Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl ieškovės reikalavimo priteisti kredito mokestį (palūkanas) iki kredito sutartyje numatytos kredito grąžinimo dienos kai teismo sprendimo priėmimo metu šis terminas dar nėra suėjęs, teisėtumo ir pagrįstumo.Ieškovė AB „BnP Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama priteisti iš atsakovo 818,96 EUR negrąžinto kredito dalį, 556,52 EUR kredito mokestį, 6,32 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2015 m. birželio 30 d. tarp vartojimo kredito davėjo AB „BnP Finance“ (ankstesnis pavadinimas AB „Bobutės paskola“) ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo A. Ž. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. yjb36dgx (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 1.000,00 EUR vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 1.214,00 EUR kredito mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Sutarties 2.1. punktu atsakovas įsipareigojo kreditoriaus suteiktą kreditą ir kredito mokestį gražinti Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, tačiau atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovo siųstą pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę ir per pranešimuose nurodytą terminą susidariusio įsiskolinimo nepadengė, dėl to atsakovas yra skolingas ieškovei 818,96 EUR negrąžintos vartojimo kredito dalies ir 556,52 EUR kredito mokesčio. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė ir negrąžino kredito, todėl turi mokėti Sutartyje numatytas palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo, susidariusi mokėjimo palūkanų suma yra 6,32 EUR. Atsakovas A. Ž. atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Nustatytu terminu atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. Ž. ieškovei AB „BnP Finance“ 818,96 EUR negrąžintą kredito dalį, 213,46 EUR kredito mokestį, 6,32 EUR palūkanas, 23,00 EUR žyminį mokestį, 50,00 EUR išlaidas už procesinių dokumentų parengimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1038,74 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas, nustatęs, kad atsakovas pagal 2015 m. birželio 30 d. Vartojimo kredito sutartį įsipareigojimus vykdė tik iš dalies, suteikto kredito laiku negrąžino, ieškovė 2016 m. gruodžio 3 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį, iš atsakovo ieškovei priteisė negrąžintą kredito dalį – 818,96 EUR ir 6,32 EUR palūkanas, susidariusias po kredito grąžinimo termino pasibaigimo.Kadangi ieškovė prašo priteisti kredito mokestį (palūkanas), apskaičiuotas iki 2018 m. birželio 28 d. t. y. jų dydis nėra susietas su faktiniu kredito grąžinimu, teismas sprendė, jog šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad visa kredito suma nebus grąžinta iki 2018 m. birželio 30 d., todėl iš atsakovo priteisė kredito mokestį laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2017 m. vasario 13 d.) – 213,46 EUR. Dėl ieškovės prašymo priteisti 121,00 EUR bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą, teismas pažymėjo, kad byla nėra sudėtinga, teisiniai santykiai spręstini civilinėje byloje nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ginčo suma nedidelė, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, ieškinys yra šabloniškas ir nėra reikalingos papildomos, individualių sprendimų reikalaujančios darbo sąnaudos jam parengti, todėl atsižvelgęs į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų reikalavimus sprendė, kad ieškovė patyrė 50,00 EUR pagrįstų ir būtinų išlaidų procesiniams dokumentams parengti. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisė 23,00 EUR dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė BnP Finance, AB pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo už akių dalis dėl kredito mokesčio (palūkanų) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o kitą 2017 m. vasario 13 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.Teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės prašomas priteisti palūkanas, t. y. ieškovė prašė priteisti ne kompensuojamąsias palūkanas, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Šiuo atveju atsakovas, pasirašydamas kredito sutartį su ieškove, suprato, jog pagal sutartį privalės sumokėti sutartas palūkanas, su jomis sutiko, todėl turi pareigą jas sumokėti. Apeliantė nesutinka, jog jai nutraukus kredito sutartį, atsakovui neliko pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantei grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, bet ir sumokėti 1.214,00 EUR kredito mokestį (mokėjimo palūkanas), kurio metinė palūkanų norma – 61.64 procentai per 36 mėnesių laikotarpį. Prašoma priteisti kredito mokesčio suma, kuri susidaro mokant kredito mokestį ir po sutarties nutraukimo, neprieštarauja esamam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, dėl to prašo priteisti visą nurodytą kredito mokestį iš atsakovo. Taip pat teigia, kad nustačius, jog ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai, teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo turėtų būti pakeista, priteisiant apeliantei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas A. Ž. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2015 m. birželio 30 d. tarp ieškovės kredito davėjo AB „BnP Finance“ (ankstesnis pavadinimas AB „Bobutės paskola“) ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo A. Ž. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. yjb36dgx. Šios sutarties pagrindu ieškovė atsakovui A. Ž. suteikė 1.000,00 EUR kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti nustatytą vartojimo kredito mokestį, laikantis vartojimo kredito sutarties sąlygų. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas kredito mokestis (palūkanos) – 1.214,00 EUR, be to, nustatyta 61,64 procentų metinė palūkanų norma, 36 mėnesių kredito grąžinimo terminas, numatyta kredito grąžinimo data – 2018 m. birželio 28 d. bei išdėstytas mokėjimo grafikas. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad atsakovas A. Ž. prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė. Dėl to ieškovė AB „BnP Finance“ nutraukė vartojimo kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria ieškovei nepriteista dalis kredito mokesčio bei dalis ieškovės sumokėto žyminio mokesčio. Apeliantės nuomone, atsakovas įsipareigojo ne tik ieškovei grąžinti suteiktą kreditą, bet ir sumokėti 1.214,00 EUR kredito mokestį (mokėjimo palūkanas), o ieškovė, nutraukusi vartojimo kredito sutartį su atsakovu, pareikalavo visas likusias mokėtinas sumas pagal sutartį grąžinti prieš terminą, dėl to teigia, kad ieškovei priteistina visa likusi nesumokėta kredito mokesčio suma t. y. 556,52 EUR. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu vertinamas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra – sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.882 straipsnis, 6.872 straipsnio 1 dalis). CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.Nustatyta, kad šalių 2015 m. birželio 30 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. yjb36dgx bendrųjų sąlygų 1.17 punkte numatyta palūkanų sąvoka ir nurodyta, jog jos yra metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjai už naudojimąsi vartojimo kredito suma; palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 8.1 punkte numatyta sąlyga, kad vartojimo kredito sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visų įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 3 dalimi, sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Vartojimo kredito sutarties 8.6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Minėtos sutartinės nuostatos patvirtina, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga mokėti pelno palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Toks vertinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.Šiuo atveju Vartojimo kredito sutarties Nr. yjb36dgx specialiosiose sąlygose nustatyta konkreti kredito mokesčio (palūkanų) suma – 1.214,00 EUR. Mokėjimo grafike, numatančiame kas mėnesį mokėtinų įmokų dydį, taip pat išskirta palūkanų dalis. Įvertinus Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose pateiktą mokėjimo grafiką bei ieškovės reikalaujamą priteisti visą kredito mokesčio (palūkanų) sumą darytina išvada, kad ieškovė reikalauja priteisti kredito mokesčio (palūkanų) sumą, kurią ji būtų gavusi per kredito suteikimo atsakovui A. Ž. laikotarpį nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2018 m. birželio 28 d. (36 mėnesių laikotarpį), jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė visos pelno palūkanų sumos galėtų reikalauti tik tuo atveju, jeigu vartojimo kreditu būtų naudotasi visą sutarties laikotarpį.Ieškovė nurodė, kad Vartojimo kredito sutartį su atsakovu nutraukė. Ieškovė kreipėsi į teismą teisminės gynybos, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. Ž. po sutarties nutraukimo ir iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo skolą ieškovei padengė. Esant tokioms aplinkybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovas kreditu naudojosi ir už šį laikotarpį privalo sumokėti apskaičiuotą kredito mokestį (pelno palūkanas). Apeliacines instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kredito mokesčio priteisimas už būsimą laikotarpį neatitiktų kredito mokesčio paskirties, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, kadangi visos sutartyje numatytos 36 mėnesių pelno palūkanos būtų sumokėtos atsakovui naudojantis paskolintomis lėšomis 36 mėnesių laikotarpį, o teismo sprendimo priėmimo metu nėra žinoma tiksli kredito skolos grąžinimo data. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė tik 213,46 EUR kredito mokestį iki pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, o ieškovės reikalavimą priteisti likusią kredito mokesčio sumą už vėlesnį laikotarpį iki 2018 m. birželio 28 d. pagrįstai atmetė. Pažymėtina, jog atsakovui nemokant skolos bei kredito mokesčio ir po teismo sprendimo priėmimo, ieškovei išlieka teisė kreiptis į teismą dėl kredito mokesčio priteisimo už kitą laikotarpį.Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi priteisti ieškovei iš atsakovo mažesnę žyminio mokesčio dalį – 23,00 EUR vietoje ieškovės turėtų 31,00 EUR. Nesutikimą su šia teismo procesinio sprendimo dalimi apeliantė iš esmės sieja su anksčiau nurodytais motyvais dėl pagrindo visiškai tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus. Išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Kadangi žyminis mokestis byloje priteistas proporcingai tenkintai ieškovės AB „BnP Finance“ ieškinio reikalavimų daliai, nenustatyta pagrindo pakeisti teismo procesinio sprendimo dalį dėl ieškovei iš atsakovo priteistos žyminio mokesčio dalies atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą už akių, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.