- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-344-932/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53398-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- A. G., T. S., A. B.
- Advokatai
- Viktoras Firsovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo prieš A. D.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. G. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo prieš I. P.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. G. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš V. V.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. G. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš R. P.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.
T. S. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo prieš I. P.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
T. S. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš R. P.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
T. S. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš D. A.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
T. S. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo prieš M. A.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
T. S. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš S. B.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
T. S. išteisinta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo sukčiauti prieš K. M.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
T. S. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš T. G.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
T. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.
A. B. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš D. K. (D. K.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.
Nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (iš viso 9 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, buvo pripažintas kaltu R. S., o V. B. (V. B.) pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl šių nuosprendžio dalių apeliacinių skundų negauta.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi pranešta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai, kad A. G., T. S. ir A. B. gali būti padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. G. buvo kaltinama tuo, kad 2020 m. sausio 22 d. veikė pagal R. S. nurodymus, kai R. S. per internetinę skelbimų platformą „V.“ susisiekė su nukentėjusiąja A. D. dėl skelbime parduodamo laikrodžio „Michael Kors MKT5046“, bei susitarė dėl jo pirkimo. Į A. D. asmeninę paskyrą „V.“ platformoje nusiuntė netikro mokėjimo pavedimo išrašo nuotrauką patvirtinančią, kad 2020 m. sausio 22 d., 18.30 val., iš mokėtojo T. B. sąskaitos į nukentėjusiosios „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už perkamą laikrodį pervesta 230 eurų suma, tuo suklaidindamas nukentėjusią A. D. apie atliktą apmokėjimą už parduodamą daiktą. Vėliau R. S. paskambinęs mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. D. į mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė A. D. laikrodį perduoti 2020 m. sausio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini), atvyksiančiam asmeniui. Tuo pat metu R. S. per elektroninę „B.“ programėlę užsakė transporto paslaugą, kurią vykdant 2021 m. sausio 22 d., 18.23 val., vairuotojas A. K., nežinojęs apie vykdomą nusikaltimą, automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko adresu (duomenys neskelbtini), paėmė laikrodį iš A. D. ir pristatė jį adresu (duomenys neskelbtini), kur šį laikrodį A. G. nurodymu paėmė M. D., nežinodama, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir tą pačią dieną, apie 19.00 val., perdavė jai (A. G.), adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ji (A. G.), veikdama kartu su R. S., apgaulės būdu savo ir R. S. naudai įgijo svetimą turtą, padarydami A. D. 230 eurų vertės turtinę žalą.
2. Be to, A. G. buvo kaltinama tuo, kad 2020 m. sausio 28 d. veikė pagal R. S. nurodymus, kai R. S. iš mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pagal skelbimų tinklapyje skelbiu.lt skelbime nurodytą kontaktinį telefono numerį dėl parduodamo planšetinio kompiuterio „Samsung Galaxy TAB A6 2016 (duomenys neskelbtini)“ bei susitarė su T. A. dėl I. P. priklausančio planšetinio kompiuterio pirkimo. Vėliau į T. A. telefoną per programėlę „V.“ nusiuntė netikro mokėjimo pavedimo išrašo nuotrauką, patvirtinančią, kad 2020 m. sausio 28 d., 20.01 val., iš mokėtojo T. B. sąskaitos į T. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už perkamą kompiuterį pervesta 180 eurų, taip suklaidindamas T. A. apie atliktą apmokėjimą už parduodamą daiktą. Tą pačią dieną, 20.29 val., R. S. per elektroninę „B.“ programėlę užsakė transporto paslaugą, nurodydamas atvykimo adresą, esantį (duomenys neskelbtini), vykdydamas užsakymą vairuotojas S. S., nežinojęs apie vykdomą nusikaltimą, automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko nurodytu adresu ir paskambinęs iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) T. A., nurodė, jog atvyko paimti planšetinio kompiuterio. T. A., būdamas suklaidintas dėl atlikto apmokėjimo, perdavė nešiojamą kompiuterį „Samsung Galaxy TAB A6 2016 (duomenys neskelbtini)“ S. S., kuris 2020 m. sausio 28 d., 21.21 val., planšetinį kompiuterį pristatė A. G. adresu (duomenys neskelbtini), kur ji paėmė kompiuterį, iš anksto pažadėdama jį perduoti T. S., realizuoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu ji (A. G.), veikdama kartu su R. S. ir T. S., apgaulės būdu R. S. naudai įgijo svetimą turtą, padarydami I. P. 180 eurų vertės turtinę žalą.
3. Be to, A. G. buvo kaltinama tuo, kad 2020 m. sausio 28 d. veikė pagal R. S. nurodymus, kai R. S. paskambino iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pagal skelbimų tinklapyje Skelbiu.lt skelbime nurodytą kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) dėl kompiuterio vaizdo plokštės „Gainward 2080ti phoenix“ bei susitarė su nukentėjusiuoju V. V. dėl nurodyto daikto pirkimo. Vėliau į V. V. asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nusiuntė netikro mokėjimo pavedimo išrašo nuotrauką, patvirtinančią, kad 2020 m. sausio 28 d. iš T. B. banko sąskaitos į V. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už perkamą daiktą pervesta 1 000 eurų, tuo suklaidindamas nukentėjusįjį V. V. apie atliktą apmokėjimą už parduodamą daiktą. 2020 m. sausio 28 d., 17.00 val., R. S. per elektroninę „B.“ programėlę užsakė transporto paslaugą, nurodydamas atvykimo adresą (duomenys neskelbtini), vykdydamas vairuotojas Š. S., nežinojęs apie vykdomą nusikaltimą, automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko nurodytu adresu, o R. S. paskambinęs V. V. nurodė, jog atvyko paimti kompiuterio vaizdo plokštės. V. V., būdamas suklaidintas dėl atlikto apmokėjimo, perdavė kompiuterio vaizdo plokštę Š. S., kuris 2020 m. sausio 28 d. kompiuterio vaizdo plokštę pristatė A. G. adresu (duomenys neskelbtini), kur ji paėmė vaizdo plokštę, iš anksto pažadėdama perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui realizuoti. Tokiu būdu ji (A. G.), veikdama kartu su R. S., apgaulės būdu R. S. naudai įgijo svetimą turtą, padarydami V. V. 1 000 eurų vertės turtinę žalą.
4. Be to, A. G. buvo kaltinama tuo, kad 2020 m. sausio 31 d. veikė pagal R. S. nurodymus, kai R. S. paskambino iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pagal skelbimų tinklapyje Skelbiu.lt skelbime nurodytą kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo nešiojamo kompiuterio „HP OMEN 17 Pro“ bei susitarė su nukentėjusiuoju R. P. dėl nurodyto daikto pirkimo. Vėliau į R. P. asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nusiuntė netikro mokėjimo pavedimo išrašo nuotrauką, patvirtinančią, kad 2020 m. sausio 31 d. iš T. B. banko sąskaitos į R. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už perkamą daiktą pervesta 650 eurų, tuo suklaidindamas nukentėjusįjį R. P. apie atliktą apmokėjimą už parduodamą daiktą. 2020 m. sausio 31 d., 18.06 val., R. S. per elektroninę „B.“ programėlę užsakė transporto paslaugą, nurodydamas atvykimo adresą, esantį (duomenys neskelbtini), po ko vykdydamas užsakymą, vairuotojas A. G., nežinojęs apie vykdomą nusikaltimą, automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko nurodytu adresu, o R. S. paskambinęs R. P. nurodė, jog atvyko paimti nešiojamo kompiuterio „HP OMEN 17 Pro“. R. P., būdamas suklaidintas dėl atlikto apmokėjimo, perdavė nešiojamą kompiuterį A. G., kuris 2020 m. sausio 31 d. „B.“ užsakymo programėlėje maršruto pristatymo adresas nurodytas Šalčininkų r., Jašiūnų miestelis, taksi vairuotojui A. G. nesutikus vykti užsakyme nurodytu adresu, R. S. pakeitė pristatymo adresą į (duomenys neskelbtini), kur nešiojamas kompiuteris pristatytas A. G., o ji, vykdydama R. S. nurodymus, gautus 2020 m. sausio 31 d. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė kompiuterį, iš anksto pažadėdama jį perduoti T. S. realizuoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu ji (A. G.), veikdama kartu su R. S. ir T. S., apgaulės būdu R. S. naudai įgijo svetimą turtą, padarydami R. P. 650 eurų vertės turtinę žalą.
5. T. S. buvo kaltinama tuo, kad 2020 m. sausio 28 d. veikė pagal R. S. nurodymus, kai R. S. iš mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pagal skelbimų tinklapyje skelbiu.lt skelbime nurodytą kontaktinį telefono numerį dėl parduodamo planšetinio kompiuterio „Samsung Galaxy TAB A6 2016 (duomenys neskelbtini)“ bei susitarė su T. A. dėl I. P. priklausančio planšetinio kompiuterio pirkimo. Vėliau į T. A. telefoną per programėlę „V.“ nusiuntė netikro mokėjimo pavedimo išrašo nuotrauką, patvirtinančią, kad 2020 m. sausio 28 d., 20.01 val., iš mokėtojo T. B. sąskaitos į T. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už perkamą kompiuterį pervesta 180 eurų, taip suklaidindamas T. A. apie atliktą apmokėjimą už parduodamą daiktą. Tą pačią dieną, 20.29 val., R. S. per elektroninę „B.“ programėlę užsakė transporto paslaugą, nurodydamas atvykimo adresą (duomenys neskelbtini), vykdydamas užsakymą, vairuotojas S. S., nežinojęs apie vykdomą nusikaltimą, automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko nurodytu adresu ir paskambinęs iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) T. A., nurodė, jog atvyko paimti planšetinio kompiuterio. T. A., būdamas suklaidintas dėl atlikto apmokėjimo, perdavė nešiojamą kompiuterį „Samsung Galaxy TAB A6 2016 (duomenys neskelbtini)“ S. S., kuris 2020 m. sausio 28 d., 21.21 val., planšetinį kompiuterį pristatė ir perdavė A. G. adresu (duomenys neskelbtini), kuri kompiuterį paėmė ir perdavė T. S., o ji (T. S.) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui realizuoti kompiuterį. Tokiu būdu ji (T. S.), veikdama kartu su R. S. ir A. G., apgaulės būdu R. S. naudai įgijo svetimą turtą, padarydami I. P. 180 eurų vertės turtinę žalą.
6. Be to, T. S. buvo kaltinama tuo, kad 2020 m. sausio 31 d. veikė pagal R. S. nurodymus, kai R. S. paskambino iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pagal skelbimų tinklapyje skelbiu.lt skelbime nurodytą kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo nešiojamo kompiuterio ,,HP OMEN 17 Pro“ bei susitarė su nukentėjusiuoju R. P. dėl nurodyto daikto pirkimo. Vėliau į R. P. asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nusiuntė netikro mokėjimo pavedimo išrašo nuotrauką, patvirtinančią, kad 2020 m. sausio 31 d. iš T. B. banko sąskaitos į R. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), už perkamą daiktą pervesta 650 eurų, tuo suklaidindamas nukentėjusįjį R. P. apie atliktą apmokėjimą už parduodamą daiktą. 2020 m. sausio 31 d., 18.06 val., R. S. per elektroninę „B.“ programėlę užsakė transporto paslaugą, nurodydamas atvykimo adresą (duomenys neskelbtini), po ko, vykdydamas užsakymą, vairuotojas A. G., nežinojęs apie vykdomą nusikaltimą, automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko nurodytu adresu ir paėmė nešiojamą kompiuterį „HP OMEN 17 Pro“, kurį pristatė adresu (duomenys neskelbtini), ir perdavė A. G., kuri, vykdydama R. S. nurodymus, kompiuterį paėmė ir perdavė T. S., kuri ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui realizuoti kompiuterį. Tokiu būdu ji (T. S.), veikdama kartu su R. S. ir A. G., apgaulės būdu R. S. naudai įgijo svetimą turtą, padarydami R. P. 650 eurų vertės turtinę žalą.
7. Be to, T. S. buvo kaltinama tuo, kad 2020 m. sausio 29 d. veikė pagal R. S. nurodymus, kai R. S. iš mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pagal skelbimų tinklapyje skelbiu.lt skelbime nurodytą kontaktinį telefono numerį dėl parduodamo nešiojamo kompiuterio „Dell Precision 7720 (duomenys neskelbtini)“ bei susitarė su nukentėjusiuoju D. A. dėl nurodyto daikto pirkimo. Vėliau į D. A. asmeninį elektroninį paštą iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nusiuntė netikro mokėjimo pavedimo išrašo nuotrauką, patvirtinančią, kad 2020 m. sausio 29 d., 21.25 val., iš T. B. banko sąskaitos į D. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už perkamą daiktą pervesta 1 800 eurų, tuo suklaidindamas nukentėjusįjį D. A. apie atliktą apmokėjimą už parduodamą daiktą. 2020 m. sausio 29 d. R. S. per elektroninę „B.“ programėlę užsakė transporto paslaugą, nurodydamas atvykimo adresą (duomenys neskelbtini), po ko, vykdydama užsakymą, vairuotoja M. Ž., nežinojusi apie vykdomą nusikaltimą, automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko nurodytu adresu, o R. S. paskambinęs D. A. nurodė, jog draugė atvyko paimti nešiojamo kompiuterio „Dell Precision 7720 (duomenys neskelbtini)“. D. A., būdamas suklaidintas dėl atlikto apmokėjimo, perdavė nešiojamą kompiuterį M. Ž., kuri 2020 m. sausio 29 d., 22.16 val. nešiojamą kompiuterį pristatė adresu (duomenys neskelbtini), kur šį nešiojamą kompiuterį paėmė ji (T. S.), iš anksto pažadėdama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje perduoti kompiuterį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui realizuoti. Tokiu būdu ji (T. S.), veikdama kartu su R. S., jo naudai įgijo svetimą turtą, padarydami D. A. 1 800 eurų vertės turtinę žalą.
8. Be to, T. S. buvo kaltinama tuo, kad 2020 m. vasario 5 d., 18.00 val., veikė pagal R. S. nurodymus, kai R. S. iš mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pagal skelbimų tinklapyje skelbiu.lt skelbime nurodytą kontaktinį telefono numerį dėl parduodamo televizoriaus „SAMSUNG H6400“ bei susitarė su nukentėjusiuoju M. A. dėl nurodyto daikto pirkimo. Vėliau į M. A. asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) nusiuntė netikro mokėjimo pavedimo išrašo nuotrauką, patvirtinančią, kad 2020 m. vasario 5 d. iš mokėtojo T. B. banko sąskaitos į nukentėjusiojo M. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už perkamą televizorių pervesta 250 eurų suma, taip suklaidindamas M. A. apie atliktą apmokėjimą už parduodamą daiktą. 2020 m. vasario 11 d. R. S. per elektroninę „B.“ programėlę užsakė transporto paslaugą, nurodydamas atvykimo adresą (duomenys neskelbtini), po ko, vykdydamas užsakymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vairuotojas, nežinojęs apie vykdomą nusikaltimą, automobiliu „Toyota“ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobilio modeliu ir valstybiniais numeriais nuvyko nurodytu adresu, o R. S. paskambinęs iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) M. A., nurodė, jog asmuo atvyko paimti televizoriaus. M. A., būdamas suklaidintas dėl atlikto apmokėjimo, perdavė televizorių „SAMSUNG H6400“ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam atvykusiam asmeniui, kuris ikiteisminio tyrimo metu, tiksliai nenustatytu laiku, televizorių pristatė adresu (duomenys neskelbtini), kur jį paėmė T. S.. Tokiu būdu ji (T. S.), veikdama kartu su R. S., apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydami M. A. 250 eurų vertės turtinę žalą.
9. Be to, T. S. buvo kaltinama tuo, kad 2020 m. vasario 7 d., 13.00 val., veikė pagal R. S. nurodymus, kai R. S. per internetinę skelbimų platformą „V.“ iš vartotojo paskyros „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė su S. B. dėl skelbime parduodamos auksinės grandinėlės bei susitarė dėl jos pirkimo. Į S. B. asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nusiuntė netikro mokėjimo pavedimo išrašo nuotrauką, patvirtinančią, kad 2020 m. vasario 7 d., 13.53 val., iš mokėtojo T. B. sąskaitos į nukentėjusiosios banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už perkamą auksinę grandinėlę pervesta 490 eurų suma, tuo suklaidindamas nukentėjusią S. B. apie atliktą apmokėjimą už parduodamą daiktą. Vėliau R. S., paskambinęs mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai S. B. į mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė S. B. perduoti grandinėlę 2020 m. vasario 7 d., 14.09 val., adresu (duomenys neskelbtini), atvyksiančiam asmeniui. Tuo pat metu R. S. per elektroninę „B.“ programėlę užsakė transporto paslaugą, kurią vykdydamas 2021 m. vasario 7 d. vairuotojas D. V., nežinojęs apie daromą nusikaltimą, automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir iš S. B. paėmė auksinę grandinėlę, kurią pristatė adresu (duomenys neskelbtini), T. S., kuri auksinę grandinėlę paėmė iš anksto pažadėdama ją realizuoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje. Tokiu būdu ji (T. S.), veikdama kartu su R. S., jo naudai įgijo svetimą turtą, padarydami S. B. 490 eurų vertės turtinę žalą.
10. Be to, T. S. buvo kaltinama tuo, kad 2020 m. vasario 11 d., 17.56 val., veikė pagal R. S. nurodymus, kai R. S. iš mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pagal skelbimų tinklapyje skelbiu.lt skelbime nurodytą kontaktinį telefono numerį dėl parduodamo mobiliojo ryšio telefono „Iphone XS MAX“ bei susitarė su nukentėjusiuoju K. M. dėl nurodyto daikto pirkimo. Vėliau į K. M. naudojamą programėlę „V.“ nusiuntė netikro mokėjimo pavedimo išrašo nuotrauką, patvirtinančią, kad 2020 m. vasario 11 d., 20.18 val., iš mokėtojo T. B. banko sąskaitos į nukentėjusiojo K. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už perkamą mobiliojo ryšio telefoną pervesta 800 eurų suma, taip bandydamas suklaidinti K. M.. 2020 m. vasario 11 d., 20.27 val., R. S. per elektroninę „B.“ programėlę užsakė transporto paslaugą, nurodydamas atvykimo adresą, esantį (duomenys neskelbtini), po ko, vykdydamas užsakymą, vairuotojas M. G., nežinojęs apie daromą nusikaltimą, automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko nurodytu adresu, kur paėmęs užsakymą turėjo jį pristatyti adresu (duomenys neskelbtini). Ji (T. S.) iš anksto pažadėjo R. S. paimtą mobiliojo ryšio telefoną perduoti jį realizuoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, tačiau R. S. savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusysis K. M., supratęs ketinimus jį apgauti, iš karto pranešė policijos pareigūnams ir perkamo daikto atvykusiam asmeniui neperdavė. Tokiu būdu ji (T. S.), veikdama kartu su R. S., jo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, nukentėjusiajam K. M. priklausantį 800 eurų vertės turtą.
11. Be to, T. S. buvo kaltinama tuo, kad 2020 m. vasario 16 d., 16.49 val., veikė pagal R. S. nurodymus, kai R. S., iš mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) parašė trumpąją SMS žinutę pagal skelbimų tinklapyje skelbiu.lt skelbime nurodytą kontaktinį telefono numerį dėl parduodamo nešiojamo kompiuterio „Macbook Pro 13 Retina eraly 2015“ bei susitarė su nukentėjusiuoju T. G. dėl nurodyto daikto pirkimo. Vėliau į T. G. asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nusiuntė netikro mokėjimo pavedimo išrašo nuotrauką, patvirtinančią, kad 2020 m. vasario 17 d., 1.02 val., iš mokėtojo T. B. banko sąskaitos į nukentėjusiojo T. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už perkamą kompiuterį pervesta 650 eurų, taip suklaidindamas T. G. apie atliktą apmokėjimą už parduodamą daiktą. 2020 m. vasario 17 d., 00.05 val., R. S. per elektroninę „B.“ programėlę užsakė transporto paslaugą, nurodydamas atvykimo adresą, esantį (duomenys neskelbtini), po ko, vykdydamas užsakymą, vairuotojas A. B., nežinojęs apie vykdomą nusikaltimą, automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko nurodytu adresu ir R. S., paskambinęs iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) T. G., nurodė, jog asmuo atvyko paimti planšetinio kompiuterio. T. G., būdamas suklaidintas dėl atlikto apmokėjimo, perdavė nešiojamą kompiuterį „Macbook Pro 13 Retina eraly 2015“ A. B., kuris 2020 m. vasario 17 d., 1.01 val., nešiojamą kompiuterį pristatė adresu (duomenys neskelbtini), kur jį paėmė T. S., iš anksto pažadėdama jį realizuoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu ji (T. S.), veikdama kartu su R. S., jo naudai įgijo svetimą turtą, padarydami T. G. 650 eurų vertės turtinę žalą.
12. A. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. vasario 3 d., veikdamas kartu su R. S., kai 12.15 val. R. S., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pagal skelbimų tinklapyje www.autoplius.lt skelbime nurodytą kontaktinį telefono numerį dėl parduodamo krosinio motociklo „D.“ bei susitarė su nukentėjusiuoju D. K. dėl nurodyto daikto pirkimo. Vėliau D. K. nurodė bendrauti su A. K. dėl parduodamo krosinio motociklo, po ko į A. K. asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) nusiuntė netikro mokėjimo pavedimo išrašo nuotrauką, patvirtinančią, kad 2020 m. vasario 4 d. iš T. B. banko sąskaitos į A. K. banko sąskaitą už perkamą daiktą buvo pervesta 1 300 eurų, tuo suklaidindamas A. K. apie atliktą apmokėjimą už parduodamą daiktą. 2020 m. vasario 4 d., 15.00 val., R. S. užsakė transporto paslaugą, nurodydamas atvykimo adresą (duomenys neskelbtini), po ko, vykdydamas užsakymą, T. G., nežinodamas apie daromą nusikaltimą, automobiliu „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko nurodytu adresu, kur A. K., būdama suklaidinta dėl atlikto apmokėjimo, perdavė krosinį motociklą T. G., kuris 2020 m. vasario 4 d., apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), pristatė šį krosinį motociklą, kurį A. B. nurodymu paėmė R. V., nežinojęs, kad yra daromas nusikaltimas. Po ko R. S. nurodymu A. B. krosinį motociklą realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu jis (A. B.), veikdamas kartu su R. S., apgaulės būdu R. S. naudai įgijo svetimą turtą, padarydami D. K. 1 300 eurų vertės turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai
13. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Eugenijus Papučka prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria A. G., T. S. ir A. B. buvo išteisinti dėl jiems pareikštų kaltinimų ir: 1) A. G. pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo prieš A. D.) ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 4 mėnesiams; A. G. pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo prieš I. P.) ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 4 mėnesiams; A. G. pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš V. V.) ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams; A. G. pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš R. P.) ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams; bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. G. paskirti subendrintą laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti atlyginti turtinę žalą nukentėjusiesiems, kurių atžvilgiu dalyvavo vykdant sukčiavimo veikas; 2) T. S. pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo prieš I. P.) ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 4 mėnesiams; pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš R. P.) ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams; pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš D. A.) ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams; pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo prieš M. A.) ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 4 mėnesiams; pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš S. B.) ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams; pripažinti kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš K. M.) ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 4 mėnesiams; pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš T. G.) ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams; bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir T. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 8 mėnesiams bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti atlyginti turtinę žalą nukentėjusiesiems, kurių atžvilgiu dalyvavo vykdant sukčiavimo veikas; 3) A. B. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš D. K.) ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.
13.1. Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. G., T. S. ir A. B., nesilaikė reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos aplinkybes, ir tik fragmentiškai tyrė bei vertino byloje surinktus duomenis. Sprendimą išteisinti kaltinamuosius teismas motyvavo nepagrįstai teikdamas vieniems įrodymams pirmenybę prieš kitus, vertindamas įrodymus atskirai ir selektyviai, nesusiedamas bei neanalizuodamas įrodymų visumos, nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį.
Šalies argumentai
13.2. Prokuroras pabrėžia, kad nors išteisintieji ir nepripažino savo kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau jų kaltė yra įrodyta kitais surinktais duomenimis, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Skunde pirmiausia atkreipiamas dėmesys į esamus ryšius tarp išteisintųjų ir nuteistojo R. S. – T. S. yra R. S. mama, A. G. draugė, kuri augina pastarojo sūnų, su A. B. sieja pažintis ir bendravimas, užsimezgę dar iki nusikalstamų veikų darymo. Šių asmenų tarpusavio bendravimą atskleidžia telekomunikacijos ryšių būdu gauta informacija. Su kaltinamaisiais bendraudavo ne tik nuteistasis R. S., tačiau pastarieji bendraudavo ir tarpusavyje vieni su kitais. Prokuroro vertinimu, iš pokalbių turinio yra akivaizdu, kad asmenys puikiai suvokė dalyvaujantys nusikalstamoje veikoje.
13.3. Apeliaciniame skunde analizuojamas bendravimas tarp R. S. ir A. G., iš kurio turinio prokuroras daro išvadą, kad išteisintoji suvokė dalyvaujanti nusikalstamoje veikoje. Pažymima, kad pokalbio metu buvo kalbama apie įgyjamus daiktus, A. G. nurodo, kad pinigus turės dalintis su ja, prašo R. S. įgyti jai tam tikrus daiktus, teigia, kad jai reikalingi 3 kompiuteriai, dulkių siurblys, nors supranta, kad tuo metu R. S. atlieka bausmę pataisos namuose. Įvardindama, kad jam reikėtų nustoti daryti šias nusikalstamas veikas, ji nepasako, kad tai nusikalstamos veikos, bet sako, kad reikia liautis vykdyti tas veikas, nuogąstaudama, kad nuvykus paimti daiktų, ji turi rodyti savo automobilį, eiti pati. Prokuroras akcentuoja, kad daiktų paėmimas vykdavo vėlai vakare, motina, auginanti mažametį vaiką, 20-21 val. važiuodavo kažkur į miestą, pas nepažįstamus asmenis, vėliau veždavo daiktus kažkam parduoti ir už tai gaudavo pinigus. Iš banko sąskaitos duomenų matyti, kad A. G. (kaip ir T. S.) atliko pavedimus į nenustatytų asmenų sąskaitas. Prokuroras sutinka, kad A. G. neturėjo turtinės naudos iš šių nusikalstamų veikų padarymo, išskyrus gautą dovaną, tačiau sukčiavimo nusikaltimo formuluotė ir nereikalauja, jog kaltinamas asmuo gautų pats asmeniškai turtinę naudą. A. G. suprato, kad tą naudą daro R. S., tai jai buvo priimtina, pastaroji nors reiškė ir tam tikras pretenzijas, kad nieko neuždirba, turi pilti savo kurą, važiuoti paimti tų daiktų, tačiau tai nusikalstamų veikų kvalifikacijai reikšmės neturi.
13.4. Skunde yra analizuojami ryšiai tarp išteisintosios T. S. ir nuteistojo R. S., akcentuojant, kad pastaruosius sieja patys artimiausi giminystės ryšiai. Pabrėžiama, kad šie asmenys ir anksčiau buvo kaltinami, jog bendrininkaudami sistemingai darė sukčiavimus, tuomet T. S. pripažino savo kaltę. Nurodoma, kad R. S. su trumpomis pertraukomis nuolat atlieka bausmę pataisos namuose, pats patvirtino, jog niekada nėra turėjęs legalaus pragyvenimo šaltinio, iš viso 21 kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, dažniausiai turtinio pobūdžio. Prokuroras abejoja, kad motina būtų nežinojusi apie sūnaus gyvenimo būdą. Atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu nustatytus tarpusavio ryšius (daugybė skambučių, jokios kritikos, jokio aiškinimosi, iš kur daiktai) apeliantas teigia esant akivaizdu, kad T. S. veikė pagal seniai jiems žinomą schemą. Nors išteisintoji teigia priekaištavusi, tačiau byloje esančios pokalbių išklotinės patvirtina, kad jai klausimų nekyla, ji tiesiog vykdė R. S. nurodymus. Šis vykdymas pasireiškė ne tik daiktų paėmimu, perdavimu, lėšų perskirstymu pavedimais. Kratos metu iš T. S. buvo paimta daugybė dokumentų, susijusių su pavedimais į įvairių asmenų sąskaitas, t. y. asmenų, kurie yra ne giminaičiai ar kitaip susiję žmonės, o pašaliniai asmenys, gaunantys pinigus pagal R. S. nurodymus.
13.5. Nesutikdamas su A. B. išteisinimu, prokuroras pažymi, kad išteisintasis atliko tam tikrą vaidmenį – pervežėjo, pasiuntinio. Byloje užfiksuotas reikšmingas pokalbis tarp A. G. ir A. B., to pokalbio metu jie kalbasi apie visą šį procesą. A. G., susipykusi su R. S. ir šiam pareikalavus grąžinti visus daiktus, guodžiasi, kad negavo naudos, klausia A. B., kaip jam šioje situacijoje dėl uždarbio. A. B. pasako, kad jis iš savų pinigų nevažinėja, bet gauna atlygį. Nors išteisintajam inkriminuota viena nusikalstama veika, tačiau duomenys patvirtina, kad jis palaikė ryšius, buvo susijęs ne tik šiame epizode, bet ir su kitais bendrininkais, kurie žinojo apie R. S. veikas ir tai, kad jos yra nusikalstamos.
13.6. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevertino telekomunikacijos ryšių būdu gautos informacijos, byloje liko neįvertintas pokalbių, vykusių tarp nuteistųjų ir išteisintųjų, turinys, nors visi asmenys bendravo tarpusavyje. Prokuroro teigimu, užfiksuoti pokalbiai ir žinutės patvirtina, jog A. G., T. S. ir A. B. žinojo, kad jų priimtas ir realizuojamas turtas yra užvaldytas nusikalstamu būdu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir nevertino. Byloje ištirti reikšmingi įrodymai patvirtina, kad A. G., T. S. ir A. B. sukčiavimo būdu užvaldytus daiktus perėmė ar priėmė savo žinion, dalį daiktų realizavo kitiems asmenims, žinodami, kad R. S. yra įkalintas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, A. G. teisme parodė, kad dėl prašomų paimtų daiktų ji nujautė, „kad kažkas ne taip“, o tyrimo metu teigė, kad nors R. S. nėra sakęs, kad jai perduoti daiktai yra gauti nusikalstamu būdu, tačiau ji tai nujautė. Taigi, anot prokuroro, bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad A. G., T. S. ir A. B. bendrai su R. S. aktyviai veikė darant sukčiavimo nusikalstamas veikas.
13.7. Kitoje apeliacinio skundo dalyje prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 bei 256 straipsnių nuostatas, ydingai nurodė, kad konstatuoti naujas faktines aplinkybes savo iniciatyva pakeičiant veikos kvalifikaciją A. G., T. S. ir A. B. teismas negalėjo. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nei nurodytos kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Prokuroras nurodo, kad BPK 255 straipsnio 2 dalis nedraudžia ir pačiam teismui keisti faktines aplinkybes.
13.8. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad išteisintųjų veiksmuose gali būti BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, iš esmės yra grindžiama faktinėmis aplinkybėmis, kurios susijusios su tais pačiais įvykiais bei buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Visos esminės faktinės aplinkybės yra tos pačios, t. y. veikos padarymo būdas, padariniai, kas turėjo reikšmės ir veikos kvalifikavimui, veikos padarymo vietos bei laiko aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nagrinėjamoje byloje įspėjus proceso metu kaltinamuosius dėl galimo nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir konstatuoti naujas faktines aplinkybes savo iniciatyva pakeičiant veikos kvalifikaciją teismas negalėjo, nes reikšmingi BK 189 straipsnio objektyviosios pusės požymiai (įgijimas, realizavimas, žinojimas) praktiškai visais atvejais inkriminuoti nebuvo, yra formalus to paties įvykio, dėl kurio pareikšti kaltinimai, įvertinimas, neatsižvelgiant į subjektų elgesio formą ir jų santykio su veika esmę. Prokuroro vertinimu, šiame nuosprendyje nustatytų A. G., T. S. ir A. B. veiksmų apimtis neišsiplėtė, nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios nebūtų tirtos, nepasikeitė nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, dalykas, būdas, padariniai, todėl nėra pagrindo manyti, kad dėl naujo kaltinimo gynyba galėjo būti organizuojama kitaip ar kaip nors galėtų būti suvaržytos kaltinamųjų teisės į gynybą, todėl teismas galėjo perkvalifikuoti kaltinamųjų nusikalstamas veikas.
13.9. Prokuroras taip pat nurodo, kad teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį dalyje dėl A. G., T. S. ir A. B. bei pagal BPK 257 straipsnį prokurorui pranešus dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnyje, sudaromos prielaidos pradėti pakartotinį baudžiamąjį persekiojimą tiems patiems asmenims dėl tų pačių faktinių aplinkybių. Baudžiamojo persekiojimo pradėjimas iš esmės dėl tos pačios veikos pažeistų non bis in idem principo nuostatas.
13.10. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad bylą nagrinėjantis teismas gali savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdamas į apeliacinio proceso ypatumus. BPK 256 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie šią galimybę nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams, galioja ir apeliacinio proceso metu.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
15. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintųjų gynėjai advokatai prašė apeliacinį skundą atmesti. Patys išteisintieji savarankiškai pozicijos neišreiškė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
16. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad A. G., T. S. ir A. B. išteisinti nepagrįstai, todėl prašo šioje dalyje panaikinti skundžiamą nuosprendį ir išteisintuosius pripažinti kaltais padarius BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Be to, skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatas, o sprendimas pranešti prokurorui apie galimai padarytas kitas išteisintųjų nusikalstamas veikas pažeistų non bis in idem principą. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
17. Šioje byloje nustatytas toks sukčiavimo mechanizmas: 1) R. S. internetiniame skelbimų portale surasdavo parduodamą daiktą ir telefoninio pokalbio metu su nukentėjusiuoju susitardavo dėl jo pirkimo; 2) po susitarimo R. S. nukentėjusiajam el. paštu nusiųsdavo netikro mokėjimo pavedimo kopiją ir pranešdavo, kad pats negalės atvykti pasiimti prekės, todėl atvažiuos jo draugas; 3) R. S. per „B.“ programėlę iškviesdavo vairuotoją, kuris, nesuvokdamas apie nusikalstamą veiką, paimdavo iš nukentėjusiųjų tariamai nupirktą daiktą; 4) R. S. nurodymu vairuotojas pristatydavo daiktus tiesiogiai arba per kitus asmenis išteisintiesiems. Tokia sukčiavimo schema buvo naudojama visų (išskyrus, pasikėsinimą sukčiauti prieš K. M.) nusikalstamų veikų atveju, dėl kurių skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. S. buvo pripažintas kaltu, o A. G., T. S. ir A. B. išteisinti.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad dalį įgytų daiktų išteisintieji pasilikdavo sau, o kitą dalį jau po įgijimo susitardavo su R. S. realizuoti ir parduodavo. Esant tokiai sukčiavimo schemai išteisintiesiems baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnį kiltų, jeigu jie būtų iš anksto susitarę ir suvoktų bendrai su R. S. dalyvaujantys darant jiems inkriminuotas sukčiavimo nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad įgyvendinant sukčiavimo mechanizmą dalis bendrininkų gali ir nenaudoti apgaulės, o atlikti tik tam tikrą vaidmenį, kuris gali būti susijęs ir su sukčiavimo būdu gautų daiktų įgijimu ar realizavimu, tačiau bet kokiu atveju yra būtinas susitarimas daryti sukčiavimą ir suvokimas dalyvaujant bendrame sukčiavime.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. G., T. S. ir A. B., sprendė, kad R. S. sukčiavimus vykdė savarankiškai, nebuvo nustatytas susitarimas tarp apgaulę naudojusio R. S. ir daiktus priėmusių išteisintųjų, taip pat nenustatyta bendra tyčia sukčiavimo būdu užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, išteisinti asmenys veikė nežinodami apie R. S. vykdomus sukčiavimus.
20. Prokuroras, nesutikdamas su A. G., T. S. ir A. B. išteisinimu, nurodo, kad išteisintuosius su R. S. sieja artimi ryšiai, jie nuolat bendraudavo, užfiksuotų pokalbių turinys patvirtina išteisintųjų aktyvų veikimą sukčiavimo veikose, jie su R. S. tardavosi dėl įgyjamų daiktų, pinigų pasidalijimo realizavus daiktus, žinodavo, kad R. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, suprasdavo apie nusikalstamą daiktų kilmę. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino įrodymus, neatsižvelgė į jų visumą, todėl nepagrįstai A. G., T. S. ir A. B. išteisino dėl jiems pareikštų kaltinimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išklausiusi proceso dalyvių pozicijas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. G., T. S. ir A. B. išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, yra pagrįsta ir teisėta, padarytos išvados šioje dalyje tinkamai argumentuotos.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu davė iš esmės panašius parodymus. Pastarasis iš esmės prisipažino dėl visų padarytų sukčiavimų (išskyrus, sukčiavimą prieš K. Š.), aiškino, kad tai buvo jo savarankiškai sugalvota sukčiavimo schema, o A. G. ir T. S. nežinojo apie jo vykdomus nusikaltimus. Tik tuomet, kai jau matė, kad jam pavyks apgauti nukentėjusįjį, prašydavo išteisintųjų ar kitų asmenų paimti daiktus. Be to, R. S. teisiamojo posėdžio metu aiškino meluodavęs A. G. apie pigiai įgytus arba jai dovanojamus daiktus, prašydavo nueiti ir paimti juos iš vairuotojų, o A. B. melavo, kad tai yra jam (R. S.) priklausantis motociklas, kurį prašė paimti ir pasaugoti.
22. Išteisintosios A. G. ir T. S. pripažino iš tiesų eidavusios paimti daiktus, tačiau teigė nežinojusios, kokiu būdu yra gauti joms pristatomi daiktai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu A. G. teigė, kad dalis daiktų buvo atvežti jai kaip dovana nuo R. S., dalis nupirkti jos vaikui ir jai, tačiau ji nesuprato, jog daiktai įgyti apgaulės ar kitu nusikalstamu būdu, R. S. nieko nesakė apie daiktų kilmę, ji taip pat į tai nesigilino, nors nujautė, jog daiktai gali būti gauti iš nusikalstamos veikos. Teisiamojo posėdžio metu A. G. tvirtino iš R. S. sužinojusi, jog dalis pristatomų daiktų yra jai skirtos dovanos arba nupirkti jos vaikui, pati nežinojo daiktų kilmės, o nuteistasis jai aiškino, kad jie gauti ne nusikalstamu būdu. Be to, išteisintoji teigė, kad daiktų paėmimas vykdavo spontaniškai, jai R. S. paskambindavo ir pasakydavo, kad nueitų pasiimti, net neturėdavo laiko apie tai pagalvoti. T. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dalį daiktų jai atvežė A. G., kitus eidavo paimti pati, tačiau nieko nežinojo apie sūnaus vykdomus sukčiavimus, nežinojo, kad jai atvežti daiktai įgyti nusikalstamu būdu. Teisiamojo posėdžio metu ši išteisintoji parodė, kad R. S. aiškino apie draugų nupirktus ir jai atvežamus daiktus, dalį jų prašė tiesiog pasaugoti, tačiau nepagalvojo apie jokį nusikaltimą. A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė užsiimantis daiktų įsigijimu ir perpardavimu, todėl nesigilindamas sutiko priimti motociklą. Pats pirkti motociklą atsisakė dėl jo mažos vertės, todėl sutiko tik pasaugoti iki tol, kol atvažiavo R. surasti žmonės ir jį nupirko. Teisiamojo posėdžio metu A. B. iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tik teigė susirašinėjimo pradžioje nežinojęs apie tai, kad R. S. atlieka bausmę, šią aplinkybė sužinojo tik vėliau. R. S. prašymu motociklą saugojo pas R. V., kol atvyko R. surasti žmonės ir jį nupirko. A. B. teigė nežinojęs apie daiktų pirkimus, pardavimus, tačiau pripažino buvęs neatsakingas, jam reikėjo labiau patikrinti visą informaciją.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalis išteisintųjų parodymų apie tai, kad jie nieko nesuprato apie gautų daiktų nusikalstamą kilmę, yra nepagrįsti, juos paneigia baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotų tarpusavio pokalbių, susirašinėjimų turinys (9-14 t.) bei išteisintiesiems žinomos aplinkybės apie R. S. įkalinimą, pastarojo skolas, darbo neturėjimą, narkotinių medžiagų vartojimą. Žinant tokias aplinkybes nebuvo jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad pristatomi daiktai yra dovanos ar realiai nupirkti iš kitų asmenų, taigi, galima pagrįstai manyti, jog išteisintieji suprato, kad priimtus daiktus R. S. niekaip negalėjo įgyti teisėtais būdais. Vis dėlto nėra pagrindo pritarti ir apeliaciniame skunde dėstomiems argumentams, jog išteisintieji susitarė ir suvokė bendrai su R. S. dalyvaujantys būtent sukčiavimo nusikalstamose veikose.
24. Sukčiavimas prieš nukentėjusiąją A. D. buvo įvykdytas dar 2020 m. sausio 22 d. Pastebėtina, kad pokalbių turinys tarp išteisintųjų ir nuteistojo pradėtas fiksuoti tik nuo 2020 m. sausio 29 d. Nors bylos medžiagoje (11 t., b. l. 23-39; 12 t., b. l. 74-78, 117-130) yra užfiksuota, kad dar iki pirmojo R. S. sukčiavimo nuteistasis bendraudavo tiek su A. G., tiek ir su T. S., tačiau vien tik pats bendravimo faktas neleidžia daryti neginčytinų išvadų apie nuteistojo ir išteisintųjų susitarimą veikti kartu. Nukentėjusioji A. D. patvirtino, kad su ja susisiekė asmuo, norėjęs pirkti laikrodį, atsiuntė pavedimo kopiją ir ji sutiko atiduoti laikrodį atvykusiam asmeniui. Anksčiau tokiu būdu ne kartą yra pardavusi daiktus, todėl pasitikėjo pašnekovu. Kai R. S., panaudojęs apgaulę prieš nukentėjusiąją, suprato, kad ji perduos laikrodį, 18.23 val. iškvietė „B.“ vairuotoją, kuris paėmė daiktą ir turėjo pristatyti į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę (3 t., b. l. 96). Po to, kai atvykęs vairuotojas paėmė laikrodį, nuteistasis dar ne kartą bendravo su pastaruoju (12 t., b. l. 123), kelionės metu pakeitė pristatymo adresą į (duomenys neskelbtini), kur A. G. prašymu laikrodį priėmė liudytoja M. D. ir vėliau perdavė išteisintajai. Iš tokios įvykių sekos galima daryti išvadą, kad R. S. nepavyko pristatyti laikrodžio pirminiu adresu, todėl pastarasis tik vėliau (kai vairuotojas jau buvo paėmęs laikrodį) susitarė su A. G., kad tai ji paimtų minėtą daiktą (nenustatyta, kokiu būdu buvo susitarta su išteisintąja, kadangi šią dieną nefiksuota jokių kontaktų telefonu tarp nuteistojo ir išteisintosios, „Messenger“ platformoje bendravimo turinys taip pat nepatvirtina jokio susitarimo). Tai, kad R. S. tik spontaniškai paprašė išteisintosios priimti laikrodį, patvirtina ir pastarosios užimtumas, tai, kad ji pati negalėjo paimti daikto, dėl ko paprašė M. D. paimti iš vairuotojo laikrodį. Be to, vėlesnių pokalbių metu nebuvo aptarinėjamos aplinkybės su šio laikrodžio įgijimu, kalbama tik apie A. G. dovanotą laikrodį.
25. Sukčiavimas prieš nukentėjusiąją I. P. padarytas 2020 m. sausio 28 d. Nukentėjusioji paaiškino, kad nebenaudojamo planšetinio kompiuterio pardavimu rūpinosi dukros draugas T. A.. Apklausiamas kaip liudytojas pastarasis parodė, kad su juo susisiekė vyras, norėjęs įsigyti kompiuterį, jie susitarė dėl kompiuterio pardavimo, iš pirkėjo gavo pavedimo patvirtinimą, pirkėjas nurodė, kad pasiimti prekę atvyks jo draugas. Kaip ir ankstesnio sukčiavimo atveju, R. S., panaudojęs apgaulę ir supratęs, kad T. A. perduos kompiuterį, vėl iškvietė „B.“ vairuotoją S. S., kuris ir paėmė kompiuterį. Vairuotojui buvo nurodytas pristatymo adresas (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, tačiau kelionės metu nuteistasis susisiekė ir bendravo su vairuotoju (12 t., b. l. 126-127) bei pakeitė kompiuterio pristatymo adresą, nurodydamas jį nuvežti į (duomenys neskelbtini), ką patvirtino ir apklaustas liudytojas S. S.. Tuo metu R. S. paaiškino, jog kompiuterio ateis pasiimti mergina, kurią liudytojas vėliau atpažino kaip A. G. (5 t., b. l. 35-37, 40-42). Atkreiptinas dėmesys, kad jau pasiimdama kompiuterį išteisintoji sūnui aiškino, kad atvažiavo jo dovana, o iš vėlesnių pokalbių turinio tarp išteisintųjų ir nuteistojo matyti, kad pastarasis kaip tik ir teigė, jog tai yra dovana vaikui, tačiau kokiomis aplinkybėmis ji įgyta, išteisintajai nebuvo nurodyta. Be kita ko, iš susirašinėjimų „Messenger“ platformoje matyti, kad R. S. veikos padarymo dieną kaip tik ir siūlė sūnui nupirkti pigiai pardavinėjamą nukentėjusiosios planšetinį kompiuterį, kurį vėliau ir priėmė A. G.. Pažymėtina, kad šioje dalyje A. G. buvo kaltinama išankstiniu susitarimu realizuoti sukčiavimo būdu įgytą kompiuterį, pirma perduodant jį T. S., tačiau vėlesnėmis dienomis užfiksuoti pokalbiai bei susirašinėjimai nepatvirtina jokio išankstinio susitarimo, priešingai netgi galima manyti, jog kompiuteris buvo skirtas asmeniniam išteisintosios ir jos sūnaus naudojimui, o apie realizavimą išteisintosios kartu su nuteistuoju kalbėjosi ženkliai vėliau nei buvo įgytas kompiuteris.
26. Pastebėtina, kad tą pačią 2020 m. sausio 28 d. R. S. tokiu pat apgaulės būdu įgijo ir kompiuterio vaizdo plokštę iš V. V., tačiau „B.“ vairuotojas apskritai negalėjo paaiškinti, kokiu adresu ir kam vežė šią plokštę (3 t., b. l. 30). Dėl šios veikos taip pat nebuvo užfiksuota jokių pokalbių, susirašinėjimų, kelionės maršrutų, pristatymo adresų. Iš A. G. parodymų galima spręsti, kad ji R. S. prašymu priėmė sunkią dėžę, kurioje, kaip teigė ikiteisminio tyrimo metu (15 t., b. l. 46-48), galėjo būti iš nukentėjusiojo įgyta vaizdo plokštė ir po to ją realizavo. Vis dėlto vėlesnio bendravimo metu apie vaizdo plokštę nė viena išteisintoji su nuteistuoju apskritai nekalbėjo, taip pat nenustatytas joks išankstinis susitarimas realizuoti vaizdo plokštę. Be to, pats R. S. teigė, jog ne tik artimųjų, bet ir kitų asmenų prašydavo paimti daiktus. Taigi aplinkybes, susijusias su vaizdo plokštės įgijimu, tik fragmentiškai paaiškino A. G., ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, kurių nepatvirtina kiti ištirti įrodymai. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo neginčytinai spęsti nei tai, kad išteisintoji įgijo vaizdo ir ją realizavo (pažadėjo realizuoti), nei, juo labiau, tokius veiksmus atlikus iš anksto susitarusi su nuteistuoju R. S..
27. Nuo 2020 m. sausio 29 d. padaryti sukčiavimai savo schema ir įgyvendinimo būdu buvo identiški, tačiau jau buvo kontroliuojami R. S., T. S. ir A. G. pokalbiai, jų turinys yra užfiksuotas bylos medžiagoje. Vis dėlto net ir esantys pokalbiai neleidžia konstatuoti, kad išteisintosios būtų iš anksto susitarusios dalyvauti vėlesnėse sukčiavimo nusikalstamose veikose ir suvokusios bendrai dalyvaujančios su nuteistuoju vykdant sukčiavimus. 2020 m. sausio 29 d., 18.44 val. – 21.14 val., R. S. telefonu bendravo ir susirašinėjo su nukentėjusiuoju D. A. dėl kompiuterio pirkimo, išsiuntė nukentėjusiajam netikro mokėjimo pavedimo kopiją ir įtikino perduoti kompiuterį atvykstančiam jo draugui (12 t., b. l. 60-67). Apklausiama „B.“ vairuotoja M. Ž. parodė apie 21.00 val. gavusi iškvietimą, tai matyti ir iš jos pokalbio su nuteistuoju, kuriam 21.28 val. patvirtino apie atvykimą į nurodytą vietą ir laukimą, kol jai bus perduotas kompiuteris (12 t., b. l. 66-67). 21.36 val. vairuotoja informavo nuteistąjį, kad jau turi kompiuterį, o R. S. nurodė jį vežti į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. Dar iki šio sukčiavimo, tą pačią dieną A. G. su R. S. bendravo apie galimą kompiuterio paėmimą vakare, tačiau R. S. buvo tik nurodęs, kad reiktų paimti kompiuterį, tačiau nieko neaiškino, kokiu būdu jis gautas ir kam priklauso (11 t., b. l. 128-129). Vairuotojai bevažiuojant nustatytu maršrutu R. S. vėl susisiekė su A. G. ir prašė paimti vežamą kompiuterį, tačiau pastaroji atsisakė ir tuo jų bendravimas tądien pasibaigė. Po išteisintosios atsisakymo R. S. 21.47 val. skambino T. S., kuri sutiko paimti pristatomą kompiuterį (11 t., b. l. 130). Po šio pokalbio nuteistasis vėl skambino M. Ž. ir pakeitė pristatymo adresą, kol galiausiai vairuotoja kompiuterį pristatė T. S.. Tokios aplinkybės neleidžia daryti išvados apie išankstinio susitarimo buvimą, matyti, jog tik po to, kai R. S. nepavyko įgyvendinti pirminio sumanymo, o kompiuteris jau buvo vairuotojos žinioje ir vežamas kitu adresu, išteisintoji T. S. spontaniškai sutiko priimti kompiuterį, nežinodama jokių sukčiavimo aplinkybių.
28. 2020 m. sausio 31 d., 17.40 val. – 18.08 val., R. S. pokalbio ir susirašinėjimo su R. P. metu susitarė dėl kompiuterio pirkimo, nusiuntė netikrą mokėjimo pavedimo kopiją (12 t., b. l. 20-22). 18.08 val. kalbėjosi su „B.“ vairuotoju, kuris patvirtino apie atvykimą prie nukentėjusiojo namų, dar kiek vėliau, t. y. 18.45 val., pokalbio metu vairuotojas informavo nuteistąjį, kad jau paėmė kompiuterį. Tik po to – 18.53 val. R. S. skambino A. G. ir prašė pastarosios paimti kompiuterį (12 t., b. l. 142). Tai, kad A. G. iki vykusio pokalbio nežinojo su šiuo kompiuteriu susijusių aplinkybių, patvirtina ir jos tolimesnis pokalbis su nuteistuoju, kurio metu ji bandė aiškintis aplinkybes, kada reikės eiti, kas atveš kompiuterį, ką reikės su juo daryti vėliau. Kiti iki šios dienos vykę pokalbiai taip pat neleidžia daryti išvados apie bendrą susitarimą sukčiauti. Pastebėtina, kad jau po kompiuterio paėmimo vėliau jį buvo bandoma realizuoti, tačiau nepavykus išteisintoji jį pasiliko sau ir tik vėliau buvo nuspręsta jį pristatyti T. S.. Dėl šio sukčiavimo buvo kaltinama ir T. S., kaip apgaulės būdu įgijusi svetimą turtą R. S. naudai. Visgi čia pažymėtina, kad sukčiavimo veika jau buvo baigta iki kompiuterio pristatymo T. S.. Tai, kad nebuvo išankstinio susitarimo jai pristatyti kompiuterį, patvirtina ir R. S. bendravimo su A. G. turinys, iš kurio matyti, kad kompiuterį ir kitus daiktus T. S. buvo nuspręsta perduoti tik vėliau, kadangi tarp nuteistojo ir A. G. kilo asmeninis konfliktas. Kaip tik vėliau R. S. savo motinai ir nurodė, kad A. G. atveš jai kompiuterį, tačiau pokalbių turinys neleidžia daryti išvados apie buvusį išankstinį susitarimą bei T. S. suvokimą apie vykdomą sukčiavimo veiką bei apgaulės būdu įgytą kompiuterį.
29. 2020 m. vasario 5 d., 15.44 val. – 18.58 val., R. S. su nukentėjusiuoju M. A. tarėsi dėl televizoriaus pirkimo ir išsiuntė netikrą mokėjimo pavedimo kopiją (12 t., b. l. 32-35). Po to iškvietė vairuotoją, kuris paėmė ir pristatė televizorių T. S.. Iš 20.04 val. vykusio pokalbio tarp R. S. ir T. S. turinio matyti, kad T. S. patvirtina priėmusį daiktą (9 t., b. l. 102). Dar prieš 20 val. nuteistasis kalbėjosi ir su vairuotoju, kuris nurodė esantis netoliese nuo nurodytos pristatymo vietos, todėl akivaizdu, jog buvo kalbėtasi apie iš M. A. įgytą televizorių. Tačiau pastebėtina, kad daugiau jokių pokalbių apie televizoriaus įgijimo aplinkybes nėra užfiksuota, iki šios veikos R. S. su T. S. bendravo tik dėl piniginių perlaidų, pirkinių įkalinimo įstaigoje ir kt. Akivaizdu, kad R. S. iki užfiksuoto pokalbio turėjo susisiekti ir pranešti apie atvežamą televizorių, įsitikinti, ar jis bus priimtas, tačiau tvirtinti, jog T. S. iš anksto būtų susitarusi veikti kartu bei suvokusi apie panaudotą apgaulę prieš nukentėjusįjį, nėra pakankamo pagrindo.
30. 2020 m. vasario 7 d., nuo 12.14 val. iki 14.12 val., R. S. su nukentėjusiąja S. B. susitarė dėl grandinėlės pirkimo ir išsiuntė jai netikrą mokėjimo pavedimo kopiją (12 t., b. l. 101-104). Iš pokalbio su išsikviestu taksi vairuotoju turinio matyti, kad 14.25 val. vairuotojas D. V. paėmė grandinėlę iš S. B. (12 t., b. l. 104-106). 14.39 val. T. S. gavo žinutę iš R. S., jog greitu metu reiks paimti grandinėlę, o 15.29 val. pastaroji išsiuntė patvirtinančią žinutę, jog šį daiktą paėmė (9 t., b. l. 103-104). Kaip ir ankstesniu atveju iki R. S. žinutės išsiuntimo apie grandinėlės paėmimą, nėra užfiksuota jokio bendravimo apie grandinėlės įgijimo ir paėmimo aplinkybes. Po to, kai T. S. jau buvo paėmusi iš vairuotojo grandinėlę, vėliau bendravo su R. S. apie jos realizavimą, tačiau užfiksuotų pokalbių turinys vėlgi neleidžia daryti išvadų apie išankstinį susitarimą veikti bendrai bei nuteistojo panaudotos apgaulės suvokimą. Be kita ko, R. S. vėlesnių pokalbių metu aiškino apie dovanojamą grandinėlę ir kitus daiktus, ją siūlė ir A. G..
31. 2020 m. vasario 12 d. (past. – pirmosios instancijos teismo nuosprendyje klaidingai nurodyta vasario 11 d.) sukčiavimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kadangi nukentėjusysis K. M. suprato prieš jį naudojamą apgaulę, iškvietė policijos pareigūnus ir neperdavė telefono atvykusiam vairuotojui. Pastebėtina, kad šioje dalyje T. S. buvo kaltinama iš anksto susitarusi su R. S. perduoti jo įgytą telefoną nenustatytam asmeniui. Iš užfiksuotų pokalbių matyti, kad R. S. su K. M. dėl tariamo telefono pirkimo pradėjo tartis dar 2020 m. vasario 10 d., galiausiai vasario 12 d. pastarieji susitarė ir R. S. iškvietė vairuotoją M. G. paimti telefoną iš nukentėjusiojo, tačiau apgaulės būdu įgyti telefono visgi taip ir nepavyko (12 t., b. l. 79-88). Atkreiptinas dėmesys, kad iki vasario 10 d. bylos medžiagoje užfiksuotas pokalbių ir susirašinėjimo turinys tarp T. S. ir R. S. patvirtina tik jų bendravimą apie pinigų pervedimus, skolas, kitus daiktus, tačiau visiškai nėra užsimenama apie jokį telefono ar kito daikto galimą paėmimą. R. S. pradėjus bendrauti su K. M., tolimesni jo susirašinėjimai su T. S. išliko tokie patys (apie pinigų grąžinimus ir kt.), juose neužsimenama apie tai, jog nuteistasis užmezgė ryšį su dar vienu nukentėjusiuoju, bando iš jo apgaule įgyti telefoną. Nusikaltimo dieną taip pat užfiksuotos tik kelios žinutės apie pinigų pervedimus. Pastebėtina, kad R. S. iš tolimesnių pokalbių su K. M. turinio akivaizdžiai suprato, jog jam taip ir nepavyko apgauti nukentėjusiojo ir įgyti telefoną, tačiau apie tai su T. S. nekontaktuoja, neužsimena šiai, kad jo sumanymas nepavyko, telefonas nebus pristatytas ir jo nebereikės paimti, nors esant bendram susitarimui pastarosios aplinkybės atsispindėtų. Vėlesnių pokalbių metu R. S. taip pat neužsiminė apie jokį nepavykusį telefono įgijimą. Pažymėtina ir tai, kad R. S. iškvietė „B.“ vairuotoją dar manydamas, kad sukčiavimas pavyks sėkmingai, tačiau apžiūrėjus vairuotojo telefone esančioje „D.“ programėlėje fiksuotą kelionę matyti, kad joje buvo įvestas tik atvykimo adresas – (duomenys neskelbtini) (būtent šalimais ir vyko susitikimas su K. M.), tačiau nebuvo fiksuota, kokiu adresu reikės pristatyti paimtą telefoną. Be to, liudytojo M. G. (vairuotojo) parodymus vertinant su užfiksuotais pokalbiais, galima daryti išvadą, kad jis telefonu kalbėjosi su R. S., kai šis dar nesuprato apie nepavykusį sukčiavimą ir manė, jog telefonas jau yra pas vairuotoją, dėl ko skatino jį greičiau važiuoti, tačiau visiškai neaišku, kokiu adresu M. G. turėjo pristatyti telefoną ir kas jį būtų priėmęs.
32. 2020 m. vasario 17 d. R. S. pagal nustatytą sukčiavimo schemą tariamai nusipirko iš T. G. planšetinį kompiuterį. Kai vairuotojas iš nukentėjusiojo jau buvo paėmęs kompiuterį, šis dar du kartus kalbėjo telefonu su nuteistuoju, kuris nurodė tiesiogiai jam atvežti kompiuterį, t. y. pagal nustatytą adresą į (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) ne pats nuteistasis būtų priėmęs atvežamą kompiuterį, tačiau galimas adresatas liko nenustatytas. Apklausiamas kaip liudytojas kompiuterį vežęs A. B. patvirtino, kad artėjant link nustatyto adreso užsakovas jį pakeitė ir tuomet nurodė vežti kompiuterį į (duomenys neskelbtini), kur jo lauks moteris. Pažymėtina, kad pirminiu adresu vairuotojas važiavo ganėtinai ilgai (pagal užfiksuotų pokalbių laikus apie 20 min.), kol R. S. sumanė pakeisti adresą ir pokalbio metu vairuotojui nurodė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Galima pastebėti, kad iki tol nebuvo užfiksuota apskritai jokių kontaktų tarp R. S. ir T. S.. Tik po šio pokalbio su vairuotoju R. S. žinute pranešė T. S., kad greitu metu atvyks vairuotojas. A. B. teigė kompiuterį atidavęs apie 30 metų amžiaus moteriai, kurią atpažino kaip M. Ž. (užtikrintas dėl to pilnai nebuvo), o šalia jos buvo dar viena moteris (4 t., b. l. 74-76; 79-80); iš pokalbių turinio galima spręsti, kad tai T. S.. Akivaizdu, kad R. S. iki užfiksuotos žinutės turėjo išsiaiškinti, ar T. S. galės priimti kompiuterį, tikėtina tai buvo padaryta nenustatytais būdais kontaktuojant su M. Ž., tačiau neaišku, koks buvo tokio bendravimo turinys, kokios aplinkybės žinomos, dėl ko negalima neginčytinai teigti, jog nuteistasis su išteisintąja iš anksto susitarė veikti bendrai. Juo labiau, papildomas abejones kelia ir pirminis nurodymas vykti kitu adresu, pakankamai ilgas važiavimas bei vėlesnis spontaniškas daiktą priimančio asmens keitimas.
33. Šioje byloje buvo kaltinamas ir A. B., kaip veikdamas kartu su R. S. apgaulės būdu jo naudai įgijęs iš D. K. krosinį motociklą. Motociklo įgijimo schema buvo iš esmės tokia pat kaip ir kitų daiktų atveju. Apklausiamas A. B. aiškino, jog į jį kreipėsi R. S. su pasiūlymu pirkti motociklą. Pasiūlymas jį sudomino, tačiau tuo metu negalėjo daikto apžiūrėti, todėl paprašė R. V. priimti motociklą. Vėliau apžiūrėjęs motociklą atsisakė jį pirkti, tačiau R. S. paprašė jį pasaugoti, kol suras kitą pirkėją. Tokiu būdu motociklą paliko pas R. V., o kitą dieną R. S. surasti žmonės nupirko šią transporto priemonę. R. S. taip pat parodė siūlęs A. B. pirkti motociklą, bet pastarajam atsisakius paprašė jį pasaugoti, kol nupirks kiti žmonės. Kaip liudytojas apklausiamas R. V. patvirtino, jog A. B. prašė pasaugoti motociklą. Vėliau apžiūrėti motociklą buvo atvažiavęs ir pats A., tačiau jam motociklas netiko; kaip parodė liudytojas, jis gerai nesuprato, ar A. B. šį motociklą ruošėsi pirkti, ar jau buvo nupirkęs. Galvojo, kad motociklas priklausė A., nes būtent pastarasis prašė jį pasaugoti, norėjo parduoti.
34. Pažymėtina, kad kontroliuojant R. S. pokalbius ir susirašinėjimus šioje byloje nebuvo užfiksuota jokio bendravimo su A. B.. Pokalbiuose tarp A. G. ir A. B. yra bendraujama apie A. pirktą telefoną A., kompiuterių perdavimo aplinkybes, santykius su R. S., pastarojo motina, dovanas ir kt. Iš bendro pokalbių konteksto galima suprasti, kad ir A. B. R. S. prašymu anksčiau yra paėmęs bei vežęs įvairius daiktus. Antai, 2020 m. vasario 3 d. pokalbio metu R. S. yra nurodęs A. G., kad tai A. B. nuvežė į Šalčininkus kažkokį didelį daiktą. Kiti pokalbiai taip pat patvirtina ankstesnį A. B. bendradarbiavimą su R. S.. Pastebėtina ir tai, kad 2020 m. vasario 4 d. (past. – pirmosios instancijos teismo nuosprendyje klaidingai nurodyta šios veikos data vasario 3 d.) R. S. pranešė A. G., jog nusipirko „krosinį“. Iš tos pačios dienos jo pokalbių su D. K., T. G. akivaizdu, kad R. S. kalbėjo apie tą patį iš nukentėjusiojo apgaulės būdu įgytą motociklą. Daugiau jokių pokalbių su išteisintaisiais apie šį motociklą nebuvo fiksuota. Pastebėtina ir tai, kad motociklas buvo pristatytas kartu su dokumentais, jį atvežė įmonės, kuri užsiima transporto priemonių pervežimu, atstovas. Tuo tarpu apeliaciniame skunde susitarimą iš esmės bandoma pagrįsti esamais ryšiais tarp nuteistojo ir išteisintojo, ankstesniu bendravimo turiniu apie kitų daiktų pervežimą, įgijimą, tačiau tokios aplinkybės neleidžia daryti patikimas išvadas apie susitarimą ir dalyvavimą bendrame sukčiavime įgyjant motociklą. Prokuroro nurodomi argumentai sudaro tik prielaidas manyti apie A. B. veikimą ir kaltinime nurodytoje veikoje, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, konkretūs faktai turi būti nustatyti remiantis aiškiais ir abejonių nekeliančiais duomenimis. Be to, reikšmingi faktai negali būti preziumuojami remiantis teiginiais apie praeityje neaiškiomis aplinkybėmis įgytus, pervežtus daiktus. Tokiu būdu šioje dalyje lieka nepaneigti A. B. parodymai apie tai, kad R. S. kreipėsi į jį su pasiūlymu pirkti motociklą, tačiau jis šią transporto priemonę pirkti atsisakė ir sutiko kurį laiką tik pasaugoti. Duomenų, kurie leistų patikimai spręsti buvus tarp R. S. ir A. B. susitarimą veikti bendrai apgaulės būdu įgyjant motociklą, pakankamai nesurinkta.
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ne tik į konkretų nuteistojo ir išteisintųjų bendravimo turinį atliktų sukčiavimų dienomis, bet vertinamas ir bendras pokalbių bei susirašinėjimų kontekstas dar iki nusikalstamų veikų padarymo, kiek jis yra užfiksuotas „Messenger“ platformoje, ir po jų. Prokuroras skunde teisingai nurodo, kad nuteistąjį su išteisintosiomis siejo nuolatiniai šeiminiai ryšiai, A. B. taip pat buvo pažįstamas, byloje užfiksuoti reikšmingi pokalbiai apie pinigų pervedimus, jų dalijimąsi, daiktų paėmimo, realizavimo aplinkybes, tačiau jų visuma nesudaro pagrindo daryti nuoseklios išvados apie išankstinį susitarimą tarp išteisintųjų ir nuteistojo veikti kartu apgaulės būdu įgyjant daiktus iš nukentėjusiųjų. Pastebėtina, kad R. S. teigdavo dalį daiktų pirkęs, dalį pristatydavo kaip dovanas, jokių aplinkybių neaiškindavo. Asmenį, galintį priimti daiktus, bandydavo rasti spontaniškai, dėl dalies atskirų sukčiavimų išvis nėra aišku, kam daiktai buvo pristatomi, dalyje veikų pristatomą daiktą priimantis asmuo buvo keičiamas tuo metu, kai vairuotojas jau būdavo paėmęs daiktą ir veždavo jį. Dėl daiktų realizavimo buvo tariamasi tik po jų įgijimo momento. Išteisintoji A. G. pokalbiuose su A. B. ir savo mama teigė įtarusi, kad įgyti daiktai yra vogti, tačiau tuo pačiu nurodė nežinanti konkrečių įgijimo aplinkybių. Be to, detalesni pokalbiai su A. G. dėl jai pristatytų daiktų kilmės, galimų problemų su teisėsaugos institucijomis vyko gerokai vėliau, t. y. jau po R. S. padarytų nusikalstamų veikų. Byloje užfiksuotų pokalbių visuma, kartu atsižvelgiant ir į byloje apklaustų asmenų parodymus, kelionės maršrutus, daiktų gavimo aplinkybes, nesudaro vientisos ir logiškos įvykių grandinės, kuri leistų neabejotinai konstatuoti išteisintuosius asmenis susitarusius ir bendrai veikusius sukčiavimo veikose su R. S..
36. Apeliaciniame skunde T. S. aktyvus veikimas bendrininkaujant su R. S., be kita ko, buvo grindžiamas ir 2013 m. lapkričio 28 d. priimtu nuosprendžiu (22 t., b. l. 162-172), kuriuo pastarieji buvo pripažinti kaltais veikę kartu darant sukčiavimo nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad prokuroro nurodytame nuosprendyje buvo nustatyta visiškai kitokia sukčiavimo schema, kai tiek R. S., tiek T. S. betarpiškai kartu aktyviai veikė darant nusikalstamas veikas. Pabrėžtina ir tai, kad nusikalstamos veikos sudėties ir bendrininkavimo požymiai nustatinėjami pagal konkrečioje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, todėl prieš beveik 10 metų priimtas apkaltinamasis nuosprendis savaime niekaip neleidžia daryti tokių pat išvadų ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių prašoma išteisintuosius pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio atitinkamas dalis kaip veikusius bendrininkaujant su R. S., nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Pažymėtina, kad kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti nustatytas bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, o susitarimo turinys turi atskleisti, jog kiekvienas bendrininkas suvokia besikėsinantis į tą patį objektą, taip pat suvokia ir kitus, bendrai daromos nusikalstamos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog visą sukčiavimo mechanizmą įgyvendindavo R. S. savarankiškai. Būtent pastarasis atliko visus sukčiavimo schemos veiksmus – surasdavo asmenis, kurie internete skelbdavosi parduodantys atitinkamus daiktus, apsimetęs pirkėju (vėliau identifikuodavo save išgalvotu vardu ir pavarde, t. y. kaip T. B.) skambindavo pastariesiems ir bendraudavo su jais, susitardavo dėl daiktų pirkimo, siuntė suklastotų mokėjimų pavedimų, tariamai atliktų iš T. B. banko sąskaitos, kopijas, po ko nukentėjusieji patikėję, kad pinigai jiems yra pervesti, atiduodavo parduodamus daiktus nuteistojo R. S. atsiųstiems asmenims – pavežėjams, nieko nežinantiems apie daromas nusikalstamas veikas, arba tyrimo nenustatytiems asmenims. Atlikęs šiuos veiksmus nuteistasis apgaule užvaldydavo nukentėjusiųjų turtą, t. y. tam, kad svetimas turtas atsidurtų pavežėjų rankose (kitais byloje konstatuotais atvejais – daiktus paimdavo tyrimo metu nenustatyti asmenys), būtent po ko R. S. jau galėjo turtu disponuoti, nuspręsdamas, ką toliau su apgaule užvaldytais daiktais daryti, išteisintieji A. G., T. S. ir A. B. jokių veiksmų neatliko. Išankstinis susitarimas tarp nuteistojo ir išteisintųjų daryti sukčiavimo veikas bylos duomenimis nėra nustatytas. Nors išteisintieji, žinodami, kad R. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir galimybių teisėtai įgyti inkriminuoto turto neturi, tą turtą priimdavo, tačiau nei A. G., nei T. S. ir A. B. konkrečių panaudotos apgaulės aplinkybių nežinojo ir patys veiksmų kartu su R. S. užvaldyti nukentėjusiųjų turtą neatliko. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo prašymo pripažinti A. G., T. S. ir A. B. išteisintuosius kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.
38. Kita dalis prokuroro apeliacinio skundo argumentų yra tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 255-256 straipsnių nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog išteisintųjų veikos atitinka ne sukčiavimą, o gali atitikti BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ar realizavimo požymius. Prokuroro teigimu, teismas, išteisintųjų veiksmuose nustatęs BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, galėjo nustatyti kitokias faktines aplinkybes ir keisti veikos kvalifikavimą. Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos kontekste šios dvi veikos yra itin glaudžiai susijusios. Išteisintiesiems apgaulės būdu įgyjant inkriminuotus daiktus ir esant išankstiniam susitarimui su R. S. jų veikos būtų kvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnį. Iš anksto nepažadėto žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas būtų kvalifikuojamas pagal BK 189 straipsnį. Galima netgi pastebėti, kad dalis prokuroro apeliacinio skundo argumentų yra nukreipti būtent į šią veiką. Skunde yra nurodoma apie išteisintųjų priimto ir vėliau realizuoto turto nusikalstamos kilmės suvokimą, neprašoma keisti nuosprendžio dalies dėl R. S., kuris pripažintas vienas vykdęs sukčiavimo veikas, tačiau tuo pačiu jau anksčiau aptartais argumentais įrodinėjamas ir aktyvus išteisintųjų dalyvavimas sukčiavimo veikose. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų turinį, pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms, kad išteisintųjų veikos gali atitikti BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.
39. Esant tokiai situacijai pritartina ir prokuroro apeliacinio skundo argumentams, jog teismas galėjo nustatyti kitokias faktines aplinkybes ir keisti veikos kvalifikavimą. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis, kuris numato galimybę teismui savarankiškai keisti veikos faktines aplinkybes ir nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime išaiškino, jog pagal Konstituciją, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje aiškinant BPK 255-256 straipsnių normų turinį taip pat pabrėžiama, jog nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti ir pats teismas savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Taigi pirmosios instancijos teismas, išėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendį ir nustatęs, kad išteisintųjų veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 189 straipsnį, vadovaudamasis BPK 300 straipsnio nuostatomis, turėjo atnaujinti įrodymų tyrimą, pranešti kaltinamiesiems pagal BPK įtvirtintą tvarką apie galimą kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių ir veikų kvalifikavimo keitimą, taip užtikrindamas jų teisę į gynybą, bei galiausiai išsamiai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes priimti procesinį sprendimą.
40. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, sprendė, kad išteisintiesiems BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai nebuvo inkriminuoti, o teismas negalėjo perkvalifikuoti veikų, nes tokiu būdu būtų suformuotas visiškai naujas ir savarankiškas kaltinimas. Čia sutiktina su prokuroro argumentais, kad tokia skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada yra neteisinga. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje BK 182 ir 189 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos yra itin glaudžiai susijusios, veikų kvalifikavimą skirtų išteisintųjų tyčios turinys, bendrininkavimo nustatymas. Pakeistas kaltinimas iš esmės būtų grindžiamas tokiais pat faktiniais duomenimis, kurie susiję su tais pačiais įvykiais ir kurie buvo tiriami ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju keičiant dalį esminių aplinkybių arba jas tikslinant kaltinimas iš esmės būtų tik individualizuojamas, o ne naujai formuojamas. Prokuroras pagrįstai nurodo, kad teismo išvada apie reikšmingų BK 189 straipsnyje numatytų nusikalstamos veikos požymių neinkriminavimą yra formalus tų pačių įvykių, dėl kurių buvo pareikšti kaltinimai, įvertinimas, neatsižvelgiant į išteisintųjų elgesio formą ir jų santykį su nuteistojo padarytomis veikomis.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualus ir non bis in idem principas. Šioje byloje susidariusioje situacijoje – išteisinamuoju nuosprendžiu užbaigus baudžiamąjį procesą ir tuo pačiu teismo nutartimi pagal BPK 257 straipsnį prokurorui pranešus dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios jau yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, padarymo – sudaromos prielaidos pradėti pakartotinį baudžiamąjį persekiojimą tiems patiems asmenims dėl iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų veiksmų. Baudžiamojo persekiojimo pradėjimas A. G., T. S. ir A. B. dėl tų pačių veikų pažeistų non bis in idem principo nuostatas.
42. Prokuroro apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad faktinės aplinkybės bei veikų kvalifikavimas gali būti keičiamas ir apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalimis, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva. Čia svarbu pabrėžti ir tai, kad pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-303/2023). Pirmosios instancijos teisme prokurorei pateikus prašymą pakeisti kaltinimą išteisintieji buvo kaltinami ir skundžiamu nuosprendžiu išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (past. – pagal galiojusią BK redakciją iki 2023 m. birželio 1 d.) t. y. dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų. Prokuroras apeliaciniu skundu laikėsi tos pačios pozicijos, prašė išteisintuosius pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų padarymo, o prokurorė, dalyvavusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prašė dalį veikų perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d įsigaliojusius BK pakeitimus. Taigi apeliacinės instancijos teismui, netenkinus apeliacinio skundo prašymo pripažinti išteisintuosius kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 bei 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, ir nustatant tikrąsias faktines aplinkybes, jos nors ir yra glaudžiai susijusios su R. S. padarytais sukčiavimais, tačiau pasižymi kitokiu reikšmingų padarytos veikos aplinkybių suvokimu, kas turi įtakos ir kitokiam veikų kvalifikavimui. Jeigu įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus būtų priimtas sprendimas kvalifikuoti veikas pagal BK 189 straipsnį, tokiu atveju išteisintųjų padėtis būtų akivaizdžiai bloginama, peržengiant apeliacinio skundo ribas, kadangi BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, tuo tarpu BK 182 straipsnio 1 dalyje – nesunkių. Be kita ko, ir baudžiamojo nusižengimo sudėtis, numatyta BK 189 straipsnio 3 dalyje yra griežtesnė norma nei BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas dėl BK 189 straipsnio 3 dalyje numatyto mažesnio, alternatyvių arešto bausmei, sankcijų kiekio.
43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė bendrininkavimo tarp išteisintųjų ir nuteistojo jam vykdant sukčiavimo nusikalstamas veikas, tačiau nustatęs, kad išteisintųjų veikos gali atitikti BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, privalėjo būti aktyvus, išnaudoti baudžiamojo proceso įstatyme teismui suteiktas priemones nustatant tikrąsias faktines aplinkybes ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nepabloginant daugiau negu prašoma išteisintųjų padėties, nėra galimybės nustatyti tikrąsias veikų aplinkybes ir ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisiškai reikšmingų faktų nustatymo klaidas, bylos dalis, kuria A. G., T. S. ir A. B. išteisinti dėl jiems pareikštų kaltinimų, naikintina ir perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis).
44. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. birželio 6 d. buvo gautos dvi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad už T. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą prašoma priteisti valstybės naudai 810,00 Eur, o už A. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą prašomą priteisti valstybės naudai 220,00 Eur. Pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, sudarant proceso dalyviams galimybes dėl to pasisakyti teismo posėdyje. Šiuo atveju abi pažymos buvo gautos jau teisėjų kolegijai jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinį sprendimą (tai matyti iš duomenyse užfiksuoto pažymų išsiuntimo teismui laiko), dėl ko pažymų turinys teismo posėdyje nebuvo paskelbtas ir proceso dalyviai neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria A. G. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo prieš A. D.), BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo prieš I. P.), 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš V. V.), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš R. P.), T. S. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo prieš I. P.), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš R. P.), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš D. A.), 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo prieš M. A.), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš S. B.), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo sukčiauti prieš K. M.), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš T. G.) ir A. B. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš D. K. (D. K.), ir perduoti šią baudžiamosios bylos dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai palikti nenagrinėtus.