Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Gabijai Grikainytei, Kristinai Tabakajevienei, Teresai Stankevič, Katažynai Žurienei, Vilmai Žebrauskienei, Donatai Kojytei,

vertėjoms Viktorijai Mikelevič, Moženai Andruškevič, Nafisai Dodoevai, Galinai Tijūnėlienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis OOO (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui, t. y. 2024 m. sausio 31 d. apie 23.34 val., vairuodamas vilkiką Iveco 440 T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone SD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vykdamas į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., muitinės pareigūnų tarnybinėse patalpose, esančiose importo krovininių transporto priemonių vietoje, siekdamas pervežti galimai sankcionuotas prekes – kalio sulfatą, valstybės tarnautojui, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyresniajai inspektorei Jelenai Chmylko, tarp jai pateikiamų dokumentų, o būtent savo vardu išduoto paso, davė 20 eurų kyšį už pageidaujamą neteisėtą valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Taip pat el. paštu (Vk20@lrmuitine.lt) buvo atsiųsti prašyti papildomi dokumentai, kuriuose gausu neatitikimų, kyla įtarimas, kad dokumentai galimai suklastoti, nes: 1. gavėjas deklaracijoje ir pirkimo-pardavimo sutartyje skiriasi; 2. skiriasi sutarties numeris ant sutarties ir ant sutarties pratęsimo; 3. ant sutarties pratęsimo pradžioje pirkėjas ? viena įmonė, dokumentą pasirašo ? kita įmonė; 3. Šveicarų įmonės raštas pareikiamas lietuvių kalba, 4. ant TIR knygelės viršelio aiškiai matomos transporto priemonės numerio koregavimo žymės, o tai kelia pagrįstų įtarimų, kad krovinys galėjo būti pakrautas Baltarusijoje; 5. ant šalies siuntėjos eksporto deklaracijos uždėtas Kazachstano muitinės spaudas, nors prekės turėjo būti eksportuotos iš Uzbekistano ir toliau vykti su TIR knygele; 6. šalies siuntėjos deklaracijoje nenurodytas transporto priemonės numeris 21 langelyje. Dėl šių neatitikimų krovinys turėtų būti grąžinamas atgal į Baltarusiją. Krovinys buvo apžiūrėtas fiziškai, išsiųstas RKS patikrai, kur neatitikimų nenustatyta. Dėl pinigų davimo atvejo susisekta telefonu su Muitinės kriminalinės tarnybos viršininko pavaduotoju, kuris informavo, kad pareigūnai atvyks apklausti vairuotojo. Tikrinimas pradėtas 2024 m. sausio 31 d. 23.42 val., RKS tikrinimas baigtas 2024 m. vasario 1 d., 8.16 val., dokumentai, informacija 9 val. perduota V pamainos viršininkui tolesniems veiksmams atlikti (b. t. 1, b. l. 146?147).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 227 straipsnio 4 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti, jog siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui siekiama jį paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas.

Šios nusikalstamos veikos dalyku pripažįstamas bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Tai gali būti neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009).

Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536-942/2015, Nr. 2K-439-788/2016, Nr. 2K-140-788/2017).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Kaltinamasis S. M. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė, nurodydamas, kad jokio kyšio, siekdamas išvengti papildomų tikrinimui reikalingų dokumentų pateikimo, būtinų pervežant galimai sankcionuotas prekes, jis muitinės pareigūnei nedavė. Nurodė, kad pinigai pase atsidūrė atsitiktinai, pateko iš kišenės. O kitą, (duomenys neskelbtini) teritorijoje galiojantį pasą, kuriame buvo rasta 20 Eur pinigų kupiūra, jis muitinės pareigūnei pateikė, siekdamas atgauti kitą, užsienio valstybėse galiojantį, savo pasą, kuris buvo pas pareigūnę. Anot kaltinamojo, šio paso duomenų jam reikėjo tam, kad deklarantas galėtų identifikuoti krovinį ir pateikti muitinei reikiamus dokumentus.

Šie kaltinamojo paaiškinimai neatitinka byloje surinktų įrodymų, todėl laikytini gynybine versija ir atmestini. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo S. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta visiškai. Įrodymais, pagrindžiančiais S. M. kaltę, laikytini viso proceso metu išlikę nuosekliais muitinės pareigūnių J. Chmylko ir E. Volčok, V. Markovskienės parodymai, kitų objektų apžiūros (vaizdo įrašo) protokole užfiksuoti duomenys, 2024 m. vasario 1 d. J. Chmylko tarnybiniame pranešime, operatyvinėje informacijoje apie nustatytus piliečių ir juridinių asmenų (Lietuvos ir užsienio) kitus pažeidimus užfiksuoti duomenys, iš dalies paties kaltinamojo parodymai ir kt.

Apklausta kaip liudytoja muitinės pareigūnė J. Chmylko viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad peržiūrėjus paprašytus pateikti papildomus dokumentus dėl krovinio, juose buvo daug neatitikimų. Atvykęs vairuotojas padavė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta kur pagamintos trąšos ir iš kur jis važioja. Tačiau neturėjo visų reikiamų dokumentų. Kažką atsiuntė į posto elektroninį paštą, bet toje sutartyje buvo daug neatitikimų ? skyrėsi arba pirkėjas, arba pardavėjas. Tada asmuo pradėjo jos prašyti, kad atiduotų jam pasą. Klausė kam jam pasas, pasakė, kad neduos, nes pagalvojo, kad nori pasišalinti. Jis išėjo į automobilį ir atsinešė kitą pasą, kuriame buvo 20 Eur. Jis, padėdamas į stalčių, pasakė, kad čia yra jai ir ar galima greičiau įforminti, be papildomų dokumentų. Ji jį įspėjo, kad gresia baudžiamoji atsakomybė dėl papirkinėjimo, jis vis tiek primygtinai liepė paimti ir forminti. Ji paprašė parašyti pasiaiškinimą, kodėl tuos pinigus duoda. Padavė lapą, kuriame parašyta, kad bandant papirkti gresia baudžiamoji atsakomybė, ir jam pasakė, kad bus informuota kriminalinė tarnyba, pranešė pamainos viršininkei. Pinigus ji pamatė iš karto, nes stalčius ten, kur mikrofonas, per kurį kalba. Jis padavė kitą, žalią pasą, ji jo neprašė pateikti kito paso. Liudytoja dirbo kartu su Edita Volčok. Kolegė viską matė, ji buvo priėjusi ir girdėjo pokalbį su kaltinamuoju. Jos šalia sėdi, dvi darbo vietos yra įrengtos viena šalia kitos. Jis pradėjo sakyti, kad pinigai netyčia pateko į pasą po to, kai liudytoja pasakė, kad gresia baudžiamoji atsakomybė. Analogiškas aplinkybes pareigūnė nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Šiuos J. Chmylko parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Apklausta kaip liudytoja E. Volčok teisme nurodė, kad dirba tame pačiame kabinete su J. Chmylko. Buvo atvykę vairuotojai su kroviniais iš Uzbekistano, kuriems reikėjo papildomų dokumentų. Vairuotojai papildomų dokumentų neturėjo. Vėliau abu vairuotojai pradėjo prašyti grąžinti pasus, jos jų neatidavė, nes pastarieji galėjo pasišalinti. Kai vairuotojas, kurį aptarnavo J. Chmylko, grįžo, E. Volčok pamatė, kad stalčiuje guli jo pasas ir pase buvo pinigai, vairuotojas nurodė, kad čia tam, kad viską sutvarkytų. E. Volčok pasakė kolegei, kad ji paklaustų, ar pinigai skirti jai, klausimas tikrai buvo užduotas, vairuotojas patvirtino, kad pinigai skirti kolegei. Vėliau, kai jos suprato kas vyksta, kiti vairuotojai kaltinamajam pradėjo kažką sakyti, ir tada pastarasis tą faktą su pinigais pradėjo neigti. E. Volčok nurodė, kad pase buvo 20 Eur. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Volčok nurodė analogiškas 20 Eur pateikimo J. Chmylko aplinkybes.

Ištyrus Vilniaus teritorinės muitinės pateiktus vaizdo įrašus teisme, nustatyta, kad liudytoja E. Volčok įvykio metu dirbo su J. Chmylko tose pačiose patalpose, jos darbo vietos buvo įrengtos visai šalia. O tuo metu, kai S. M. padavė kitą pasą J. Chmylko, E. Volčok buvo priartėjusi prie kolegės, sėdėjo prie pat J. Chmylko, pastarajai iš kairės pusės, todėl teismui nekyla abejonių, jog E. Volčok matė, kaip S. M. padavė kolegei pasą su jame buvusiais 20 Eur ir girdėjo, kaip pastarasis nurodė, kad pinigai skirti J. Chmylko tam, kad dokumentai būtų greičiau įforminami. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leisti manyti, kad pareigūnės yra suinteresuotos bylos baigtimi ir kartu sudarytų pagrindą abejoti jų parodymais.

Teismas atkreipia dėmesį, kad būtent pareigūnių ir iš dalies paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kurie pasitvirtino ištyrus vaizdo įrašus teismo posėdžio metu. Tiek liudytojos J. Chmylko, tiek E. Volčok, tiek ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. M. prašė grąžinti jam pasą po to, kai deklarantas atsiuntė į muitinės elektroninį paštą vieną iš J. Chmylko prašytų dokumentų, o būtent prekių pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau pastarojoje buvo gausu neatitikimų, dėl to kaltinamajam buvo nurodyta, kad šio dokumento neužtenka. Ikiteisminio tyrimo metu S. M. taip pat teigė, kad gavęs iš J. Chmylko trūkstamų dokumentų sąrašą, jis paskambino deklarantui ir persiuntė jam minėtą sąrašą telefonu. Tuomet deklarantas jam atsiuntė nuotrauką, kad visi trūkstami dokumentai buvo persiųsti į Lietuvos muitinės postą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis nurodė, kad tik po to paprašė iš J. Chmylko paso, nes norėjo pasidaryti jo nuotrauką ir persiųsti ją deklarantui. Skirtingai nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, S. M. tuomet nurodė, kad paso nuotraukos jam reikėjo tam, kad ne krovinys, bet jis būtų tinkamai identifikuotas deklaranto. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis patvirtino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus net du kartus ? pirmą kartą juos garsinant ir verčiant į rusų kalbą (b. t. 1, b. l. 154), antrą kartą, juos garsinant ir verčiant į uzbekų kalbą (b. t. 1, b. l. 180). Pastaruoju atveju S. M. patikslino nesutinkantis tik su ta apklausos protokole užfiksuota aplinkybe, kad jis nesupranta rusų kalbos. Rusų kalba jis supranta, gerai kalba ir rašo rusiškai.

Pirmiau aptartas dokumentų pateikimo bei kitas aplinkybes patvirtina ir minėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad J. Chmylko, gavusi iš S. M. dokumentus, pradėjo juos tikrinti, po to tarp jos ir kaltinamojo vyko kažkoks pokalbis ir pareigūnė pateikė S. M. nenustatytą dokumentą (remiantis pirmiau aptartais liudytojų ir kaltinamojo parodymais, galima daryti išvadą, kad tai buvo atspausdintas trūkstamų dokumentų sąrašas). Po to kaltinamasis pasišalino nuo posto. Grįžo tik po 15 min., bendravo su pareigūne ir tik dar po penkių minučių pradėjo pirštu rodyti į savo dokumentus, buvusius pas J. Chmylko. Po to kaltinamasis vėl pasišalino ir grįžo jau po 6 minučių. Bendravo su pareigūne 14 minučių, tuo metu muitinės pareigūnė vėl tikrino kaltinamojo pateiktus dokumentus. Tada S. M. ir vėl kažkur nuėjo, netrūkus, po vienos minutės, grįžo ir, parodydamas pareigūnei, kaip žinoma iš bylos medžiagos, žalios spalvos pasą (iškeldamas jį), įdėjo į stalčių, taip perduodamas J. Chmylko. Tai, kad įvykių eiliškumas buvo būtent toks, taip pat patvirtina J. Chmylko tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys (b.t. 1, b. l. 9), teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktoje Kontr-1 formoje užfiksuota informacija (b. t. 1, b. l. 146–147), liudytojos V. Markovskienės parodymai.

Apklausiama teisme V. Markovskienė nurodė, kad J. Chmylko ją informavo, jog vairuotojas, nepateikęs papildomų dokumentų, bando ją papirkti. Neturi pagrindo nepasitikėti pareigūne. Liudytoja apie tai informavo kriminalinę tarnybą, ji pati matė vairuotojo pateiktuose dokumentuose daug neatitikimų. J. Chmylko ją informavo, kad dokumentai netvarkingi ir vairuotojas pateikė pasą su pinigais, kad greičiau būtų forminama. V. Markovskienė mano, kad tai akivaizdus papirkimas. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, V. Markovskienė juos patvirtino.

Pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad grąžinti jam pasą, kaltinamasis J. Chmylko pradėjo prašyti jau po to, kai deklarantas atsiuntė el. paštu į muitinės postą dokumentus, kurie J. Chmylko buvo įvertinti kaip nepakankami dėl juose buvusių neatitikimų. O tai savo ruožtu patvirtina, kad tokio prašymo pareiškimo tikslas buvo ne duomenų apie krovinį deklarantui nurodymas. Nes kito, žalio paso, pateikimo pareigūnei metu, kaltinamasis, priešingai nei jis teigė teisme, jau buvo nurodęs deklarantui šią informaciją. Kitaip pastarasis negalėtų atsiųsti, kad ir dalies, bet būtent su tuo kroviniu susijusių dokumentų Lietuvos muitinei el. paštu. Paneigdamas šį kaltinamojo argumentą, teismas pažymi ir tai, kad byloje neginčijamai nustačius, kad kaltinamojo muitinės pareigūnei pateiktame pase buvo 20 Eur kupiūra, kuri buvo skirta pastarajai tam, kad būtų greičiau įforminti reikiami dokumentai, klausimas dėl ko būtent S. M. prašė jam grąžinti pasą, neturi esminės reikšmės jo baudžiamosios atsakomybės klausimui spręsti.

Teismo išanalizuoti vaizdo įraše užfiksuoti duomenys taip pat paneigia kaltinamojo versiją apie tai, kad pinigai pateko į jo pasą atsitiktinai, nes jo kišenėje buvo ir kitų kupiūrų. Minėta, kad vaizdo įraše yra užfiksuota, jog, prieš pateikdamas J. Chmylko žalios spalvos pasą, kaltinamasis buvo nuėjęs nuo muitinės posto vienai minutei, grįžęs rankose jis turėjo kažkokius dokumentus, iškėlė ranką aukštyn, taip atkreipdamas J. Chmylko dėmesį, ir pateikė jai, kaip nustatyta byloje, (duomenys neskelbtini) teritorijoje galiojusį pasą su jame buvusia 20 Eur pinigų kupiūra. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, neatgavęs iš J. Chmylko jo prašyto pas ją buvusio paso, S. M. vos vienai minutei nuėjęs nuo muitinės posto, jau grįžo su kitu pasu. Laikė jį rankose, ne kišenėje, ir pateikė pareigūnei. Tą aplinkybę, kad kaltinamasis buvo nuėjęs nuo muitinės posto ir netrūkus grįžo su pasu, kurį pateikė J. Chmylko, nurodė ir pastaroji apklausiama teisme. Minėti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje galiojusį pasą kaltinamasis atsinešė ir iš karto pateikė muitinės pareigūnei. Jei kaltinamasis jau būtų turėjęs kišenėje pasą, kaip kad jis teigė viso proceso metu, jam nereikėtų nueidinėti nuo muitinės posto. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad 20 Eur pinigų kupiūra kaltinamojo į pasą, perduota muitinės pareigūnei, buvo įdėta tyčia, o ne pateko atsitiktinai iš kišenės, kaip kad jis teigė teismui. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis taip pat teigė, kad rodė muitinės pareigūnei turėjęs kišenėje daugiau pinigų kupiūrų, tačiau šios jo nurodomos aplinkybės nėra užfiksuotos vaizdo įraše. Jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai.

Baigiamosios kalbos metu gynėjo nurodytą argumentą, kad kaltinamasis neturėjo jokios motyvacijos duoti kyšį, teismas atmeta kaip nepagrįstą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis norėjo pagreitinti patikrinimo procedūrą, t. y. siekė greičiau, be papildomo aiškinimosi, pervežti krovinį. Tai, kad vėliau, gavus visus reikiamus dokumentus, krovinys praėjo patikrinimą ir sėkmingai kirto valstybės sieną, šio tikslo buvimo nepaneigia. Byloje nustatyta, kad muitinės poste krovinio dokumentų patikrinimo procedūra užtruko. Ji buvo pradėta 2024 m. sausio 31 d., 23.42 val., RKS tikrinimas baigtas 2024 m. vasario 1 d., 8.16 val., dokumentai, informacija 9 val. perduota V pamainos viršininkui tolesniems veiksmams atlikti (b. t. 1, b. l. 146?147). Taigi patikrinimas užtruko visą naktį, beveik 9 val., nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad per valandą dokumentai buvo sutvarkyti ir krovinys išleistas (b. t. 1, b. l. 179).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gynėjas taip pat akcentavo, kad, anot kaltinamojo, jam J. Chmylko buvo grąžinti tiek pinigai (20 Eur kupiūra), tiek užsienio pasas. O tai, kaip teigia gynėjas, leidžia daryti išvadą, jog joks kyšis pareigūnei nebuvo duotas ir pačios pareigūnės net nebuvo vertinamas kaip kyšis. Sutikdamas, kad byloje nustatyta, jog 20 Eur kupiūra, padarius prieš tai jos nuotrauką, J. Chmylko buvo grąžinta kaltinamajam, teismas vienok nesutinka su kitais gynybos argumentais. Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad S. M. buvo grąžintas užsienio pasas. Šių aplinkybių nepatvirtino nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų. Gynėjas baigiamosios kalbos metu nurodė, jog negalima grįsti asmens kaltės pareigūnų parodymais. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajam nurodžius, jog pinigai jam buvo grąžinti, tiek J. Chmylko, tiek E. Markevičius, skirtingai nei kalbėdami apie paso grąžinimą S. M., šią aplinkybę patvirtino. Antai J. Chmylko nurodė, kad pas juos yra įprasta tokia praktika – padaryti pinigų kupiūros nuotrauką ir grąžinti asmeniui. Prieš tai, pasak liudytojos, ji aptarė šį klausimą su V. Markovskiene. Apklaustas kaip liudytojas kriminalinės tarnybos pareigūnas E. Markevičius patvirtino, kad jam atvykus, J. Chmylko parodė jam pinigų kupiūros nuotrauką, o S. M. jam šią kupiūrą atnešė ir pateikė. Pinigų kupiūrą identifikavo pagal jos sulankstymą ir numerį. Paskui ta pinigų kupiūra buvo perduota T. Marmai, ją kartu su kitais dokumentais jau kaip ir perėmė iš šio pareigūno, kaip nurodyta savanoriško daiktų pateikime protokole (b. t. 1, b. l. 35?37; b. t. 2, b. l. 12?14). Minėta, kad abu pareigūnai neigė, kad kaltinamajam būtų grąžintas užsienio pasas. Byloje nustatyta ir tai (vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, liudytojos V. Markovskienės parodymai), kad iš karto po S. M. paso su pinigais jai pateikimo, J. Chmylko skambino pamainos viršininkei, atliko jos nurodytus veiksmus – nurodė kaltinamajam parašyti paaiškinimą, įteikė perspėjimą dėl baudžiamosios atsakomybės kilimo, t. y. vertino S. M. veiksmus kaip galimai neatitinkančius teisės aktų reikalavimų.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad tai ar buvo grąžinti kaltinamajam pinigai ir (ar) pasas, ar ne, esminės reikšmės S. M. veiksmų kvalifikavimui ir kaltės klausimui spręsti neturi. Byloje nėra ginčo dėl kyšio dydžio, t. y. byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis davė muitinės pareigūnei būtent 20 Eur kyšį. Tos aplinkybės, kad pase buvo tokio dydžio pinigų kupiūra, neginčija ir gynyba. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, ar trečiajam asmeniui siekdamas konkretaus valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo jo naudai arba išimtinės padėties ar šio asmens palankumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2018). Kyšio davimo būdas – atviras ar užmaskuotas, taip pat tai, kada jis buvo duodamas – prieš pageidaujamų veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) ar po jų, veikai kvalifikuoti reikšmės neturi. Tam reikšmės neturi ir tai, ar davus kyšį buvo pasiektas pageidaujamas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2011, 2K-332-693/2018).

Taip pat papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas (nesutikimas) priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis, ar paperkamas valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar ne ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-648/2015, 2K-375-895/2015, 2K-266/2014, 2K-541/2014, 2K-277/2012, 2K-429/2011, 2K-163/2011).

Taigi, S. M. padarytas pareigūnės papirkimas buvo baigtas, nuo to momento, kai S. M. žalios spalvos pase perdavė pareigūnei J. Chmylko pinigus, t. y. 20 Eur. Ir vėlesni tiek muitinės pareigūnų, tiek kaltinamojo veiksmai dėl pinigų grąžinimo ar pasiėmimo nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi bei S. M. atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 4 dalį nešalina.

Tačiau įvertinus E. Markevičiaus, J. Chmylko, T. Marmos teisme duotu parodymus, savanoriško daiktų pateikimo protokolo turinį (b. t. 1, b. l. 35?37), teismas sprendžia, kad pastarasis dokumentas neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies keliamų reikalavimų, todėl spręsdamas S. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą, juo nesivadovauja.

Vertindamas pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus kaip visumą, teismas daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog 2024 m. sausio 31 d. apie 23.34 val., S. M., vairuodamas vilkiką Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės pareigūnų tarnybinėse patalpose, esančiose importo krovininių transporto priemonių vietoje, siekdamas pervežti galimai sankcionuotas prekes, valstybės tarnautojui, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyresniajai inspektorei J. Chmylko, tarp jai pateikiamo paso, davė 20 eurų kyšį už pageidaujamą neteisėtą valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus. Teismas taip pat sprendžia, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, kaltinamasis suprato, jog, muitinės pareigūnei duoda kyšį už tai, kad jį leistų jam greičiau, nepateikiant papildomų jos reikalautų dokumentų dėl galimai sankcionuotų prekių, kirsti valstybės sieną ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to byloje nustatyta, kad duotas kyšis yra mažesnis nei 1 MGL (50 Eur). Taigi, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad S. M. veiksmai pagal BK 227 straipsnio 4 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio baudžiamojo nusižengimo sudėties, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, požymius.

Baigiamųjų kalbų metu S. M. gynėjas advokatas akcentavo ir tai, kad šiuo atveju įvyko nesusipratimas dėl kalbos barjero (muitinės pareigūnė neteisingai suprato kaltinamąjį), nes kaltinamasis nėra gerai kalbantis rusų kalba. Tokius advokato argumentus, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Minėta, kad duodamas parodymus teisme, kaltinamasis pats, tikslindamas savo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, pažymėjo, jog tyrėjo buvo klaidingai nurodyta, jog jis nesupranta rusų kalbos. Priešingai, jis gerai kalba rusiškai ir rašo, supranta šią kalbą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamajam jo teisių išaiškinimo protokolo priedas buvo įteiktas tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis. S. M. raštiškai pasirašė, jog jam teisės yra išaiškintos (b. t. 1, b. l. 53). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įtarimas jam yra įteiktas, išverstas į rusų kalbą, supranta kuo yra įtariamas. Parodymus davė rusų kalba. Taip pat dalyvavo ir rusų kalbos vertėja. Įvykio metu pasiaiškinimą kaltinamasis taip pat surašė rusų kalba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2024 m. spalio 9 d. teismui pasiūlius kaltinamajam, jog kito posėdžio metu dalyvautų ir uzbekų kalbos vertėjas, pastarasis nurodė, kad gerai kalba rusiškai, tiesiog yra blogas interneto ryšys. Uzbekų kalbos vertėjos dalyvavimas tolesniame teisminiame bylos nagrinėjime buvo užtikrintas, įvertinus tai, kad kaltinamasis teismo posėdžiuose dalyvavo tik nuotoliniu būdu, bei tą aplinkybę, kad kiti proceso dalyviai, S. M. pradėjus duoti parodymus rusų kalba, teikė pastabas protokolui, kiekvienas savaip interpretuodamas jo rusų kalba nurodytas aplinkybes, t. y. nurodydami, ką, jų manymu, iš tikrųjų vienu ar kitu atveju norėjo pasakyti kaltinamasis.

Pažymėtina ir tai, kad paskelbus baigiamųjų kalbų pradžią, kaltinamojo gynėjas advokatas pareiškė prašymą baigiamąsias kalbas versti tik į rusų kalbą, nes S. M. gerai supranta rusų kalbą, o į uzbekų kalbą versti tik tai, kas bus neaišku (prašymo išversti bent dalį prokurorės ar gynėjo baigiamosios kalbos į uzbekų kalbą pareikšta nebuvo). Būtent rusų kalba kaltinamasis pradėjo sakyti ir savo paskutinį žodį, į uzbekų kalbą perėjo tik gynėjui pradėjus sakyti, kad jis nesupranta, ką kalba S. M. ir ką nori pasakyti. Tačiau išvertus kaltinamojo uzbekų kalba pasakytą paskutinį žodį į lietuvių kalbą, paaiškėjo, kad jo turinys buvo identiškas prieš tai pradėtam rusų kalba sakyti kaltinamojo paskutiniam žodžiui. Taigi, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad S. M. gerai moka ir supranta rusų kalbą, gali ja kalbėti, rašyti ir skaityti, todėl ta aplinkybė, kad ši kalba nėra jo gimtoji, nekliudė jam tinkamai suprasti tiek muitinės pareigūnės prašymus pateikti trūkstamus dokumentus, tiek jos vėlesnius klausimus, susijusius su jai kaltinamojo pateiktais pinigais. Taip pat tai nebuvo kliūtis kaltinamajam aiškiai išreikšti savo mintis ir suformuluoti atsakymus į jam užduotus klausimus, tarp jų ir dėl pinigų pateikimo muitinės pareigūnei tikslo.

Dėl bausmės skyrimo

BK 227 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę S. M., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. S. M. padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). S. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. M. anksčiau neteistas, apie administracinių nusižengimų baustumus duomenų byloje nėra, pasak paties S. M., dirbantis OOO (duomenys neskelbtini) įmonėje vairuotoju. Duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą byloje taip pat nėra.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. M. baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas pirmą kartą, kyšio dydį, tai, kad kaltinamasis viso proceso metu nevengė teisminio bylos nagrinėjimo, tinkamai vykdė savo pareigą ? dalyvaudavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose nuotoliniu būdu, dalis teisiamųjų posėdžių neįvyko dėl objektyvių nuo jo nepriklausančių priežasčių (interneto ryšio sutrikimų), jo gabentas krovinys, vėliau pateikus visus reikiamus dokumentus, visgi kirto valstybės sieną, už baudžiamąjį nusižengimą nustatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje padarymą jam parinktina švelniausia šios teisės normos sankcijoje įtvirtinta bausmės rūšis – bauda. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos baudos dydį, teismas vadovaujasi teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojančia, S. M. teisinę padėtį švelninančia, BK 61 straipsnio redakcija. Pažymėtina, kad pastarosios teisės normos 4 dalis nebeįtvirtina medianos, kaip bausmių skyrimo mato, taisyklės, tad nustatydamas kaltinamajam skirtinos baudos dydį, teismas nebėra saistomas BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto už baudžiamuosius nusižengimus skirtino baudos vidurkio. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad 18 MGL (900 Eur) bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam baudžiamajam nusižengimui, o pats baudžiamasis procesas taip pat turėjo auklėjamąjį poveikį kaltinamajam tam, kad jis ateityje laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalstų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pirminę pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam S. M. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 795,83 Eur, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu nemoka proceso kalbos, nusprendė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Esant šioms aplinkybėms, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio nuostatomis, teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintas kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kaltinamajam paskirta turtinio pobūdžio bausmė. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš S. M. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Kaltinamajam S. M. 2024 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės M. Valantiejienės nutarimu paskirta kardomoji priemonė – 2 000 Eur užstatas (b. t. 1, b. l. 70–73), paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, užstatas grąžintinas užstato davėjui, t. y. advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 20 Eur kupiūra, įnešta į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos depozitinę sąskaitą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina, ją paimant valstybės nuosavybėn, kaip nusikalstamos veikos priemonę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su dviem CD diskais, kuriuose yra vaizdo įrašai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 18 MGL, t. y. 900 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. M. atmesti.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) užstatą, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – užstatą grąžinti užstato davėjui, t. y. advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 2 dalimi, 20 Eur (dvidešimties eurų) kupiūrą, įneštą į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos depozitinę sąskaitą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti, ją paimant valstybės nuosavybėn, kaip nusikalstamos veikos priemonę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su jame esančiais dviem CD diskais, kuriuose yra vaizdo įrašai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

1) teismo nuosprendžiu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.