- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-06
- Bylos Nr.
- 2K-462/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Kuconis (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- R. D.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį už UAB (duomenys neskelbtini) turto prievartavimą laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už R. R. individualios įmonės turto prievartavimą laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu R. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, kuria nuteistojo R. D. ir prokuroro apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. nuteistas už tai, kad 2004 m. nuo spalio 30 d. iki lapkričio 24 d., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, daug kartų iš nenustatytų vietų skambindamas telefonu R. R., panaudodamas psichinę prievartą, t. y., grasindamas neišpirkus automobilio šį parduoti kitiems asmenims, vertė, kad R. R. perduotų 9000 eurų (31 050 Lt) dydžio išpirką už R. R. individualios įmonės vilkiko sugrąžinimą.
R. D. nuteistas ir už UAB (duomenys neskelbtini) turto prievartavimą, padarytą 2004 m. rugpjūčio 16 d., tačiau šio nuteisimo prokuroras kasacine tvarka neskundžia.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde prokuroras prašo teismų sprendimus iš dalies pakeisti: R. D. veiką dėl R. R. individualios įmonės turto prievartavimo kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir R. D. už šią nusikalstamą veiką paskirti šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, be to, šią bausmę iš dalies sudėjus su nuosprendžiu paskirta bausme už UAB (duomenys neskelbtini) turto prievartavimą, R. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kasatorius teigia, kad teismai, kvalifikuodami R. D. veiką dėl R. R. individualios įmonės turto prievartavimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir nurodo šiuos motyvus. R. D. šioje byloje buvo kaltinamas prievartavęs R. R. individualios įmonės didelės vertės, t. y. 13 000 eurų, turtą. R. D. pripažino reikalavęs 13 000 eurų ir nurodė, kad realiai tikėjosi gauti 8000 eurų. Tuo tarpu teismai padarė išvadą, kad R. D. tyčia buvo nukreipta į galutinį derybų rezultatą – 9000 eurų. Prokuroras laiko šią išvadą neteisinga, teigdamas, kad nusikaltimas, numatytas BK 181 straipsnyje, laikomas baigtu nuo reikalavimo pateikimo, kad veikos kvalifikavimas nesiejamas su kaltininko ar nukentėjusiojo ketinimais ir kad šiuo atveju būtent pirminis reikalavimas atskleidžia kaltininko tyčios turinį ir lemia veikos kvalifikavimą. Be to, minėta teismų išvada prieštarauja 1996 m. birželio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 43 nuostatoms. Todėl, prokuroro nuomone, esant pirminiam R. D. reikalavimui perduoti turtą, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 13 000 eurų, R. D. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 3 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 181 straipsnio taikymo
Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, laikomas padariusiu turto prievartavimą. Baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą numatyta BK 181 straipsnyje.
Prokuroras kasaciniame skunde teisingai nurodo, kad nusikaltimas, numatytas BK 181 straipsnyje, laikomas baigtu nuo nusikalstamo reikalavimo pateikimo. Be to, turto prievartavimas kvalifikuojamas kaip pavienis nusikaltimas, jei turint vieningą tyčią tuo pačiu motyvu buvo kelis kartus reikalaujama iš to paties nukentėjusiojo konkreti pinigų suma ar turtas nepriklausomai nuo to, kad keitėsi reikalaujama pinigų suma, turtas ar grasinimų pobūdis.
R. D. buvo kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį tuo, kad vertė R. R. perduoti didelės vertės turtą – 13 000 eurų už R. R. individualios įmonės vilkiko sugrąžinimą. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, susijusią su R. D. nuteisimu už R. R. individualios įmonės turto prievartavimą, pagrįstai konstatavo, kad didelės vertės turto prievartavimo nusikaltimuose būtina atsižvelgti į kaltininko tyčią – kokios vertės turtą jis iš tikrųjų realiai ketino išreikalauti. Pokalbiuose tarp R. D. ir R. R. buvo minima 13 000 eurų suma. Tuo tarpu kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 181 straipsnį atsižvelgtina į turto vertę, kurios iš tiesų buvo neteisėtai reikalaujama, o ne į bet kokią kitą pokalbiuose paminėtą sumą. Iš teismų išnagrinėtų įrodymų matyti, kad iš tiesų R. D. prievartavo R. R. individualios įmonės turtą, kurio vertė neviršija 9000 eurų. Todėl kolegija sutinka apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, jog R. D. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 3 dalyje, sudėties, nes byloje nenustatytas realus R. D. vertimas sumokėti už R. R. individualios įmonės vilkiko sugrąžinimą didelės vertės išpirką, yra pagrįsti.
Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti prokuroro reikalavimo R. D. veiką dėl R. R. individualios įmonės turto prievartavimo kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir R. D. už šią nusikalstamą veiką paskirti šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.