Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-2621-402/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-11-16
Bylos Nr.: I-2621-402/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00403-2015-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: S.S.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Trečiasis asmuo: Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos

Kategorijos

1.15.2.3.2Neturtinė žala
3.21Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr.1-2621-402/2015Proceso Nr. 3-62-3-00403-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui S.S., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Mindaugui Kabeliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas savo skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 55 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 4-9).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2011-02-08 iki šiol neteisėtai buvo apribota jo laisvė, kadangi laisvės atėmimo bausmės sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas atliko perpildytuose pataisos namuose, kuriuose nuteistųjų skaičius žymiai viršijo teisės aktais nustatytą maksimalų nuteistųjų skaičių. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto vienam asmeniui vidutiniškai teko mažiau nei nustatyta minimali norma. Nurodė, jog 2 –to lokalinio sektoriaus 16 – to būrio ir 1 – mo lokalinio sektoriaus 7 –to būrio gyvenamųjų patalpų būklė yra antisanitarinė: nuo sienų krinta tinkas į lovas, drėgna, ant sienų pelėsis ir grybelio židiniai, trūksta oro, patalpose pilna parazitų, žiurkių, gyvenamosiose patalpose palaikyti švarą buvo labai sunku, kadangi grindys betoninės ir šluojant imdavo kilti dulkės ir nusėsdavo ant patalynės. Prausyklos ir tualetai taip pat antisanitarinės būklės: trūksta kriauklių, prausykloje nėra veidrodžio, langai išdaužyti, blogas kvapas, nešvaru, žiemos metu prausykloje būdavo labai šalta, net grindys pasidengdavo leduku. Pažymėjo, jog kameroje Nr. 28 sąlygos taip pat baisios: langai išdaužyti, šalta, drėgna, lovos sulaužytos, lemputės išdaužytos, sienos juodos nuo pelėsio ir grybelio. Kameroje Nr. 3 buvo nuo 7 iki 8 nuteistųjų, kamera avarinės būklės: sienos juodos nuo pelėsio ir grybelio, didelė drėgmė, šviesos patekimas į kamerą minimalus, nėra ventiliacijos, todėl trūkdavo oro, pilna parazitų, taip pat kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko. Nurodė, jog nėra sąlygų skalbtis drabužių. Kameroje Nr. 36 taip pat sąlygos antisanitarinės kaip ir anksčiau nurodytose kamerose. Pažymėjo, jog būnant kameroje Nr. 36 dėl didelės drėgmės susirgo plaučių uždegimu, tris paras pareigūnai jam neiškvietė gydytojo. Dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų jis patyrė diskomfortą, orumo ir garbės pažeminimą, psichologinę prievartą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, sutriko miegas, pablogėjo sveikata. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė didelę neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą (b.l. 12-17) ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Pareiškėjo skundo motyvas, kad jis kalinamas antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis neatitinka tikrovės. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginančios jo buvimą pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankštintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kai patalpų apšvietimas ir ventiliacija nesuteikia sąlygų sveikatos būklei. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečiais faktais pagrįstų duomenų, kad Alytaus pataisos namai nesilaikė skunde nurodytų teisės normų reikalavimų. Prašė skundo reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą, nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti (b.l. 98-101).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose nuo 2011-02-08 iki skundo padavimo teismui dienos – 2015-03-27.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį (b.l. 17). Teismas pažymi, kad žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus nustato Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, imperatyviai pabrėžė, kad nagrinėjant administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (Teismų įstatymo 33 str., ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2007-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-413/2012 ir kt.). Teismas pabrėžia, kad pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi realią galimybę suvokti apie jo teisės pažeidimą (Teismų įstatymo 33 str., LAT teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.1 p.). Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (LAT teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 7.4 p.). CK 1.125 str. 8 d. numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos (taip pat ir neturtinės) atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo teigimu, buvo padaryta laikotarpiu nuo 2011-02-08 iki 2015-03-27. Kaip jau buvo paminėta, atsakovas teismo prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, kad jis į teismą kreipėsi anksčiau dėl kalinimo sąlygų atitikimo teisės aktų reikalavimams. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas prašo neturtinės žalos, įvertintos pinigais, atlyginimo. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kilusio ginčo atveju turi būti vertinamas laikotarpis už 3 metus nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2012-03-27 iki 2015-03-27, kadangi pareiškėjas 2015-03-27 skundu kreipėsi į teismą (b.l. 10). Darydamas šią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas jau pakankamai ilgą laiką atlikinėjo bausmę pataisos namuose ir jam objektyviai turėjo būti žinomos pagrindinės teisės aktų (įstatymų ir poįstatyminių aktų), reglamentuojančių suėmimo (kalinimo) sąlygas, nuostatos, tačiau pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą. Be to, neturtinė žala – tai pareiškėjo subjektyvūs išgyvenimai, dvasiniai sukrėtimai, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.. Iš to seka, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas ankščiau kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl laikymo sąlygų. Teismas konstatuoja, kad nenustatyta jokių CK 1.129 str., 1.130 str. įtvirtintų pagrindų, kurie duotų pakankamą pagrindą svarstyti klausimus ir apie ieškinio senaties terminų sustabdymą arba jų eigos nutraukimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK arba kiti įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.), teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str. 3, 4 d., Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Įvertinęs bylos įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra jokio pagrindo svarstyti ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą (ABTĮ 57 str.).

ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Higienos normą HN 76:2010 ir kt.), jis buvo kalinamas perpildytose patalpose, jam nebuvo užtikrintos teisės aktais garantuotos higienos ir sanitarinės bausmės atlikimo sąlygos. Kaip vieną iš pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktais. Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotą teisminę praktiką, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas, antisanitarines sąlygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Dėl gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas

Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11¹.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11¹.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-03-27 iki 2015-03-27 gyveno Alytaus PN (b.l. 13-14).

Kadangi objektyvių duomenų apie Alytaus pataisos namuose konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių atsakovo atstovas į bylą nepateikė, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas miegamojo gyvenamąjį plotą padalinant iš jame įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenys patvirtina (b.l. 13-14), kad pareiškėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais nuo 2012-05-18 iki 2012-05-29, nuo 2012-06-01 iki 2012-06-19 ir nuo 2012-07-03 iki 2013-08-02 pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrį, 3 miegamąjį, kurio plotas - 44,81 m ², 21 miegama lova, todėl pareiškėjui teko 2,13 kv.m. Nuo 2012-08-24 iki 2012-11-21 pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrį, 1 miegamąjį, plotas - 29,53 m ², 10 miegamų lovų, ploto pareiškėjui teko 2,95 kv. m. Nuo 2012-11-21 iki 2012-12-05 pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį, 1 miegamąjį - 34,13 kv. m, 10 miegamų lovų, pareiškėjui teko – 3,4 kv.m. Nuo 2012-12-05 iki 2012-12-14 pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį, 8 miegamąjį - 35,83 m ², 10 miegamų lovų, ploto teko – 3,5 kv. m. Nuo 2013-02-21 iki 2013-04-16 pareiškėjas buvo paskirtas į 16 būrį, 1 miegamąjį - 45,44 m ², 16 vietų, ploto teko – 2,84 kv.m. Nuo 2013-06-05 iki 2013-09-19 pareiškėjas buvo paskirtas į 16 būrį, 1 miegamąjį - 45,44 m ², 16 vietų, ploto teko – 2,84 kv. m. Nuo 2013-09-19 iki 2013-09-25 ir nuo 2013-10-09 iki 2013-10-10 pareiškėjas buvo paskirtas į 17 būrį, 1 miegamąjį - 34,15 m², 10 vietų, ploto teko – 3,4 kv. m. Nuo 2014-06-27 iki 2013-06-30 pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį, 7 miegamąjį - 35,83 m ², 8 vietų, ploto teko – 4,47 kv.m. Nuo 2014-07-23 iki 2014-08-21 pareiškėjas buvo paskirtas į 19 būrį, 1 miegamąjį - 46,86 m ², 16 vietų, ploto teko - 4,2 m ². Nuo 2014-10-22 iki 2014-11-23, nuo 2014-11-06 iki 2014-11-07, nuo 2014-11-10 iki 2014-11-11 pareiškėjas buvo paskirtas į 7 būrį, 1 miegamąjį - 44,37 m ², 20 vietų, ploto teko – 2,21 kv.m. Nuo 2014-11-11 iki 2014-11-12, nuo 2014-11-19 iki 2014-11-20 pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį, 1 miegamąjį - 34,13 m ², 10 vietų, vienam nuteistajam tenka 3,4 m². Nuo 2014-08-21 iki 2014-09-10, nuo 2014-09-23 iki 2014-10-07, pareiškėjas buvo paskirtas į 7 būrį, 1 miegamąjį - 44,37 m ², 20 vietų, ploto teko – 2,21 kv.m. Taigi, minėti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiais: nuo 2012-05-18 iki 2012-05-29, nuo 2012-06-01 iki 2012-06-19, nuo 2012-07-03 iki 2013-08-02, nuo 2012-08-24 iki 2012-11-21, nuo 2013-02-21 iki 2013-04-16, nuo 2013-06-05 iki 2013-09-19, nuo 2014-10-22 iki 2014-11-23, nuo 2014-11-06 iki 2014-11-07, nuo 2014-11-10 iki 2014-11-11, nuo 2014-08-21 iki 2014-09-10, nuo 2014-09-23 iki 2014-10-07 pareiškėjui atsakovas neužtikrino teisės aktais numatyto minimalaus gyvenamojo ploto – 3,6 kv.m., tenkančio vienam nuteistajam.

Pažymėtina, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į patalpoje esančių lovų skaičių, tačiau tai neatspindi faktinės padėties. Atskirais laikotarpiais pareiškėjui galėjo tekti didesnis gyvenamasis plotas, nei nurodytas atsakovo pateiktuose dokumentuose, kadangi, bylos duomenimis, bendrabučio tipo miegamieji atskirais laikotarpiais nebuvo užpildyti.

Dėl gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriaus kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv.m. vienam žmogui.

Kadangi objektyvių duomenų apie Alytaus pataisos namuose konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje kameroje metu buvusį nuteistųjų skaičių atsakovo atstovas į bylą nepateikė, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas kameros gyvenamąjį plotą padalinant iš jame įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2012-04-11 iki-2012-04-12, 2012-04-19-2012-04-20, 2012-05-16-2012-05-17, 2012-05-17 - 2012-05-18, 2012-08-02- 2012-08-03, 2013-10-24 - 2013-10-25 buvo laikinai izoliuotas į laikinojo sulaikymo 28 kamerą, kuri yra 26,43 m², joje yra įrengtos 7 lovos, mažiausias vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas šiuo laikotarpiu buvo 3,77 m². 2012-08-17-2012-08-18, 2012-08-18-2012-08-19, 2012-08-20-2012-08-21 laikinai izoliuotas į laikinojo sulaikymo 27 kamerą, kuri yra 26,43 m² kameroje yra įrengtos 4 lovos, mažiausias vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas šiuo laikotarpiu buvo 6,6 m². 2012-08-03 - 2012-08-17, 2013-10-10 - 2013-10-24 pareiškėjui skirta nuobauda uždarant į baudos izoliatorių, 4 kamerą kuri yra 14,48 m², joje įrengtos 4 lovos mažiausias vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas šiuo laikotarpiu buvo 3,62 m². 2013-10-25 - 2013-11-08 pareiškėjui skirta nuobauda uždarant į baudos izoliatorių, 9 kamerą kuri yra 6,32 m² joje įrengtos 2 lovos mažiausias vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas šiuo laikotarpiu buvo 3,16 m². 2013-04-16 - 2013-05-22, pareiškėjui skirta nuobauda uždarant į baudos izoliatorių, 11 kamerą kuri yra 12,14 m² joje įrengtos 3 lovos mažiausias vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas šiuo laikotarpiu buvo 4,04 m². 2014-09-23 - 2014-10-07, 2014-10-23 - 2014-11-06, 2014-11-07 - 2014-11-10 pareiškėjui skirta nuobauda uždarant į baudos izoliatorių, 15 kamerą kuri yra 11,64 m² joje įrengtos 3 lovos mažiausias vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas šiuo laikotarpiu buvo 3,88 m². 2012-12-14-2013-01-08 pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas, 43 kamera, kuri yra 12,29 m² ploto, joje įrengtos 3 lovos, mažiausias vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas šiuo laikotarpiu buvo 4,09 m². 2013-12-11 - 2014-01-29 pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas, 42 kamera, kuri yra 13.03 m² ploto, joje įrengtos 3 lovos, mažiausias vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas šiuo laikotarpiu buvo 4,34 m². 2014-02-07-2014-02-19, 2014-03-18-2014-04-09, 2014-04-16-2014-05-07, 2014-05-14 - 2014-05-20, 2014-06-11 - 2014-06-18 pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas, 35 kamerą kuri yra 12,87 m² ploto, joje įrengtos 3 lovos, mažiausias vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas šiuo laikotarpiu buvo 4,29 m². 2014-02-05 - 2014-02-07, 2014-11-20 - 2014-12-03, 2014-12-12 - 2014-12-31 pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas, 45 kamera, kuri yra 10,23 m² ploto, joje įrengtos 3 lovos, mažiausias vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas šiuo laikotarpiu buvo 3,41 m². 2014-06-04 - 2014-06-11 pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas, 33 kamerą kuri yra 6,76 m² ploto, joje įrengtos 2 lovos, mažiausias vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas šiuo laikotarpiu buvo 3,38 m². 2014-12-10 - 2014-12-12 pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas, 37 kamerą kuri yra 12,34 m² ploto, joje įrengtos 3 lovos, mažiausias vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas šiuo laikotarpiu buvo 4,11 m². 2013-02-12 - 2013-02-12, 2015-01-22 - 2015-01-23, 2015-05-27 - 2015-06-05, 2015-06-08 - 2015-06-23 pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas, 31 kamerą kuri yra 11,50 m2 ploto joje įrengtos 3 lovos, mažiausias vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas šiuo laikotarpiu buvo 3,83 m². 2015-02-12 - 2015-03-12, pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas, 40 kamerą kuri yra 12,59 m2 ploto, joje įrengtos 3 lovos, mažiausias vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas šiuo laikotarpiu buvo 4,19 m². 2015-03-12 - 2015-04-23, pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas, 25 kamerą kuri yra 12,84 m² ploto, joje įrengtos 3 lovos, mažiausias vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas šiuo laikotarpiu buvo 4,28 m². 2015-04-23 - 2015-05-13 pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas, 41 kamerą kuri yra 12,40 m² ploto, joje įrengtos 3 lovos, mažiausias vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas šiuo laikotarpiu buvo 4,13 m² (2015-07-10 pažyma Nr. 8-10747).

Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjui kamerų tipo patalpose laikotarpiu, nuo 2013-10-25 - 2013-11-08 pareiškėjui baudos izoliatoriaus 9 kameroje, teko 3,16 m², t.y. 15 dienų pareiškėjui teko 0,44 kv. m. ploto mažiau nei nustatyta teisės aktuose; laikotarpiais 2014-02-05 - 2014-02-07, 2014-11-20 - 2014-12-03, 2014-12-12 - 2014-12-31 pareiškėjui 45 kameroje, teko 3,41 m², t.y. 36 dienas pareiškėjui teko 0,19 kv. m. ploto mažiau nei nustatyta teisės aktuose; 2014-06-04 - 2014-06-11 pareiškėjui 33 kameroje, teko 3,38 m², t.y. 8 dienas pareiškėjui teko 0,22 kv. m. ploto mažiau nei nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjui viso 59 dienas kamerų tipo patalpoje tenkanti ploto norma nebuvo užtikrinta.

Pažymėtina, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į patalpoje esančių lovų skaičių, tačiau todėl tai neatspindi faktinės padėties. Atskirais laikotarpiais pareiškėjui galėjo tekti didesnis gyvenamasis plotas, nei nurodytas atsakovo atsiliepime, kadangi, bylos duomenimis, kameros atskirais laikotarpiais nebuvo užpildytos.

Žemesnės instancijos teismas

Tačiau byloje nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjui atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o būtent, dėl sąlyginai mažesnio vienam asmeniui tenkančio ploto pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų fizinių nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Pareiškėjas savo skunde nurodė, jog gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, 2 –to lokalinio sektoriaus 16 – to būrio ir 1 – mo lokalinio sektoriaus 7 –to būrio gyvenamųjų patalpų būklė yra antisanitarinė: nuo sienų krinta tinkas į lovas, drėgna, ant sienų pelėsis ir grybelio židiniai, trūksta oro, patalpose pilna parazitų, žiurkių, gyvenamosiose patalpose palaikyti švarą buvo labai sunku, kadangi grindys betoninės ir šluojant imdavo kilti dulkės ir nusėsdavo ant patalynės. Prausyklos ir tualetai taip pat antisanitarinės būklės: trūksta kriauklių, prausykloje nėra veidrodžio, langai išdaužyti, blogas kvapas, nešvaru, žiemos metu prausykloje būdavo labai šalta, net grindys pasidengdavo leduku.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog pataisos namuose buvo atliktas dalinis remontas. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose Nr. PA-346, Nr. PA-339, Nr. PA-369 (b.l. 50-57) nurodyta, jog kapitalinis remontas būtinas 1, 2, ir 3 lokaliniuose sektoriuose.

Pagal Higienos normų 62 punktą, laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Higienos norma nenustato, kaip dažnai turi būti atliekamas remontas. Iš atsakovo pateiktų duomenų (patikrinimo aktai Nr. PA-339, Nr. PA-369), matyti, kad visose kamerų tipo patalpose, lokaliniuose sektoriuose Nr.4, Nr.5, Nr.6, taip pat skalbykloje, švarių skalbinių sandėlyje buvo atliktas kapitalinis remontas. Nors ir galimai ne visos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, tačiau, remiantis bylos duomenimis, darytina išvada, kad Alytaus PN pagal turimas finansines galimybes atlieka remonto darbus ir stengiasi atitinkamai užtikrinti laikomų asmenų teises į saugią ir švarią aplinką. Negali būti reikalaujama iš Alytaus PN, kad jis atliktų kapitalinį patalpų remontą. Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant išvengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Alytaus PN ir V. M. individualios įmonės buvo sudarytos deratizacijos ir dezinfekcijos paslaugų teikimo sutartys, kurios nuolat buvo pratęsiamos (b.l. 65-75). Šie duomenys paneigia pareiškėjo tvirtinimus, kad Alytaus PN nėra naikinami tarakonai ar kiti buitiniai parazitai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Higienos normos HN 76:2010 58 p. nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam jiems išduodamas reikalingas inventorius bei priemonės. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl prastos patalpų būklės bei jose esančių buitinių parazitų, atmestini, kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Higienos normos HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal higienos normos 26 punktą, gyvenamųjų ir bendrosios paskirties patalpų santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35-65 proc., šaltuoju – 35-60 proc. Oro temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18-28 oC, šaltuoju – 18-22 oC. (28 p.). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.). Atsakovas į bylą pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus Nr. PA-339, Nr. PA-369. Šių patikrinimų metu buvo kompleksiškai tikrinama, kaip Alytaus pataisos namuose yra laikomasi Higienos normos reikalavimų. Abiejų patikrinimo aktų išvadose konstatuota, kad Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Teismo vertinimu, šie duomenys paneigia pareiškėjo argumentus dėl higienos normos reikalavimų pažeidimo Alytaus pataisos namų patalpose.

Praustuvių ir veidrodžių kiekiai numatyti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139. Minėtose normose nustatyta, kad turi būti sieninis veidrodis virš kiekvienos praustuvės, praustuvė 1 vnt. dešimčiai asmenų.

Atsakovo pateiktuose patikrinimo aktuose (b.l. 50-57) konstatuota, kad Alytaus pataisos namuose kiekvienam būriui yra skirti gyvenamieji kambariai, virtuvėlės, asmeninių daiktų sandėlis, rūbų džiovyklos, tualetai, prausyklos. Prausyklose įrengtos plautuvės, tiekiamas šaltas tekantis vanduo. Patalpų valymui skirtas inventorius, patalpas valo ir tvarko tvarkdariai. Minėtuose patikrinimo aktuose Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti Alytaus pataisos namuose esančio inventoriaus kiekio neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo praustuvių, veidrodžių trūkumą, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl per mažo praustuvių kiekio, veidrodžių nebuvimo, laikytini nepagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, o atsakovas pateikė į bylą duomenis iš kurių matyti, jog Alytaus pataisos namuose yra atliekami patikrinimai, suteikiamas inventorius kaliniams, kad pastarieji galėtų patys pasirūpinti savo kamerų švarą, ką reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punktas, kuris įpareigoja laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog pataisos namuose buvo nešvaru, kaupėsi ant lubų ir sienų pelėsis yra atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, jog baudos izoliatoriaus kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, trūko oro.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Tačiau tos pačios higienos normos 2 punktas nustato, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal higienos normos HN 76:2010 26 punktą, santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35-65 proc., šaltuoju – 35-60 proc. Patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas - 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta - 200 lx. (22 p.). Oro temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18-28 oC, šaltuoju – 18-22 oC. (28 p.)

Bylos duomenimis nustatyta, jog Alytaus pataisos namuose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose yra atliktas kapitalinis remontas, tai patvirtina byloje esančios pažymos apie atliktus darbus (b.l. 106-153) ir Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b.l. 50-57).

Alytaus visuomenės sveikatos centras yra atlikęs pataisos namų bei baudos izoliatoriaus kamerų patikrinimus, kuriuose yra aprašyta Alytaus pataisos namų apžvalga vertinant ar juose esančios gyvenimo sąlygos atitinka Lietuvos higienos normą HN 76:2010. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, patikrinimo išvadose, nurodyta jog tikrinimo atvejais pažeidimų nenustatyta, tai patvirtina į bylą pateikti Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b.l. 50-57). Pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, taip pat byloje nėra duomenų jog jis būtų kreipęsis į Alytaus visuomenės sveikatos centrą, skundu dėl laikymo sąlygų baudos izoliatoriaus kamerose. Nors atsakovas nepateikė tikslių duomenų apie baudos izoliatoriaus kamerų drėgmės, temperatūros, natūralios ir dirbtinės apšvietos atitiktį nustatytiems reikalavimams, tačiau teismas, įvertinęs į bylą pateiktus neginčijamus įrodymus apie minėtų kamerų aplinkos veiksnių atitiktį, neturi pagrindo abejoti Alytaus visuomenės sveikatos centro vertinimu, bei išvadomis. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos baudos izoliatoriaus kamerų temperatūros, oro trūkumo, drėgmės ir nepakankamo apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerose Nr. 3 ir Nr. 36 sąlygos antisanitarinės ir išvardino tose kamerose esančius trūkumus, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo patalpintas į kameras Nr. 28, 27, 4, 9, 11, 15, 43, 42, 35, 45, 33, 37, 31, 40, 25, 41, o kamerose Nr. 3 ir Nr. 36 nebuvo apgyvendintas, todėl pareiškėjo išsakyti argumentai dėl kamerose Nr. 3 ir Nr. 36 esančių sąlygų nenagrinėti.

Pareiškėjas nurodė, jog dėl didelės drėgmės kameroje jis susirgo plaučių uždegimu. Iš byloje esančių duomenų (b.l. 20) matyti, jog 2013-01-04 pareiškėjui buvo nustatytas ūmus plaučių uždegimas ir jis paguldytas į ligoninę. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų netinkamo elgesio, nuolatinių provokacijų yra abstraktaus pobūdžio, konkretūs atvejai nenurodyti, todėl, jų neįrodžius, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų Alytaus pataisos namuose, yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nusiskundimais, abstrakčiais argumentais, subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai ir kurių pareiškėjas nedetalizavo, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos konstatavimui.

Likusieji pareiškėjo skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTĮ 57 str.). Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas nurodė, jog bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, tačiau byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Sprendžiant ginčą, akcentuotinos bausmės atlikimo Alytaus PN bendrosios sąlygos, t. y. kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti biblioteką, užsiimti kita leistina veikla. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal nustatytus grafikus nuteistieji gali lankyti biblioteką, koplyčią (b.l. 58-64). Taigi, įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjo buvimas gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku (išskyrus laikotarpį kai pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas).

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Minėtoje Valašinas prieš Lietuvą byloje EŽTT, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.

Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis, tačiau dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o būtent, dėl mažesnio vienam asmeniui tenkančio ploto, dėl buvimo patalpose, kurioms buvo reikalingas kapitalinis remontas, jis patyrė neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Nors pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros skyrių dėl peršalimo ligų, skrandžio ligų, o 2013-01-04 buvo diagnozuotas plaučių uždegimas (b.l. 20), tačiau šios aplinkybės neįrodo, jog minėtos ligos pareiškėjui atsirado būtent dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teisinį ginčo santykių reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog byloje nustačius aplinkybę dėl pareiškėjo laikymo perpildytose, reikalingose kapitalinio remonto patalpose, yra teisinis pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Atsižvelgiant į pažeidimo mastą, į jo trukmę (59 paras buvo pažeista ploto norma kameros tipo patalpose, taip pat tam tikrais laikotarpiais buvo pažeista ploto norma ir pareiškėjui būnant bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose), į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas atmestinas.

Atsakovas prašė teismą priteisti iš pareiškėjo su bylos nagrinėjimu susijusias transporto išlaidas dėl atsakovo atvykimo į teismo posėdį 2015-10-26. 2015-10-29 buhalterinė pažyma Nr. 8-15727 patvirtina, jog Alytaus pataisos namai dėl atsakovo atstovo atvykimo į minėtus teismo posėdžius patyrė 13,86 Eur transporto išlaidų.

ABTĮ 44 str. numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tame tarpe ir patirtų transporto išlaidų atlyginimą (ABTĮ 45 str. 1 d., 2d. ). Kadangi pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, todėl proporcingai atmestų pareiškėjo reikalavimų daliai, iš pareiškėjo Alytaus pataisos namams priteistinas 12,86 Eur išlaidų atlyginimas (ABTĮ 44-45 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui S.S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš pareiškėjo S.S. Alytaus pataisos namams 12,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Natalja Zelionkienė