- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- I-2994-764/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01582-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- O. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Galina Kardanovskaja
- Kategorijos
- 8.7Kiti su užsieniečių teisine padėtimi susiję klausimai
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
dalyvaujant pareiškėjui O. K. (O. K.), jo atstovei advokatei Galinai Kardanovskajai, atsakovo atstovei Eglei Krūminytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. K. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 53–59), kuriame prašo:
1) Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-407(00193) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui O. K.“ (toliau – Sprendimas).
2) Įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir priimti naują sprendimą.
Paaiškina, kad, būdamas UAB „Novalora“ direktorius ir akcininkas bei siekdamas vystyti verslą Lietuvos Respublikoje, kreipėsi į Departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kartu su prašymu pateikė visus reikalingus dokumentus. Pirmasis leidimas buvo išduotas 2012 m., paskutinis 2015 m., kuris galiojo iki 2017 m. gruodžio 18 d. Leidimo pratęsimas iki tol vyko sklandžiai ir laiku, per minėtą laikotarpį nepertraukiamai gyveno Lietuvoje, buvo išvykęs iš Lietuvos tik kelioms dienoms.
Mano, kad Departamentas pažeidė gero administravimo, atsakingo valdymo principus, suvaržė jo teises, nes prašymą pakeisti leidimą nagrinėjo apie 7 mėnesius ir neinformavo, kodėl taip ilgai užtruko nagrinėjimas, nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimus ir papildomus dokumentus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra neteisėtas, paremtas tik prielaidomis, bet ne faktais, argumentai išimti iš konteksto, pritaikyti neteisingai ir iškraipyti. Sutinka tik su ta aplinkybe, kad nebuvo įmonės iškabos, tačiau vien tik šis faktas neįrodo, kad įmonė fiktyvi, tai nėra esminis trūkumas.
Nesutinka su Departamento išvada, kad UAB „Novalora“ veikla nėra aktyvi. Mano, kad Departamentas nėra susipažinęs su bendrovės veiklos rezultatais ir padarė netinkamas išvadas. Bendrovėje yra trys pagrindinės kryptys: patalpų nuoma, sudaranti apie 14 proc. pajamų, darbuotojų nuoma inžinerijos – mechanikos srityje, sudaranti didžiausią pajamų dalį, ir konsultacijos paslaugos UAB „Lemminkainen“ (dabar UAB YIT Infra Lietuva). Departamentas akcentavo bendrovės veiklą su keturiomis įmonėmis (UAB „Sargaso grupė“, UAB „Galaxy LT“, UAB „Biogrupė“, UAB „World Cinema Group“(šiuo metu UAB „Amber Baltic Inc.“)), tačiau gautos pajamos iš šių įmonių bendrai įmonės apyvartai nedaro jokios įtakos. Pažymi, kad darbuotojai M. M., V. Č. (V. Č.) ir akcininkas F. E. E. dirba nuotoliniu būdu, jie nuolat važiuoja į komandiruotes pas Imf Srl klientus Šiaurės Italijoje, Austrijoje bei Šveicarijoje, todėl įmonės registracijos adresu Vilniuje, taip pat namuose jų pareigūnai galėjo nerasti.
Nurodo, kad darbuotojų paieška pirmiausiai atliekama tarp pažįstamų, nes tokiu būdu galima rekomenduoti žmogų, kurį pažįsti, žinai, kaip jis dirba, ko iš jo, kaip darbuotojo, galima tikėtis. Taigi, pasibaigus darbo santykiams, darbuotojai pereina dirbti iš vienos įmonės į kitą.
Atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu jo leidimas laikinai gyventi jau buvo pasibaigęs, dėl to jį atleido iš bendrovės ir tuo metu jis niekaip negalėjo dirbti UAB „Novalora“ patalpose. Realiai gyvena Šaltkalvių 38-11, Vilnius, tačiau šiuo adresu nebuvo tikrintas. Taip pat nurodo, kad patikrinimo metu buvo pasibaigęs ir akcininko F. E. E. leidimo laikinai gyventi galiojimas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Pareiškėjo atstovė papildomai nurodė, kad negalima remtis Departamento pareigūno tarnybiniu pranešimu, nes neaišku, kada tikrino bendrovę ir darbuotojus. Tarnybinis pranešimas surašytas 2018 m. vasario 14 d. – šventinę dieną, todėl pareigūnas darbuotojų galėjo nerasti. Taip pat, pareiškėjo atstovės nuomone, negalima remtis ir A. T. (A. T.) paaiškinimu, nes jame išreikšta tik nuomonė. Be to, patikrinimas buvo atliktas, kai pareiškėjo leidimas laikinai gyventi jau buvo pasibaigęs.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 70–78).
Nurodo, kad Sprendimas priimtas, išanalizavus pareiškėjo pateiktus dokumentus, įvertinus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba) atlikto bendrovės patikrinimo rezultatus, atlikus patikrinimą nurodytu įmonės adresu bei bendrovės darbuotojų gyvenamųjų vietų adresais. Departamento teigimu, patikrinimų atlikimo tikslas - surinkti išsamius ir objektyvius duomenis, todėl patikrinimus atliekančioms institucijoms įstatymai suteikia diskreciją pasirinkti patikrinimo atlikimo taktiką.
Sutinka, kad pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi buvo nagrinėjamas ilgiau nei tai nustato teisės aktai, tačiau ši aplinkybė, Departamento nuomone, nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą. Departamentas, siekdamas išsiaiškinti visas Sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, išsiuntė prašymą Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai atlikti bendrovės patikrinimą ir pranešti apie rezultatus per 2-3 savaites, tačiau patikrinimo išvada Departamente buvo gauta tik 2018 m. vasario 20 d. Taigi, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko ne dėl sąmoningo vilkinimo, bet dėl objektyvių priežasčių – būtinybės surinkti informaciją iš kitų institucijų.
Departamento manymu, įvertinus visas faktines aplinkybes, buvo nustatyti veiksniai, sudarantys pagrindą manyti, kad bendrovė yra fiktyvi, t. y. ji įsteigta ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjui ir kitiems bendrovės dalyviams gauti leidimus laikinai gyventi: pareiškėjo atvykimo tikslas nėra darbas įmonėje ir jo buvimas nėra reikalingas Lietuvoje vykdant bendrovės veiklą, bendrovė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, tačiau deklaruotais gyvenamosios vietos adresais bendrovės veiklos patikrinimo metu jie nerasti, bendrovė registruota ir veiklą vykdo adresu Žemaitės g. 22, Vilnius, kuriuo registruojamos įmonės, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai), yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas bendrovėje yra fiktyvus (darbuotojai, su kuriais nėra sudaryta nuotolinio darbo sutartys, nerasti darbo vietose). Pareiškėjas nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, paneigiančių šias išvadas.
Pažymi, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad darbuotojai darbo vietose nereikalingi ir ieškoti jų gyvenamųjų vietų adresais nebūtų prasminga, nes jų darbas yra objektuose užsienyje arba Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos atlikto patikrinimo metu jie buvo atleisti iš darbo ar jų leidimai laikinai gyventi nebegaliojo, įvertintos duomenų visumoje, tik patvirtina tai, kad bendrovės veikla Lietuvoje nėra vykdoma ir leidimas laikinai gyventi pareiškėjui nėra reikalingas. Taigi, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti bendrovės veiklą (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu).
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (patalpos nuosavybės teise priklauso bendrovės darbuotojai N. J.), Departamento duomenimis savo gyvenamąją vietą buvo nurodę 7 užsieniečiai. Pareiškėjas pateikiant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Departamentui nenurodė, kad realiai gyvena adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad, atliekant bendrovės patikrinimą, nebūtina kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, Departamento darbuotojai pasirenka schemą ir taktiką, pagal kurią būtų galima geriausiai išsiaiškinti apie bendrovės fiktyvumą ir tikrąjį užsieniečio buvimo tikslą Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju buvo patikrinti pareiškėjo pateikti dokumentai, bendrovės darbuotojų gyvenamosios vietos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas UAB „Novalora“ akcininkas ir direktorius, 2017 m. rugsėjo 27 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2017 m. gruodžio 18 d. (toliau – Prašymas), tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla UAB „Novalora“ adresu Žemaitės g. 22-3, Vilnius. Prašyme nurodė, kad gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje yra (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi, bendrovės verslo planą, bendrovės banko sąskaitos išrašą, bendrovės sudarytas darbo sutartis su Lietuvos Respublikos piliečiais ir kitus dokumentus (1 t., b. l. 79–88).
Departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi (1 t., b. l. 60–65).
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo metu).
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal to paties straipsnio 12 punktą – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pagal 14 punktą – jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Įstatymo 40 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintos leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, be kita ko, jeigu užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (26 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Taigi, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi.
Pažymėtina, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai nėra alternatyvūs, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, būtina, kad bendrovė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
Pagal Aprašo 84 punktą Departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus: išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti (84.1 papunktis); organizuoja užsieniečio apklausą ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus (84.2 papunktis).
Kaip matyti iš šių teisės aktų nuostatų Departamentui suteikta teisė priimti sprendimus užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Išduodamas ar keisdamas leidimą, Departamentas turi įvertinti visumą duomenų, o kilus abejonėms dėl užsieniečio nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų, pasirinktinai atlikti šiuos veiksmus: apklausti užsienietį, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, išsiųsti atitinkamoms įstaigoms prašymus pateikti duomenis.
Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad, Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus UAB „Novalora“ veiklą pagrindžiančius dokumentus, taip pat atsižvelgęs į Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. vasario 14 d. tarnybinį pranešimą, atlikęs UAB „Novalora“ darbuotojų patikrinimą jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, įvertinęs Sodros duomenis ir kitus pateiktus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą gyventi, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie UAB „Novolara“ veiklą, jos darbuotojus, jų darbo vietas bei atliekamas funkcijas, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslą; siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, todėl gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių ar šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.
Iš Sodros duomenų matyti, kad Sprendimo priėmimo metu UAB „Novalora“ dirbo H. A. (turintis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje), V. A., N. J., L. K., M. M. (turintis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) ir V. Č. (1 t., b. l. 68).
Byloje pateiktos bendrovės darbuotojų darbo sutartys. Iš 2017 m. liepos 28 d. darbo sutarties tarp UAB Novalora“ ir V. Č. matyti, kad pastarasis priimtas dirbti neterminuotai nuotoliniu būdu UAB „Novalora“ elektroninės įrangos mechaniku, nustatytas 5 darbo dienų, 40 valandų per savaitę darbo laikas (1 t., b. l. 124–125). N. J. priimta dirbti neterminuotai valytoja pilną darbo savaitę (8 valandas per dieną) (1 t., b. l. 126–128). M. M. priimtas dirbti neterminuotai nuotoliniu būdu inžinieriumi–mechaniku, nustatytas 8 valandų per dieną darbo laikas (1 t., b. l. 129–132). H. A. priimtas dirbti neterminuotai nuotoliniu būdu verslo konsultantu, nustatytas 8 valandų per dieną darbo laikas (1 t., b. l. 134–136).
Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresnysis specialistas R. O. (R. O.) 2018 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-7038 (1 t., b. l. 158) nurodo, kad nuvyko UAB „Novalora“ veiklos vykdymo adresu Žemaitės g. 22 ir nustatė, kad pašto dėžutė su įmonės pavadinimu yra, tačiau pačios įmonės tokiu pavadinimu nėra, iškabos taip pat nėra. Taip pat nurodo, kad nuvyko įmonės darbuotojų gyvenamosios vietos adresais (H. A. adresu (duomenys neskelbtini), N. J. adresu (duomenys neskelbtini), V. Č. adresu (duomenys neskelbtini), M. M. adresu (duomenys neskelbtini)), tačiau nė vienas iš šių darbuotojų durų neatidarė. F. E. E. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) durų niekas neatidarė, kaimynas A. T. nurodė, kad F. E. E. nepažįsta, o tuo adresu gyvena tik jo pažįstamas Sigis. Kartu su tarnybiniu pranešimu yra pateikta nuotrauka ir A. T. 2018 m. vasario 13 d. paaiškinimas (1 t., b. l. 159–160), kurie patvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kad H. A., V. Č., M. M. priimti dirbti UAB „Novalora“ nuotoliniu būdu visą darbo dieną, tačiau, pareigūnams patikrinus, minėti darbuotojai jų deklaruotais adresais nerasti, taip pat deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nerastas ir bendrovės akcininkas F. E. E., Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės darbuotojus, jų darbo vietas bei atliekamas funkcijas. Kaip minėta vienas iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kad įmonėje visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas Prašyme (1 t., b. l. 79–88) nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje yra atlyginimas (240 Eur per mėnesį) ir asmeninės santaupos (4500 Eur). Iš Sodros duomenų matyti, kad UAB „Novalora“ pareiškėjui išmokėdavo daug mažesnį darbo užmokestį (pavyzdžiui, 2017 m. rugpjūčio 1–31 d. pareiškėjui išmokėtas 51,04 Eur darbo užmokestis, 2017 m. rugsėjo 1–30 d. – 190 Eur, 2018 m. sausio 1–31 d. – 22,05 Eur, 2018 m. vasario 1–9 d. – 17,67 Eur) (2 t., b. l. 103–104). Tai kelia pagrįstas abejones dėl pareiškėjo faktiškai vykdomos veiklos UAB „Novalora“. Pareiškėjo argumentus, kad pareigūnai galėjo nerasti M. M., V. Č. ir akcininko F. E. E., nes jie nuolat važiuoja į komandiruotes Šiaurės Italijoje, Austrijoje bei Šveicarijoje, vertintini kritiškai, nes pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie šių darbuotojų komandiruotes.
Pareiškėjas neginčija, kad UAB „Novalora“ veiklos vykdymo adresu Žemaitės g. 22–3, Vilnius, bendrovės iškabos nėra. Pareiškėjo manymu, tai nėra esminis trūkumas.
Fiktyvi įmonė apibrėžiama kaip juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos (toliau – užsienio valstybėje įsteigta įmonė) filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).
Fiktyvios įmonės požymiai nurodyti Aprašo 100 punkte: pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (100.4 papunktis); įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas įmonės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas (100.5 papunktis); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje arba perkėlimas įmonės viduje yra fiktyvus (100.9 papunktis) ir kt.
Kaip minėta, patikrinimo metu Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnas bendrovės veiklos vykdymo adresu nerado ne tik įmonės, t. y. negalėjo patikrinti bendrovės patalpų, bet ir iškabos apie bendrovę. Kaip nurodo atsakovas, UAB „Novalora“ registruota adresu (Žemaitės g. 22–3, Vilnius), kuriuo registruojamos įmonės, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai.
Byloje pateiktas UAB „Novalora“ verslo planas, kuriame pagrindinė bendrovės veikla nurodyta „nekilnojamojo turto – biuro patalpų – nuoma Žemaitės g. 22-3, Vilnius. Pasirašytos ilgalaikės nuomos sutartys su patikimais klientais. Papildomai teikiame ir virtualaus biuro paslaugas. Taip pat mūsų įmonė teikia konsultacines paslaugas pagal sutartis.“ Verslo vykdymo adresas nurodytas Žemaitės g. 22-3, Vilnius (1 t., b. l. 106–113).
Iš UAB „Novalora“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad bendrovė 2017 m. kovo 10 d.–2017 m. rugsėjo 26 d. gavo įplaukų iš I. M. F. Industria Macchine Ferrarese S.R.L., UAB „GeoMind“, UADBB „FT Broker“, UAB „Sargaso Grupė“, UAB „Foxtravel“, UAB „Optima fides“, UAB „Galaxy LT“, Lemminkainen Lietuva, M. F., UAB „Biogrupė“, L. K., UAB „Danologistic“, UAB „Baltic Amber Inc.“. Byloje pateiktos UAB „Novalora“ patalpų nuomos sutartys su UADBB „FT Broker“, UAB „GeoMind“, UAB „Fox travel“, UAB „Lemminkainen Lietuva“, UAB „Optima fides“, taip pat bendradarbiavimo sutartis su užsienyje registruotu juridiniu asmeniu IMF S.r.l. (2 t., b. l. 1–25).
Departamentas nustatė, kad UAB „Sargaso grupė“ nuo 2018 m. vasario 6 d. dirba vienintelis darbuotojas (N. K.), kuris yra UAB „Novalora“ darbuotojos L. K. brolis. UAB „Galaxy LT“ steigėja yra L. K., kuri tam tikrą laikotarpį buvo šios bendrovės direktorė, 2017 m. sausio 4 d.–2017 m. vasario 7 d. bendrovėje dirbo UAB „Novalora“ darbuotojas H. A.. UAB „Biogrupė“ steigėja yra L. K., kuri tam tikrą laikotarpį buvo šios bendrovės direktorė, ir kuri dirba bendrovėje nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. Nuo 2018 m. vasario 5 d. bendrovėje dirba vienintelis darbuotojas – L. K. brolis. UAB „Optima fides“ dalyviai yra užsieniečiai, turintys arba siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys iš juridinių asmenų registro bei Sodros duomenys (1 t., b. l. 166–169, 172–173, 174–181, 189–190).
Pareiškėjas rašytiniais paaiškinimais nepaneigė patikrinimo metu Departamento nustatytų aplinkybių. Teismo posėdyje apklausti liudytojai L. K., N. J., V. Č. šių aplinkybių taip pat nepaneigė.
Atsižvelgiant į tai, kad sandoriai buvo sudaromi tarp susijusių įmonių, kuriose dirba tie patys asmenys, UAB „Novalora“ neturi tinkamų patalpų verslo plane nurodytai veiklai vykdyti, patikrinimo metu darbuotojai, kurie dirba nuotoliniu būdu, deklaruotais gyvenamosios vietos adresais nerasti, bendrovė veiklą vykdo adresu Žemaitės g. 22-3, Vilnius, kuriuo registruojamos įmonės, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, Departamentas, nustatęs bendrovės fiktyvumo požymius, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą ir tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, t. y. užsieniečio tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir gauti leidimą laikinai gyventi.
Pažymėtina, kad nors Įstatyme nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus leidimui gauti. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 papunktis). Šiuo atveju anksčiau nurodytos Departamento nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, įrodo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumą, nes pareiškėjas tik formaliai siekia atitikti leidimo išdavimo pagrindus.
Pareiškėjas skundą grindžia, be kita ko, argumentais, kad Departamentas jo Prašymą nagrinėjo ilgiau nei tai nustato teisės aktai.
Remiantis Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 5 punktu, užsieniečio prašymas pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.
Kaip minėta, pareiškėjas Prašymą pateikė 2017 m. rugsėjo 27 d., o Sprendimas priimtas 2018 m. balandžio 23 d. Taigi, akivaizdu, kad Prašymą Departamentas nagrinėjo ilgiau nei 2 mėnesius.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą užtruko ilgiau nei Įstatyme nustatyta dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl būtinybės surinkti visą informaciją iš kitų institucijų, patikrinti bendrovės darbuotojus, juos apklausti, tačiau teisės aktuose nustatytų terminų pažeidimas šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu.
Pažymėtina, kad teisės aktų nuostatos įpareigoja Departamentą išsiaiškinti visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad prašymų nagrinėjimo trukmė ir procedūriniai pažeidimai nėra reikšmingi, kadangi nėra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio pažeidimai būtų apriboję objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmę Departamento sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3081-556/2018).
Nors pareiškėjas teigia, kad Departamentas nesuteikė galimybės jam pateikti paaiškinimus ir papildomus dokumentus, tačiau nenurodo, kokius dokumentus būtų pateikęs, kurie paneigtų Departamento patikrinimo metu nustatytas aplinkybes.
Įvertinus Sprendimo turinį, laikytina, kad jame išdėstyti motyvai yra iš esmės aiškūs, Sprendimas pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o faktinės aplinkybės susietos su teisės aktų nuostatomis, t. y. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.
Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir priimti naują sprendimą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Netenkinus pirmojo reikalavimo, antrasis taip pat netenkintinas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. K. (O. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.