- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- e2-20462-595/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20462-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- AAS „BTA B. I. Company“
- Kategorijos
- 73.2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui AAS „BTA B. I. Company“ filialui Lietuvoje dėl draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovui, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo jos naudai 5146,75 Eur draudimo išmokos, 185,28 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 1-11, 69-80).
Nurodė, kad 2013-08-30 tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, pagal kurią buvo apdraustas jai priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). 2014-04-19 įvyko draudiminis įvykis-sudegė dalis apdrausto namo. Apie įvykį pranešė draudikui. Draudikas raštu atsisakė mokėti draudimo išmoką, motyvuodamas, kad draudėjas akivaizdžiai nepaisė saugumo reikalavimų bei dėl su draudėju susijusių asmenų didelio neatsargumo (Taisyklių 12,2.1 p., 12.2.2. p.). Ieškovė nurodo, kad atsakovas neįrodė, kad vienintelė gaisro kilimo priežastis yra neatsargus pareiškėjos dėdės P. S. elgesys. Nurodo, kad institucija, tyrusi įvykį nekonstatavo, jog gaisras kilo būtent dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, o tik spėjo, kad galbūt, greičiausiai, tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl neatsargaus rūkymo. Atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką detaliau gaisro kilimo aplinkybių netyrė, gaisro kilimo priežastį grindė tik prielaidomis ir ją vertino kaip tikrąją tiesą. Faktiniais duomenimis gaisro priežastis neįrodyta. Ieškovė nurodo, kad P. S. nelaikytinas su draudėju susijusiu asmeniu, kadangi jis neatitinka Draudimo taisyklių 1.2.1. papunktyje įtvirtintų asmens požymių. Sąlyga, numatyta draudimo sutarties standartinėse sąlygose (Taisyklių 12.2.2. p.), taikoma bendram nevienkartiniam naudojimui, kurias draudikas yra parengęs iš anksto nebuvo suderinta su ieškove individualiai kaip to reikalauja Draudimo įstatymo 103 str. bei 91 str. 5 d. Ieškovei nebuvo individualiai paaiškinta Taisyklių 12.2.2.p. sąlyga, Ieškovė sudarydama draudimo sutartį neišreiškė nei raštu, nei žodžiu savo valios, nedavė sutikimo, jog toji sąlyga taptų draudimo sutarties dalimi. Įstatymas imperatyviai nurodo, jog atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją mažinti kai draudiminis įvykis įvyksta dėl draudėjo didelio neatsargumo draudikas turi teisę tik tada, kai tokia sutarties sąlyga yra aptarta individualiai, todėl draudikas negali remtis minėta sąlyga kaip atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindu. Atsakovas, nurodydamas, jog ne tik dėl draudėjo, apdraustojo, bet ir dėl su draudėju ar apdraustuoju susijusių asmenų (P. S.) didelio neatsargumo jis turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, neteisėtai Taisykles praplečia sąlyga, kuri prieštarauja Draudimo įstatymui. Draudimo įstatymas neleidžia atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl su draudėju ar apdraustuoju susijusiu asmenų didelio neatsargumo.
Nurodo, kad siekiant įvertinti dėl gaisro padarytos žalos dydį, buvo kreiptasi į UAB „Narika"' dėl sąmatos atstatymo darbams po gaisro atlikti sudarymo. Pagal sąmatą matyti, jog pastato atstatymo po gaisro išlaidos sudaro 29 544,67 Lt. Patikslintu ieškiniu ieškovė patikslino žalos dydį pagal atsakovo pateiktą draudimo išmokos paskaičiavimą, todėl paskaičiuodama žalos dydį, vadovavosi atsakovo sąmatoje pateiktais duomenimis, juos patikslindama mokėtinu PVM dydžiu. Ieškovė vadovaudamasi Draudimo taisyklių 9.3 p. prašo priteisti iš atsakovo 185,28 eur delspinigių paskaičiuotų už šešis mėnesius.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose - atsiliepime į ieškinį bei patikslintą ieškinį, triplike, nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (el.b.l. 52-61, 82-84, 90-91). Nurodė, kad gaisro kilimo aplinkybes ištyrė ir jo priežastį nustatė ne pats atsakovas, o valstybinė įstaiga, vykdydama jai įstatymo nustatytus įpareigojimus, ieškovė neginčijo institucijos nustatytos gaisro kilimo priežasties. Faktas jog gaisro kilimo priežastis yra neatsargus P. S. elgesys su ugnimi nėra nuginčytas ir neįrodyta priešingai, todėl atsakovas neturi pagrindo abejoti specialistų išvada dėl gaisro kilimo priežasties. Akivaizdu, kad P. S. rūkymas gyvenamojo namo buitinėse patalpose, nesiimant saugumo priemonių, neužgesinant nuorūkos laikytinas pačių paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymu. Atsakovas turėjo teisę, remdamasis Taisyklių Specialiosios dalies 12.2.2. p., dėl P. S., asmens susijusio su ieškove, didelio neatsargumo, nemokėti draudimo išmokos. Nurodo, kad ieškovė pasirašydama draudimo liudijimą, raštu patvirtino, kad yra susipažinusi ir su Gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 039, įskaitant ir 12.2.2. p., taip pat išreiškė savo sutikimą, kad Taisyklių 12.2.2. p. būtų draudimo sutarties sudėtinė dalis. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad Taisyklių 12.2.2. p. prieštarauja LR Draudimo įstatymo 103 str., kuriame nustatytas baigtinis sąrašas asmenų, dėl kurių kaltės draudikas turi teisę nemokėti ar mažinti draudimo išmoką. Atsakovo nuomone Draudimo įstatymo 103 str. nurodytų asmenų sąrašas nėra baigtinis. Ieškovės dėdė P. S. faktiškai nuolat gyveno apdraustame name. Nesutikdamas su ieškovės nurodytu draudimo išmokos dydžiu, nurodo, kad kol nėra suteikta paslauga arba parduota prekė, neatsiranda pareiga mokėti PVM į valstybės biudžetą, todėl preliminarios sąmatos skaičiavimai, laikantis teisės aktų reikalavimų, atliekami be PVM, tas pats pasakytina ir apie mokamos draudimo išmokos dydį (išmokama be PVM), kadangi šis mokestis sumokamas valstybei tik už jau suteiktas paslaugas, atliktus darbus ar nupirktas prekes.
Teismo posėdyje ieškovė bei jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 str.). Draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudimo įstatymo 96 str. 7 d. nustato draudikui pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką, suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje bei draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-08-30 tarp šalių buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (toliau - Draudimo sutartis) ir išduotas draudimo liudijimas Nr. GT 095974, pagal kurią buvo apdraustas gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), turintis 100 kv.m. ploto, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau- Draudimo objektas), bendrai 48 187,04 Lt turtinių nuostolių draudimo sumai (el.b.l. 12, 34). Draudimo objektas buvo apdraustas pasirinkus draudimo variantą klasikinė apsauga - nuo ugnies, vandens, gamtinės jėgos, trečiųjų asmenų tyčinės veikos. Draudimo sutartis sudaryta ir jai galiojo Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 039 (toliau -Taisyklės) (el.b.l. 43-50).
2014-04-19 įvyko draudiminis įvykis - sudegė dalis Draudimo objekto (el.b.l. 14). Apie įvykį ieškovė informavo atsakovą 2014-04-22(el.b.l. 16).
2014-04-23 Administracinio teisės pažeidimų protokolas Nr. (23)17-17(8.122.-23) surašytas P. S. už tai, kad 2014-04-19 (duomenys neskelbtini)sukėlė gaisrą, neatsargiai elgdamasis su ugnimi- rūkydamas su draugais (el.b.l. 145-146). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad gaisrą sukėlė du girti draugai, o jis nepastebėjo ir labai gailisi.
2014-04-23 Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektorė Tarnybiniame pranešime Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo nurodo, kad labiausiai tikėtina, spėjama gaisro priežastis- neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (neatsargus rūkymas) (el.b.l. 139-140).
Atsakovas 2014-05-06, 2014-05-16, 2014-06-05 raštais informavo ieškovę, kad atsisako mokėti draudimo išmoką, vadovaudamasis Taisyklių 12.2.2. punktu dėl draudėjo, apdraustojo ar su juo susijusių asmenų didelio neatsargumo(el.b.l. 13-14, 21-23, 29-302, 34).
2014-09-24 Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus sprendimu buvo patenkintas ieškovės reikalavimas ir rekomenduota atsakovui išmokėti draudimo išmoką, atlyginančią 2014-04-19 įvykio metu apdraustam turtui padarytą žalą (el.b.l. 24-28). Minėtos rekomendacijos atsakovas nevykdė.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Taisyklių 12.2.2. punkto, tai yra draudiko teisės mažinti draudimo išmoką ar atsisakyti ją mokėti dėl draudėjo, apdraustojo ar su juo susijusių asmenų didelio neatsargumo (Taisyklių 12.2.2. punktas). Ginčo tarp šalių, kad įvykęs įvykis laikytinas draudžiamuoju įvykiu nėra.
Teisiniams santykiams tarp ieškovo ir atsakovo taikytinos draudimo teisinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- CK) , Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo (toliau- Draudimo įstatymas) bei šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatos.
Atsakovas atsisako išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas, kad gaisras kilo dėl su draudėju (šiuo atveju ieškove) susijusio asmens, ieškovės dėdės P. S., didelio neatsargumo (Taisyklių 1.2.1. a), 12.2.2 punktai).
Taisyklių 12.2 punktas nustato atvejus, kada draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti. Vienas iš atvejų apibrėžtas 12.2.2. punkte yra draudėjo, apdraustojo ar su juo susijusių asmenų didelis neatsargumas. Ieškovas, remdamasis Taisyklių 1.2.1. a) punktu, ieškovės dėdę P. S., kuris pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą laikomas pažeidusiu Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, laiko su ieškove susijusiu asmeniu, kaip kartu gyvenantį su draudėju. Teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais. CK 2.16 str. 1 d. nustato, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.15 str. nustato, kad sandorio šalys turi teisę raštu pasirinkti nuolatinę gyvenamąją vietą sandoriui vykdyti ir iš to sandorio kylančioms teisėms įgyvendinti. Iš Draudimo sutarties nustatyta, kad ieškovė sudarydama draudimo sandorį aiškiai deklaravo, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)., kuri aiškiai nesutampa su draudimo vieta, todėl atsakovas neturi jokio pagrindo ieškovės gyvenamąja vieta laikyti Draudimo objekto adresą bei asmenis, kurie gyvena Draudimo objekte, laikyti su ieškove susijusiais asmenimis, kaip kartu gyvenančius asmenis, ir tuo pagrindu atsisakyti mokėti draudimo išmoką, konstatuodamas, kad gaisro kilimo priežastis yra su draudėju susijusių asmenų didelis neatsargumas.
Be to, teismas pripažįsta, kad atsakovas į bylą nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent P. S. sukėlė gaisrą Draudimo objekte. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad būtent P. S. neužgesinta nuorūka buvo gaisro kilimo priežastis. P. S. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn kaip asmuo pažeidęs Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 88.2 punkto reikalavimus, kuris nustato, kad gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai privalo atsargiai elgtis su ugnimi, buitiniais dujų prietaisais, buitinės chemijos priemonėmis, laku, dažais ir kitomis medžiagomis. Iš P. S. paaiškinimų administracinėje byloje nustatyta, kad gaisrą sukėlė du girti draugai, o jis nepastebėjo neužgesintų nuorūkų.
Draudimo įstatymo 96 str., nustato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatomos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2006; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „HUAN YU“ v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-225/2010).
CK 6.1014 str. 1 d. nustato, kad draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo.
Draudimo įstatymo 103 str. nustato, kad turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Šie atvejai privalo būti aptarti individualiai.
Draudimo įstatymo 91 str. 5 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai Draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutartinius teisinius santykius, numato individualaus draudimo sutarties sąlygų aptarimą, draudikas privalo pranešti draudėjui apie siūlomą draudimo sutarties sąlygą ir jos pasekmes. Ši individualiai aptarta sąlyga galioja tik tuo atveju, kai draudėjas raštu patvirtina susipažinęs su ja ir raštu išreiškia sutikimą, kad sąlyga būtų draudimo sutarties dalis.
Ginčo atveju, taisyklių 12.2.2. papunktyje įtvirtinta sąlyga, suteikianti teisę atleisti draudiką nuo draudimo išmokos išmokėjimo, siejama ne su draudėjo ar apdraustojo dideliu neatsargumu, o su jais susijusių asmenų dideliu neatsargumu. Pažymėtina, kad draudimo santykius reguliuojantys įstatymai nenumato, kad draudikas gali nemokėti draudimo išmokos, kai draudiminis įvykis įvyksta dėl su draudėju ar apdraustuoju susijusių asmenų didelio neatsargumo. Minėta sąlyga nebuvo individualiai aptarta su ieškove prieš sudarant draudimo sutartį, jai nebuvo išaiškinta tokios draudimo sąlygos pasekmė, ieškovė nedavė rašytinio sutikimo, kad jos atžvilgiu būtų taikoma minėta sąlyga. Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus, tuo tarpu Taisyklėse įtvirtinta sąlyga, kad draudimo išmoka nemokama dėl su draudėju susijusių asmenų neatsargių veiksmų pasekmių yra iš esmės susiaurinama draudimo apsauga, bei prieštarauja draudimo sutarties prigimčiai bei sampratai (CK 6.987 straipsnis). Teismas negali sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškovė pasirašydama Draudimo sutartį ir patvirtindama, kad prieš sudarant draudimo sutartį su draudimo liudijime nurodytomis taisyklių sąlygomis buvo supažindinta, jas suprato ir taisyklių kopiją gavo, reiškia, kad su ieškove buvo individualiai aptarta minėta draudimo sąlyga. Draudimo sutartyje, kurioje šalys individualiai aptarė visas draudimo sąlygas, šalys nensusitarė, kad draudimo apsauga netaikoma dėl draudėjos ar su ja susijusių asmenų kaltės formos – didelio neatsargumo, minėta sąlyga nėra aptarta netgi pastabose, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši taiyklėse nevienkartiniam naudojimui, iš anksto nustatyta sąlyga buvo individualiai aptarta su ieškove ir ji išreiškė savo valią sudaryti draudimo sutartį su minėta sąlyga. Teismo vertinimu ginčo šalys sudarydamos Draudimo sutartį, nesusitarė, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką draudėjo kaltės formos didelio neatsargumo, o tuo labiau dėl su draudėju susijusių asmenų didelio neatsargumo. Nesant minėtos sąlygos individualaus aptarimo, ieškovei neišreiškus valios dėl minėtos sąlygos taikymo sudarant Draudimo sutartį, atsakovas neturi teisės remtis minėta sąlyga kaip pagrindu atsisakant išmokėti draudimo išmoką, įvykus 2014-04-19 draudžiamąjam įvykiui.
Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, nes atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus (LR CPK 178 str.).
Ieškovė draudimo išmoką paskaičiavo vadovaudamasi atsakovo į bylą pateikta draudimo išmokos paskaičiavimo sąmata, atitinkamai prie jos priskaičiuodama mokėtiną PVM sumą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę, skaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios vertės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio, įskaitant PVM, kurį ieškovė kaip fizinis asmuo sumokės įsigydama medžiagas ar mokėdama už rangos darbus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji ketina remontuoti apdegusį Draudimo objektą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovei draudimo išmoka turėtų būti apskaičiuota be PVM. Atsakovas neįrodė, kad sąmatoje paskaičiuotos išlaidos konkrečiu atveju nebūtų patirtos, atkuriant dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą, tuo labiau, kad ieškovė draudimo išmoką paskaičiavo vadovaudamasi pačio atsakovo sudaryta daikto atkūrimo sąmata. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-03-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009, konstatavo, jog draudimo išmoka negali būti mažinama PVM suma, jeigu draudėjas yra fizinis asmuo, kuris šias išlaidas patirs siekdamas atstatyti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškinys tenkintinas ir ieškovei priteistina 5146, 75 Eur draudimo išmoka.
Ieškovė vadovaudamasis Taisyklių 9.3 punktu prašo priteisti iš atsakovo 185,28 Eur delspinigių, paskaičiuotų už šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės prašomų priteisti delspinigių, šis prašymas taip pat tenkintinas.
Ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistina ieškovo naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 5146,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi už advokato teisines paslaugas 500 Eur bei patyrė 72,60 Eur išlaidų padarytos žalos įvertinimui, viso ieškovė patyrė 572,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo.
Ieškovė yra vartotoja ir jos reikalavimai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, todėl ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). CPK 96 str. 1 d. nustato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Įvertinus tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 120 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 268-270, 430 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje, j.a.k. 300665654, 5146,75 Eur draudimo išmoką, 185,28 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 5146,75 Eur sumą nuo 2015-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 572,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje, j.a.k. 300665654, valstybės naudai 120 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.