sūnėnui. Pranešime jis matė daug netikslumų, kad trenkė per užpakalį, kad mama yra jo sugyventinė, kaltinamajame akte nurodyta, kad kelis kartus trenkė į galvos sritį. Iki tol su sese nekalbėjo, nes nebuvo leidžiama su ja bendrauti. Mama jam pasakė, kad tyrimo metu jis negali bendrauti su seserimi. Apie mamos apklausą žinojo. Ji buvo apklausta iki jo apklausos. Žinojo, kad ji buvo pas tyrėją, sakė davusi kažkokius parodymus, bet nesikalbėjo, kokius. Pats mamai aiškino, kad ji buvo jam už nugaros ir negalėjo nieko matyti. Apie tai kalbėjosi po jos apklausos pas tyrėją. Po mamos ir jo apklausų tyrėja skambino jo mamai ir prašė jį įtikinti prisipažinti, kad nestipriai iš pykčio trenkė A. Jis negalėtų trenkti 5 metų vaikui ir mamai pasakė, kad tyrėja siūlo nesąmones. Mama duodama parodymus jų neperskaitė, bet juos pasirašė. Nežino, ar teisme mamos duoti parodymai yra tikslesni. Sesuo turi savo gyvenimą, sūnėnai gan dažnai atvažiuodavo pas močiutę ir dabar dar prašosi. Jei mažajam iš jo pusės būtų padaryta fizinė žala, jis nenorėtų važiuoti pas dėdę. Su seserimi judviejų santykiai nėra labai artimi. Santuokos metu gyveno atskirai. Pas mamą gyvena apie 3 metus, nuo tada kai grįžo iš užsienio. Dirba (duomenys neskelbtini) pagal individualios veiklos pažymą. Kasdienių problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Išgeria savaitgaliais. Viduryje savaitės vienas pats alkoholio nevartoja, namie taip pat vienas alkoholio nevartoja. Anksčiau buvo atvejų, kai neblaivus pasirodė viešoje vietoje ir už tai gavo baudą. Su mama ginčų kyla, bet namie alkoholio nevartoja. Teistas prieš 24 metus. Užsienyje dirbo sezoninius darbus. Turi (duomenys neskelbtini), šeimoje gyveno porą metų. Nežino, už ką pareikštas civilinis ieškinys, nė vienas vaikas nebuvo gydomas. Nežino, kokiu tikslu yra tas ieškinys. Jei vaikas būtų patyręs nuoskaudų, tai nesiprašytų pas močiutę. Po įvykio su vaikais nesimatė. Abu vaikai yra gana jautrūs. Nepasidalinę telefono jie mušasi, verkia. Vaikai verkia ir be priežasties. Vaikų tėvas yra nepatikimas asmuo, jis apgaudinėja pas jį dirbančius žmones, jis – aferistas. Judviejų santykiai visada buvo pašliję. R. L., anot jo, siekia pakenkti jo sesei ir šeimai, tačiau vaikų teisėms jo atžvilgiu nėra rašęs pareiškimo. Pats jokiame tyrime nėra dalyvavęs. Vieną kartą skambino R. L. dėl sesės, jam negrasino, tik prašė palikti ramybėje sesę. Jo nuomone, R. L. tikslas yra atkeršyti sesei už tai, kad ši jį paliko. Skyrybos įvyko sesers iniciatyva. Peržiūrėjus byloje esančią vaizdo ir garso medžiagą, kaltinamasis papildė, jog pareigūnai pas jį atvyko apie 20 val. Vaizdo įraše matyti, kad pats buvo akivaizdžiai neblaivus. Tačiau jis nesijautė agresyvus. Nurodė, kad vaikus yra sudrausminęs ir blaivus, ir neblaivus. Tą dieną jis išgėrė 200 ml, bet buvo nevalgęs, gal kitaip suveikė.

3. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. P. nurodė, kad liepos 15 dieną dukra G. paprašė pasaugoti vaikus, nes jai reikėjo išvažiuoti su bendradarbiais. Vaikai labai norėjo atvažiuoti pas močiutę. (duomenys neskelbtini) metų jie visada važiavo pas močiutę. Atveždavo ir tėvas, nes ji vaikus visą laiką saugojo. Išsiskyrus dukrai buvo sunku, jautė pareigą jai padėti, o ir vaikai patys nori atvykti. Įvyko nesusipratimas, nes vaikai tikrai labai triukšmavo. Ta diena buvo labai vėjuota ir vaikai nebegalėjo būti lauke, todėl juos parsivedė į kambarį. Kambaryje vietos nedaug ir jie, norėdami kažkuo užsiimti, susigalvojo veiklos. Jie spardė kamuolį ir buvo didelis televizoriaus garsas. Esant tokiam triukšmui vaikai nenorėjo jos klausyti. Tuo metu įėjo jos sūnus ir paklausė, kodėl vaikai neklauso močiutės. Praėjęs pro ją sūnus priėjo prie vaikų, linktelėjo ir dar kartą paklausė, kodėl jie neklauso močiutės. Ji nespėjo pamatyti, kas nutiko, ir gavosi taip, kad paprašė sūnaus išeiti iš kambario. Jis dar pasiliko stovėti, bet ji pakartojo, kad išeitų ir uždarė duris. Vėliau jis įėjo dar kartą ir paklausė, kodėl vaikai nuskriausti, nes jie niekada nebuvo mušami. Vaikai ir patys labai norėjo atvykti pas ją į namus. Įvykus tokiam nesusipratimui ji pasakė vaikams rengtis, nes važiuos į namus. Išėjus į lauką, vaikai nuėjo tolyn, o ji prisiminusi grįžo į namus pasiimti savo ir vaikų daiktų. Susirinkusi daiktus pamatė policiją. Priėjusi prie vaikų paklausė I., ar jis kvietė policiją. Jis pasakė, kad nekvietė. Visi nuėjo toliau, o įsėdus į autobusą I. paklausė, kodėl nepalaukėme policijos. Pasakė, kad policiją iškvietė tėtis. Grįžus į vaikų namus apžiūrėjo telefoną. Ant vaikų jokių smurto žymių nematė. Vaikus parvežė tokius, kaip ir atsivežė. A. labai nori atvažiuoti pas ją. Pati nuvažiuoja pas juos į namus ir jis labai nori atvažiuoti pas ją, sako, kad dabar žais tyliai. Buvo susitikę trečiadienį, A. klausinėjo apie šuniuką, jis neturi jokios baimės ir nori atvykti pas ją. Jei A. būtų mušamas ar skriaudžiamas, atvykti nenorėtų. Adresu (duomenys neskelbtini) ji gyvena labai ilgai, kartu su sūnumi. Bute yra 2 kambariai ir nuosava virtuvė. Sūnus visą laiką gyveno pas ją. Jis buvo vedęs ir tą laiką kartu negyveno, o kai išsiskyrė su žmona, grįžo gyventi į jos namus. Po skyrybų jis gyvena jos namuose apie 12 metų. Kiekvienas turi savo atskirą kambarį. Pati turėjo 3 vaikus, viena dukra yra mirusi, dabar turi 2 vaikus. Santykiai su sūnumi iki įvykio yra normalūs, nesipyksta, jis dirba ir dažnai išvažiuoja. Buvo išvykęs į užsienį ir apie metus laiko dirbo. Pas ją grįžo gyventi, nes po skyrybų neturėjo kur eiti. Jis dirba pagal (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Su dukra G. L. jos santykiai labai geri, jaučia pareigą jai padėti. Dukra gyvena atskirai. Išsituokusi su vyru ji jau dvejus metus, nuomojasi butą. Tik gimus anūkams padėdavo dukrai. Dukros santykius su broliu sunku apibūdinti, santykiai normalūs, jie gyvena savo gyvenimus. Dukra su sūnumi nesipykdavo. Ji padėdavo dukrai prižiūrėti vaikus ir jie dažnai būdavo pas ją. Dukros sūnūs yra A. L., jam (duomenys neskelbtini) metai, I. L. yra (duomenys neskelbtini) metų. I. yra labiau užsisklendęs, sunku kažką iš jo išgauti. Būdavo, kad jis nenori nusileisti, nori būti suaugusiu vyru. Jam nepatinka, kai jį moko. Augančius vaikus reikia ir pataisyti, ir sudrausminti, ir pagirti. Kažkokių neįprastų problemų su I. nekilo. A. yra labai atviras ir labai aktyvus. Per savo judrumą jis vis prisidaro kažko. Jis nenori klausyti. Abu yra judrūs ir linkę neklausyti, juos reikia ir sudrausminti, ir subarti. Vaikai mamos klauso, ji sugeba su jais susitvarkyti. Po skyrybų vaikai pajuto pokytį. Skyrybos įvyko dėl dukters vyro R. L. neištikimybės. Vaikai liko gyventi su mama, taip nusprendė teismas, skyrėsi abipusiu sutarimu. Susitarė, kad vaikai lieka su mama, o tėvas mokės alimentus. Viena skyrybų priežastimi nurodė ir nesutarimą dėl vaikų auklėjimo. Tėvas mokė vaikus peštis, muštis, o dukra norėjo, kad vaikai būtų auklėjami teisingai. Santuokos metu dukters vyras važiuodavo į užsienį. Jo išvažiavimai į užsienį buvo didelis krūvis dukrai. Dukters sutuoktinis šiuo metu apie metus gyvena užsienyje. Vaikai su tėvu bendrauja jam grįžus, tuomet jis pasiima vaikus. Vaikai su tėvu susiskambina telefonu. Nepasakytų, kad vaikai nori bendrauti su tėvu. I. visai nenori kalbėti su tėvu, o A. daug kalba ir bendrauja su tėvu. Kai tėvas išvažiavo į užsienį, I. nebenorėjo su juo bendrauti. Kai vaikų tėvas buvo Lietuvoje, vaikai su juo praleisdavo daug laiko, būdavo ir 3 savaites. Kai jų tėvas nebeturėjo kur gyventi, važiuodavo pas dabartinę savo žmoną. Kartą jis buvo pasiėmęs A. su savimi, o dukra nežinojo, kur yra vaikas. Ji skambino buvusiam vyrui, bet šis neatsiliepė, ir 3 dienas ji nieko nežinojo apie vaiką. Tada dukra pranešė policijai ir pareigūnai juos surado. Buvęs dukters sutuoktinis neleido A. bendrauti su mama, vaiko teisių tarnybai yra prirašęs skundų, juos rašyti pradėjo gal prieš metus. Dukra su buvusiu sutuoktiniu turėjo nesutarimų. Pati su anūkų tėvu po santuokos nutraukimo nebendrauja, jis tik kartais atveždavo vaikus jai. Kol dukra buvo ištekėjusi, santykiai su juo nebuvo labai geri. Pati viską užsidirba savo rankomis, o dukters vyras, jos nuomone, – ne. Priekaištų jai dukters vyras neturėjo, vaikams bendrauti neleido su jų mama, bet ne su ja. Nurodė nežinanti, ar įvykio metu kaltinamasis dirbo. Su vaikais buvo išvažiavę palaistyti šiltnamio ir grįžo apie 15 val. Kaltinamojo namie dar nebuvo. Buvo lauke ir nematė, kada šis grįžo. Jiems grįžus į butą, sūnus jau buvo savo kambaryje. Su juo ji nebendravo, nes buvo užsiėmusi su vaikais. Į butą grįžo apie 16 val., o kaltinamasis į kambarį atėjo prieš 20 val. Visą tą laiką sūnaus nematė, jis buvo savo kambaryje. Gal jis ir buvo kažkiek išgėręs, bet nebuvo praradęs sveiko proto ir orientavosi aplinkoje. Nežino, kur jis vartojo alkoholį. Sūnus išgėrinėja. Jai netrukdo išgėręs, nes jo elgesys išgėrus nesikeičia, jis nėra agresyvus. Nežinojo, kad sūnus yra baustas už pasirodymą išgėrus viešoje vietoje. Problemų dėl sūnaus alkoholio vartojimo nebuvo. Jai būnat su vaikais, o sūnui – neblaiviam, jokio pavojaus nejautė. Sūnus visada sakydavo jai taip nelepinti vaikų. Tada buvo pirmas kartas, kai sūnus atėjo sudrausminti vaikų. Sūnus matydavo, kad vaikai triukšmauja, yra pasakęs, kad netrankytų durų. Ji nesuprato, kas tą kartą atsitiko ir pasakė vaikams važiuoti namo. Nežino, ar alkoholis turėjo įtakos sūnaus veiksmams. Kaltinamajam įėjus į kambarį, A. plėšė pleistriukus, abu vaikai buvo ant lovos. I. buvo užsiėmęs telefonu. Ji prašė baigti triukšmauti ir eiti ant lovos. Kai nebeleido triukšmauti, A. pasiėmė pleistriukus, juos plėšė ir mėtė ant žemės. Ji jo paprašė nešiukšlinti. Sūnus tą pokalbį girdėjo. A. sėdėjo ant lovos ir klijavo pleistriukus ant savo kūno. I. irgi buvo šalia, ant lovos ir turėjo telefoną. I. į brolį ir į jos žodžius nereagavo, žaidė su telefonu. A. savo telefono neturi. Pati tuo metu buvo už pertvaros, valgomajame. Iš tos vietos matė vaikus ir iš karto atėjo, bet nematė to momento. Sūnui įėjus į kambarį, ji buvo už pertvaros. Sūnui paklausus vaikų, kodėl neklauso močiutės, ji iškart atėjo prie vaikų. Įėjęs į kambarį sūnus praėjo pro ją, nuėjo prie vaikų klausdamas, kodėl jie neklauso močiutės. Tada ji iškart atėjo, o A. susirinko šiukšles. Sūnus atėjo prie pat lovos krašto ir ranka galėjo pasiekti A. Priėjęs sūnus palinko prie A., matė jo nugarą, rankų nematė. Ji iškart priėjo, A. susirinko šiukšles, padavė jas jai ir liko žiūrėti televizorių. Tada perlipo per I. ir už jo pasislėpė. Ji atsistojo tarp jų ir paprašė sūnaus išeiti. A. žiūrėjo į kalbantį dėdę. Sūnus jos paklausė ir išėjo. Ji tikrai nematė panaudoto fizinio smurto, jei būtų mačiusi mušimą, būtų pati iškvietusi policiją. Įėjus kaltinamajam, I. toliau žaidė telefonu. Sūnui kalbant I. pradėjo į jį žiūrėti, bet tada vėl pasiėmė telefoną ir žiūrėjo į jį, galbūt rašė žinutes. Jai nekilo minčių ir nesuprato, kad galėjo būti panaudotas smurtas. Sūnui išėjus I. pradėjo verkti, o tada pravirko ir A. Tuo momentu duris atidarė sūnus ir klausė: „kas jus nuskriaudė, ko čia reikia verkti“. Tada ji pasakė vaikams apsirengti ir eiti laukan. Kadangi buvo didelis triukšmas, vaikai pradėjo verkti, ji nusprendė važiuoti pas vaikus, į jų namus. Su sūnumi nebekalbėjo, nes jį išvarė į jo kambarį. Pati vaikų nerengė, tik jiems padavė jų drabužius. Sužalojimų ant kūno nepastebėjo. Vaikai verkė kokią minutę, ne ilgiau. Pradėjus rengtis vaikams pasakė, kad važiuos į jų namus ir jie su tuo sutiko. Apsirengimas truko gal 3 minutes. Lauke visi buvo 20.03 val., nes pažiūrėjo autobusų grafiką. Apie tai, kas atsitiko, su A. pradėjo kalbėtis autobuse, kai I. paklausė, kodėl nepalaukė. Ji paklausė, ko turėjo palaukti. I. pasakė, kad parašė žinutę tėčiui, jog vyksta negeri dalykai. I. nepasakė, kad buvo smurtauta A. atžvilgiu. Daugiau kalbėjosi apie iškviestą policiją. I. parašė žinutę „ateik, tėti, atidaužyk, nes dėdė sumušė A.“. Žinutę perskaitė vaikų namuose, nes prašė I. parodyti telefoną. I. pasakė, kad negalėjo nepasakyti tėčiui. Iš to suprato, kad buvo smurtauta A. atžvilgiu. Vaikais nepatikėjo, nes nematė sumušimo ir daugiau nieko nebesiaiškino. Grįžus namo A. toliau žaidė. A. ji nieko nebeklausė ir nenorėjo jam priminti to įvykio. Pats vaikas apie įvykį nebekalbėjo. Su sūnumi po įvykio kalbėjo. Sūnus atsiprašė jos už sukeltą triukšmą. Sūnus pasakė nenorėjęs, kad šitaip įvyktų, nepripažino, kad buvo suduota. Sūnus norėjo atkreipti dėmesį į save, kad vaikai į jį žiūrėtų. Sūnus nenorėjo ir neturėjo minties sukelti skausmo. Įėjęs į kambarį sūnus norėjo atkreipti vaikų dėmesį savo ranka pasukdamas A. smakrą. Taip jai sakė sūnus. Ji nemano, kad taip pasielgdamas sūnus galėjo sukelti skausmą. Tačiau tų veiksmų pati ji nematė. Prisimena, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Jai niekas nepaaiškino, kad gali neduoti parodymų. Apklausta buvo vieną kartą, tačiau tikslios datos neprisimena. Jai telefonu paskambino tyrėja ir turėjo papasakoti tai, ką pasakoja dabar. Ji viena nuvyko į komisariatą ir nesuprato, kodėl turi važiuoti į apklausą. Su tyrėja bendravo, nurodė tą patį. Tyrėja jai nieko neaiškino, tik rašė ir klausinėjo. Ji suprato esanti apklausiama, bet nesuprato, kodėl. Apklausoje dalyvavo tik ji ir tyrėja. Tyrėjai pasakojo tą patį, kaip ir dabar, bet dabar jos žodžius girdi daug žmonių, o tuomet buvo tik dviese. Tyrėjai ji pasakojo laisvu pasakojimu ir ši uždavinėjo klausimus. Spaudimo ji nejautė. Vaikai parvežti sveiki ir gyvi, nežino kodėl dar turėjo kažką aiškinti. Iš tyrėjos tono suprato, kad yra verčiama duoti parodymus. Apklausa vyko gal pusę valandos. Buvo surašytas dokumentas, ji patikėjo tyrėja ir pasirašė. Iš pradžių viskas buvo surašyta gerai ir ji pasirašė. Teisingai buvo surašyta, kad atvažiavo vaikai. Neteisingi parodymai buvo apie smūgį. Ji sakė, kad galėjo būti rankos judesys, bet ji nematė to judesio ir negali pasakyti, ar jis buvo iš dešinės ar iš kairės pusės. Tyrėja neteisingai užrašė, kad ji matė smūgį, nes ji to nematė. Kitos aplinkybės tikriausiai yra teisingos. Neteisingos aplinkybės nurodytos per jos žioplumą. Tyrėja galėjo ją neteisingai suprasti. Galbūt nemokėjo tobulai atsakyti. Šiandien yra nuoširdi, nesistengia padėti savo sūnui. Jautė nerimą dėl apklausos. Tuomet eidama į apklausą jis nesuprato, kad sūnus yra įtariamas padaręs kažką jos anūkams. Jai nebuvo išaiškinta, kad gali neduoti parodymų. Apie tai sužinojo tik iš kaltinamojo advokato. Vaikai dabar negali pas ją atvykti, bet su dukra ji bendrauja. Dukra su sūnumi bendrauti negali. Ji nežino, kaip dukra vertina šią situaciją. Ji sako, kad nieko nebuvo. Nurodė, jog tyrėja neteisingai užrašė aplinkybę ją mačius smūgį. Protokolą ji perskaitė sūnui gavus dokumentus. Apie šią situaciją su sūnumi kalbėjosi. Sūnus paklausė, kodėl ji pasirašė. Su sūnumi aptarė jos parodymus. Jis nesakė, ką jai sakyti byloje, sakė pasakoti, kaip viskas buvo. Su savo protokolu ji nesusipažino. Apie tai, kad galėjo neiti į apklausą pas tyrėją, sužinojo iš advokato. Jų name gyvena ir kiti kaimynai. Pamačiusi lauke policijos pareigūnus I. paklausė, ar čia policija pas juos. Kambaryje buvo daug triukšmo, galbūt kaimynai ir iškvietė. Dukra G. į namus grįžo kitos dienos ryte, ji buvo pas ją namuose. Dukrai pasakojo, kas nutiko, kad vaikai parašė žinutę tėvui, kad vaikai yra nuskriausti, sumušti ir yra iškviesta policija. Dukrai nepasakojo, kad matė smūgį, nes jo nematė. Nebuvo pas dukrą namie, kai pas ją atvyko policija. Ant A. matė tik įbrėžimą ant kaklo. Jį pamatė, kai ruošėsi išvažiuoti iš savo namų. Tas įbrėžimas galėjo būti ir senas. Paraudimo nematė. Prie įbrėžimo kraujo nebuvo ir pagalvojo, kad jis senas. Prieš įvykį įbrėžimo nematė. Ji apžiūrėjo A. ausį, kad įsitikintų, ar buvo mušimas.

3.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojos K. P. parodymai (1 t., b. l. 184–185): „Galiu nurodyti, kad esu E. M. mama. Sutinku duoti parodymus jo atžvilgiu. E. gyvena su manim, adresu (duomenys neskelbtini). E. man tikrai yra nepiktybinis, jis paprašomas tikrai viską padarys. Galiu nurodyti, kad E. turi sesę, mano dukrą G., kuri turi 2 vaikus A. L. ir I. L.. Dažniausiai vaikai būna paliekami pas mane kai jiems yra atostogos, o G. dirba. E. man yra sakęs, kad A. ir I. manęs neklauso, kad reikia juos drausminti, aš sakau, kad jie yra vaikai, jie tokie yra. Aš stengiuosi kuo daugiau duoti jiems dėmesio. 2022-07-15 ryte mano dukra G. man atvežė A. ir I., nes jai reikėjo išvykti. Aš su vaikais leidau dieną mieste, grįžome namo apie 15 val., adresu (duomenys neskelbtini). E. namuose nebuvo. Po to ėjau su vaikais žaisti į kiemą. Prisimenu, kad tą diena buvo labai vėjuota. Neprisimenu kada tiksliai grįžome namo iš po kiemo. E. vis dar namuose nebuvo. Pavalgydinau vaikus, paklojau jiems lovą. Buvo maždaug 20:00 val. Aš buvau su vaikais didesniame kambaryje, buvome užsidarę duris. I. buvo telefone, jis buvo atsigulęs. A. kambaryje mėtė kamuolį, po to pradėjo klijuoti pleistrus ant savęs. Aš vis sudrausmindavau A., pasakydavau, kad negalima taip daryti, paaiškindavau kodėl. Kadangi buvau užsiėmusi su anūkais, negirdėjau kada grįžo E. Neprisimenu kiek buvo valandų, kai į kambarį atėjo E. Tuo metu aš A. sakiau, kad jis neplėšytų pleistriukų. E. įėjęs į kambarį, garsiai paklausė, „kodėl neklausot savo močiutės?“. A. tuomet greitai surinko tuos pleistriukus ir pradėjo žiūrėti televizorių. A. sėdėjo ant lovos, kai E., jeigu gerai atsimenu, dešine ranka iš apačios užsimojo ranka ir delnu iš apačios sudavė A. per jo kairį skruostą, ausį. E. ir A. buvo priešais mane, mačiau jų veidus. A. iškart prisiglaudė prie I., neverkė. E. man pasakė, „nesupranta jie tos tavo meilės“. Aš pasakiau E. eiti lauk iš kambario, fiziškai pradėjau stumti iš kambario. E. dar kažką burbuliavo, tačiau negirdėjau ką – aš pati buvau šoke, nes taip nutiko pirmą kartą. Kai E. išvijau iš kambario, I. ir A. pradėjo verkti. E. vėl pradarė kambario duris, dar kažką sakė, tačiau aš nesiklausiau. Vaikams pasakiau, kad eisime iš buto. Man pradėjo drebėti rankos, aš pasimečiau. Vaikus aprengiau. Kai rengiau A. pamačiau, kad žemai ant kaklo buvo tarsi įbrėžimas. Aprengusi pasakiau, kad jie palauktų lauke. Vaikai laukė manęs lauke, aš sudėjau daiktus, E. buvo tuo metu savo kambaryje. Aš ir vaikai važiavome autobusu į G. namus. Aš iš streso, buvau palikusi maišelį su vaikų daiktais bute. Grįžau, paėmiau daiktus, ir, kai leidausi žemyn, pamačiau, kad name yra pareigūnai. Pareigūnai manęs neužkalbino. Lauke I. pasakiau, kad mačiau pareigūnus, ir paklausiau jo, ar jis iškvietė pareigūnus. I. pasakė, kad jis pareigūnų nekvietė. I. man nieko nesakė apie parašytas žinutės jo tėčiui. Važiuojant autobusu į dukros butą, I. paklausė manęs, „kodėl nepalaukėm?“, aš nesupratusi apie ką jis kalba, paprašiau paaiškint. I. pasakė, „kaip aš nepasakysiu tėtei“, lyg tais I. sakė, kad jo tėtis iškvietė policiją. Kai buvome dukros bute, aš paprašiau I. aprodyti žinutes. Atsimenu žinutę, I. parašė savo tėčiui: „Atbaladok dėdę E., sumušė A.“, tačiau ta žinutė buvo ištrinta, tik nežinau kieno. Kita žinutė nuo R. I. skambėjo taip: “Ką padarysiu, esu užsienyje. Nieko nesakyk, mes jį sutvarkysim“. Nežinau, ar žinutė buvo ištrinta. Paklausiau, kodėl jis tėčiui parašė, I. pasakė, kaip gi jis nepasakys tėčiui. I. tik pats nežinojo, kad jo tėtis iškvietė pareigūnus. Galiu papildyti, kad, mano nuomone, vaikai yra emociškai pažeisti, nes jų tėvas R. L. prastai augino ir rodė jiems blogą pavyzdį. R. užsiimdavo peštynėmis su vaikais – man tokie dalykai nepatikdavo. Skyrybos tarp R. ir G. įvyko maždaug prieš du metus. Nuo to laiko jis kenkia šeimai – jis nuolatos rašo skundus į vaiko teises, šmeižia ją. Nežinau kodėl jis taip elgiasi. E. taip pasielgė pirmą kartą – jis nėra pakėlęs rankos nei prieš mane, nei prieš seserį.“.

4. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. L. nurodė, jog įvykyje ji nedalyvavo. Grįžo namo iš darbo išvykos. Prieš tai telefonu buvo informuota, kad buvo atvykusi policija. Grįžusi iš karto klausė, kas nutiko. A. pasakė, kad dėdė jam įbrėžė, o brolis parašė tėčiui, kad iškviestų policiją. Po 10-15 min. atvažiavo vaiko teisių tarnybos specialistai ir juos apklausė. Tada atvyko policija. Mažas įbrėžimas buvo, ji klausė, kas nutiko, ir jai pasakė, kad įbrėžė dėdė. Vaikas įvardijo, kad jam trenkė per ausį. Medikai nurodė, kad jokių smurto žymių nėra ir su vaiku viskas yra gerai. Ryte ji gavo žinutę, kad yra iškviesta policija. Jai parašė mama, kad buvęs vyras iškvietė policiją, nes įvyko konfliktas. Ji mamai paskambino ir paklausė, ar situacija valdoma, daugiau darbo kolektyve nenorėjo kalbėti. Namuose bendravo su mama. Vaikai jau buvo atsikėlę. Jai kalbantis su mama, vaikai gal buvo kitame kambaryje, jie dalį pokalbio galėjo girdėti. Grįžusi namo klausė, iš kur policija ir kas įvyko. Pažiūrėjusi į vaikus matė, kad jiems viskas gerai. Klausė A., kas nutiko ir šis nurodė, kad dėdė trenkė per ausį. Jis jautėsi gerai. Klausė, ar skauda, šis sakė, kad viskas gerai ir jau kitą dieną prašė važiuoti pas močiutę. Nežino, kur didesnė problema, tas kivirčas ar buvusio vyro mėginimas pasinaudojus momentu pakenkti ir jai, ir vaikams. Nežino, kaip vertinti vaiko nurodytas aplinkybes. Sūnus viską supranta kitaip, gal jis nežino kaip pasakyti. Nebuvo pasakyta, kad jį mušė ar trankė. Nežino, iš kur atsirado įbrėžimas, mama jai sakė, kad vaikas su šunimi žaidė. Sūnus jai parodė ausį ir įbrėžimas buvo šalia. Tiki A., kad įbrėžimas galėjo atsirasti nuo dėdės veiksmų. Savo vaiku netiki 100 procentų, nes pačios brolis nėra agresyvus ir nieko panašaus anksčiau nebuvo nutikę, todėl ramiai vaikus ir palikdavo. Nemano, kad ten galėjo būti smurtas, gal kažkas netyčia. Ji, kaip mama, objektyviai žiūrinti į situaciją, negali sakyti, kad tikrai nieko nebuvo. A. yra jautrus vaikas. Buvęs vyras siundė įvairias institucijas, teko pabendrauti ir su psichologais, yra auklėtojai sakęs, kad ilgai žaidžia kompiuteriu, nors taip nebūna. Laiko suvokimas, stiprumas ar nestiprumas, gali būti, kad kažkur ir klysta, nes tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) metų vaikas, nėra taip, kad jis objektyviai vertintų tą situaciją. O buvęs vyras skundžia ją tarnyboms, kad neleidžia vaiko prie telefono, kad nepakrikštijo vaikų, kad vaikai gyvena mažame bute. I. supranta, kad atvyksta tarnybų atstovai ir tiriamos kažkokios aplinkybės. Tėtis kalbasi su I. Turėjo problemų su vyru dėl bendravimo tvarkos. Vyras turėdavo vaikus atvežti pas ją, bet nuveždavo pas jos mamą ir brolį. Buvęs vyras viską derina per didįjį sūnų. Jos nuomone, I. nesupranta savo veiksmų pasekmių. I. pirma parašė žinutę jai, kad dėdė triukšmauja, bet ji buvau ne ryšio zonoje. Nėra tikra, ar pirmiausia rašė jai, bet žinutę gavo ir ji. Jie bendravo per Messenger programėlę, dabar žinutės surasti negali. Savo buvusio vyro nekaltina, bet tai galėjo būti puikus pretekstas jam ieškoti kabliuko. Vyras bandė padaryti taip, kad brolis ir mama nuo jos atitrūktų ir nebūtų, kas jai padeda. Jeigu vyras įtaria grėsmę, tai kodėl pats vaikus veža pas jos mamą. Grįžusi namo paklausė, kas nutiko. Pirma kalbėjo A., o tada mama aiškino, kad iš karto po konflikto viską sužiūrėjo, kad su ausimi viskas gerai ir tada važiavo namo. Mama paties veiksmo nematė, bet kilo sąmyšis E. M. garsiai šaukiant ir ji šį išvarė į kitą kambarį. Viskas vyko labai greitai. Abu vaikai verkė ir, norėdama išvengti triukšmo, mama su vaikais grįžo į jų namus. Iš mamos žodžio „trenkė“ nebuvo, ji pati sakė, kad tiksliai neprisimena, kas ten buvo. Tai A. pasakė, kad jam į ausį trenkė. Tiksliai įvykio aplinkybių šiuo momentu neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir tuo metu aplinkybes atsiminė geriau. Norėtų išgirsti vietą, kur jos parodymai skiriasi. Policijos pareigūnams nieko daug neaiškino, jie išrašė jai dokumentus į teismo ekspertizę. Nežinojo, kad buvo filmuojama. Pati situacijoje nedalyvavo, o ką vienas per kitą visi pasakojo, ji nežino, ar tai buvo tiesa. Viską gali įvertinti pagal vaikų būklę, kaip A. elgėsi tada ir dabar, kad visada nori važiuoti pas močiutę. Nemano, kad sūnus norėtų važiuoti pas močiutę, jei būtų panaudotas smurtas ar jaustų baimę. Su broliu kalbėjo mažai. Jis jos atsiprašė, bet aplinkybių nepasakojo. Su mama kalbėjosi šiandien, klausė, ar važiuos į posėdį. Norėdama išsiaiškinti aplinkybes darė viską, ką liepė tarnybos. Su broliu nekalbėjo, o su mama kalbu kasdien. Mama apie įvykį nieko neaiškino. Pati žino, kad įvyko konfliktas, kad vaikai buvo aprėkti, o ar buvo trenkta į ausį, griežčiau paimta, negali pasakyti. Abu vaikai buvo apklausiami šiame teisme, apklausose ji dalyvavo, buvo filmuojama. Jų apklausas vertina nelabai gerai, nes vaikai jautė didelį stresą. Stresas buvo didesnis apklausoje, o ne dėl paties įvykio. Klausimus uždavinėjo ir teisėjas, ir prokurorė. Apklausos metu vaikai patyrė stresą. A. apklausoje buvo užduodami per daug sudėtingi klausimai ir jis nesuprato užduodamų klausimų. Jis nurodė, kad dėdė trenkė per ausį. Sūnus nemokėjo atsakyti, ar atleidžia dėdei. Nežino, ar A. buvo užduotas klausimas apie tai, ar kažkas matė, kaip jam trenkė. Ji negali atsakyti, kodėl A. nurodė, kad močiutė viską matė ir nieko nedarė. Mama aiškino, kad nespėjo nieko pamatyti. Dalyvavo I. apklausoje, kai jį filmavo. I. trumpai ir aiškiai pasakė, kad dėdė davė per ausį ir, kad šaukė, tiksliai neatsimena. Jis pasakė, kad nebuvo smūgis, bet neatsimena, ką jis aiškino apie tai, kas tai buvo. I. yra (duomenys neskelbtini) metų. Mano, kad jis kai ką suvokia, kai ko ne. Dėl sudavimo fakto ji negali pasakyti, ar galima sūnumi tikėti, pati įvykio nematė ir garantuoti už kitą asmenį negali. Sūnus taip įvardija, tai gal taip ir yra. Sūnus yra adekvatus. Įbrėžimo ant sūnaus iki jo perdavimo močiutei nebuvo. Apklausta tyrėjos protokolą „permetė“ akimis ir pasirašė. Kažkuriose vietose turėjo pastabų, bet buvo tik detalės. Po abiejų vaikų apklausos teisme kažką taip pat pasirašė. Protokolą pasirašė, pastabų neturėjo ir sutiko, kad viskas surašyta teisingai.

4.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojos G. L. parodymai (1 t., b. l. 128–129): „Sutinku duoti parodymus brolio E. M. atžvilgiu. 2022-07-15 ryte, apie 08,30 val., aš nuvežiau savo vaikus I. L., kuriam (duomenys neskelbtini) metų, ir A. L., kuriam (duomenys neskelbtini) metai, pas savo mamą K. P., adresu (duomenys neskelbtini). Prisimenu, kad mano mama K. nusileido į kiemą, aš perdaviau jai vaikų daiktus, palikau vaikus, ir savo buto raktus, nuo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Aš savo brolio E. nemačiau, nežinojau kur jis yra. Aš vykau į darbo šventę su nakvyne, todėl manęs nebuvo (duomenys neskelbtini). 2022-07-15 vakare aš bendravau su mama, su I., niekas dėl nieko nesiskundė, apie E. nešnekėjome. Aš ramia sąžine palikau savo vaikus savo mamai. Po to aš buvau ne ryšio zonoje. 2022-07-16 ryte atsiradus ryšiui – per „Messenger“ aš radau savo sūnaus I. žinutę. Jis buvo parašęs man, kad kviesčiau policiją, nes dėdė „blūdija“, kad E. sudavė A. „per snukį“. Aš skambinau iškart savo mamai. Mama papasakojo, kad 2022-07-15 E. drausmindamas A. sudavė A. per ausį – ji sakė, kad matė kaip jis tą padarė. K. papasakojo, kad ji pradėjo varyti E. lauk iš kambario, kuriame buvo vaikai, nes E. buvo išgėręs. Mano mama nenorėdama jokių konfliktų sudėjo daiktus, išsikvietė taksi ir išvyko su A. ir I. į mano butą. Mama papasakojo, kad kai ji su vaikais ėjo į taksi automobilį, ji buvo sutikusi pareigūnus, tačiau ji su jais nebendravo. Ji tuo metu net nežinojo, kad buvo iškviesti policijos pareigūnai. Nežinau kada tiksliai mano mama išsiaiškino, kad policija buvo iškviesta mano buvusio vyro R. L., nes I. išsiuntė žinutę R., kad E. sumušė A. Mano mama pasakė, kad ji matė žinutę nuo R. I., kurioje buvo parašyta, kad I. nesakytų K., mano mamai, kad jis iškvietė policiją. Aš tuo momentu labai smarkiai nesigilinau, nes buvau išvykusi su darbu. Aš grįžau namo 2022-07-16 popiet. Namuose buvo mano mama, A. ir I. Aš pamačiau ant A. kaklo kairės pusės, po ausimi, paviršutinį nubrozdinimą. Daugiau jokių sužalojimų nebuvo, nes aš vaiką apžiūrėjau. Aš paklausiau A. kas nutiko, jis pasakė, kad dėdė trenkė per veidą – tačiau jokių sužalojimų ant pačio veido nebuvo. A. apie įvykį šnekėjo ramiai. A. man nesakė dėl ko jam sudavė. Paklausiau I. kas nutiko. I., kiek suprantu, matė kas nutiko. I. pasakė, kad E. sudavė A. „per snukį“, sakė, kad E. šaukė. Kiek supratau, I. išsigando labiau E. šaukimo. Mano mama papasakojo, kad vaikai žaidė, ji drausmino vaikus, tačiau vaikai nieko neklauso. E. gyvena pas mano mamą bute. Aš su broliu nebendravau ir apie įvykį nieko jo neklausiau. Mano mama išvyko namo. 2022-07-16 popiet, tiksliai laiko neprisimenu, man paskambino vaikų teisių specialistai. Vaikų teisės atvyko adresu, kur aš anksčiau gyvenau, dėl to jie man skambino, tikslinosi kur aš gyvenu. Aš pasakiau kur aš esu ir jie atvyko po kokio pusvalandžio. Atvykę vaiko teisių specialistai pasakė, kad yra gauta skundas. Aš tik paskaičiau skundą, kuriame parašyta, kad dėdė E. sudavė per užpakalį A. Aš nežiūrėjau kas parašė skundą, bet esu įsitikinusi, kad jį parašė R. Aš su vaiko teisių specialistais nuvykau į ligoninę. Po to, kai grįžau, į mano namus atvyko policijos pareigūnai. Aš manau, kad R. parašė skundą, nes jis man bando pakenkti – tarp mūsų yra nesutarimai, jis ne kartą rašė skundus, kad aš nesurūpinu vaikais ir pan. Tarp manęs ir R. yra nutraukta santuoka, yra numatytos bendravimo sąlygos su vaikais. R. įvykio metu buvo galimai (duomenys neskelbtini). Galiu dar papildyti, kad 2022-07-21 sūnus buvo pas med. ekspertus apžiūrai. Daugiau nieko papildyti neturiu.“.

4.2. Pagarsinus parodymus liudytoja G. L. nurodė, kad buvo kviečiama dėl kitos situacijos, kurią tik girdėjo vaiko apklausos metu. Papildomai turėjo būti apklausiama ne dėl brolio ir duoti parodymų dėl brolio neatsisakė. Dabar atsimena mažiau, negu atsiminė tada. Dabar tiksliai negali pasakyti, ką mama jai sakė apie įvykį. Jeigu tada taip sakė ir pasirašė, tai reiškia taip išsireiškė. Tyrėjai nemelavo, ką žinojo, tą ir pasakė. Negali tiksliai pasakyti, koks buvo pirmas telefoninis pokalbis su mama. Mama pati buvo streso būsenos ir nežino, ar ji matė įvykį. Kiekvienas gali kažką ne taip pasakyti. Pati galėjo klaidingai suprasti mamą. Klausė, ar tikrai vaikas buvo mušamas, bet mama pasakė, kad ne. Su broliu nenori per daug aiškintis, jis jos atsiprašė ir viskas. Konfliktas įvyko, jis turi skardesnį balsą, sudrausmina, bet niekada gyvenime prieš nieką nėra pakėlęs rankos. Jeigu būtų grėsmė, pati nevežtų savo vaikų pas juos. A. po įvykio jokios pagalbos nereikėjo. Pas medikus ėjo pareigūnų nurodymu. Psichologo pagalbos neprireikė. Vaikas dėl įvykio jokių išgyvenimų nepatyrė. Paklaustas vaikas įvykį atsimena, bet kasdien apie tai nekalba. Baimės jos broliui iš A. pusės nepastebėjo, bet dabar visi mažai bendrauja. Su vaiku ji būna kasdien, jokios medicininės pagalbos nereikėjo ir nieko atlyginti jai nereikia. Būdama vaiko atstove pagal įstatymą žalos prisiteisti nebandytų.

5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. Ž. nurodė, kad šioje byloje su įtariamuoju bendravo tik vieną kartą – kai vykdė jo apklausą. Jo apklausos protokolą surašė pati. Asmeniškai daugiau procesinių veiksmų su įtariamuoju neatliko. Šioje byloje ikiteisminį tyrimą atliko ji. Byloje dalyvavo ir prokurorė, nes buvo atliekamos dvi nepilnamečių apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Kiti pareigūnai tyrime nedalyvavo. Nuo pat pradžių prasidėjus procesui ji bendravo su kaltinamojo seserimi – nukentėjusiojo mažamečio mama, po to – su kaltinamojo mama ir pačiu kaltinamuoju. Toliau sekė vaikų apklausos teisme ir dar bendravo su nukentėjusiojo tėčiu. Neprisimena, kokius pirminius duomenis gavo. Prisimena nukentėjusiojo mamos parodymus, žino, kad įvykio metu jos nebuvo, nes buvo išvažiavusi ir apie viską sužinojo kitą dieną iš savo mamos, vyresniojo sūnaus ir atvykusių pareigūnų. Nukentėjusiojo močiutės apklausa vyko policijos komisariate. Ji parodymus davė, nors galėjo atsisakyti. Močiutė nurodė, kad ji buvo to įvykio metu ir nurodė mačiusi suduotą smūgį, todėl viskas buvo užfiksuota protokole. Atrodo, ją apklausė vieną kartą. Į apklausą ją pasikvietė telefonu. Pirmą kartą ją susitiko, kai vyko nukentėjusiojo – vyresniojo brolio apklausa, nes ji atlydėjo vaiką. Tada susitarė susiskambinti dėl apklausos ir sutarti dėl susitikimo laiko. Ji tikėjosi, kad apklausa neįvyks, nes galvojo, kad kaltinamojo mama atsisakys duoti parodymus. Mama parodymus davė, nuosekliai viską aiškino, į jos užduotus klausimus atsakė. Apklausoje stengėsi surašyti kuo daugiau jos parodymų, klausdama stengėsi patikslini kiekvieną jos sakomą aplinkybę. Nepilnamečių bylose stengiamasi kuo daugiau informacijos išgauti iš suaugusiųjų ir netraumuoti vaiko. Tiksliai neatsimena, ar K. P. iš pradžių laisva forma pasakojo aplinkybes, o tada ji uždavinėjo klausimus. Jai buvo paduotas teisių išaiškinimo protokolas, bet ir pati žodžiu jai išaiškino praktiškai jos pagrindinę teisę – neduoti parodymų prieš savo sūnų. Ši protokolą pasirašė. Jai atrodė, kad kaltinamojo mama suprato galinti neduoti parodymų prieš sūnų, nes nebuvo jokių nesutikimo požymių. Neatsimena, kokiu būdu ši susipažino su protokolu – ar ji perskaitė protokolą jai ar ši pati perskaitė protokolą, bet pasirašė. Jei ji pasirašė, kad surašyta teisingai, reiškia su protokolu susipažino. Prisimena, kad apklausiama ši sakė buvusi namuose ir ruošusi vaikus miegui. Prižiūrėjo anūkus, nes mama buvo išvykusi. Nežinojo, kada grįžo jos sūnus, nes buvo užsiėmusi vaikais. Vyresnysis vaikas buvo telefone, o jaunesnis žaidė su pleistriukais. Tada atėjo liudytojos sūnus, neatsimena, supykęs buvo ar ne ir, jei gerai atsimena, ši ir pati nurodė, kad sūnus „kepštelėjo“ vaikui per ausį. Nenorėdama konflikto, ji suruošė vaikus ir išvyko į dukros butą. Prieš apklausą teisme šios liudytojos apklausos protokolo neskaitė, ši byla įsiminė ir prisimena bylos dalyvių pavardes. Prisimena, kad įtariamasis buvo neteistas ir buvo bandyta proceso dalyvius sutaikyti, tačiau dėl nepavykusio sutaikymo byla atsidūrė teisme. Sudavimo gesto pati neprisimena, bet liko užsifiksavę, kad liudytoja galėjo parodyti rankos gestą. Aišku, ji gali ir painioti bylas. Apklausoje buvo daug tikslinamųjų klausimų: kur ir kokia ranka trenkė, kur ir kokiu būdu buvo suduota. Aiškiai neprisimena, bet pagarsintą sakinį suformulavo užduodama patikslintus klausimus. Jeigu žmogus pasako, kad sudavė, ji klausia, kur ir kiek kartų. Negalėjo užrašyti ne tą sakinį ar neteisingai suprasti pasakytų žodžių. Šioje byloje nėra suinteresuota ir tiesiog dirbo savo darbą, tikslino aplinkybes. Močiutės parodymai buvo labai svarbūs ir tikslinamieji klausimai buvo labai svarbūs. Asmeniškai pati vaiko neapklausinėjo ir neatsimena, kiek laiko vyko apklausa. Jos pareiga buvo iškviesti vaiką į posėdį, o jame pati nedalyvavo. Nežino, kas yra nukentėjusiojo tėvo tėvas, o kitų asmenų nepažįsta ir nebuvo suinteresuota šia byla. Įtariamasis į jos skambučius neatsiliepdavo, todėl kitas žmogus į kurį kreipėsi, buvo jo mama. Jei įtariamasis yra neteistas, mediacijos būdu stengiamasi dalyvius sutaikyti. Bandė paaiškinti, kokia atsakomybė yra sutaikymo metu ir, kas nutinka bylą perdavus į teismą. Visas bendravimas vyko kaltinamojo mamos pagalba.

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. L. nurodė, kad jis yra nukentėjusiojo A. L. tėtis. Kaltinamasis yra jo buvusios žmonos brolis. Su buvusia žmona nebegyvena jau (duomenys neskelbtini) metus. Jis neprisimena tiksliai datos, kada gavo žinutę iš didžiojo sūnaus, kad buvusios žmonos brolis trenkė mažajam sūnui į veidą. Žmonos brolis keikiasi, rėkauja išgėręs. Jis paklausė, kas nutiko. Sūnus paaiškino, kad jie nieko bloga nepadarė. Sūnus pasakė, kad yra močiutė, bet dėdė į ją nekreipia dėmesio. Kadangi buvo išvykęs ir negalėjo atvažiuoti, paskambino advokatui, o paskui iškvietė policiją. Tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) ir buvo labai sudėtinga išsikviesti policiją. Vėliau iš I. sužinojo, kad jie su policija prasilenkė, nes vaikai su močiute išvyko į vaikų namus. Po to klausė policijos pareigūnų ar buvo nustatyti pažeidimai, ar rado vaikus. Kitą dieną kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą ir policiją raštais, kad buvo įvykęs toks įvykis ir prašė nustatyti kaltinamuosius. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas. Dabar apklausos neprisimena, bet tada nurodė teisingas aplinkybes. Dabar gali būti kažką pamiršęs, o tuomet apklausoje nurodė tikslesnes aplinkybes. Su sūnumi bendravo per „Messenger“ programą, ten yra pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, ta paskyra tebeveikia, o sūnus yra pasivadinęs „I. L.“. Į bylą pateikė susirašinėjimo su sūnumi nuotraukas. Kiek pamena, ekrano nuotraukas siuntė el. paštu. Jas teikė į bendrą vaiko teisių apsaugos tarnybos el. paštą ir bendrą policijos el. paštą. Nepamena, ar nuotraukas teikė bylą tyrusiai tyrėjai. Buvo apklaustas nuotoliniu būdu, bet neprisimena, ar susipažino su protokolu. Mano patvirtinęs, kad protokolas surašytas teisingai.

6.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo R. L. parodymai (1 t., b. l. 190–191): „E. M. yra mano buvęs švogeris. Aš su juo nesutariu, jis man kelis kartus yra skambinęs girtas, mane iškoneveikė, tačiau aš nesiklausiau, padėjau ragelį. Su juo jokių kontaktų nepalaikau, nebendrauju. 2022-07-15 aš buvau (duomenys neskelbtini), vykau automobiliu, kai gavau iš savo sūnaus I. L. žinutes per „Messenger“. Žinutes gavau vakare, 17.30 val., (duomenys neskelbtini) laiku. I. parašė, kad A. trenkė per veidą, I. paminėjo, kad A. trenkė E. Aš rašiau žinutes I., aš jam neskambinau. Aš iš pradžių paskambinau advokatui, paskui ieškojau kaip susisiekti su Lietuvos policija, kol per budinčius pareigūnus buvau sujungtas su Šiaulių policija. Aš pranešiau policijai apie situaciją, pranešiau, kad vaikas buvo sumuštas. Manimi policija abejojo, prašiau patikrinti ir įvertinti situaciją. Aš iš I. sužinojau, kad vaikų močiutė išvežė vaikus iš namų, I. pasakė, kad prasilenkė su pareigūnais laiptinėje. Kaip supratau, kad namuose rado vieną E. Aš vėliau bendravau su pareigūnais, kurie man pasakė, kad E. neblaivus, kad nieko nenustatė. Neprisimenu kada tiksliai, arba tą pačią dieną, arba sekančią, t. y. 2022-07-16, aš kreipiausi į vaikų teisių specialistus el. laišku. Specialistams pranešiau, kad buvo smurtas prieš vaikus, kad pats pranešiau apie įvykį policijai, išdėsčiau viską, ką žinojau. Daugiau savo iniciatyva pasikreipiau į vaiko teises, man buvo pasakyta, kad buvo nustatytas smurtas prieš A. Nesusipažinau su vaiko teisių pateiktu dokumentu, bet manau, kad nustatė smurtą prieš A. Su G. apie įvykį nebendravau. Aš ne kartą esu kreipęsis į vaiko teises, kad E. girtauja, kad vaikai būna pavojingoje aplinkoje. Kadangi vaikai susitinka su E., nes jo mamos butas yra mažas, tai, mano nuomone, aplinka netinkama vaikams. Su vaikų mama aš nesutariu. Yra teismo nutartis, kuri numato mano ir G. vaikų pasimatymo laikus, globą. Su vaikai susitinku tada, kai būnu Lietuvoje, tačiau su vaikais dažnai bendrauju internetu. Aš pačio A. klausiau, ar jam E. sutrenkė, jis man patvirtino. Su vaikų močiute, G. mama, aš apie įvykį nebendravau. Žinodamas situaciją aš į klausimą, ar prie vaikų būnate, vaikštote, miegate/nuogas, neatsakinėsiu, nes neverta, klausimas yra nelogiškas. Faktai nustatyti, situacija aiški, vaikų parodymai aiškūs, daugiau nieko papildyti neturiu.“.

6.2. Pagarsinus parodymus liudytojas R. L. nurodė patvirtinantis perskaitytus parodymus. Nepasakys, kaip bendravo su A. apie įvykį, gal buvo grįžęs į Lietuvą ir jo gyvai paklausė, kas nutiko, bet turėjo kalbėtis ir telefonu. A. jam pasakė, kad E. jam trenkė į veidą. Plačiau nieko nesikalbėjo, nes vaikas ne tokio amžiaus, kad su juo daug diskutuoti. Iki šios apklausos apie šį įvykį su vaikais nebekalbėjo. Iš I. žinutės vienareikšmiškai juo patikėjo, nes vaikas šiaip sau tokių žinučių nerašys. Be to, žinojo, kad kaltinamasis mėgsta „pakelti taurelę“ ir nenustebo, kad taip galėjo nutikti. Pacituotas yra jo pokalbis. I. buvo negražiai pasisakęs apie dėdę, todėl tą žinutę ištrynė. Noras pranešti policijai kilo iškart, gavus žinutes, bet pirma paskambino savo advokatui pasitarti, kaip elgtis. Advokatas pasakė kreiptis į policiją, bet iš užsienio buvo sunku tai padaryti. Jo nuomone, žodžiai „trenkė į snukį“ reiškia, kad tai buvo normalus smūgis, nes tą situaciją komentavo vyresnysis sūnus, tik nežino, ar delnu, ar kumščiu smūgis buvo. Jei tai būtų mažojo vaiko komentarai, reiktų dar tikslinti aplinkybes. Kadangi šias aplinkybes aiškino jau (duomenys neskelbtini) metų vaikas, tai mano, kad buvo normalus smūgis ir atitinka vaiko paaiškinimą. I. nėra linkęs fantazuoti. A. mėgsta pafantazuoti, o I. yra pakankamai suaugęs ir kalba viską, kaip yra. I. nėra linkęs meluoti. Sūnus jam parašė žinutę, nes jų santykiai normalūs. Su I. bendrauja, susiskambina pastoviai. Grįžęs į Lietuvą visada susitinka. I. turi savo telefoną. A. savo telefono neturi. Dėl žalos paaiškino, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, bet patirtas smurtas išlieka ilgam. Grįžęs su vaikais susitinka tik kelioms dienoms ir sunku nustatyti, ar sūnui yra padaryta žala. Judviejų santykiai su kaltinamuoju po skyrybų buvo nekokie, šis bandė skambinti keikdamasis. Po šio įvykio su kaltinamuoju nebendravo. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko, žala sūnui buvo padaryta. Apie įvykį su A. kalbėjo, nes norėjo įsitikinti, ar jis tą įvykį tikrai atsimena. Po tokių įvykių mano, kad kaltinamojo ir jo mamos namuose yra bloga aplinka. Po skyrybų vaikai buvo parvežami pas močiutę ir taip jie prasilenkdavo. Žino faktą, kad buvo girtaujama ir aplinka tikrai buvo bloga. Nesuprato, ką bendra turi praeitis ir dabartis. Sunku pasakyti, kokie santykiai su sūnaus mama po įvykio, bendrauja tik tiek, kiek reikia. Tam tikrais atvejais buvo reikalinga vaiko teisių apsaugos tarnybos pagalba bendraujant. Ištrintos žinutės yra siųstos vaiko, o ne jo. Pats rašė jam žinutes.

7. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti nepilnamečio nukentėjusiojo A. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b. l. 106–107): „Aš jam nieko nedarau, o jis man daro. Nesusipykau su dėde, jis man tiesiog davė į ausį, skaudėjo, atvažiavo policija, nes mano brolis parašė tėčiui. Kai man davė į ausį, išvažiavau pas mamą, aš tuo metu buvau pas močiutę namuose. Nežinau, kokiame mieste jis gyvena. Davė vieną kartą, raudona ausis buvo, brolis verkė ir aš verkiau. Man skaudėjo. Skaudėjo daug laiko. Moku iki dešimt suskaičiuoti. Skaudėjo ausytę iki kol suskaičiuočiau iki dešimt. Dėdė daugiau nieko nedarė, tik šaukė. Aš nežinau, dėl ko šaukė. Apsirengėm ir išvažiavom su autobusu. Su manimi kartu tada buvo močiutė ir I. Matė, kad man davė per ausį močiutė, o I. gulėjo ant lovos. Kai man davė per ausį, močiutė nieko nedarė. Mano tėtės vardas L. Atsakydamas į teisėjo klausimus nurodė, jog aš nežinau, ką aš jam padariau, kad man dėdė sudavė per ausį. Prieš tai, kai man sudavė, nieko nedariau, gulėjau, nebuvau su juo susipykęs. Aš iš viso nežaidžiau, iki kol man sudavė, ten nėra žaidimų. Nėra jokių pleistriukų, su kuriais aš žaidžiau. Man dėdė sudavė čia (nurodo į ausį). Ta vieta buvo raudona. Daugiau niekur nebuvo raudona. Nebuvo raudonas kaklas. Nežinau, iš kur ant mano kaklo atsirado įbrėžimai. Nebuvo įbrėžimų. Niekas nematė, kad pas mane yra kažkas ant kaklo. Į prokurorės klausimus atsakė – mus su broliu močiutė išsivežė, nes aš tada bijojau ir taip norėjau. Nieko nebijojau. Kai man sudavė į ausį, verkiau mažai. Kai važiavau su močiute, nebeskaudėjo ausies. Manęs dėdė neatsiprašė ir nieko apie tai nekalbėjome. Su tėčiu nekalbėjau apie tai, nes nebuvo jo. Vėliau irgi su tėčiu apie tai nekalbėjau.“.

8. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti nepilnamečio liudytojo I. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b. l. 180–181): „Esu pakviestas dėl dėdės, kurio vardas E. Mes su broliu buvome pas močiutę. Mes žaidėme ir tada sakė močiutė nebežaisti. Tada pašokinėjom, atėjo dėdė ir pasakė neberėkti, klausyti močiutės. Jis priėjo arčiau, A. buvo ant lovos, sėdėjo ir trenkė, va čia (nurodo dešinės pusės skruostą). Trenkė vieną kartą. Žandas nelabai matėsi, bet paskui matėsi, kad įbrėžta, gal ten su nagu. Aš pirmas pamačiau tą įbrėžimą ir pasakiau močiutei. Kai sudavė, brolis verkė, jam skaudėjo. Neverkė ilgai, kokią minutę, dvi. Jam skaudėjo gal kokias penkias minutes, paskui užmiršo. Kai broliui sudavė, aš iš pradžių nieko nedariau. Aš kažkaip išlindau, kai broliui davė. Tada močiutė bandė jį išvesti, tą dėdę. Išvedė, paskui jis vėl atėjo, vėl ten sakė, šaukė. Paskui aš parašiau mamai ir tėčiui. Parašiau, kad trenkė A. Kai trenkė, tai močiutė bandė jį išvaryti. Močiutė gyvena (duomenys neskelbtini). Man atrodo, kad tai buvo vasarą. Nėra buvę daugiau tokių kartų, kai dėdė man ar broliui sudavė. Manau, kad dėdė sudavė broliui, nes jis šūkavo, neklausė ir atsikalbinėjo. Nekalbėjome apie tai su močiute. Dėdė mano brolio neatsiprašė. Į prokurorės klausimus atsakė: močiutė mus išsivežė, nes ji nenorėjo, kad dėdė ateitų ir vėl šūkautų, todėl mes išvažiavome. Dėdė E. daug šaukė ant brolio. Jis šaukė keiksmažodžiais, sakė, kad nevaidintų nuskriausto ir rėkė. Ant manęs jis nelabai šaukė. Dėdė buvo piktas, atrodė piktai. Nebuvo apsvaigęs, bet gal biški prisigėręs, nes jis seniau taip nedarydavo, nešaukdavo. Močiutė liepė jam išeiti, bet jis neišėjo, kai močiutė stūmė, tada išėjo. A. neklausė, šokinėjo ant lovos, atsišnekinėjo. Močiutė liepė baigti, bet jis neklausė ir toliau šokinėjo. Sakė, kad nenori baigti. Jis tiesiog šokinėjo. Mes kartu žaidėm, močiutė liepė nebedūkti, aš atsisėdau, o jis toliau šokinėjo. Su pleistriukais nežaidėme. Nebuvo jokių pleistriukų. Tą dieną, kai įvyko įvykis, brolis žaidė su šuniuku. Brolis man nesakė, kad tas šuniukas jį užgavo ar įbrėžė. Į atstovo advokato klausimus atsakė: kai dėdė sudavė broliui, aš išsigandau. Jeigu dabar važiuočiau pas močiutę, tai dar biški bijočiau to dėdės, bet nebe taip daug. Brolis sakė, kad jis norėtų pas močiutę važiuoti. Į teisėjo klausimus atsakė: kai dėdė trenkė broliui, tai biški lietė jam ausį ir dar aplinkui ją. Sudavė vieną kartą. Jis atėjo, pašaukė, atėjo arčiau prie A. ir tada trenkė. Jis buvo šalia brolio, šalia lovos krašto ir trenkė. Neužsimojo. Biški užsimojo ir tada trenkė. Nepamenu, ar buvo garsas.“.

8.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 12 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktos liudytojo apklausos metu mažametis I. L. nurodė, jog neatsimena įvykio datos, savaitės dienos. Prisimena, kad jo mama atvežė pas jo močiutę. Namuose dėdės nebuvo, jis galimai buvo išėjęs, tačiau po kažkiek laiko grįžo. Kai dėdė grįžo, nuėjo į savo kambarį, jis nieko jam ir broliui nesakė. Jis ir brolis A. L. buvo pas močiutę kambaryje, svetainėje bendroje erdvėje. Brolis neklausė jo močiutės, jis dūko kambaryje, bėgiojo ant lovos, o Jis tuo metu žiūrėjo filmukus telefone. Jis neklausė močiutės, močiutė A. vis sakė, „baik, nusiramink“, tačiau brolis nenusiramino. Po to atėjo dėdė ir jis pradėjo šaukti ant jo ir A., išsakė daug necenzūrinių žodžių. A. sėdėjo ant lovos, kai dėdė priėjo ir sudavė vieną kartą delnu A. kažkur per dešinę ausį, žandą (pastaba – parodo ranka). Močiutė buvo kambaryje, ji viską matė. Po smūgio A. pradėjo verkti, o dėdė pasakė, „nesijausk nuskriaustas“. Dėdė dar šaukė, tačiau močiutė jį išstūmė iš kambario ir uždarė duris. Dėdė dar šūkavo, su savimi kalbėjosi. Jis ir močiutė žiūrėjo į A. ausį, kaklą, ir matė, kad yra įbrėžimas ant kaklo, tačiau nesuprato, kaip jis atsidaro, ar nuo smūgio, ar dėl to, kad jis anksčiau žaidė su šuniuku. Jis nematė, kad šuo būtų ką padaręs A. Tuomet susidėjo daiktus ir autobusu išvažiavo namo. Einant iš namų matė pareigūnus. Kai nuėjo toliau tuomet išgirdo, kad loja šuo, tuomet suprato, kad gal galimai pas močiutę atvyko pareigūnai. Jis, kai dėdė sudavė A., parašė tėčiui, kas nutiko namie. Kai išėjo iš namų ir pamatė pareigūnus, tėčiui parašė, ar jis iškvietė policiją. Tėtis pasakė, kad jis iškvietė policiją. Nežino, kas tiksliai pasakė mamai apie įvykį, tačiau pasakė galimai močiutė. A. nusiramino po to, kai išėjo iš močiutės. A. tikrai išsigando dėdės, jis pats irgi išsigando. Dėdė yra anksčiau šaukęs ant jo ir A., tačiau sudavė pirmą kartą (1 t., b. l. 153–156).

9. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-26449-22 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį pradėtas 2022 m. liepos 16 d., surašius tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei jame nurodžius, jog 2022 m. liepos 15 d., apie 20.00 val., svečiuojantis pas močiutę, adresu (duomenys neskelbtini), G. L. brolis E. M. sumušė mažametį jos sūnų A. L., suduodamas jam ne mažiau nei 1 kartą ranka į galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mažamečiui nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). E. M. nesulaikytas, neapklaustas. Pareiškimas negautas (1 t., b. l. 5–7).

10. Iš Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRĮR) išrašo matyti, kad Šiaulių AVPK gautas 2022 m. liepos 15 d., 20.01 val. telefonu (nenurodytas) iš neprisistačiusio fizinio asmens gautas pranešimas apie tai, kad vyresnysis sūnus I. L., (duomenys neskelbtini) metų, pasakė, kad jam būnant pas močiutę nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) neblaivus močiutės sugyventinis trenkė ranka jo broliui A. L. per užpakalį. Pranešėjas užsienyje. Policijos pajėgos išsiųstos 2022 m. liepos 15 d., 20.04 val., atvyko 2022 m. liepos 15 d., 20.07 val. Nuvykus nurodytu adresu bute rastas akivaizdžiai neblaivus E. M., g. (duomenys neskelbtini), kuris pasitikrinti blaivumą atsisakė. E. M. nurodė, kad šis butas priklauso jo mamai K. P. ir jie gyvena kartu. Pas mamą sesuo G. P. buvo atvežusi du savo vaikus apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kurie čia negyvena. E. M. nurodė, kad vaikus apibarė dėl to, kad jie neklausė, tačiau prieš juos nesmurtavo. Nurodė, kad vaikai su jo mama K. P. išėjo kažkur su šunimi, telefono mama su savimi neturi. Apvažiavus namo kiemą ir aplinkines teritorijas, asmenys nepastebėti (1 t., b. l. 19–21).

11. 2022 m. liepos 16 d. PRĮR registro išrašu užfiksuota, kad 2023 m. liepos 16 d., 16.34 val. Šiaulių AVPK gautas pranešimas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ slaugytojos N. apie tai, kad į gydymo įstaigą kreipėsi A. L., g. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris dėl (duomenys neskelbtini) gydosi ambulatoriškai. Vakar, apie 20.00 val. pas močiutę jį galimai sumušė dėdė. Policijos pajėgos išsiųstos 2022 m. liepos 16 d., 17.03 val., atvyko 2022 m. liepos 16 d., 17.03 val. 2022 m. liepos 16 d. dėl šio įvykio Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnį, filmuota Body Cam (1 t., b. l. 15–18).

12. Iš 2022 m. liepos 16 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie smurtą prieš mažametį A. L. pranešė gydymo įstaigos slaugytoja, A. L. nustatytas (duomenys neskelbtini) ((duomennys neskelbtini)). Smurtu įtariamo E. M. būklė įvertinta apibūdinimu - „agresyvus“. Tarnybiniu pranešimu užfiksuoti įvykio vietoje gauti paaiškinimai apie tai, kad 2022 m. liepos 15 d. mama G. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini), paliko prižiūrėti savo 2 nepilnamečius vaikus A. L., g. (duomenys neskelbtini), ir I. L. savo mamai K. P., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Tuo metu namuose buvo ir G. L. brolis E. M.. Apie 20.00 val. vaikai pradėjo žaisti ir atėjęs dėdė E. M. drausmindamas vaikus vieną kartą trenkė A. L. per kairę ausį ranka, tačiau kuria – nurodyti negalėjo, tuo sukeldamas A. L. fizinį skausmą. A. L. prie kairės ausies matyti nubrozdinimas, vaikas teigė, kad jam skaudėjo. Po įvykio K. P. su vaikais išvyko pas dukrą į namus. 2022 m. liepos 16 d. 16.27 val. iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ slaugytojos N. gautas pranešimas, kad kreipėsi A. L., kuris dėl (duomenys neskelbtini) gydosi ambulatoriškai (1 t., b. l. 22–25).

13. 2022 m. liepos 16 d. apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas yra penkių aukštų daugiabučio gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) aukšte. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys rudos spalvos, pro jas patenkame į buto koridorių. Dešinėje pusėje kabo striukės, ant grindinio sudėti batai, tiesiai yra kambario durys. Koridoriaus kairėje – virtuvė, sujungta su kambariu, juos skiria siena. Kambaryje yra įvykio vieta, jame matyti stalas, lovas, praviras langas. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų nerasta, nieko nepaimtas, fotografuota (1 t., b. l. 27–34).

14. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius) 2022 m. rugpjūčio 5 d. pranešime Nr. 40-G-21956 ikiteisminio tyrimo institucijai apie G. L. ir R. L. šeimą nurodyta: G. L., gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. L., gyv. (duomenys neskelbtini), šeima, kurioje auga nepilnamečiai vaikai A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. L., gim. (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šiaulių mieste (toliau – Skyrius) 2022 m. liepos 16 d. gavęs Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepilnamečio A. L., g. (duomenys neskelbtini) m., ir I. L., g. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, 2022 m. liepos 16 d. reagavo į minėtą pranešimą apie galimą smurtą prieš vaikus, 2022 m. liepos 16 d. teisės aktų numatyta tvarka atliko Vaiko situacijos vertinimą. Išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, išklausius vaikų ir jų tėvų nuomones, 2022 m. liepos 22 d. nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Informacija perduota paskirtam atvejo vadybininkui dėl pagalbos vaikui ir šeimai teikimo. 2021 m. gruodžio 14 d. gautas vaikų įstatyminio atstovo R. L. pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus, pažeidimų nenustatyta. 2022 m. sausio 17 d. gautas vaiko įstatyminio atstovo G. L. pranešimas, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2022 m. vasario 23 d. ir 2022 m. balandžio 28 d. gauti R. L. pranešimai, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2022 m. gegužės 8 d. gautas vaikų tėvo R. L. pranešimas, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. 2022 m. gegužės 13 d. gautas R. L. pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2022 m. birželio 28 d. gautas vaiko atstovo G. L. pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus, nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nuo 2022 m. sausio 19 d. G. ir R. L. šeimai taikoma atvejo vadyba. Kartu pateiktos vaiko situacijos vertinimo anketos (1 t., b. l. 42–43, 44–54, 55–66).

15. Iš Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos 2022 m. liepos 21 d. pranešimo Nr. S2-83 matyti, jog tarnyba apie A. L., g. (duomenys neskelbtini), informacijos neturi (1 t., b. l. 69).

16. 2022 m. liepos 16 d. asmens apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota A. L., g. (duomenys neskelbtini), apžiūra dalyvaujant mamai G. L.. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėjus A. L. kaklą, kairėje pusėje stebimas 15 mm įbrėžimas, šalia jo – dar vienas 10 mm įbrėžimas, iš viso – du įbrėžimai. Daugiau jokių akivaizdžių sužalojimų nematyti (1 t., b. l. 110–117).

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. liepos 21 d. specialisto išvadoje Nr. G-1032/2022(04) nurodyta, kad A. L. kūne sužalojimų nėra (1 t., b. l. 125).

18. Iš 2022 m. rugpjūčio 12 d. liudytojo I. L. apklausos ikiteisminio tyrimo įstaigoje protokolo priedo – susirašinėjimo telefonu su tėvu R. L. fotonuotraukų matyti judviejų susirašinėjimas nagrinėjamo įvykio dieną, t. y. 2022 m. liepos 15 d.:

Liepos 15 d. 19.31 val.

Keikė ant mūsų visaip

R. L.: Ką padarė

Ir taip kalbėti negalima vyresnis jis.

Tau trenkė?

R. L.: Už ką?

R. L.: Tai kada tai buvo ir kur?

Pas močiutę

R. L.: Girtas jis?

R. L.: A. verkė?

R. L.: O dabar kur esat?

R. L.: Močiutė matė?

R. L.: Ir ką sake?

R. L. : Ta prasme nieko?

R. L. : Jis jūsų liesti iš viso negali

R. L. : O tau irgi trenkė?

Kur A. trenkė?

R. L. : Kur A. trenkė?

Dar dabar šūkauja

R. L.: Rimtai???

Tai kaip iš delno davė ar kaip?

Taip

R. L.: Ir sakei stipriai?

(žinutė ištrinta)

R. L.: Nešnekėk taip

Sutvarkysime viską

Dar rėkauja?

Liepos 15 d. 20.03 val. pranešimas apie praleistą skambutį (R. L. I. L.).

Liepos 15 d. 20.36 val. R. L.: ?

Kaip yra I. sakyk?

R. L.: Kas veža?

ir močiute

R. L.: Vieni

?

Patys

Liepos 15 d. 20.46 val. pranešimas apie praleistą skambutį (R. L. I. L.).

R. L.: Aišku?

R. L.: Taip. O ką, aš būdamas užsienyje neatvažiuosiu, o jūsų skriausti neleisiu.

Pasakei kas kaip buvo?

Kam

R. L.: Nes policija minėjo jog nenustatyta jokių dalykų

Policijai

Mes nebėjom į viršų

R. L.: Nu geras tai ko nesulaukėt

Reikėjo pamokyt jį

R. L.: Tai kaip taip staigiai spėjot išvažiuoti

R. L.: Tokius dalykus reikia pranešti

O ne bėgti kažkur jei taip daro

R. L.: Tai ir neklausė nieko kur kas kaip, ar sako tik greičiau einam

R. L. : Reikia toki dalyką užfiksuoti ir tu turėsi nemeluoti jei kas klaus, nes taip būti negali pats supranti

Liepos 15 d. 21.19 val. O A. stipriai trenkė? Ką tu darei pamatęs?

Liepos 16 d. 17.05 val. pranešimas apie praleistą vaizdo pokalbį (R. L. I. L.).

Liepos 18 d. 11.24 val.

R. L.: Labas rytas I. kaip jus?

(šypsenėlė)“.

19. 2022 m. liepos 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamerų 2022 m. liepos 15 ir 16 dienų vaizdo įrašų apžiūra:

2022 m. liepos 16 d. „Body“ kamerų vaizdo įrašai.

1. „2022_0716_175114_035.MP4“, vaizdo įrašo trukmė – nuo 2022-07-16 17.51 val. iki 17.56 val. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai eina į butą, galimai adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena nukentėjusysis A. L., jo brolis I. L.. Bute matome moterį, kaip vėliau paaiškėja – G. L.. Girdisi, kaip moteris pasakoja, kad ji buvo su darbu išvykusi į baidares, vaikai buvo pas močiutę. Moteris sako, kad „neklausė ir sudavė per ausį“. Pareigūnams paklausus, kas sutrenkė, G. L. atsako: „mano brolis“. Moteris nurodo, kad taip buvo pirmą kartą. Pareigūnas pasitikslina, kur buvo sutrenkta, klausia, ar per ausį, moteris tą patvirtina. Taip pat G. L. pasako, kad jai apie sudavimą pasakė vaikas ir močiutė. Pareigūnas paklausia, ar yra sužalojimų, moteris nurodo, kad kažkiek įbrėžta, moteris nurodo, kad su vaiku buvo ligoninėje. Toliau moteris pareigūnams aiškina, kad didysis vaikas (ji kalba apie I. L.) parašė žinutę tėčiui, kuris, pasak G. L., specialiai nori kažką padaryti. Dėl to jis specialiai prirašė vaikų teisėms, policijai. Pareigūnė pasiklausia, ar dieną prieš, t. y. 2022-07-15 nebuvo panašaus iškvietimo. G. L. nurodo, kad galėjo, nes jos mama, kai įvyko visas kivirčas, atvažiavo į jos namus iš (duomenys neskelbtini). Ji nurodo, kad vaikui – A., buvo suduota vieną kartą. Pareigūnė užsirašo vaikų, moters duomenis. G. L. dar aiškina, kad ne kartą yra palikusi vaikus (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos mama, brolis. Niekada nėra jokių tokių situacijų buvę. Dar nurodo, kad vaikai „davėsi“ labai smarkiai, tai ir sudavė. Moteris nurodo, kad vaikui nieko baisaus nenutiko. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

2. „2022_0716_175615_036.MP4“, vaizdo įrašo trukmė – nuo 2022-07-16 17.56 val. iki 18.01 val. Tęsiama prieš tai aprašyta situacija. G. L. bando išsiaiškinti, kas iškvietė policiją. Ji galvoja, kad policiją iškvietė vaikų tėtis, ji dėl to pyksta, sako, kad jis „cirkinasi“. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

3. „2022_0716_180114_037.MP4“, vaizdo įrašo trukmė – nuo 2022-07-16 18.01 vai. iki 18.06 vai. Tęsiama prieš tai aprašyta situacija. Moteris bando išsiaiškinti, kas toliau vyks. Pareigūnai nurodo, kad bus iškelta baudžiamoji byla. G. L. nurodo, kad A. buvo sutrenkta tik per ausį, nebuvo taip, kad specialiai muštų. G. L. nurodė, kad su vaikų tėvu nebendrauja, nes jis pats blokuoja jos numerius. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

4. „2022_0716_180613_038.MP4“, vaizdo įrašo trukmė – nuo 2022-07-16 18.06 val. iki 18.11 val. Tęsiama prieš tai aprašyta situacija. Pareigūnė yra virtuvėje, girdisi kaip G. L. bando įkalbėti A. išlipti iš vonios, kad jį apžiūrėtų pareigūnas. Vaizdo įrašo pabaigoje A. atvedamas pas pareigūnę. Ši klausia, kas vakar nutiko. Pareigūnė paklausia: „kas vakar nutiko pas dėdę? Ar dėdę tave mušė?“. A. atsako: „mušė“ ir prideda „čia davė“. Nesimato, kur A. L. parodo, nes pareigūnės kamera yra per žemai, filmuojamos vaiko kojos. Pareigūnė paklausė jo: „ar labai skaudėjo?“. Jokio atsakymo nesigirdi. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

5. „2022_0716_181112_039.MP4“, vaizdo įrašo trukmė – nuo 2022-07-16 18.11 val. iki 18:16 val. Tęsiama prieš tai aprašyta situacija. Pareigūnė klausia A. L., ar jis išsigando, ar dar skauda, tačiau atsakymų balsu negirdėti. Pareigūnė dar klausia, ar pirmą kartą dėdę taip pasielgė? Atsakymo negirdėti. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

6. „2022_0716_181611_040.MP4“, vaizdo įrašo trukmė – nuo 2022-07-16 18.16 val. iki 18.16 val. Tęsiama prieš tai aprašyta situacija. Pareigūnė grįžusiam kolegai pasako, kad pabendravo su vaiku, kuris pasakė, kad jam sudavė dėdė, jam labai skaudėjo. Pareigūnas apžiūri berniuką. Pareigūnė dar kartą paprašo A. parodyti, kur jam trenkė, šis rodo į savo dešinę ausį. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

7. „2022_0716_175143_001.MP4“, vaizdo įrašo trukmė – nuo 2022-07-16 17.51 val. iki 17.56 val. Vaizdo įraše užfiksuota situacija, kaip ir vaizdo įraše „2022_0716_175114_035.MP4“. Naujų tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

8. „2022_0716_175643_002.MP4“, vaizdo įrašo trukmė – nuo 2022-07-16 17.56 val. iki 18.01 val. Tęsiama prieš tai aprašyta situacija. Vaizdo įraše užfiksuota situacija, kaip ir vaizdo įraše „2022_0716_175615_036.MP4“. Naujų tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

9. „2022_0716_180142_003.MP4“, vaizdo įrašo trukmė – nuo 2022-07-16 18.01 val. iki 18.03 val. Tęsiama prieš tai aprašyta situacija. Vaizdo įraše užfiksuota situacija, kaip ir vaizdo įraše „2022_0716_180114_037.MP4“. Naujų tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

2023 m. liepos 15 d. „Body“ kamerų vaizdo įrašai.

1. „2022_0715_201143_069.MP4“, vaizdo įrašo trukmė – nuo 2022-07-15 20.11 val. iki 20.11 val. Tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

2. „2022_0715_201219_070.MP4“, vaizdo įrašo trukmė – nuo 2022-07-15 20.11 val. iki 20.17 val. Matyti, kaip pareigūnai eina gyvenamojo namo laiptine, galimai ieško (duomenys neskelbtini), buto. Paskambinus į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, jas atidaro, kaip vėliau paaiškėjo, E. M.. Kaip matyti, jis nepatenkintas pareigūnų apsilankymu. Bute daugiau nieko nėra. Pareigūnai paaiškina, kad nori pabendrauti su A. L. ir I. L.. Pareigūnai paaiškina, kad tikrina informaciją dėl galimo smurto prieš vaikus. E. M. pradeda juoktis. Pareigūnas paklausia, ar jis turi ką paaiškinti. E. M. nurodo: „jeigu mažamečiai nesiskaito su močiute, nu... aš nežinau kaip paaiškinti“. Pareigūnai klausia, kur yra močiutė, šis nurodo, kad ji išvedė šunį. E. M. pyksta, kad vaikai „(necezūrinė raiška) iš močiutės“. Pareigūnas paklausia, kas po to nutiko, E. M. nurodo, kad nieko neįvyko, jis pasakė vaikams, kad „(necezūrinė raiška) iš močiutės“. Paklaustas, ar smurtavo, sudavė smūgius, E. M. nurodo, kad nesmurtavo, smūgių nesudavė, nestūmė, jis viską darė žodžiu, viskas įvyko prieš maždaug 20 min. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

Pareigūnas: „klausom, policija, K.

Pranešėjas: žiūrėkit sakau, nuvežė motina, sakykim vaikų, pas močiutę.

Pranešėjas: ne, nu tai žinot, mes esam išsiskyrę, man vaikas parašė, aš ir kreipiuosi, žinai, ne be reikalo.

21. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.

24. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 12 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausiamas mažametis nukentėjusysis A. L. nurodė, jog jis nieko nedarė, o dėdė darė, su juo nesusipyko, o jis jam davė į ausį, skaudėjo, atvažiavo policija, nes brolis parašė tėčiui. Davė vieną kartą, buvo raudona ausis, brolis verkė ir jis verkė. Jam skaudėjo iki kol suskaičiuotų iki dešimties. Dėdė daugiau nieko nedarė, tik šaukė. Jis nežino, kodėl šaukė. Be to, iš 2022 m. liepos 16 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2022 m. liepos 16 d. A. L. apžiūros protokolo bei 2022 m. liepos 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo, be kita ko, apžiūrėtas policijos pareigūnų „Body“ kamera darytas vaizdo ir garso įrašas „2022_0716_180613_038.MP4“, matyti, kad sekančią dieną po įvykio, 2022 m. liepos 16 d., policijos pareigūnams A. L. taip pat nurodė, jog atėjęs dėdė E. M. jam vieną kartą trenkė per kairę ausį, dėl ko jam skaudėjo.

25. Nukentėjusiojo mažametis brolis I. L., kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio metu buvo greta nukentėjusiojo A. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismo vertinimu, nuosekliai nurodė, jog E. M. smurtavo prieš A. L..

26. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 12 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno mažametis liudytojas I. L. nurodė, jog jis ir brolis A. L. buvo pas močiutę kambaryje, svetainėje bendroje erdvėje. Brolis neklausė močiutės, jis dūko kambaryje, bėgiojo ant lovos, o jis tuo metu žiūrėjo filmukus telefone. A. neklausė močiutės, močiutė A. vis sakė, „baik, nusiramink“, tačiau brolis nenusiramino. Po to atėjo dėdė ir jis pradėjo šaukti ant jo ir A., išsakė daug necenzūrinių žodžių. A. sėdėjo ant lovos, kai dėdė priėjo ir sudavė vieną kartą delnu A. kažkur per dešinę ausį, žandą. Močiutė buvo kambaryje, ji viską matė. Po smūgio A. pradėjo verkti, o dėdė pasakė, „nesijausk nuskriaustas“. Dėdė dar šaukė, tačiau močiutė jį išstūmė iš kambario ir uždarė duris. Jis, kai dėdė sudavė A., parašė tėčiui, kas nutiko namie. Kai išėjo iš namų ir pamatė pareigūnus, tėčiui parašė, ar jis iškvietė policiją. Tėtis pasakė, kad jis iškvietė policiją. Nežino, kas tiksliai pasakė mamai apie įvykį, tačiau pasakė galimai močiutė. A. nusiramino po to, kai išėjo iš močiutės. A. tikrai išsigando dėdės, jis pats irgi išsigando. Dėdė yra anksčiau šaukęs ant jo ir A., tačiau sudavė pirmą kartą (1 t., b. l. 153–156).

29. Iš bylos medžiagos – 2023 m. kovo 28 d. Šiaulių AVPK OVS teismui pateikto 2022 m. liepos 15 d. 19.58 val. pranešėjo pokalbio garso įrašo – matyti, jog R. L., gavęs sūnaus I. L. žinutes, 2022 m. liepos 15 d. 19.58 val. telefonu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams pranešė, jog skambina iš užsienio. Jo buvusi žmona yra palikusi vaikus pas savo mamą, pas kurią gyvena jos sūnus, apie (duomenys neskelbtini) metų, kuris grįžo girtas namo. Didysis sūnus jam parašė, kad jis trenkė mažajam, rėkauja, šūkauja, keikiasi. Prašė policijos pareigūnų išsiaiškinti situaciją.

30. Teisme apklaustas liudytojas R. L. nurodė, kad neprisimena tiksliai datos, tačiau iš didžiojo sūnaus gavo žinutę, kad buvusios žmonos brolis trenkė mažajam sūnui į veidą. Žmonos brolis keikiasi, rėkauja išgėręs. Jis paklausė, kas nutiko. Sūnus paaiškino, kad jie nieko blogo nepadarė. Sūnus pasakė, kad yra močiutė, bet dėdė į ją nekreipia dėmesio. Kadangi buvo išvykęs ir negalėjo atvažiuoti, paskambino advokatui, o paskui iškvietė policiją. Tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) ir buvo labai sudėtinga išsikviesti policiją. Su sūnumi bendravo per „Messenger“ programą, ten yra pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, ta paskyra tebeveikia, o sūnus yra pasivadinęs „I. L.“. Į bylą pateikė susirašinėjimo su sūnumi nuotraukas. Kiek pamena, ekrano nuotraukas siuntė el. paštu. Jas teikė į bendrą vaiko teisių apsaugos tarnybos el. paštą ir bendrą policijos el. paštą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas nuotoliniu būdu, bet neprisimena, ar susipažino su protokolu. Patvirtino, kad parodymai teisingi. Papildė, jog I. nėra linkęs fantazuoti, meluoti, yra pakankamai suaugęs ir kalba viską, kaip yra. I. turi savo telefoną, kuriuo su juo pastoviai bendrauja, jų santykiai normalūs.