- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 1-431-832/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00994-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Kaltinamasis
- T. M.
- Nukentėjusysis
- M. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Aidos Pogojienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą teistas 2014-10-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmę subendrinus su bausme, paskirta 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 26 MGL (3380 Lt/978 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti nukentėjusiajam M. D. 19500 Lt žalą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M., žinodamas, kad pagal 2013-05-27 Mažeikių rajono apylinkė sprendimą privalo mokėti nepilnamečio sūnaus, A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodines kiekvieną mėnesį mokamas pinigines išmokas po 300 Lt iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise esant A. M. motinai J. M. (G.), laikotarpyje nuo 2014-03-18 iki 2014-09-16 vengė pareigos mokėti lėšas vaiko išlaikymui, dėl ko sūnaus A. M. išlaikymo skola 2014-09-16 dienai sudaro 3300 Lt.
Kaltinamasis T. M. nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, padarymu kaltu prisipažino iš dalies. Įtariamojo apklausos metu T. M. paaiškino, kad nemokėjo priteistų lėšų, tačiau vaiką prižiūrėjo ir jį visaip materialiai rėmė. Nuo 2013-05-27 iki 2013-09-08 gyveno kartu su buvusia žmona J. M. (G.), buvo pasiėmęs vaiko priežiūros atostogas, prižiūrėjo sūnų, juo rūpinosi, pirko jam būtiniausius rūbus, maistą, tik tiek, kad nemokėjo oficialiai J. M. priteistų lėšų. Nuo 2013-09-09 iki 2014-01-16 jis buvo registruotas darbo biržoje, nuo 2014-01-06 pradėjo verstis individualia nekilojamojo turto agento veikla. Versdamasis individualia veikla pradėjo gauti pajamas, tačiau iš gautų pajamų mokėjo asmenines skolas (87-89 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. M. kaltę be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:
Liudytojos J. M. parodymai, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po skyrybų 2013-05-27 su buvusiu vyru T. M. gyveno dar kartu apie du mėnesius ir vaiką prižiūrėjo abu, nuo 2013-09-06 nebegyvena kartu. Kai ji įsidarbino 2013-10-08, vaiką prižiūrėdavo T. M. motina L. M., pas kurią sūnus A. gyveno iki 2013 m. lapkričio pabaigos. Po to beveik kiekvieną savaitgalį sūnų pasiimdavo ir prižiūrėdavo buvęs vyras T. M.. 2014 m. rugsėjo mėnesį teismas nustatė T. M. sūnaus lankymo tvarką, priteisė sūnų pasiimti kas antrą savaitgalį. T. M. per tą laiką, kai buvo priteisti alimentai vaiko išlaikymui, tik vieną kartą jai yra davęs grynais 70,00 Lt, kai vaikas susirgo, daugiau grynų pinigų vaiko išlaikymui nėra gavusi (8-10 b. l.).
Liudytojos L. M. parodymai, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sūnus T. M. 2013-05-27 išsiskyrė su žmona J. M.. Po skyrybų J. M. lankė kirpyklos kursus, darbinosi picerijoje, visą tą laiką anūkas gyveno pas ją, galėjo būti, kad apie 1 mėn. laiko. T. M. kažkurį laikotarpį neturėjo darbo, buvo registruotas darbo biržoje. Šiuo metu jis verčiasi individualia veikla nekilnojamojo turto, gautus pinigus iš individualios veiklos moka už susidariusias skolas gyvenant santuokoje (12-13 b. l.).
Tai, kad T. M. turėjo pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, bet to nevykdė, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent:
2013-05-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtinta 2013-05-08 J. M. ir T. M. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria T. M. įsipareigoja mokėti nepilnamečio sūnaus A. M. išlaikymui po 300 Lt periodines kiekvieną mėnesį mokamas pinigines išmokas nuo šios sutarties sudarymo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama jo motina J. M. (G.) (16-17 b. l.).
2014-09-16 antstolio Svajūno Degimo pažyma Nr. S4-377, kurioje nurodyta, kad vykdant vykdomąjį raštą Nr. 2-193-636/2013, kurį 2014-01-16 išdavė Mažeikių rajono apylinkės teismas dėl išlaikymo po 300,00 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį vaikui A. M. išieškojimo iš skolininko T. M. išieškotojai J. M., neišieškotos išlaikymo skolos likutis 2014-09-16 dienai yra 3300,00 Lt (29 b. l.).
Nuolatinio Lietuvos gyventojų individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 604980, kurioje nurodyta, kad T. M. nuo 2014-01-06 vykdo individualią veiklą. Veiklos rūšis – nekilnojamojo turto agentūrų veikla (36 b. l.).
2014-03-18, 2014-05-05, 2014-05-26, 2014-06-29 tarpininkavimo paslaugų sutarčių kopijos, kuriose nurodytas T. M. komisinis atlygis (21-24 b. l.).
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-09-25 raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad 2014-02-28 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi J. M. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo A. M.. Fondo administracija 2014 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą nuo 2010 m. vasario 26 d. kiekvieną mėnesį mokėti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo. T. M. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro 955,89 Lt (31-32 b. l.).
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo T. M. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.
Kaltinamojo T. M. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, kadangi jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametį vaiką.
Kaltinamasis T. M. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausme, tačiau prašo sumažinti bausmės dydį.
Skiriant kaltinamajam T. M. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (61-67 b. l.), gydėsi Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyriuje (69 b. l.). Jis yra nusikalstamos veikos vykdytojas. Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. M. paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su 2014-10-02 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo T. M. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 26 MGL (3380,00 Lt) bauda, ir bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – iki bausmės vykdymo pabaigos atlyginti nukentėjusiam M. D. 19500,00 Lt žalą.
Vadovaujantis 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo T. M. paskirtos kardomosios priemonės paliktinos nepakeistos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418–422 straipsniais,
nusprendė:
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su 2014-10-02 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams ir 26 MGL (3380,00 Lt baudą).
Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti nukentėjusiajam M. D. 19500 Lt žalą.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą ankstesniais nuosprendžiais.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomąsias priemones palikti nepakeistas.
Išaiškinti kaltinamajam, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.