Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2013-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-97-303/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-17
Bylos Nr.
1-97-303/2013
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00086-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Kartanienė
Kaltinamasis
M. J., T. M.
Nukentėjusysis
T. R.
Kategorijos
Nuorašas Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1–97-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00086-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.4.1.; 2.1.10.1.; 1.1.10.1.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė

sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankevičiui,gynėjams adv. Julijai Asovskajai, Vyteniui Dziegoraičiui,kaltinamiesiems M. J., T. M.,nukentėjusiajam T. R.,teismo medicinos ekspertui Januš Rybalko,vertėjoms Oksanai Jakšto, Virginijai Malaiškienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 181 straipsnio 3 dalyje,

T. M., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-03-02 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais trims mėnesiams; 2) Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-06-14 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda; Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-01-19 nutartimi, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-06-14 nuosprendžiu paskirta bauda pakeista areštu trims paroms; 3) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-03-31 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 lt) dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. ir M. J. veikdami bendrininkų grupe, laikotarpyje nuo 2011-07-26, 16.00 val., iki 2011-07-28, vakaro, neturėdami teisėto pagrindo per kelis kartus, atvirai ir užmaskuotai, panaudodami psichinę prievartą, t.y. sukurdami situaciją, kuri vertė nukentėjusįjį T. R. bijoti, o būtent: siūlydami už 200 000 litų parduoti ūkį, esantį (duomenys neskelbtini), grasinant jį sudeginti ar šiaip ką padaryti bei tariamą apsaugą, savo naudai, derybose įvardindami įvairias sumas, vertė nukentėjusįjį T. R. perduoti turtą – sumokėti 2000 eurų (6905,60 lt), ko pasėkoje per du kartus - 2011 m. liepos 28 ir 29 dienomis, nukentėjusysis T. R. pastariesiems perdavė po 3500 litų, viso 7000 litų.

Apklaustas kaltinamuoju M. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad nagrinėjamo įvykio išvakarėse, pokalbio su T. M. metu, šis pasakė, kad turi giminaitį, kurį norėtų šiek tiek pagąsdinti bei kažkokiu būdu pelnyti jo pasitikėjimą. Susitikę, 2011-07-26, jis, T. M. ir dar vienas, jam nepažįstamas asmuo, kaltinamojo M. J. automobiliu BMW, v/n (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas nukentėjusįjį į fermą, esančią Eišiškių apylinkėse. Netoli fermos, M. J. nuo savo automobilio nuėmė valstybinius numerius ir uždėjo vokiškus. Vietą, kurioje yra ferma, parodė T. M. Likus keliems šimtams metrų iki nukentėjusiojo ūkio, T. M. išleido iš automobilio, o patys nuvažiavo ieškoti T. R. Tačiau jo tuo metu sodyboje nebuvo. Kai šis sugrįžo, M. J. su jam nepažįstamu asmeniu, priėję prie T. R., pasakė, jog jie atvažiavo iš Kauno, pasidomėjo ūkiu, kaip jam sekasi, paklausė, ar šis nenorėtų parduoti fermos. Buvo įvardinta T. M. jam nurodyta 200 000 litų suma. Nukentėjusiajam atsakius, kad jis fermos neparduos, paklausė, ar šis turi „stogą“. Tai reiškė, ar iškilus kokiai nors problemai jis turi į ką kreiptis. T. R. pasakė, kad jis gali skambinti T. M., iš Vilniaus. Tuomet kaltinamasis įteikė T. R. SIM kortelės rėmą su telefono numeriu, pasiūlydamas kelių dienų bėgyje su juo susisiekti. Viso to tikslas buvo, kad nukentėjusysis paskambintų T. M. Susitikimas tuo ir baigėsi. Jie išvažiavo iš ūkio, pasiimdami T. M. Pakeliui į namus, pastarajam papasakojo kaip viskas buvo. Suprato, kad toliau bus laukiama nukentėjusiojo skambučio. T. R. paskambino T. M. ir jie susitiko. Po to, T. M. paskambino jam ir apsimetęs, kad jo nepažįsta, susitarė susitikti aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) miško. Teigia, kad po susitikimo fermoje, jis jokio kito tiesioginio kontakto su nukentėjusiuoju neturėjo, dialogą, kurį įvardino spektakliu, toliau tęsė tik su T. M.

2011-07-28, 19.00 val., M. J., su liudytojo E. R. vairuojamu automobiliu BMW X5, nuvažiavo į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) miško. Ten jau buvo atvykę 3-4 automobiliai, T. R., T. M. ir dar keli iš matymo pažįstami asmenys. Paėję atokiau nuo grupės žmonių, jis su T. M. kalbėjosi dviese, iš pradžių tyliai apie nieką, o po to, kad žmonės, esantys 10 metrų spinduliu išgirstų, nurodė, jog T. M. atvežtų jam „20 štukų“, neįvardinus ko. Ar nukentėjusysis tuo metu būdamas prie automobilio girdėjo tai, pasakyti negali. T. M. nesutikus mokėti nurodytos sumos, dialogas nebuvo tęsiamas. Visi sėdo į automobilius ir išvažiavo. Šio susitikimo metu 10 000 eurų suma nebuvo siūloma.

Tą patį vakarą, pasak M. J., jam vėl paskambino T. M. Jie sutarė susitikti automobilių aikštelėje, prie Pedagoginio žiedo. M. J. į susitikimą atvažiavo su tuo pačiu, E. R. vairuojamu automobiliu BMW X5, kadangi neturėjo kitos transporto priemonės. Siekdamas sudaryti T. R. įspūdį, nuo E. R. automobilio, jis nuėmė valstybinius numerius. Į tą pačią aikštelę, kitu automobiliu atvyko T. M., nukentėjusysis ir dar keli nepažįstami asmenys. Dialogas apie pinigus vėl buvo vedamas tik su T. M. Jis siūlė sumokėti „10 štukų“, tuo tarpu T. M. sakė, jog pinigų neduos. Jiems išsiskyrus, vėl sulaukė skambučio. T. M. pasiūlė susitikti tarp „Siemens arenos“, Ozo g., ir Akropolio. Į šį susitikimą atvyko visi tie patys, kaip ir prie Pedagoginio žiedo, asmenys. Ten vykusiame pokalbyje nukentėjusysis pareiškė, jog duoda 2000 eurų. M. J. sutiko. Matė, kaip T. R. ėjo link degalinės „Lukoil“ ir grįžo su pinigais. Dalį pinigų, t.y 3500 lt perdavė jam, o likusią dalį, žadėjo perduoti kitą dieną T. M.

Sekančios dienos ryte, jis kaip ir buvo suplanavęs, su šeima išvyko į pajūrį. Pagalvojęs apie tai, kas įvyko, nutarė, kad pinigus nukentėjusiajam reikia gražinti. Pinigus atidavė T. M., kad šis perduotų T. R. su jo atsiprašymu.

Apklaustas kaltinamuoju T. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-07-25, jam kilo idėja pagąsdinti T. R., kad šis ateitų pas jį ir prašytų pagalbos. Norėjo suvaidinti „gerąjį“ giminaitį. Viskas vyko spontaniškai. Jis pasiūlė M. J., kad šis nuvažiuotų pas T. R., kultūringai pasikalbėtų, pasiklaustų, ar parduodama ferma, ar jis turi „stogą“, t.y. ar už jį gali kažkas gali užtarti sunkiose situacijose, palikti telefono numerį.

2011-07-26, jis ir M. J., su pastarojo BMW, nuvažiavo pas T. R. į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. Su jais važiavo dar vienas jo pažįstamas vardu M., kuris po jų suėmimo, kažkur dingo. Pastarajam, T. M. teigimu, jis siūlė vykti kartu tik dėl kompanijos. Dėl ko buvo važiuojama, jam nesakė. Jam buvo pasiūlyta pastovėti šalia M. J. dėl bendro vaizdo.

Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą, jis išlipo, o M. J. su jo pažįstamu nuėjo pas T. R.. Kai pastarojo paklausė, ar šis parduoda fermą, T. R. sakė, kad pirkėjų turi, tačiau fermos neparduoda. M. J. paliko jam telefono numerį, kad jo „stogas“ paskambintų. Ta ferma, kaltinamojo teigimu, buvo kaip pretekstas atvažiuoti pas T. R. ir su juo užmegzti kontaktą. Nepraėjus valandai, jam paskambino T. R., pasakė, kad turi nemalonumų ir nori su juo susitikti. Jie susitarė susitikti Vilniuje. Sekančią dieną T. R. su žmona ir draugu atvyko pas jį į namus. T. R. pasakojo, kad pas jį automobiliu BMW buvo atvažiavę jaunuoliai ir domėjosi ferma, klausė ar jis turi „stogą“, paliko telefono numerį. Jis pažadėjo T. R. „padėti“. Nuo T. R. parodytos kortelės nusirašė telefono numerį, kuriuo jis neva tai turėjo paskambinti kauniečiams. Dar tą patį vakarą, jis perskambino T. R. ir pasakė, kad susitarė su tais asmenimis susitikti, apie 6 -7 val., prie (duomenys neskelbtini) miško. Taipogi sutarė, kad pas jį atvažiuos ir T. R., ir abu nuvažiuos pasikalbėti su tais vaikinais. Kitą dieną T. R. atvažiavo pas jį su trimis savo draugais. Jis visiems pasiūlė vykti kartu, tačiau šie atsisakė. Į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) miško jį su T. R. nuvežė M. draugas. Jie buvo keturiese. Taipogi jis paprašė dar trijų savo draugų – A., R. ir J., kad šie dėl bendro vaizdo pastovėtų šalia. Į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) miško jie nuvažiavo dviem automobiliais. M. J. iš savo pusės atvažiavo taipogi dviem automobiliais, su 5-6 žmonėmis. Pokalbis aikštelėje vyko tarp jo ir M. J. Nukentėjusysis tuo metu stovėjo nuošaliau. M. J. prašė parduoti fermą, arba sumokėti už apsaugą 20 „štukų“. Kokia valiuta, įvardinta nebuvo. Jis pastarajam pasakė, kad nieko neparduos. Po šio pokalbio jie visi grįžo namo. T. R. buvo susinervinęs, sakė, kad jis nenori problemų ir susimokės. Kadangi T. R. viską priėmė labai rimtai, jam negalėjo pasakyti, kad čia tik pokštas. T. R. draugai taip pat siūlė palaukti kelias dienas, gal situacija išaiškės. Tačiau šis sakė, kad „jiems“ reikia kažką duoti, kad aprimtų, pasakytų, kas iš jo nori fermą įsigyti. Tuo tarpu nebuvo jokio asmens, kuriam būtų reikalinga jo ferma. Taigi jis pažadėjo T. R. viską sutvarkyti. T. R. prašymu jis paskambino tariamam kauniečiui, t.y M. J. Su pastaruoju susitarė susitikti automobilių stovėjimo aikštelėje prie Pedagoginio žiedo. Į susitikimo vietą važiavo jis ir T. R., su L. vairuojamu automobiliu. M. J. atvyko su automobilio BMW vairuotoju. Tuo metu T. R. buvo pasiruošęs atiduoti nemažą sumą pinigų. Tačiau jis didelių pinigų nesiekė. Tuomet T. R. pasiūlė 2000 eurų. Šią sumą jis pasiūlė ir M. J. neva su sąlyga, kad jie nelystų prie fermos. T. R. sakė, kad 1000 eurų jis sumoka iš karto, o likusius 1000 eurų perduos sekančią dieną per jį. Jiedu nuvyko į Akropolį, kur T. R. iš bankomato nuėmė 3500 litų. Po to, atvažiavo prie „Siemens“ arenos, kur T. R. pinigus perdavė M. J. Sekančią dieną Pilaitėje, prie (duomenys neskelbtini) kavinės, jam nukentėjusysis perdavė dar 3500 litų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų M. J. ir T. M. kaltė, be jų pačių parodymų, įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Apklaustas nukentėjusiuoju T. R. parodė, kad 2011-07-26, apie 16.00 val., grįždamas į ūkį, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, netoli sodybos, priešingoje kelio pusėje, pamatė stovintį automobilį BMW su vokiškais numeriais. Jo priekyje sėdėjo du vyrai, užmetę kojas ant durų. Automobilio galinėje sėdynėje, kaip jam atrodė, taipogi kažkas sėdėjo, tačiau staiga atsigulė. Atvažiavęs į fermą, pamatė ateinančius du vyrukus, iš kurių vienas buvo kaltinamasis M. J. Jie pakvietė jį vardu. Tai jį nustebino, nes tų žmonių jis niekada nebuvo matęs. Vaikinai jam neprisistatė. Tiesiog pasakė, kad jie atvažiavo iš Kauno ir paklausė ar jis turi „stogą“. Pokalbio metu užsiminė, kad jis perėjo kelią rimtiems žmonėms ir jiems liepta iš jo išpirkti ūkį. Suma nebuvo minima. Vienas iš jų jam padavė kortelę ir pasakė, kad apsisprendimui jis turi dvi paras laiko, jeigu neapsispręs, gali kas nors dingti ar būti sudeginta. Kalbėjo vienas, o kitas visą laiką ranką laikė ant pistoleto apkabos. Kadangi anksčiau nebuvo turėjęs tokių situacijų, pagalvojo, kad tai rimti dalykai. Tuo metu (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelyje vyko nesutarimai dėl medžioklės plotų, o jis kaip būrelio pirmininkas, nepasirašė atitinkamų dokumentų. Todėl galvojo, kad jam grasinama iš medžiotojų būrelio pusės. Kad taip gali padaryti giminė, neįtarė. Susiskambinęs su gerai pažįstamu žmogumi, sužinojo, kad grasinama jam ne iš medžiotojų pusės. Nežinodamas, ką daryti su kortele, paskambino T. M. Tai padarė dėl to, kad lygiai prieš metus, T. M. su draugu buvo atvykęs į jo ūkį. Sėdėdami kaip giminės prie stalo, kalbėjosi. Tuomet jis T. M. užsiminė, kad pas jį buvo atvažiavę žmonės iš Kauno ir siūlė parduoti ūkį. Po to tie vyrai kažkur dingo. Pokalbio eigoje T. M. pasiūlė, kad jeigu kada nors jis turės kokių nors problemų, kreiptųsi į jį. Problemos įvardintos nebuvo. Susiskambinęs su T. M., susitarė susitikti. Pas jį buvo nuvažiavęs su draugu. T. M. jis perdavė kortelę, nuo kurios šis nusirašęs telefono numerį, kortelę gražino jam. Pastarasis žadėjo susiskambinti ir jam viską pranešti. Sekančią dieną jam paskambino T. M. ir liepė atvažiuoti 7.00 val. vakaro, pas jį į namus. Pas T. M. jis nuvažiavo su savo draugais A. A., T. G. ir K. G. Susitikimas su tariamais kauniečiais vyko aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) miško. Ten stovėjo dar du automobiliai. Po to atvažiavo BMW X5, v/n skaičiai „(duomenys neskelbtini)“. Iš šio automobilio išlipo du, pas jį ūkyje buvę, vaikinai. Kai pokalbio metu M. J. pasakė, kad ūkį iš jo reikia išpirkti už 200 000 litų arba sumokėti 20 000 eurų, jam pasidarė bloga. T. M. liepė jam eiti į automobilį. Nuo to momento pokalbyje jis nedalyvavo. Žino, kad šis pokalbis baigėsi niekuo, vis išsiskirstė. Kitas sumas žino iš T. M. Šis su kažkuo kalbėjosi telefonu ir tarėsi dėl sumų. Buvo paminėta 5000 eurų suma, kurią jis pavertė į 17 000 litų. Po to suma buvo sumažinta iki 2000 eurų arba 7000 litų. Tai buvo pasakyta prie Pedagoginio žiedo. Ten vėl buvo atvažiavęs automobilis BMW X5, tik be valstybinių numerių. Iš jo išlipo M. J. Buvo sutarta, kad T. R. iš bankomato nuims 3500 litų, o kitus 3500 litų, už jį atiduos T. M. Po to jis su T. M. nuvažiavo į Akropolį kur iš bankomato pasiėmė 3500 Lt. Išgrynintus pinigus jis perdavė kaltinamajam M. J., prie Ozo parduotuvės. Kitus 3500 lt, sekančią dieną gražino kaltinamajam T. M.

Tikrindamas parodymus vietoje, nukentėjusysis T. R. parodė vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Pedagoginio universiteto žiedo, ties spalvota plytų siena, bei vietą, automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurioje jis susitikęs su asmenimis, prievartavusiais iš jo turtą, perdavė jiems 3500 litų (1 t. b.l. 19-20, 30-32).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis T. R. atpažino M. J., kaip asmenį, kuris 2011-07-26 buvo atvykęs pas jį į ūkį ir prievartavo iš jo turtą grasindamas sudeginti ar kitaip susidoroti ir kuriam jis sumokėjo 3500 litų (1 t. b.l.27-29).

Daiktų, dokumentų pateikimo metu, nukentėjusysis T. R. savo iniciatyva ikiteisminiam tyrimui perdavė „Labas“ pakuotę su SIM kortelės rėmeliu ((duomenys neskelbtini)), kurį jam buvo davę turtą iš jo prievartavę asmenys (1 t. b.l.22.).

Atlikus SIM rėmelio kortelės apžiūrą nustatyta, kad šis SIM kortelės rėmelis yra mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ išankstinio apmokėjimo paslauga „Labas“. SIM kortelės rėmelio vienoje pusėje nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje pusėje – PIN kodas (duomenys neskelbtini) ir PUK kodas (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l.23).

Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad nukentėjusysis T. R. yra 16 žemės sklypų, iš kurių 5 sklypai ir veršidė (bendra šių sklypų ir veršidės vidutinė rinkos vertė - 26874 litai) yra (duomenys neskelbtini) rajone, savininkas (1 t. b.l.37-79).

Apklaustas liudytoju A. R. parodė, kad T. R. yra jo brolis. Galimai 2011-07-26, apie 15.00-16.00 val., į jo brolio ūkį, BMW markės automobilius, tamsios spalvos, atvažiavo du vaikinai, iš kurių vienas buvo kaltinamasis M. J. Automobilį jie paliko už tvoros. Priėję, vaikinai paklausė, kas yra viso ūkio savininkas. Atsakius, kad savininkas grįš maždaug už valandos, vaikinai išvažiavo. T. R. grįžo maždaug po pusvalandžio. Matė, kad iš karto paskui jo brolį, tuo pačiu BMW, atvažiavo ir minėti vaikinai. Priėję prie T. R., kažką šnekėjo, pokalbio tarp jų, negirdėjo. Pokalbis truko apie 10 minučių. Visi elgėsi ramiai. Išvažiavus vaikinams, T. R. pasakė, kad jie prašė arba už centus parduoti ūkį, arba mokėti pinigus. Kalbos dėl ūkio sudeginimo, kaip jam atrodo, nebuvo. Taipogi nematė, kad vyrai būtų ginkluoti, apie tai jam neužsiminė ir brolis. Vaikinai buvo apsirengę sportiniais drabužiais, rankas visą laiką laikė kišenėse.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas A. R. atpažino M. J., kaip asmenį, kuris 2011-07-26, buvo atvykęs pas jo brolį į ūkį, ieškojo jo norėdamas pakalbėti (1 t. b.l.151-154).

Apklaustas liudytoju K. R. parodė, kad 2011-07-26, jis su A. R. buvo T. R. ūkyje. Tuo metu, automobiliu BMW, vokiškais numeriais, į ūkį atvažiavo du vaikinai, tarp kurių vienas buvo kaltinamasis M. J. Klausė kur šeimininkas. Pasakius, kad šeimininko nėra bei kad jis grįš maždaug po valandos, vaikinai išėjo. Maždaug po 10 minučių, išvažiuodamas iš ūkio su traktoriumi, jis prie krūmų pamatė stovintį minėtą automobilį BMW, kuriame sėdėjo tie patys du, T. R. ieškoję, vaikinai.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas K. R. atpažino M. J., kaip asmenį, kuris 2011-07-26 buvo atvykęs į T. R. ūkį ir jo ieškojo (1 t. b.l.157-160).

Apklaustas liudytoju A. A. parodė, kad 2011-07-26, jam paskambino T. R. ir pasidomėjo, ar pas jį niekas nebuvo atvažiavęs reikalauti pinigų. Atsakius neigiamai, T. R. pasakė, kad pas jį buvo atvažiavę kažkokie asmenys, kurie už 200 000 litų norėjo pirkti iš jo ūkį, davė telefono kortelę, kad šis kažkam paskambintų. Sekančią dieną paskambinęs T. R., paprašė kartu su pastaruoju važiuoti į Vilnių. Sakė, kad T. M. žadėjo jam tuo reikalu padėti.

Į Vilnių važiavo jis, T., K., su T. R. vairuojamu automobiliu „Opel Frontera“. Atvažiavus į Šeškinės mikrorajoną, prie T. M. namo, T. R., T. M. ir dar kažkas, nuvažiavo į susitikimą su kauniečiais. Grįžęs T. R. pasakojo, kad buvo atvažiavusi rimta kompanija, vyko ginčai. Iš jo buvo reikalaujama, jei gerai prisimena 15 000, tačiau susitarė dėl 2000 eurų. Tam, kad kauniečiams parodytų kokie jie rimti žmonės, vyras, važiavęs su T. M., iš bagažinės išėmė tašę su Kalašnikovais ir numetė ją parodyti kauniečiams. T. R. sakė, kad kauniečiai šaudė. T. R. prašė paskolinti pinigų, tačiau jis siūlė kreiptis į policiją.

Tuo metu, kai T. R. buvo išvykęs į susitikimus su kauniečiais, jam skambindavo telefonu, informuodavo kur yra, prašydavo atvažiuoti. Jis su broliais G. buvo atvažiavę į visas T. R. nurodytas vietas, t.y. jie buvo automobilių stovėjimo aikštelėje netoli „Forum Palace“, paskui kažkur Šnipiškių rajone, vėliau automobilių stovėjimo aikštelėje prie Akropolio ir prie „Siemens arenos“. Tačiau T. R. su T. M. matė einančius tik link Akropolio. Paskui T. R. matė prie „Siemens arenos“, aikštelėje. Visa tai jiems atrodė nenatūraliai. Galiausiai T. R. iš piniginės paėmė dar 200 litų ir padavė T. M., kad jo kompanija pasilinksmintų. Iš pastarojo žino, kad T. R. nepažįstamiems asmenims sumokėjo 3500 lt, kitą tiek turėjo perduoti per T. M.

Apklaustas liudytoju T. G. parodė, kad 2011-07-27, nukentėjusiojo T. R. prašymu, jis kartu su pastaruoju ir jo žmona, nuvažiavo į Vilnių, Šeškinės mikrorajoną, pas kaltinamąjį T. M. Pakeliui į Vilnių, T. R. pasakojo, kad pas jį į ūkį buvo atvažiavę kažkokie žmonės, kurie reikalavo pinigų, klausė, gal jis fermą nori parduoti bei paliko kažkokią mobiliojo ryšio telefono kortelę. Nuvažiavus pas T. M., šis užsirašė palikto ant kortelės telefono numerį ir pažadėjo pabandyti susisiekti su tais asmenimis bei viską sutvarkyti, t.y. išspręsti T. R. problemą. Sekančią dieną, jam paskambino T. R. ir pasakęs, kad T. M. susitarė susitikti su iš jo pinigų reikalavusiais asmenimis, paprašė kartu dalyvauti tame susitikime. Liudytojas sutiko, be to, paskambinęs telefonu, pasikvietė kartu vykti ir savo brolį K. Į Vilnių važiavo jis, K. G., A. A. ir T. R. Atvykus prie T. M. namo, jie liko automobilyje, o T. R. kartu su T. M., automobiliu Mersedes – Benz, išvažiavo į susitikimą su turtą prievartavusiais asmenimis. Su jais važiavo dar du asmenys. Kai po valandos ar dviejų grįžo T. R., jis pasakė, kad viskas gerai, kad tiems žmonėms reikia sumokėti, jei gerai atsimena, 8000 litų. Jo brolis bandė įkalbėti, kad T. R. neduotų pinigų, tačiau šis nesutiko. Kuomet T. R. buvo išvykęs į susitikimus su jo turtą prievartaujančiais asmenimis, jiems skambindavo telefonu, pasakydavo kur jis yra bei prašydavo jų atvažiuoti. A. A., jis ir K. G. buvo nuvažiavę į visas T. R. nurodytas vietas, t.y. jie buvo automobilių stovėjimo aikštelėje netoli „Forum Palace“, paskui kažkur Šnipiškių rajone, vėliau automobilių stovėjimo aikštelėje prie Akropolio ir prie „Siemens arenos“. Tačiau T. R. ir T. M. jie matė einančius tik link Akropolio. Kitose vietose jų nematė, nes galimai prasilenkdavo. Išgryninęs iš bankomato pinigus, T. R. buvo priėjęs prie jų automobilio, prašė paskolinti pinigų, nes jų jam dar trūko. Pinigų perdavimo fakto prie „Siemens arenos“, Ozo g., jis nematė. T. R. priėjo prie jų ir paklausęs ar jie tikrai neturi paskolinti pinigų, pasiėmė savo rankinę, ištraukė 200 ar 400 litų, ir pasakęs, kad reikia duoti žmonėms, nuėjo. Vėliau T. R. sakė, kad pinigų iš jo reikalavusiems asmenims jis sumokėjo 3500 lt, o kitus pinigus už jį perduos T. M.

Apklaustas liudytoju K. G. parodė, kad 2011-07-28 paskambino jo brolis T. G. ir pakvietė kartu su T. R. nuvažiuoti į Vilnių, pas pastarojo sūnėną T. M. Į Vilnių važiavo jis, jo brolis T. G., T. R. ir A. A., automobiliu „Opel Frontera“. Pakeliui T. R. pasakojo, kad iš jo reikalaujama pinigų. Sakė, kad pas jį į ūkį, atvažiavo du vyrai ir už nedidelę sumą norėjo jį iš pastarojo nupirkti. Iš pokalbio suprato, kad T. R. sūnėnas pasisiūlė jam padėti. Atvažiavus į Vilnių, prie namo laiptinės, juos pasitiko nukentėjusiojo sūnėnas T. M. Pakilus į butą vyko pokalbis apie kažkokius kauniečius, kurie iš T. R. reikalauja pinigų. Kalba ėjo apie 20 000 eurų. Bute buvo dar du asmenys. Vėliau, T. M., T. R. ir tie du asmenys, kažkur išvažiavo. Jie trise, liko laukti automobilyje, prie T. M. namų. Pastarųjų laukė maždaug valandą-pusantros. Kai grįžo, sunku buvo suprasti, ką pasakoja. Iš jų žodžių suprato tiek, kad buvo atvažiavę kažkokie kauniečiai, kurie norėjo daug pinigų, kad tarp jų vyko ginčai. T. M. su T. R. kažką kalbėjo ir apie ginklus, tačiau niekas ginklų nematė. Buvo įvardinta 20 000 eurų suma, kuri buvo sumažinta iki 2000 eurų. Šią sumą jie sužinojo iš T. M. pokalbio telefonu, kai šis derėjosi dėl pinigų. Apie tarpines sumas, jiems niekas nieko neaiškino. Liudytojo teigimu, jiems ta situacija pasirodė juokinga, todėl jie bandė T. R. įtikinti, kad čia yra tik pokštas ir kad šis nemokėtų jokių pinigų. Tačiau nukentėjusysis buvo išsigandęs ir jų neklausė. Kartu su pastaruoju važiavo prie Akropolio, kur šis išgryninęs 3500 lt, juos perdavė. Po to savo sūnėnui davė dar 400 lt arbatpinigių už „geras paslaugas“. Tai įvyko prie automobilio. Kitą dieną nukentėjusysis į Vilnių vežė pinigų likutį - 3500 lt.

Apklaustas liudytoju A. N. parodė, kad 2011-07-28, jam paskambino T. M. ir paprašė susitikti „Statoil“ degalinėje, prie prekybos centro „Mada“, Vilniuje. Į sutartą vietą jis atvažiavo su R. V. ir J. B., 7 klasės automobiliu BMW. T. M. sakė, kad reikia dar kažko palaukti, o po to važiuoti paskui automobilį Mersedes - Benz. Kas buvo kartu su T. M., jis nematė. Paskui jie važiavo link oro uosto ir sustojo aikštelėje. Paskui juos atvažiavo dar vienas smėlio spalvos automobilis BMW. Kiek vėliau, į tą pačią aikštelę atvažiavo dar du automobiliai BMW, vienas jų BMW X5 ar X6 ir kitas juodos spalvos 7 klasės automobilis BMW. Minėtais automobiliais atvykusių asmenų, nepažinojo. Jis, R. ir J. sėdėjo savo automobilyje ir rūkė. Tuo metu T. M. aikštelėje kažką kalbėjosi su jam nepažįstamais asmenimis. Tarp jų buvo ir M. J. Tuo tarpu nukentėjusiojo jis nematė. Aikštelėje jis stovėjo apie 15 minučių, tačiau, kad būtų koks nors susišaudymas, negirdėjo, jokių ginklų nematė, nei jis, nei jo draugai, ginklų neturėjo. Tą pačią dieną, apie 23.00 val., prie „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių aikštelėje, atsitiktinai susitiko T. M. su draugais, kurių jis nepažįsta. Tačiau ir šio susitikimo metu T. M. nieko nesakė, kodėl jam reikėjo važiuoti į jo nurodytą vietą.

Apklaustas liudytoju J. B. parodė, kad 2011-07-28 jam paskambino A. N. ir paprašė padėti, tačiau kuo tiksliai, nenurodė. A. N. pas jį į namus atvyko 7 klasės automobiliu BMW. Susitikus, pastarasis pasakė, kad reikia važiuoti į „Statoil“ degalinę, prie prekybos centro „Mada“, Vilniuje. Į degalinę jie nuvyko trise, t.y. jis, A. N. ir R. V.. Po kurio laiko į degalinę „Statoil“, automobiliu „Mersedes-Benz“, atvyko ir T. M. Ar su juo dar kas nors buvo, neprisimena. Po to jie visi važiavo link oro uosto, paskui automobilį, kuriuo važiavo T. M. Pagal liudytojo nuomonę, kai jie atvyko į automobilių aikštelę, joje buvo 7 klasės automobilis BMW. Kiek šiame automobilyje buvo žmonių, pasakyti negali. A. N., jis ir R. V. iš automobilio neišlipo. Koks buvo jų važiavimo į šią aikštelę tikslas, nežino. Kiek į ją buvo atvykę asmenų, neprisimena, tačiau matė, jog T. M. su jais bendravo. Ką kalbėjo T. M. ir su juo bendravę asmenys, negirdėjo. Aikštelėje jie prabuvo maždaug 15-20 minučių. Tos pačios dienos vakare, jis, A. N. ir R. V. būdami prie prekybos centro „Panorama“, pastebėjo tą patį automobilį „Mersedes-Benz“, paskui kurį jie važiavo link oro uosto. Tačiau šiame automobilyje ir prie jo, T. M. nematė.

Apklaustas liudytoju R. V. parodė, kad 2011-07-28, T. M. paskambino A. N. ir paprašė susitikti „Statoil“ degalinėje, prie prekybos centro „Mada“, Vilniuje. Baigęs pokalbį A. N. pasakė, kad T. M. nori, jog jie kažkur atvažiuotų ir, kad tiesiog dėl vaizdo pastovėtų, matomai dėl to, kad A. N. automobilis buvo prabangus. Kartu su jais tuo metu buvo ir J. B. Nors ir nežinojo, kur ir kokiu tikslu jie važiuoja, tačiau sutiko T. M. padėti. Degalinėje T. M. pasakė, kad reikia dar kažko palaukti bei kad kažkur reiks pavažiuoti. Liepė važiuoti paskui automobilį „Mersedes-Benz“. Automobilyje „Mersedes-Benz“, be T. M., liudytojas matė dar du asmenis. Iš „Statoil“ degalinės, jie su dviem automobiliais nuvažiavo link oro uosto ir sustojo šalia miško buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Į tą pačią aikštelę atvažiavo dar vienas 7 klasės BMW automobilis. Kiek vėliau į šią aikštelę atvažiavo dar du automobiliai BMW, galimai X6 markės ir vienas 7 klasės. Automobiliais atvažiavusių žmonių, jis nepažinojo. A. N., jis ir J. B. iš automobilio neišlipo. T. M. aikštelėje su jam nepažįstamais asmenimis kažką kalbėjosi. Pokalbio, kuris truko 15-20 minučių, turinio, jie negirdėjo. Po to, priėjęs prie jų T. M. padėkojo ir pasakė, kad jie gali važiuoti savo reikalais. Teigia, kad pas aikštelėje buvusius asmenis, jis jokių ginklų nematė. Tą pačią dieną, apie 23.00 val., prie „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikštelėje, jis pastebėjo tą patį automobilį „Mersedes-Benz“. Tačiau ar šiame automobilyje važiavo ir T. M., nematė.

Apklaustas liudytoju E. R. parodė, kad 2011-07-28, kaltinamasis M. J. paprašė jį pavežti, tikslo nenurodė. Automobiliu BMW x5, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini), jie buvo sustoję prie „Statoil“ degalinės, esančios prie „Giraitės“ žiedo, po to, M. J. prašė pasukti ties posūkiu, prieš oro uostą. Įvažiavus į kažkokią aikštelę, M. J. išlipo. Aikštelėje buvo daug žmonių, tarp jų T. M. ir M. J. Kitų asmenų, nepažinojo. Pokalbio tarp jų negirdėjo. Pas aikštelėje buvusius asmenis ginklų nematė, šūvių negirdėjo. Po to, M. J. pavežęs iki centro, išsiskyrė. Maždaug po valandos, pastarasis jam paskambino ir paprašė nuvežti jį į aikštelę prie „Pedagoginio žiedo“. M. J., išlipęs iš automobilio, nuėmė nuo jo valstybinius numerius, sakė, kad „taip reikia“. Su kuo jis ten bendravo, nežino. Po to, šio prašymu, nuvežė jį į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie „Siemens arenos“. Ten jis užtruko, galimai 5 minutes. Su kuo jis buvo susitikęs, nežino. Teigia, kad tą dieną jis su M. J. važinėjo tik dviese.

Atlikus mobilaus ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) analizę nustatyta, kad šis telefono numeris buvo aktyvuotas 2011-05-10, tačiau iki 2011-08-02 nebuvo naudojamas, o tai leidžia teigti, kad kaltinamasis T. M. su nukentėjusiajam T. R. duotu turtą prievartavusių asmenų telefono numeriu nebuvo susisiekęs (1 t. b.l.177-178).

Iš UAB „Bitė Lietuva“ pateiktos informacijos matyti, kad paskutinį kartą SIM kortelė su mobilaus ryšio telefono Nr(duomenys neskelbtini) (tai telefono numeris, kurį paliko turtą prievartavę asmenys) buvo aktyvuota nuo 2009-09-23 iki 2011-01-29 (1 t. b.l.181-182).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. M. nagrinėjamo įvykio metu naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis M. J. - Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l.192-193, 3 t. b.l. 50).

Susipažinus su UAB „Tele2“ pateiktomis išklotinėmis apie mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi T. M. buvusius telekomunikacinius įvykius nuo 2011-07-01 iki 2011-08-22, matyti, kad nurodytu laikotarpiu, iki 2011-07-26 ir po 2011-07-28 fiksuotas nevienkartinis bendravimas tarp mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. M., ir mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. J. (1 t. b.l.194-196, 2 t. b.l.1-200, 3 t. b.l.1-36).

Iš UAB „Tele2“ pateiktos informacijos matyti, kad adresas (duomenys neskelbtini) raj., kečiantis gamtos reiškiniams, reljefo ypatumams ir pan., gali patekti į celių 076D, 076C ir 780A. veikimo zonas (3 t. b.l.67-68).

Atlikus mobiliojo ryšio telekomunikacijų operatorių, telekomunikacijų tiekėjų informacijos apie detalius bazinių stočių įvykusius sujungimus analizę, nustatyta, kad mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. J., 2011-07-26, 15.40 val., buvo sujungtas UAB „Tele2“ bazinės stoties 076 C krypties ir 2011-07-26, 15.45 val., tris kartus sujungtas UAB „Tele2“ bazinės stoties 076 D krypties, t.y. celių, kurios aptarnauja (duomenys neskelbtini) rajone (3 t. b.l.43-45, 50-56).

Iš protokolo, dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, matyti, kad 2011-09-22, laikotarpyje nuo 13.54 val. iki 14.20 val., pokalbio vykusio tarp T. M. ir nukentėjusiojo T. R. metu, T. M. pasakė, kad „ ...Aš manau, kad jiems buvo duota taip, kad davė žmogų, kuris norėjo pirkti fermą, prismaugti, kad tu ją parduotum, jiems neišėjo, kaip aš suprantu, kad jie tau grasintų, jie ten gautų 20 000 eurų ar 10 000 eurų, matai, čia neišėjo, ne su tais susidūrė, na gavo už kelionę ten, už tai, už tai, už tai, už išlaidas, savo gavo ir viskas. Jie žinoma, nepatenkinti, bet jie tikrai nevažiuos. Ne nuo manęs priklauso ir ne nuo jų priklauso, ten rimtas dėdė, normaliai kalba ir buvo pasakyta, kad ta ferma viskas, kad ta ferma mūsų ir nelįskite“ (3 t. b.l.91-101).

Pagal VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenis, 1999 metų gamybos, pilkos spalvos automobilio BMW 530 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas M. J. (3 t. b.l.119).

Taigi, įvertinus visus surinktus, ištirtus ir aukščiau išdėstytus įrodymus daroma išvada, kad kaltinamieji T. M. ir M. J. veikdami bendrininkų grupe, laikotarpyje nuo 2011-07-26, 16.00 val., iki 2011-07-28, vakaro, neturėdami teisėto pagrindo per kelis kartus, atvirai ir užmaskuotai, panaudodami psichinę prievartą, t.y. sukurdami situaciją, kuri vertė nukentėjusįjį T. R. bijoti, o būtent: siūlydami už 200 000 litų parduoti ūkį, esantį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, grasinant jį sudeginti ar šiaip ką padaryti bei tariamą apsaugą, savo naudai, derybose įvardindami įvairias sumas, vertė nukentėjusįjį T. R. perduoti turtą – sumokėti 2000 eurų (pagal 2011-07-28 Lietuvos banko oficialų lito ir euro kursą – 3,4528 lito už 1 eurą, t y. 6905,60 lt), ko pasėkoje per du kartus - 2011 m. liepos 28 ir 29 dienomis, nukentėjusysis T. R. pastariesiems perdavė po 3500 litų, viso 7000 litų.

Šios aplinkybės nustatytos įvertinus tiek nukentėjusiojo T. R., tiek ir kaltinamųjų M. J. bei T. M. parodymus toje apimtyje, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Analizuojant kaltinamųjų M. J. ir T. M. parodymus matyti, kad jiems inkriminuojamos veikos – nukentėjusiojo T. R. turto prievartavimo organizatorius yra T. M. Pasak šio, idėja pagąsdinti giminaitį T. R., jam kilo 2011-07-25. Pagal jo planą, kaltinamasis M. J. turėjo nuvykti pas T. R. į ūkį, ir pasakius, kad juo kažkas domisi, kad su jo ūkiu gali kažkas atsitikti, pasiūlyti jį parduoti už 200 000 litų arba sumokėti 20 000 eurų. Be to, M. J. turėjo duoti T. R. SIM kortelės rėmelį su ant jos užrašytu mobilaus ryšio telefono numeriu ir paklausti ar šis turi kam paskambinti. Ūkis, pastarųjų teigimu, buvo kaip pretekstas atvykti pas T. R. ir užmegzti su juo kontaktą. T. M. įsitikinimu, po M. J. apsilankymo pas T. R., šis jam turėjo paskambinti. 2011-07-26, M. J. automobiliu BMW 530 D, v/n (duomenys neskelbtini), pastarieji su nenustatytu asmeniu, nuvyko pas T. R. į šio ūkį, esantį (duomenys neskelbtini) rajone. Ūkyje su nukentėjusiuoju kalbėjosi tik kaltinamasis M. J. Šis, pastarojo teigimu, kaip ir buvo sutarta, nukentėjusiajam pasakė, kad juo kažkas domisi ir kad jie nori, jog T. R. jiems parduotų ūkį už 200 000 litų. Nukentėjusiajam pareiškus, jog jis ūkio neparduos, M. J., pasidomėjęs ar šis turi „stogą“, pasiūlė apie tai pasvarstyti, davė T. R. SIM kortelės rėmelį ant kurios buvo užrašytas, kaip nustatyta bylos medžiaga, iki 2011-08-02 nenaudojamas mobilaus ryšio telefono numeris, bei, dviejų dienų laikotarpyje liepė paskambinti. Grįžtant jiems į Vilnių, kaip T. M. tikėjosi, nukentėjusysis jam paskambino ir, pasakęs, kad turi nemalonumų, susitarė susitikti. Sekančią dieną atvykęs į T. M. namus, skundėsi, jog pas jį buvo atvažiavę žmonės ir siūlė „stogą“. T. M. padavė iš M. J. gautą SIM kortelės rėmą su ant jos užrašytu telefono numeriu. Pastarasis, nusirašęs nuo kortelės telefono numerį, pažadėjo su „tais“ asmenimis neva tai susisiekti. Po kurio laiko perskambinęs T. R., pakvietė jį 2011-07-28, vakare, atvažiuoti į neva tai suorganizuotą susitikimą su tariamais kauniečiais. T. R. atvažiavo ne vienas. Su juo kartu, kaip nustatyta bylos medžiaga, atvyko A. A., T. G. ir K. G.. Pastariesiems pasilikus laukti nukentėjusiojo prie T. M. namų, T. R. ir T. M., su šio pažįstamo vairuojamu automobiliu, tarp 19.00 - 20.00 val., nuvažiavo į automobilių aikštelę, prie (duomenys neskelbtini) miško, esančio netoli Vilniaus oro uosto. Minėtoje aikštelėje, nukentėjusiojo įspūdžiui sustiprinti, T. M. iniciatyva buvo atvažiavę keturi jo draugų automobiliai: trys 7 klasės BMW ir vienas „Mersedec“. M. J. į susitikimo vietą atvežė liudytojas E. R., automobiliu BMW X5. Kaip ir buvo sutarę, apsimesdami nepažįstamais, taip kad girdėtų T. R., T. M. ir M. J. pradėjo pokalbį, kurio metu M. J. pasakė, jog jeigu T. R. neparduoda ūkio, tegul sumoka 20 „štukų“ (20 000) ir daugiau iš jo nieko nebus reikalaujama. Valiutos neįvardino. T. M. nesutikus, visi išsiskirstė. Po to, susitikimai su M. J. prie Pedagoginio žiedo, automobilių aikštelėje prie „Siemens arenos“, Ozo g., vyko T. M. iniciatyva. Pokalbio prie Pedagoginio žiedo metu derantis dėl sumų, M. J., neįvardindamas valiutos, paprašė 10 „štukų“, o T. M., atsisakęs mokėti šią sumą, nurodė, jog nukentėjusysis T. R. sutinka mokėti 2 000, kaip buvo patikslinta, eurų. M. J. su tokiu pasiūlymu sutiko. Pinigų dalis – 3500 litų, M. J. buvo perduoti automobilių aikštelėje, esančioje Ozo g., prie „Siemens arenos“, kita dalis – 3500 litų, buvo perduoti sekančią dieną kaltinamajam T. M..

Iš esmės analogiškas aplinkybes, susijusias su T. R. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos vieta, laiku, šią veiką padariusiais asmenimis, nors ir ne visiškai nuosekliai bei kiek kitaip interpretuojant, tačiau nurodė ir nukentėjusysis T. R.. Skirtumas tame, kad nukentėjusiojo teigimu, suma, už kurią vyrai norėjo pirkti jo ūkį, 2011-07-26, nebuvo minima. Šią sumą, t.y. 200 000 litų M. J. įvardino tik 2011-07-28, apie 20.00 val., automobilių aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) miško, esančio netoli Vilniaus oro uosto, o nesutinkant parduoti ūkio, liepė mokėti 20 000 eurų. T. M., neva tai derybose su iš T. R. turtą prievartavusiais asmenimis, buvo įvardinta ir 5 000 eurų suma, o galiausiai nusiderėta iki 2000 eurų. Tai, nukentėjusiojo teigimu, buvo prie Pedagoginio žiedo. Sutikęs mokėti šią sumą, automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Siemens arenos“, 3500 litų jis perdavė tiesiogiai M. J., o likusius 3500 litų, sekančią dieną perdavė T. M.

Analizuojant liudytojų A. R. ir K. R. parodymus, matyti, kad 2011-07-26, apie 16.00-16.30 val., į T. R. ūkį, automobiliu BMW, vokiškais numeriais, buvo atvažiavę du vaikinai ir kalbėjosi su nukentėjusiuoju T. R., iš kurių vieną, jie atpažino, kaip kaltinamąjį M. J. Šiems išvažiavus, T. R., liudytojui A. R. skundėsi, kad vaikinai iš jo reikalavo pinigų, t.y. kad siūlė parduoti fermą arba mokėti. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojais apklausti A. A., T. G. ir K. G. Pasak šių liudytojų, T. R. skundėsi, kad pas jį buvo atvažiavę kažkokie asmenys, kurie grasindami norėjo iš jo už 200 000 litų perpirkti ūkį, paliko kažkokią kortelę su ant jos užrašytu mobilaus ryšio telefono numeriu, taipogi sakė, kad šį reikalą jam pažadėjo „sutvarkyti“ jo giminaitis T. M. Minėtų liudytojų parodymai, nagrinėjamu atveju, patvirtina kaltinamųjų nuosekliai nurodomas pokalbio su T. R. ūkyje aplinkybes ir leidžia tikėti tuo, kad M. J. pokalbis, tame tarpe ir dėl ūkio pardavimo už 200 000 litų, su nukentėjusiuoju ūkyje, buvo tik pretekstas atvykti pas T. R. ir užmegzti su juo kontaktą, kas ir įvyko. Aukščiau minėtų liudytojų teigimu, T. R. prašymu, 2011-07-28, jie kartu su pastaruoju važiavo į Vilnių, nes, neva tai T. M. buvo susitaręs susitikti su iš T. R. turtą prievartavusiais asmenimis. Tačiau Vilniuje, įvertinę situaciją ir supratę, kad tai nėra rimta, nors T. R. apie tai ir nenorėjo nieko girdėti, važiuoti į susitikimą su iš T. R. tariamai turtą prievartavusiais asmenis, jie atsisakė. Todėl visas kitas aplinkybes jie žino tik iš pastarojo, kaip išsireiškė, sunkiai suvokiamo pasakojimo, o būtent, kad minėto susitikimo su kauniečiais metu, šie iš T. R. nežinia už ką reikalavo mokėti 20 000 eurų, o T. M., nusiderėjo iki 2000 eurų. Rezultate, nukentėjusysis T. R., tą pačią dieną pinigų iš jo reikalavusiems asmenims sumokėjo 3500 lt, o kita tiek sekančią dieną turėjo perduoti per T. M. Kad toks, T. M. inscenizuotas susitikimas 2011-07-28, apie 20.00 val., automobilių aikštelėje, netoli Vilniaus oro uosto, išties buvo, matyti ir iš byloje apklaustų liudytojų A. N., R. V., J. B. ir E. R. parodymų.

Taigi, iš aukščiau aptartų įrodymų objektyviai nustatyta tai, kad, kaip jau buvo minėta, kaltinamieji M. J. ir T. M., neturėdami teisėto pagrindo atvirai ir užmaskuotai, panaudodami psichinę prievartą savo naudai vertė nukentėjusįjį T. R. perduoti turtą, šiuo atveju pinigus, ir juos gavo. Tačiau nustatyta ir tai, kad dėl pinigų dydžio vyko derybos ir neteisėtai iš nukentėjusiojo reikalaujamos pinigų sumos dydis ne kartą keitėsi. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų T. M. ir M. J. reikalaujamos iš nukentėjusiojo T. R. pinigų sumos dydį turėjo apspręsti ne pateiktas reikalavimas perduoti atitinkamo dydžio turtą, o jų derybų rezultatas, kas reiškia, kad kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta į galutinį šių derybų rezultatą, t.y. 2000 eurų (6905,60 lt), tuo tarpu gavo 7000 litų. Nors turto prievartavimas laikomas baigtu nuo to momento, kai pateikiamas reikalavimas perduoti turtą, tačiau baudžiamosios teisės teorijoje pabrėžiama ir tai, kad didelės vertės turto prievartavimo nusikaltimuose būtina atsižvelgti į kaltininko tyčią – kokios vertės turtą jis iš tikrųjų realiai ketino išreikalauti (kasacinė byla 2K-462/2006). Todėl tokiais atvejais kaip pagrindas turi būti imamas galutinės turtinės pretenzijos mastas, kaip kad nagrinėjamu atveju 2000 eurų (6905,60 lt), parodantis tikrąjį kaltinamųjų T. M. ir M. J. tyčios turinį.

Tokią išvadą leidžia daryti objektyviai nustatytos byloje aplinkybės. Taigi, kaltinamajam M. J., 2011-07-28, vakare, automobilių aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) miško, esančio netoli Vilniaus oro uosto, pareiškus reikalavimą, kaip nuosekliai teigia šis, neįvardinus valiutos mokėti 20 „štukų“, o tai nukentėjusysis T. R. suprato, kaip 20 000 eurų, kaltinamasis T. M., neva tai gindamas pastarojo interesus, šios sumos mokėti nesutiko. T. M. nesutiko ir su kitomis neva tai „kauniečių“ nurodytomis sumomis – 10 „štukų“, 5 000 eurų ir pan., iki galutinio šių derybų rezultato, t.y. 2000 eurų (6905,60 lt), kuriuos, kaip jau minėta, per du kartus po 3500 litų nukentėjusysis T. R. perdavė kaltinamiesiems.

Atsižvelgus į tai, kad pagal BK 190 straipsnį didelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 250 MGL (32 500 lt) dydžio sumą, kaltinamiesiems M. J. ir T. M., šis jų veiką kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 181 straipsnio 3 dalyje, negali būti taikomas. Taipogi nepasitvirtino ir jiems inkriminuotas jų veiką kvalifikuojantis požymis, t. y. tai, kad turto prievartavimą jie padarė veikdami organizuota grupe. Bylos duomenys leidžia teigti, kad šių kaltinamųjų veiksmai, pagal tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, apima bendrininkavimą, kuris pagal savo formą atitinka bendrininkų grupę, apibrėžtą BK 25 straipsnio 2 dalyje.

Todėl objektyviai nenustačius kaltinamųjų T. M. ir M. J. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančių požymių, jų veikos kvalifikacija iš BK 181 straipsnio 3 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 181 straipsnio 1 dalį, kaip bendravykdytojų, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis T. M., ne tik kad organizavo šį nusikaltimą, bet ir jį darydamas atliko dalį veiksmų susijusių su vykdytojo funkcijomis.

Skiriant kaltinamajam M. J. bausmę atsižvelgiama, kad jis yra aukštojo išsilavinimo, turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, dirba, teisiamas pirmą kartą, tačiau padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

M. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

M. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tokiu būdu, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, M. J. asmenybę, jo teigiamus socialinius ryšius, pastarojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, kaltinamojo vaidmenį, darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad M. J. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, BK 75 straipsnio pagrindu atidedant jos vykdymą.

Skiriant kaltinamajam T. M. bausmę atsižvelgiama, kad jis nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu užsiėmė individualia veikla, tačiau jau buvo teistas ir turėdamas vieną neišnykusį teistumą, padarė naują nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

T. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

T. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tokiu būdu, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, T. M. asmenybę, pastarojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, kaltinamojo, kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus vaidmenį, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu neviršijanti straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkio. Tačiau atsižvelgus į nustatytas kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurios nagrinėjamu atveju yra gana reikšmingos, jo sveikatos būklę po 2013-01-01 patirto autoįvykio - lūžęs antras stuburo slankstelis, nors tai, sprendžiant iš teismo med. eksperto J. Rybalko teisme duotų paaiškinimų, ir nebūtų prilyginta kriterijams dėl kurių asmenys galėtų būti atleidžiami nuo realios laisvės atėmimo bausmės, įvertinus tai, kad naujas nusikaltimas nėra susijęs su anksčiau padaryta veika ir kokybiškai yra kitokio pobūdžio, leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad T. M. atžvilgiu bausmės tikslai taipogi bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, BK 75 straipsnio pagrindu atidedant jos vykdymą.

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui: „Labas“ pakuotę su SIM kortelės rėmeliu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti; kompaktinį diską „Verbatim“, saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendė:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymą M. J. atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (1300 lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu trejiems metams.

BK 64 straipsnio 1, 2 dalių, 65 straipsnio 2 dalies pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-03-31 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinę subendrintą bausmę T. M. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir 10 MGL (1300 lt) dydžio baudą.

Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą T. M. atidėti trejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (1950 lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės atlikimo pradžią M. J. ir T. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013-07-17.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, M. J. ir T. M. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui: „Labas“ pakuotę su SIM kortelės rėmeliu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti; kompaktinį diską „Verbatim“, saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Audronė KartanienėNuorašas tikras:Teisėja Audronė Kartanienė