Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, tai yra vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo X. X. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, išteisintas, jam nepadarius veikų turinčių šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti.

Y. Y. įstatyminės atstovės I. M. pareikštas 5 000 Eur civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virginijaus Mizaro apeliacinis skundas atmetamas.

14. BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su mažamečiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo mažamečio asmens būkle. BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo mažamečio asmens būkle. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad išteisintasis X. X., žinodamas, jog nukentėjusioji Y. Y. yra mažametė, tai yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ne mažiau kaip vieną kartą lytiškai su ja santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdais. Tačiau atsakomybė už lytinį santykiavimą pagal BK 149 straipsnį ir lytinės aistros tenkinimą pagal BK 150 straipsnį kyla tik tada, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią, panaudojant bent vieną iš šių straipsnių dispozicijose nurodytų valios palaužimo būdų.

15. Prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nukentėjusioji Y. Y. buvo bejėgiškos būklės dėl mažametystės ir dėl to negalėjo pasipriešinti išteisintojo su ja atliekamiems veiksmams. Nors Y. Y. įvykių metu dar nebuvo sulaukusi 14 metų, tačiau tai savaime nepatvirtina nukentėjusiosios bejėgiškos būklės. Lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas įvyksta nenaudojant jokių išorinių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti. Pagal susiformavusią teismų praktiką, lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis, duodamas sutikimą tokiems santykiams, pagal savo išsivystymą suvokė daromų su juo veiksmų esmę arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Sprendžiant klausimą, ar asmens, kuriam nėra suėję 14 metų, sutikimas lytiškai santykiauti ar tenkinti lytinę aistrą yra sąmoningas, būtina įvertinti to asmens fizinę, psichinę ir socialinę brandą bei ar jo sutikimas yra sąmoningas ir duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę. Įrodymų vertinimas, kaip nustatyta BPK 20 straipsnyje, ir jai pagrindžiamų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Teismas apie mažamečio asmens sugebėjimą teisingai suprasti daromų su juo veiksmų esmę turi spręsti vadovaudamasis gauta psichiatrine - psichologine ekspertize bei vertindamas nustatytas ir šioms išvadoms reikšmingas kitas bylos aplinkybes.

16. Išteisintasis X. X. viso proceso metu neneigė žinojęs, kad Y. Y. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šią aplinkybę patvirtino ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 40-142; t. 5, b. l. 55; 171, 172). Taip pat pripažino, kad tenkino lytinę aistrą ir lytiškai santykiavo su ja, tačiau nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusiosios nežagino ir seksualiai neprievartavo, jokios prievartos nenaudojo, priešingai, viskas įvyko Y. Y. iniciatyva ir jų abipusiu noru ir sutarimu, kadangi jie vienas kitą mylėjo ir jis nesuvokė, kodėl negalėjo būti tokie santykiai (t. 4, b. l. 116-119, 140-142; 5, b. l. 53-55). Iš nukentėjusiosios Y. Y. ir išteisintojo X. X. parodymų matyti, kad pastarieji susipažino internetu (duomenys neskelbtini), iš pradžių susirašinėjo, vėliau pradėjo susitikinėti. 2020 m. lapkričio mėn. nukentėjusioji buvo atvažiavusi pas X. X. į (duomenys neskelbtini), vėliau jis (X. X.) buvo atvažiavęs į nukentėjusiosios namus (duomenys neskelbtini), susipažino su jos tėvais ir broliu. 2021 m. vasario mėn., prieš (duomenys neskelbtini) dieną, X. X. nuvykus pas Y. Y. į namus, pastarosios tėvai leido jam nakvoti jų namuose. Būtent tuomet, tame pačiame kambaryje būnant nukentėjusiosios broliui, o kitame kambaryje ir nukentėjusiosios tėvams, jis su Y. Y. turėjo pirmus seksualinius santykius. X. X. teigimu, jų glamonės įvyko nukentėjusiosios iniciatyva – ji pati pradėjo liesti jo lytinius organus ir tenkinti jį oraliniu būdu, o jis tik lietė jos lytinius organus pirštais. 2021 m. liepos 21 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją papildomai apklausta nukentėjusioji Y. Y. išteisintojo parodymus iš esmės patvirtino papildomos apklausos pas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su X. X. turėjo oralinius santykius kai jis buvo antrą kartą atvažiavęs į jos namus (t. 1, b. l. 137, 138).

17. Dėl lytinių santykių epizodo (duomenys neskelbtini) tiek išteisintasis, tiek nukentėjusioji parodė, jog lytiškai santykiauti (duomenys neskelbtini) jie neplanavo. Pasak X. X., jie visą dieną žiūrėjo televizorių, o vakare lytiškai santykiavo Y. Y. iniciatyva, pastarajai pradėjus jį liesti, tame tarpe ir tarpkojį, bučiuoti, trintis, pačiai nusirenginėti ir kalbėti apie lytinius santykius. Šių santykių metu E. jam nesakė, kad jai skauda ar kad ji nenori lytinių santykių. Po jų ji pasakė, kad jai patiko ir ji jaučiasi gerai, visą naktį miegojo jį apsikabinusi, sakė, kad myli jį (t. 5, b. l. 53-55). Nukentėjusioji Y. Y. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad 2021 m. kovo 13 d. pabėgusi iš namų nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kuriame su X. X. žiūrėjo filmą ir kalbėjo. X. X. padėjus ranką ant jos lytinių vietų ir pradėjus judinti, ji pasakė, kad jis baigtų, kad ne dabar, po ko jis baigė ir po kelių minučių vėl padėjo ranką ir tada prasidėjo lytiniai santykiai, jie pradėjo nusirenginėti. X. X. pradėjo ją visur liesti ir įkišo į jos lytinę vietą savo lytinį organą. Ji jam sakė, kad jis baigtų, sakė, kad ne dabar, kad skauda, bet jis nesustojo. Ji po truputį apsiprato ir tiesiog jam leido tai daryti. Viskas buvo gal 10 minučių, paskui jis ištraukė lytinį organą, jiedu pasibučiavo. Jai buvo nesmagu ir skaudėjo pilvo apačioje. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad X. X. nuėmus jos apatines kelnaites, ji jautėsi kažkaip nesmagiai, bet po kurio laiko apsiprato. Kažkaip ji jam sakė, kad skaudėjo, jai atrodo, kad sakė, jog jis tiesiog sustotų, nes skauda. Šios apklausos metu nukentėjusioji taip pat nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ji planavo tiesiog pasibūti, buvo laiminga, kad susitiks su X. X., o ką veiks negalvojo. Nukentėjusiajai atrodė, kad X. X. galvojo, jog ji nori lytinių santykių, nes jis buvo paminėjęs apie santykius žinutėse. Pasimylėti norėjo ir jis, ir ji. Viešbutyje liko per naktį, nes nenorėjo jo (X. X.) palikti vieno, nenorėjo grįžti namo, nes nebūtų galėjusi matytis su juo, mama nebūtų leidusi išeiti. Tą naktį (duomenys neskelbtini) lytiniai santykiai buvo penkis kartus. Ji jautėsi nesmagiai, viskas labai maišėsi, tai patiko, tai nepatiko. Jų santykiai buvo saugūs, naudojo prezervatyvus. Tris kartus buvo saugūs santykiai, o kitus kartus nesaugūs. Buvo, kad nukentėjusioji norėjo lytinių santykių, buvo, kad ir nenorėjo. X. X. nieko tokio, kas jai nepatiko, nedarė, su juo jautėsi gerai, buvo laiminga (t. 1, b. l. 116-118).

18. Vertinant nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kurie, prokuroro teigimu, patvirtina Y. Y. išreikštą nesutikimą lytiškai santykiauti su išteisintuoju X. X., visų pirma pažymėtina, kad nukentėjusiosios tvirtinimą, jog (duomenys neskelbtini) jie planavo tiesiog pasibūti, paneigia byloje esantis X. X. ir Y. Y. (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo turinys (t. 2, b. l. 157-190), iš kurio matyti, jog artėjančio X. X. gimtadienio proga išteisintasis ir nukentėjusioji planavo pabūti kartu ilgiau ir aptarinėjo galimus intymius santykius, be kita ko, aptarė ir tai, kaip nukentėjusioji jautėsi kai čiulpė X. X. lytinį organą kai pastarasis buvo likęs nakvoti jos namuose, kad jai labai patiko kai jo (X. X.) pirštai buvo joje (t. 2, b. l. 171, 180). Pažymėtina, jog šio susirašinėjimo metu, nukentėjusioji būsimiems seksualiniams santykiams neprieštaravo, priešingai, susirašinėjimo metu ji X. X. prašė įsivaizduoti, kaip ji vėl springsta nuo jo penio, rašė: ,,svajoju, kaip ant tavęs joju“; ,,žiauriai tavęs noriu. Tiesiog man vis tavęs negana“; tvirtino, jog iš tikrųjų tiesiog nori, kad X. X. ją ,,išdulkintų“, jog jokių specifinių pageidavimų ji neturi, tik nori „būti išprievartauta“; galiausiai parašė: ,,tiesiog ir toliau mane dulkink net jeigu ir pasakysiu sustoti ir pradėsiu priekaištauti“ (t. 2, b. l. 171, 172, 174) ir pan. Ne mažiau svarbu ir tai, jog nukentėjusioji nebuvo nuosekli nurodydama aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) vykusius lytinius santykius – nors apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji parodė, kad ji išteisintajam sakė, kad pastarajam įkišus į jos lytinę vietą savo lytinį organą ji jam sakė, kad jis baigtų, kad ne dabar, kad jai skauda, kad jis (X. X.) nesustojo, tačiau tos pačios apklausos metu taip pat nurodė, kad ji nemano, jog X. X. žinojo, kad jai skauda, ji jam apie tai nesakė. Galiausiai nukentėjusioji nurodė, jog X. X. nieko tokio, kas jai nepatiko, nedarė. Su juo ji jautėsi gerai, buvo laiminga. Taip pat tos pačios apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad lytinių santykių neplanavo, tačiau taip pat ir tai, kad „pasimylėti norėjo ir jis, ir aš“ (t. 1, b. l. 116-118). Atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, Y. Y. tyrimą atlikusiai ekspertei tiesiai paaiškino, kad prieš važiuodama į (duomenys neskelbtini) ji žinojo, kad bus lytiniai santykiai – apie tai jie kalbėjo, planavo saugotis, taip pat nurodė, jog jei būtų nenorėjusi, jis (X. X.) būtų nieko nedaręs. Ji pradėjo bučiuotis, nelabai pamena, bet tada įvyko lytiniai santykiai, „kokius aštuonis kartus.“ Taip pat abipusiai „darė oralinį“. Jai skaudėjo, bet ji jam to nesakė. X. X. negalėjo suprasti, kad jai skauda. Ankstesnės apklausos metu ji sakė, kad ir norėjo, ir nenorėjo lytinių santykių, nes bijojo, jog tėvai pagalvos, kad ji „gina“ X. (X. X.). Po apklausos jutosi blogai, kad „prieš jį ėjo“ (t. 3, b. l. 155-162). Nors teisėjų kolegija nemato nukentėjusiosios motyvo apkalbėti X. X. (greičiau gynybišką elgesį pasakojant nemalonius dalykus), tačiau iš to akivaizdu, jog prokuroro skunde akcentuojami nukentėjusiosios paaiškinimai ikiteisminio tyrimo teisėjui yra prieštaringi ir neleidžia besąlygiškai laikyti patikima tą jos parodymų dalį, kurioje nukentėjusioji teigė lytinių santykių neplanavusi ir minėjo galimą prieštaravimą lytiniams santykiams su X. X.. Juolab, kad šiuos savo parodymus ji paneigė atliktos ekspertizės metu. Pastebėtina, kad ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nenustatytos priežastys (taip pat ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis tiriamosios Y. Y. paaiškinimais, kuriuos ji pateikė ekspertizės metu, taip pat ir tais, kad vis tik lytiniai santykiai su X. X. vyko abipusiu susitarimu ir noru, ir, kad X. X. negalėjo suprasti, kad jai skauda, ji jam apie tai nesakė. Taigi prokuroras savo apeliaciniame skunde tendencingai pateikė išteisintajam nepalankią Y. Y. parodymų bei ekspertizės akto dalį, tačiau neaptaria nei tų pačių parodymų prieštaringumo, nei juos sugretino su kitais bylos duomenimis, kaip byloje užfiksuoti susirašinėjimai, bei nukentėjusiosios ekspertizės metu nurodytomis aplinkybėms. Taip pat ir prokuroro cituojamoje (duomenys neskelbtini) įvertinimo išvadoje iš tiesų nurodoma apie nukentėjusiosios su X. (X.) galimai turėtas negatyvaus pobūdžio intymias patirtis, tačiau, kita vertus, pasak išvados, atsiskleidžia ir pozityvūs santykio ypatumai; mažametė išsako, kad X. yra „jos vaikinas“, nerimauja, kad jiems gali būti uždrausta bendrauti (t. 3, b. l. 44-46).

19. Byloje taip pat nebuvo neabejotinai nustatyta, kad Y. Y. sutikimas atlikti lytinius santykius su X. X. būtų buvęs tik formalus, jog ji nesuvokė ar negalėjo suvokti su ja atliekamų veiksmų (lytinio santykiavimo) esmės. Ekspertizės akte, vertinant nukentėjusiosios psichologinę būklę, be kita ko, ir ekspertų pokalbio su ja metu, konstatuota, jog nagrinėjamų įvykių metu Y. Y. suprato su ja galimai atliktų veiksmų reikšmę (t. 3, b. l. 160-161). Nors ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad nukentėjusioji yra emociškai nebrandi ir nepajėgi reflektuoti savo būsenų, elgesio motyvų, ir šie nukentėjusiosios ypatumai įvertinti kaip priežastis aktyviai nesipriešinti galimai X. X. atliktiems veiksmams, vis tik, šiuo atveju individualiai vertinant nukentėjusiosios elgesį ir jos turimas žinias apie lytinius santykius, pagrindo teigti, jog toks nukentėjusiosios nesipriešinimas laikytinas bejėgiška būkle ir buvo akivaizdus išteisintajam, nėra. Nukentėjusioji turėjo žinių apie seksualinius santykius, jomis dalinosi su išteisintuoju X. X.. Tai patvirtina minėto X. X. ir Y. Y. tarpusavio susirašinėjimo (duomenys neskelbtini) turinys, iš kurio matyti, jog susirašinėjimo metu nukentėjusioji pati siuntė išteisintajam vaizdo įrašą, kuriame atvirai vaizduojamas lytinės aitros tenkinimas oraliniu būdu tarp suaugusių asmenų, taip pat vaizdo įrašą, kuriame vaizduojamas lytinės aistros tenkinimas oraliniu ir analiniu būdais su gyvūnu (t. 2, b. l. 81, 150), be to, aptariant turėtus ir būsimus seksualinius santykius nukentėjusioji X. X. informavo, jog ji ką tik masturbavosi ir patyrė orgazmą žiūrėdama prievartavimo vaizdo įrašą, akcentuodama, kad tai ją „užveda“ (t. 2, b. l. 165), taip pat ji X. X. aiškino, kad padarius abortą vaikų susilaukti galima, tačiau abortas brangiai kainuoja, todėl jis (X. X.) turi naudoti prezervatyvus ir tik tuo atveju, jei X. X. ją ,,dulkins“ per vaginą (t. 2, b. l. 177). Iš eksperčių pateikto psichologinio vertinimo taip pat matyti, kad nukentėjusioji turi žinių apie laisvanoriškų lytinių santykių reikšmę ir skiria juos nuo seksualinės prievartos, taip pat įvardija galimą seksualinės prievartos žalą. Iš ekspertizės akto taip pat matyti, kad Y. Y. savęs neįvardijo nukentėjusiąja; nors Y. Y. konstatuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau tiesioginiu priežastiniu ryšiu su byloje nagrinėjamais E. B. veiksmais tai nėra susiję; šiuo metu visapusiškai įvertinti byloje tiriamos veikos įtakos nukentėjusiosios psichikos sveikatai nėra galimybės. Pažymėtina, jog pasak ekspertizės akto, Y. Y. seksualizuotas elgesys atsirado dar iki byloje tiriamos veikos (t. 3, b. l. 161).

20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nukentėjusiosios Y. Y. psichologinio įvertinimo išvadomis, kad nukentėjusioji emociškai nebuvo pasirengusi turėti lytinius santykius su išteisintuoju X. X., vis tik visuma nurodytų aplinkybių nepatvirtina, kad nukentėjusioji buvo bejėgiškos būklės, o pats X. X. turėjo ir galėjo suvokti nepakankamą jos emocinę brandą. Įvertinus Y. Y. psichinę ir socialinę brandą bei turimas žinias apie lytinius santykius, darytina išvada, kad Y. Y. sutikimas lytiškai santykiauti buvo sąmoningas, duotas suvokiant su ja atliekamų veiksmų reikšmę, t. y. nukentėjusioji Y. Y. nebuvo bejėgiškos būklės dėl savo mažametystės. Pažymėtina, jog savanoriškus lytinius santykius paprastai lydi romantiniai motyvai, tad nagrinėjamu atveju svarbu tai, ar Y. Y. suvokė lytinių santykių esmę. Tiek išteisintasis X. X., tiek nukentėjusioji Y. Y. nurodė, jog seksualiniai santykiai buvo abipusiu sutarimu ir noru, Y. Y.. sutinkant, be to, po pirmojo įvykio Y. Y. gyvenamojo vietoje jie ir toliau sistemingai bendravo bei planavo tolimesnius intymius santykius. Byloje esantis Y. Y. ir X. X. susirašinėjimo turinys patvirtina, jog išteisintasis ir nukentėjusioji puoselėjo vienas kitam prieraišumo jausmus, rašė mylintys vienas kitą, X. X. džiaugėsi radęs ,,tokią nuostabią žmoną“, taip pat planavo gyventi kartu (t. 2, b. l. 157, 159, 161, 162, 164, 181). Ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Y. Y. sutikimas lytiškai santykiauti su X. X., nukentėjusiajai iš esmės suvokiant lytinių santykių pobūdį, buvo sąlygotas ją ir išteisintąjį siejusio romantinio santykio, išteisintasis atliepė jai svarbius poreikius, rūpinosi ja ir skyrė dėmesio (t. 3, b. l. 161), be to, iš minėto susirašinėjimo turinio taip pat matyti, kad X. X. rūpėjo nukentėjusiosios psichinė sveikata, jis rašė manąs, jog meilė ir šilti jausmai gydo depresiją, prašė jos nesipjaustyti, nebėgti iš namų, priminė, jog tai kvaila mintis, kad tokiu atveju jis bandys surasti vietą, kur jie galėtų gyventi, išgyveno Y. Y. pranešus, kad ji susitiks su keliais draugais ir vartos narkotikus, prašė nedaryti to, įspėjo, jog ji turės daug bėdų (t. 2, b. l. 161, 180, 181, 186). Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad iš susirašinėjimo tarp X. X. ir nukentėjusiosios matyti, kuriuose jie vienas kitam siunčia pornografinio turinio žinutes, taip pat su prievartos elementais (be kita ko, savižudžių veiksmai, gyvūno išskrodimas), kad tarp jų susiklostė specifiniai santykiai, kuriuos ir suaugusiųjų pasaulyje vargu ar būtų galima įvardinti „romantiniais“, kaip nurodoma ekspertizės akte.

21. Inkriminuojant BK 149 straipsnio ir BK 150 straipsnio nusikaltimų sudėtis būtina nustatyti, kad kaltininkas palenkia nukentėjusiojo valią, ir, kalbant apie konkretų valios palenkimo požymį, tą daro pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad Y. Y. nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės, kaip ir nėra vienareikšmiškų įrodymų, kad X. X. tikslingai pasinaudojo Y. Y. nebrandumu, juo labiau, kad veikos padarymo metu ir pats dar buvo nepilnametis. Be to, kad kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tiek seksualinis prievartavimas, tiek išžaginimas yra tik tiesiogine tyčia padaroma nusikalstama veika. Ši veika suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nes šis dėl savo amžiaus nesupranta su juo daromų veiksmų esmės, ir to siekia. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nenustatytas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis, kad išteisintasis X. X. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad jis tenkina lytinę aistrą ir lytiškai santykiauja su nukentėjusiąja prieš jos valią, ir lytinių santykių siekė būtent pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Taigi nors X. X. elgesys kolegijai kelia daug abejonių, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji nepaisant jos nebrandumo suvokė lytinių santykių reikšmę, teisėjų kolegija vertina, jog byloje nepakanka duomenų pagrįsti vienareikšmiškai išvadai, kad pastarasis seksualiai prievartavo ir išžagino nukentėjusiąją pasinaudodamas jos bejėgiška būkle. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti paremtas prielaidomis, ir bylos duomenų prieštaravimai bei abejonės yra vertinami nuteistojo naudai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai X. X. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

22. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog tėvai privalo auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, sudaryti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad X. X. tenkino lytinę aistrą su Y. Y. oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdais nukentėjusiosios motinai (I. M.) leidus X. X. nakvoti jos (I. M.) namuose, įvykio metu esant abiem tėvams ir galimai net tame pačiame kambaryje esančiam nukentėjusiosios broliui. Pastebėtina ir tai, jog nors, viena vertus, Y. Y. motina rūpinosi dukros psichine sveikata, kita vertus, nepaisant jos jau anksčiau pasireiškusio elgesio (nakvynės pas X. X. močiutę), deramai nepasirūpino dukros saugumu. Ekspertizės akte bei globos namų (duomenys neskelbtini) įvertinimo išvadoje (t. 3, b. l. 45) taip pat nurodomas galimai probleminis santykis tarp nukentėjusiosios Y. Y. ir jos tėvo, kad pastarasis galimai turi alkoholio vartojimo problemų, yra užgauliojęs nukentėjusiąją.

24. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog išteisintojo X. X. patėvis A. L. pats savo automobiliu atvežė posūnį X. X. į (duomenys neskelbtini) ir savo vardu (duomenys neskelbtini) išnuomojo jam (duomenys neskelbtini), sprendžiant iš liudytojos A. P. parodymų (t. 5, b. l. 74) žinodamas, kad jame X. X. bus kartu su mažamete Y. Y.. Byloje nustatyta, jog būtent tada tarp nepilnamečio X. X. ir mažametės Y. Y. įvyko pirmieji lytiniai santykiai.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas nukentėjusiosios ir išteisintojo tėvų elgesys negali likti neįvertintas, todėl mano esant reikalinga apie šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir joje nustatą tėvų elgesį, informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

26. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. spalio 31 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2022-11566 dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-379-1076/2022, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 90 Eur. Šios išlaidos susidarė už advokato R. Uckaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai Y. Y. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tais atvejais, kai proceso išlaidas patiria ne nukentėjusysis ar civilinis ieškovas, bet valstybė, proceso išlaidos taip pat gali būti priteisiamos iš nusikalstamą veiką padariusio asmens – lygiai taip pat, kaip ir proceso išlaidos už valstybės suteiktą teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam arba kaip kitos proceso išlaidos, kurias pagal BPK 103 straipsnio nuostatas ir šio straipsnio 6 punktą teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Sprendžiant dėl proceso išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras. Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, prašomos valstybės patirtos proceso išlaidos už advokato R. Uckaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai Y. Y. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virginijaus Mizaro apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš X. X. netenkinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties nuorašą išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.