Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-21 · Administracinė byla Nr. I-3747-422/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-21
Bylos Nr.
I-3747-422/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie LR TM
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3747-422/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01251-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 21 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. S. , pareiškėjo atstovei advokatei S. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M. K. ,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie LR TM, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR TM dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4,5), prašyme (b.l. 45), jis ir atstovė teismo posėdyje nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2014 m. spalio mėn. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) 3 –ojo lokalinio sektoriaus 11 būrio 1 miegamajame neužtikrinant teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos. Tvirtino, kad šios gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 40 kv.m., joje gyveno 18 nuteistųjų, be to, patalpa buvo užstatyta baldais, todėl vienam asmeniui teko 2,1 kv.m. gyvenamojo ploto. Dėl ploto trūkumo negalėjo laisvai judėti, jautėsi kankinamas. Nurodė, kad 2 – ojo bendrabučio, kuriame yra 3 –ias lokalinis sektorius, būklė yra labai bloga, durys, grindys susidėvėję. Durys nesandarios, minėtam bendrabučiui reikalingas kapitalinis remontas, tai buvo pripažinta kitoje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-2621-402/2015. Toje byloje buvo konstatuotas vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos pažeidimas, todėl abejotina atsakovo pateiktais duomenimis nagrinėjamoje byloje apie užtikrintą gyvenamąjį plotą pareiškėjui. Tvirtino, kad 11 būrio 1 miegamasis buvo vėdinamas natūraliai per langus, trūko ventiliacijos, todėl vasarą jame buvo labai karšta, eidavo miegoti sulipęs prakaitu. Nurodė, kad 11 būryje nėra pažymėta rūkymo vieta, todėl, užrakinus nakčiai duris į lauką, dauguma nuteistųjų rūkė miegamajame ir prausyklose. Pats pareiškėjas yra rūkantis. Nusiprausti po šiltu dušu buvo leidžiama vieną kartą per savaitę. Prausyklose 100 žmonių teko 10 praustuvių. Prausyklose buvo prirūkyta, lubos pasidengusios grybeliu, plaunami švirkštai, stovėjo stiklainis su švirkštams skirtu plauti skysčiu. Prie sporto salės neįrengtas dušas, tualetas, persirengimo kambarys, tuo pažeidžiami higienos normos reikalavimai. 11 būryje įrengta virtuvėlė, tačiau nebuvo šilto vandens, todėl nebuvo galimybės tinkamai išsiplauti indus. Nurodė, kad dėl gyvenamųjų sąlygų, perkėlimo į kitą būrį į Alytaus PN administraciją, į Nuteistųjų skirstymo komisiją nesikreipė. 2014 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi dėl darbo suteikimo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų 2014 m. liepos 7 d. kreipėsi į Alytaus visuomenės sveikatos centrą, tačiau jo prašymas iš esmės nebuvo nagrinėtas. Gyvenimo sąlygas 11 būryje pareiškėjas prilygina nežmoniškoms, kankinančioms, žeminančioms žmogaus orumą, tvirtino, kad buvo pažeistos LR Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio nuostatos. Atlikdamas bausmę aukščiau nurodytomis sąlygomis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, orumo pažeminimą ir pan., t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b.l. 8-17) bei atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Alytaus PN 3-ojo lokalinio sektoriaus 11 būrio 1 miegamajame, tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, apskaičiuojamas, atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi (dėl nuteistųjų rotacijos, dėl jų išvykimo etapais į kitus pataisos namus, tardymo izoliatorių, Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir pan.), todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto. Nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra nurodyta, ar vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuojamas, įskaičiuojant baldų užimamą plotą, ar jo neįskaičiuojant. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė vieną kartą į savaitę nusiprausti po šiltu dušu. 11 būryje įrengtos 8 prausyklos, jose jokio stiklainio su „Analitu“ negalėjo būti, nes Alytaus PN vartoti narkotines medžiagas yra draudžiama. Nuteistiesiems draudžiama rūkyti gyvenamosiose bei bendro naudojimo patalpose, rūkymui vietos įrengtos lauke. Tvirtino, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN administraciją nėra kreipęsis, jis yra kreipęsis dėl įdarbinimo, tačiau nuteistųjų įdarbinimas nėra priskirtas Alytaus PN kompetencijai, nuteistuosius įdarbina VĮ „Mūsų amatai“, todėl kilus ginčui dėl įdarbinimo, atsakovu byloje turėtų būti ne Alytaus PN. Pripažįsta, kad 2 bendrabutis, kuriame yra 3- ias lokalinis sektorius, yra blogos būklės, tačiau jo pažeidimai yra daugiau išoriniai, šio pastato rekonstrukcijai yra išduotas leidimas, parengtas techninis projektas, apskaičiuota darbų sąmata, tačiau dėl neskiriamo finansavimo rekonstrukcijos darbai nėra atliekami. Nurodė, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs visų Alytaus PN patalpų patikrinimą, jokių higienos normų pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, todėl jo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti patenkintas.

Į teismo posėdį neatvyko trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas iš dalies tenkinamas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2014 m. spalio mėn. laikant jį perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl gyvenamosios patalpos perpildymo jis negalėjo laisvai judėti, dėl didelio asmenų skaičiaus nepakako ventiliacijos, vasarą patalpoje buvo labai karšta, todėl tekdavo eiti miegoti suprakaitavus. Teismo nuomone, šiuos nepatogumus (judėjimo galimybių suvaržymą, ventiliacijos, oro trūkumą) pareiškėjas sieja su gyvenamųjų patalpų ploto trūkumu (perpildymu), todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai ir vertintini kaip gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimo pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Toliau tekste – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹. 1. punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv.m.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. spalio 27 d. gyveno 3 - ojo lokalinio sektoriaus 11 būrio 1 miegamajame (b.l. 14). Šio miegamojo gyvenamasis plotas yra 45,77 kv.m., jame įrengta 16 miegamųjų vietų (b.l. 21). Į bylą atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis patvirtinančius, kad 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. birželio 6 d., 2014 m. liepos 7 d., 2014 m. rugpjūčio 6 d. ir 2014 m. rugsėjo 6 d. ir 2014 m. spalio 6 d. 11 būrio 1 miegamajame buvo laikoma nuo 13-14 asmenų, tokiu būdu jiems šiomis dienomis užtikrinant reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą (b.l.15-20), tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų apie 11 būrio 1 miegamajame buvusių asmenų skaičių kitomis vertinamojo laikotarpio dienomis, todėl šiomis dienomis vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas 11 būrio 1 miegamojo gyvenamąjį plotą, padalinant iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus (45,77 kv.m./16).

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma, pareiškėjui kalint 11 būrio 1 miegamajame, buvo pažeista laikotarpiais nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. birželio 5 d., nuo 2014 m. birželio 7 d. iki 2014 m. liepos 6 d., nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2014 m. rugpjūčio 5 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d., nuo 2014 m. rugsėjo 7 d. iki 2014 m. spalio 5 d. ir nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2014 m. spalio 27 d. Šiais laikotarpiais pareiškėjui teko 2,9 kv.m. gyvenamojo ploto.

Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareiškėjas Alytaus pataisos namuose buvo kalinamas pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN nebuvo nustatytos rūkymo vietos, todėl, užrakinus nakčiai lauko duris, nuteistieji rūkydavo miegamuosiuose ir prausyklose.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra.

Higienos normos 14 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Nors Alytaus PN nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pataisos namų bendrabučių gyvenamosiose bei bendrosiose patalpose iškabinti rūkymą draudžiantys ženklai, lauke įrengtos rūkymo vietos ir iškabintos nuorodos „Rūkymo vieta“, tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste. Pažymėtina, kad aukščiau nurodytomis teisės normomis siekiama užtikrinti nerūkančių asmenų teisę kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, kad yra rūkantis asmuo, į atsakovą dėl kitų nuteistųjų asmenų rūkymo gyvenamosiose bei prausyklų patalpose nesikreipė, taip pat nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, todėl, teismo vertinimu, jo, kaip rūkančio asmens, teisės, o tuo pačiu ir aukščiau nurodytų teisės aktų normos nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad prausyklose 100 nuteistųjų teko 10 praustuvių, prausyklos lubos buvo padengtos grybeliu, prausyklose švirkštų plovimui buvo specialiai padėtas stiklainis su tam skirtu skysčiu -„Analitu“.

Praustuvių kiekiai numatyti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Normos), patvirtintose 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139. Normose nustatyta, kad turi būti 1 praustuvė dešimčiai asmenų, todėl pagal pareiškėjo nurodytą santykį tarp nuteistųjų ir jiems skirtų praustuvių skaičiaus (100 nuteistųjų teko 10 praustuvių), Normose nustatytas reikalavimas praustuvių kiekiui nebuvo pažeistas.

Atsakovo į bylą pateiktame Alytau visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA-369 ( b.l. 84-85) konstatuota, kad Alytaus pataisos namuose kiekvienam būriui yra skirti gyvenamieji kambariai, virtuvėlės, asmeninių daiktų sandėlis, rūbų džiovyklos, tualetai, prausyklos. Prausyklose įrengtos plautuvės, tiekiamas šaltas tekantis vanduo. Patalpų valymui skirtas inventorius, patalpas valo ir tvarko tvarkiniai. Šiame patikrinimo akte Higienos normos pažeidimų (grybelio ant lubų) nenustatyta. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl švirkštų plovimo, tam skirto stiklainio su „Analitu“ buvimo, todėl nėra pagrindo šių aplinkybių konstatavimui. Net ir minėto skysčio buvimo atveju, pareiškėjas neįrodė, kaip jo teisių pažeidimai susiję su minėta aplinkybe. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl per mažo praustuvių kiekio, grybelio ant lubų, stiklainio su medžiaga švirkštams dezinfekuoti buvimo laikytini nepagrįstais.

Pagal Higienos normos 27 punkto nuostatas, sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Šioje teisės normoje nėra įtvirtintas reikalavimas įrengti karšto vandens tiekimo sistemą būriuose įrengtose virtuvėlėse, todėl pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens nebuvimo 11 būrio virtuvėlėje atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą grindžia aplinkybe, kad nusiprausti po šiltu dušu buvo galima tik kartą per savaitę, be to, prie sporto salės nebuvo įrengtas dušas, tualetas, persirengimo kambarys, patalpa valymo priemonėms.

Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.

Aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos suteikia galimybę kartą per savaitę pasinaudoti dušu, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per retos galimybės nusiprausti po dušu suteikimo laikytinos nepagrįstomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dušu kartą per savaitę, todėl minėtos teisės aktų normos nebuvo pažeistos.

Reikalavimai pataisos įstaigų sporto salėms ir sportui skirtoms patalpoms nustatyti Higienos normos 30 punkte, kurio 30.6 papunktyje yra nurodyta, jog prie sporto salės turi būti persirengimo kambarys, dušas, tualetas, patalpa valymo priemonėms.

Į bylą pateiktas 2015 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. S-14252 patvirtina, kad prie 3– ojo lokalinio sektoriaus sporto salės nėra įrengtas dušas, tualetas, persirengimo kambarys bei patalpa valymo priemonėms, todėl nustatytinas Higienos normos 30.6. papunkčio pažeidimas.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad 2-asis bendrabutis yra labai blogos būklės, jam reikalingas kapitalinis remontas, gyvenamųjų patalpų grindys ir durys nusidėvėję, durys nesandarios.

Į bylą pateiktame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA-369 yra nurodyta, kad kapitalinis remontas būtinas 2 – ojo bendrabučio patalpoms (2,3 lokalinis sektorius) (b.l. 84-85). Valstybei nuosavybės teise priklausančio statinio Alytaus pataisos namų bendrabučio Nr. 2 2008 m. vasario 27 d. pripažinimo avariniu aktas (b.l. 79-80) patvirtina, kad bendrabučio langų rėmai supuvę, nesandarūs, durų staktos ir pačios durys nesandarios, vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai nusidėvėję (nusidėvėjimas 58 proc.), šiuo aktu statinys pripažintas blogos būklės. Akivaizdu, kad šie dokumentai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl blogos bendrabučio Nr. 2 būklės, būtino kapitalinio remonto.

Pažymėtina, kad Alytaus PN yra gavę leidimą minėto statinio rekonstrukcijai, apskaičiavę statybos darbų sąmatą bei patvirtinę rekonstrukcijos techninį projektą (b.l. 73-78), t.y. atlieka tam tikrus veiksmus, būtinus bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbų atlikimui, tačiau, kaip patvirtino atsakovo atstovas, šie darbai nėra atliekami ne dėl Alytaus PN neveikimo, o dėl neskiriamo finansavimo.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų sveikatos problemų neturėjo, į bylą taip pat nepateikta jokių duomenų apie netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, dėl perkėlimo į kitą būrį pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu kreipėsi į Alytaus PN administraciją ar Alytaus PN direktoriaus įsakymu sudarytą Nuteistųjų suskirstymo į būrius, skyrius ir kameras komisiją.

Byloje esantis išrašas iš Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais žurnalo Nr. 112 patvirtina, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą dėl įdarbinimo (b.l. 71-72). Į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl gyvenamųjų sąlygų 11 būrio 1 miegamajame atitikties Higienos reikalavimams V. S. vertinamuoju laikotarpiu nesikreipė, skundą dėl nurodytų aplinkybių šiai institucijai jis išsiuntė tik 2015 m. liepos 1 d. (b.l.35-38).

Pareiškėjas kalinimo sąlygas Alytaus PN laiko nežmoniškomis ir kankinančiomis.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose gyveno virš šešių mėnesių, tačiau šis pažeidimas nebuvo tęstinis, nes tam tikromis dienomis jam buvo užtikrinta tinkama gyvenamojo ploto norma ( t.y. 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. birželio 6 d., 2014 m. liepos 7 d., 2014 m. rugpjūčio 6 d. ir 2014 m. rugsėjo 6 d. ir 2014 m. spalio 6 d.). Nors pagal teismo atliktus skaičiavimus, pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo žymiai pažeista (t.y. jam teko 2,9 kv.m.), tačiau atsižvelgtina į tai, kad dalis šio ploto buvo užimtas gyvenamojoje patalpoje buvusiais baldais, kas iš dalies sumažino jam tekusį patalpos plotą. Be to, nagrinėjamu atveju akcentuotinos bausmės atlikimo Alytaus PN bendrosios sąlygos. Pareiškėjas nurodytą kalinimo laiką gyveno bendrabučio tipo patalpose, turėjo judėjimo laisvę po bendro naudojimo patalpas, lokalinio sektoriaus teritoriją, taip pat galėjo sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti biblioteką, koplytėlę, užsiimti kita leistina veikla. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. liepos 1 d. Alytaus PN direktorius įsakymu Nr. 1-181 buvo patvirtintas Pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašas bei 2005 m. gruodžio 30 d. Alytaus PN direktorius įsakymu Nr. 1-356 (pakeistas 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1-339) buvo patvirtinta nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (b.l. 23-28). Šiuose aktuose nurodytose pozityvumo priemonėse, laisvalaikio užimtumo veikloje pareiškėja turėjo galimybę dalyvauti. Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjo buvimas gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Teismo nuomone, pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė, galimybė dalyvauti užimtumo programoje, užsiimti sportine, kūrybine ar pan. veikla galėjo kompensuoti jam tekusį gyvenamojo ploto trūkumą. Akivaizdu, kad tik nuo pareiškėjo valios priklausė jo buvimo gyvenamosiose patalpose trukmė.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, taip pat, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, perkėlimo į kitas gyvenamąsias patalpas pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją, kad jo sveikatos būklė jam būnant Alytaus PN vertinamuoju laikotarpiu būtų ženkliai pablogėjusi.

Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto, gyvenant prastos būklės patalpose (nesandarios, nusidėvėję durys ir grindys), esant netinkamai įrengtai sporto patalpai, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. V. S. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo vertinamuoju laikotarpiu patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-2621-402/2015 aplinkybės nėra analogiškos šiai bylai, pats pareiškėjas posėdžio metu pripažino, jog jis gyveno kitose patalpose nei nurodytose minėtoje byloje, todėl nėra pagrindo ja vadovautis, nagrinėjant šią bylą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui patikslintą 2015 m. gruodžio 9 d. pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4838 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje prašo priteisti valstybės naudai 84,88 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 69).

Alytaus pataisos namai 2015 m. lapkričio 2 d. pateikė teismui prašymą atlyginti byloje turėtas 13,85 Eur transporto išlaidas (b.l. 64-67).

Pagal ABTĮ 44 str.1 p., proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – atstovavimo bei transporto išlaidas (ABTĮ 44 str.2, 6 d.).

Tuo atveju, kai teismo sprendimu patenkinami ne visi skundo reikalavimai, teismo išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų /atmestų skundo reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Kadangi pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl valstybės naudai turi būti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiškėjo atstovavimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ginčą pralaimėjusios šalies. Tačiau šiuo atveju iš dalies ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Tokiu būdu nesant šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas (ABTĮ 44, 45, 45¹ str.) ( žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-02 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009).

Kadangi pareiškėjas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-3495-4115 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus LR CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (b.l. 50-51), todėl atsakovo atstovo prašymas priteisti iš pareiškėjo V. S. turėtas transporto išlaidas netenkinamas (ABTĮ 44 str., 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 44, 45 ir 45¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista V. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjo V. S. reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus ir Alytaus pataisos namų prašymų dėl išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė