Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei, nukentėjusiesiems A. E., L. B., nukentėjusiosios A. E. atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei, kaltinamajai E. S., kaltinamosios gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, teista: 1) 2019-05-31 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val., 2019-09-26 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, 2020-02-17 paleista iš Panevėžio kalėjimo atlikusi bausmę; 2) 2022-06-23 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui 2022-11-17 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nutartimi 2022-06-23 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta viešųjų dabų bausmė pakeista į 74 dienų laisvės apribojimo bausmę; 2023-05-30 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nutartimi pakeista 2022-11-17 nutartimi paskirta 74 dienų laisvės apribojimo bausmė pakeista 37 parų areštu, 2023-10-25 paleista iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo atlikusi bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. spalio 28 d., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, iš savo buvusio sugyventinio L. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir iš butui priklausančio sandėliuko pagrobė L. B. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“ su SIM ir atminties kortele 150 Eur vertės, 2 garso kolonėles 80 Eur vertės, žemo dažnio stiprintuvą - garso kolonėlę 180 Eur vertės, Web belaidę kompiuterio kamerą 40 Eur vertės, videokamerą ,,Panasonic“ 1000 Eur vertės, guminę valtį 1200 Eur vertės, valties elektrinį variklį 800 Eur vertės, vaikiškas žiemines roges su stabdžiais ir vairalazde 50 Eur vertės, 3 meškeres, kurių vienos vertė 40 Eur, viso už 120 Eur, meškerę 30 Eur vertės, padarydama nukentėjusiajam L. B. 3650 eurų turtinę žala.

Taip pat, ji nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2023 m. gegužės 17 d., apie 10 val. 50 min., Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto laiptinėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 0,84 promilių neblaivumas), reikšdama nepasitenkinimą, kad nukentėjusioji A. E. laiptinėje dažo lubas, tyčia sugriebė ją už žasto ir su nukentėjusiąja susistumdė, po to sudavė A. E. du smūgius kumščiu į kairę krūtinės pusę ir vieną smūgį į plaukuotą galvos dalį, sugriebė nukentėjusiąją rankomis už dešinės krūties viršutinės dalies, taip mušdama ir smurtaudama nukentėjusiajai A. E. padarė poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinėje krūtyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad E. S. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje yra pilnai įrodyta ir nekelia abejonių.

BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.‏ Vagystės sudėtis yra materialioji. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji ir subjektyvieji požymiai) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Taigi tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti minėtų požymių visumą.

Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji E. S. iš savo buvusio sugyventinio L. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, L. B. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“ su SIM ir atminties kortele 150 Eur vertės, 2 garso kolonėles 80 Eur vertės, žemo dažnio stiprintuvą - garso kolonėlę 180 Eur vertės, Web belaidę kompiuterio kamerą 40 Eur vertės, videokamerą ,,Panasonic“ 1000 Eur vertės, guminę valtį 1200 Eur vertės, valties elektrinį variklį 800 Eur vertės, vaikiškas žiemines roges su stabdžiais ir vairalazde 50 Eur vertės, 3 meškeres, kurių vienos vertė 40 Eur, viso už 120 Eur, meškerę 30 Eur vertės, padarydama nukentėjusiajam L. B. 3650 eurų turtinę žala. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suvokdama nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatydama jų padarinius ir jų siekdama. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamoji turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti pagrobtu turtu, ką patvirtina ir jos pačios teisiamajame posėdyje pateikti parodymai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiosios A. E. sveikatos sutrikdymo)

Kaltinamoji E. S. teisiamajame posėdyje kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje nepripažino ir paaiškino, kad 2023 m. gegužės 17 d. 10.50 val. su A. E. susitiko laiptinėje (duomenys neskelbtini). Ta moteris dažė sienas koridoriuje, o ji išėjo pas kaimynę V. Z.. Ji su V. geros kaimynės buvo, nesibardavo, nieko, kavos atsigerdavo. Nuėjusi kaimynei pasakė, kad A. E. laiptinėje dažo, o jai tai nepatiko ir V. Z. išėjo iš buto į koridorių. Ji kažką pasakė A. E., ši supyko, liepė eiti į butą, sakė, jei neisi į butą, ji iškvies policiją. Ji taip pat buvo išėjusi iš buto ir tada susistumdė su A. E., ji A. E. atgal badė pastumti, o A. E. buvo ją prie sienos prispaudusi, jokių smūgių A. E. ji nesudavė, per galvą jos nemušė, nieko jai nepadarė. A. E. pati stumdėsi. Jos su A. E. buvo nepažįstamos, ji gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje, toje pačioje laiptinėje ir A. E. tai labai nepatiko, ji aplamai su visais kaimynais nesutaria, visada su visais konfliktuoja. Ji pranešė V. Z., kad A. E. dažo sienas, nes buvo kam nepatiko, kad ji tik savo pusę dažė, o to žmogaus dalį visą paliko nedažyta, specialiai neišdažė, nors pinigai sumokėti, ne visi pinigus davė, bet ji tik savo pusę nudažė ir pinigų negrąžino. V. Z. vien dėl to pasakė, kad A. E. kabinėjosi prie jos. Pokalbis su A. E. prasidėjo kai V. Z. išėjo iš buto į koridorių, iš pradžių ji A. E. išvis nieko nesakė. Ji užstojo nukentėjusiajai duris, kurios buvo priešais V. duris, nes ji parėjo iš tos pusės, kur yra M. kambario durys, konkrečiai buvo prisilietusijai čia ties krūtine. Jokių nubrozdinimų nei dešiniame žaste, nei kitur ji nukentėjusiajai nepadarė. A. E. ją tiesiog prispaudė, nieko ji jai tokio nepadarė, kad ji turėtų ją mušti. Įvykio metu ji buvo pagiringa, bet neblaivumas įtakos jos veiksmams neturėjo, nukentėjusiosios ji neatsiprašė, nes ji nekalba su ja. Nepripažįsta visiškai padariusi A. E. kokia nors žalą, todėl nepripažįsta visiškai pareikšto civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji A. E. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2023 m. gegužės 17 d. Ji bendrbutyje išėjo dažyti bendro koridoriaus. Kadangi oras buvo šiltas, ji ant nuogo kūno užsimetė ploną suknelę ir ant galvos silikoninę kepurėlę. Ji dažė emulsiniais dažais šepečiu ant ilgo koto, tie dažai šiek tiek krito ant grindų tuo momentu, kai buvo praėjusi 17 buto duris, ten kur pas M. D. buvo apsistojusi E. S.. E. S., išėjusi jai papriekaištavo, sakė kas čia per bordakas, kas čia darosi, kas čia taškosi. Tai buvo pirmas kartas kai ją matė, jos nepažinojo. Kadangi ji išėjo su priekaištais, jai pasakė, kad nesikabinėtų ir praeitų pro šalį. E. S. nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą, ten pasigirdo toks šaršalas, šaukimas ir neužilgo iš buto išejo V. Z., E. S., dar lygtai buvo atėjusi J., kadangi ten visi girtauja. V. Z., išėjusi iš buto, pradėjo koliotis, pradėjo šaukti, kam ji čia dažo. Ji suprato, kad E. S. ten pasiskundė, kad ji ją užkabino. Kai jos išėjusios pradėjo koliotis, ji pasakė joms, kad eitų į vidų ir netrukdytų jai dirbti. E. S. pradėjo jai grasinti, kad primuš ją. Tada ji pasakė, kad arba jos eina į butą ir apsiramina, arba ji kviečia policiją. Jos nereagavo, toliau rėkė ant jos. E. S., rodydama kumštį ir daužydama kumščių į delną, grasino, sakė ateik, pamatysi kas tau bus. Jai einant link savo buto, prie (duomenys neskelbtini) buto durų E. S., neleido jai eiti namo, jai rankomis, kumščiais trenkė į krūtinę kairėje pusėje, į galvą, dešinį žastą, sužnybė, brėžė ir per galvą trinktelėjo. Kadangi ji su akiniais, saugodama akinius, ją paėmė už žasto ir prispaudė prie sienos. Tuo matu (duomenys neskelbtini) buto durys buvo atidarytos, J. žiūrėjo kas vyksta. Ji pasakė J. ir V. Z., kad pasiimtų tą moterį. J. atsakė, kad jos neims, nepažįsta jos. Ji bijojo, kad jei paleisi E., ji jai į akinius trenks. E. jai sakė jeigu iškvies policiją gaus į ,,snukį“, bet ji tų grasinimų neišsigando. Kai ji paleido E., ši įėjo į (duomenys neskelbtini) butą, ten užsidarė durys, o ji nuėjo į savo butą, paskambino ir išsikvietė policiją. Užbaigusi dažyti lubas, atsiprausė, persirengė ir tada atvyko policijos pareigūnai. Ji pareiškė civilinį ieškinį 3000 eurų sumai padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Ji yra kūrybingas žmogus, rašo eilėraščius, yra išleidusi knygą. Visas tas procesas jai sutrukdė, ji dėl to labai išgyvena, buvo pradėjusi rašyti knygą, jos kūryba dabar yra sustojusi būtent dėl E. S.. Po sumušimo vartojo ir tebevartoja vaistus, kadangi nemiga, išgyvenimai. Prašo priteisti visą sumą 3000 eurų neturtinės žalos, nes ji išgyveno ir išgyvena iki šiol. Turtinę žalą sudaro jos kelionių išlaidos, reikėjo pas tyrėją važiuoti, į teismą ją atvežė, ji žmogui už kurą susimoka. Kelionės į policiją, į teismą po 10 eurų kainavo.

Liudytojas M. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad netiki niekuo, ką sako A. E.. Ji sakė, kad į teismą paduos visus kaimynus, girdėjo, kad nori iškraustyti jį iš buto, šaukė, kad jis ją įžeidinėjo. Paties įvykio jis nematė, bet jo bute yra durų akutė, kuri filmuoja. E. S. 3- 4 mėnesius gyveno pas jį (duomenys neskelbtini). Viskas buvo tvarkoj, kol nepradėjo A. aiškinti, kad ji visus į teismą paduos. Konfliktas kilo dėl laiptinės remonto, vieni norėjo vienaip daryti, ji kitaip, sakė palaukti, nes ne visi pinigų turi, ji nesiklausė, sakė čia ir dabar, nieko negalima laukti. A. pradėjo dažyti koridorių. Tą dieną sėdėjo prie kompiuterio. Jis girdėjo kažkokį triukšmą koridoriuje, buvo gal žodinis konfliktas, kas vyko konkrečiai negirdėjo. Kai žiūrėjo per akutę E. namuose nebuvo, ji buvo koridoriuje, koridoriuje buvo ir A.. Jis pamatė, kad jos kažką aiškinasi tuo momentu ir viskas. E. buvo susinervinusi, parėjusi iškoliojo A. ir viskas. Jis filmuotą medžiagą nusiuntė el. paštu policijai. Tame įraše matė kaip A. užsipuolė E., atstūmė atgal, gal kaip gynybą buvo. Sužalota E. nebuvo.

Liudytoja V. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad E. S. ėjo pas ją į svečius ir kaimynė A. pradėjo šaukti. Ji išgirdo koridoriuje balsus, kai E. dar nebuvo atėjusi pas ją. Ji atidarė savo buto duris ir uždarė. Ji buvo bute, o kaimynė su E. šaukojo koridoriuje dėl dažymo. Tada pas ją buvo dar J. B. užėjusi iš turgelio. Ji nebuvo išėjusi į koridorių, kaimyne šaukojo ant E.. Kai E. ėjo pas ją, išgirdo, kad stumdosi, kad kažkas į jos buto duris atsitrenkė. Kaimynės A. butas yra priešais jos buto duris. Išgirdusi triukšmą, ji atidarė buto duris pažiūrėti ir pamatė, kad E. ir A. stumdėsi prie jos durų. Kai atėjo E., sakė, kad A. pradėjo ją stumdyti, aiškino ko ji čia vaikščioja, nes čia neregistruota.

Liudytoja J. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad, eidama iš turgelio, paskambino V. Z., pasakė, kad užeis kavos ir parūkyti. Kai atėjo pas V., E. buvo pas ją bute, ji sėdėjo virtuvėje. Ji tada pirmą kartą pamatė E.. Tada sulaukė policijos, kurią iškvietė kaimynė. Paties konflikto ji nematė, ji nieko negirdėjo.

Teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojos J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 48-51).

Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji turi butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2023 metų pavasarį, o gal buvo vasaros pradžia, datos nepamena, ji buvo pas draugę V. Z., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Tiksliau, kai ji ten atėjo, bute jau buvo V., jos brolis A. Z. ir dar nepažįstama moteris, kaip vėliau sužinojo E., kuri gyvena su V. kaimynu M., jo buto numerio nežino. Ji buvo blaivi, o visi kiti gėrė alų. Ji gėrė kavą ir rūkė, tada E. pasiūlė jai alaus, ji atsisakė. Paskui E. išėjo į bendro naudojimo koridorių ir ji išgirdo triukšmą, t. y. kažkokius balsus, kurių nepažino, kas buvo kalbama irgi negirdėjo. Kai ji išėjo į koridorių, tai pamatė netoli V. buto durų stovinčią E. ir kaimynę iš priešais V. butą esančio buto, koks buto numeris ir tos kaimynės vardas nežino. E. su ta kaimyne susikibusios nebuvo, nesistumdė, nematė, kad jos viena kitai smūgius suduotų. Ji pamačiusi, kad vyksta kažkoks konfliktas, suėmė E. už rankos ir ją patraukė link savęs sakydama, kad ji eitų į V. butą. E. įėjo į V. butą, o ta kaimynė iškvietė policiją. Vėliau buvo atvykę policijos pareigūnai, bet ji nesidomėjo, kas vyko, išgėrusi kavą išėjo namo. Vėliau ji sužinojo, kad tarp tos V. kaimynės ir E. įvyko konfliktas dėl tvarkomo bendro naudojimo koridoriaus, kad ta kaimynė pyksta ant kitų, kad jie nepadeda dažyti koridoriaus. E. jai nepasakojo, kad būtų sudavusi smūgius tai kaimynei.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. R. paaiškino, kad A. E. jos prašymu vežė į Šiaulius, į policiją ir atvežė į teismą. A. už kelionę į Šiaulius jam sumokėjo 60 eurų, o paskui po 10 eurų už kiekviną nuvežimą mokėjo. Už 20 eurų vežė ją du kartus į policiją ir į teismą už 10 eurų. Gali būti, kad kažką primiršo.

2023 m. gegužės 17 d. A. E., kreipdamasi pareiškimu į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatą, nurodė, kad 2023 m. gegužės 17 d., apie 10.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, antrame aukšte ji dažė koridoriaus lubas kai iš matymo pažįstama moteris iš (duomenys neskelbtini) buto ją iškoliojo, sugriebė už suknelės, už dešinės rankos bei neleido jai eiti į (duomenys neskelbtini) butą. Jos pradėjo stumdytis ir moteris jai sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius kumščiu į krūtinę ir vieną kartą į pakaušį, taip sukeldama fizinį skausmą, kurį skalėje nuo 1 iki 10 vertina 8 balais. Ji, gindamasi nuo moters ją prispaudė prie sienos ir pradėjo šaukti, kad ją pasiimtų (duomenys neskelbtini) bute buvę asmenys, o kai ji paleido tą moterį, ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą (1 t., b. l. 40-44).

2023 m. gegužės 17 d. registruotas informacinis pranešimas ROIK 0123000276897, kuriame nurodyta, kad pranešėjai A. E. laiptinėje ranka trenkė kaimynė, ją įžeidinėjo (1 t., b. l. 82-83).

Iš 2023 m. gegužės 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuota, kad moteris praneša, jos buvo sumušta kitos moters bendrame koridoriuje (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 74-76).

Iš 2023 m. gegužės 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridorius, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų. Ant (duomenys neskelbtini) buto durų rankenos pakabinta šviesios spalvos šluostė. Priešais (duomenys neskelbtini) butą yra (duomenys neskelbtini) butas. Apžiūros metu daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (1 t., b. l. 84-86, 87-91).

2023 m. gegužės 17 d. alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad E. S. nustatytas 0,84 promilių girtumas (2 t., b. l. 169).

Iš 2023 m. gegužės 17 d. A. E. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas asmuo yra moteriškos lyties, apie 173 cm ūgio, juodų plaukų iki pečių, nešioja akinius. Apžiūros metu dėvi juodos spalvos suknelę ir juodos spalvos batus. Apžiūrint asmenį ant dešinės rankos žasto yra įbrėžimas ir paraudimas (2 t., b. l. 52-53, 54-55).

Iš 2023 m. gegužės 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 691/2023 (04) matyti, kad A. E. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinėje krūtyje. Tikėtina, kad poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste ir dešinėje krūtyje padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. A. E. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 60-61).

Iš 2023 m. liepos 19 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta filmuota medžiaga, kurioje matosi bendro naudojimo koridorius, kuriame A. E. dažo lubas.Vėliau tarp jos ir iš buto kairėje išėjusios moters kyla konfliktas, kurio metu A. E. liepia eiti E. S. į trobą, bet šiai nepaklausius A. E. bando eiti į savo butą ir jai užstoja praėjimą E. S., jos susistumdo, E. S. prispaudžia prie sienos A. E., vėliau jos vėl susistumdo ir atsidariusios kairėje pusėje buto durys užstoja vaizdą (2 t., b. l. 79-80).

Iš 2023 m. spalio 11 d. akistatos tarp nukentėjusiosios A. E. ir įtariamosios E. S. protokolo matyti, kad A. E. paaiškino, jog ji tą dieną dažė bendro naudojimo koridoriuje lubas. Iš M. D. buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo E., kuri pradėjo sakyti, kas čia per ,,bordakas“. Ji E. pasakė, kad ji eitų, kur ėjusi, ir nesikabinėtų, ir ji nuėjo. Atsidarė buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys ir išėjo ten gyvenanti V. Z. ir E., dar viena nepažįstama moteris. V., ir E. pradėjo šaukti ant jos, kad ji užpuolė E.. Ji pasakė, kad jos eitų į butą ir nepultų ant jos, nes iškvies policiją, bet jos nesiramino, šaukė, todėl ji pasidėjo šepetį, kuriuo dažė lubas, ir ėjo į savo butą. Kai ji pasisuko eiti į savo butą, E. pradėjo daužti savo ranką į kitą ranką sakydama, kad ji ateitų, ji suprato, kad ją grasina sumušti. E. laikė jos buto durų rankeną, kai ji priėjo, jai E. sudavė smūgius, kur pataikė pirmiausiai ji dabar nepamena. Ji trenkė jai ir į galvą, ir į krūtinę, apibraižė, nes liko mėlynės ir apibrozdinimai. Ji, gindamasi, E. prispaudė prie sienos, laikydama ją už žastų. E. jai galėjo suduoti apie 5-6 smūgius, dabar jau nepamena. Įtariamoji E. S. atsakė, kad nukentėjusiosios parodymai iš dalies neteisingi, nes jos tik susistumdė, ji smūgių į galvą nukentėjusiajai nesudavė. Ji nežino, iš kur pas nukentėjusiąją atsirado sužalojimai. Nukentėjusioji ją stūmė, ji nukentėjusiąją paėmė už megztinio, tada jos susistumdė, nukentėjusioji ją laikė prispaudusi prie sienos (3 t., b. l. 50-53).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan.

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – iš dalies pačios kaltinamosios E. S., iš dalies liudytojų V. Z., J. B., nuoseklūs viso proceso metu duoti nukentėjusiosios A. E. parodymai, A. E. nurodytos įvykio aplinkybės 2023 m. gegužės 17 d. policijos pareigūno surašytame protokole- pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 691/2023 (04), 2023 m. gegužės 17 d. A. E. asmens apžiūros protokolas su prie jo pridėtomis fotonuotraukomis, 2023 m. leipos 19 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolas, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo P. J. 2023 m. gegužės 17 d. tarnybinis pranešimas, 2023 m. gegužės 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas A. E. skambutis į BPC, taip pat kiti teismo posėdyje ištirti įrodymai – patvirtina, kad E. S. mušdama nežymiai sužalojo žmogų, t. y. ji, 2023 m. gegužės 17 d., apie apie 10 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) name, antrojo aukšto laiptinėje, tyčia sugriebė A. E. už žasto ir su nukentėjusiąja susistumdė, po to sudavė du smūgius kumščiu į kairę krūtinės pusę ir vieną smūgį į plaukuotą galvos dalį, sugriebė nukentėjusiąją rankomis už dešinės krūties viršutinės dalies, taip mušdama ir smurtaudama nukentėjusiajai A. E. padarė poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinėje krūtyje, tai yra padarė A. E. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp E. S. veikos ir nežymaus A. E. sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju E. S. kumščiu smogė A. E. į krūtinę, galvą, todėl kaip ir bet kuris kitas normalios psichikos ir panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus ji suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, jog tokiais smurtiniais veiksmais gali sutrikdyti A. E. sveikatą, nes tokioje situacijoje (smūgiuojant) atsiradę padariniai yra dėsningi, ir to siekė. Įvertinęs byloje nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, jog E. S. nežymiai sutrikdydama A. E. sveikatą, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas sveikatos sutrikdymas ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Protokolo - pareiškimo duomenimis, nukentėjusioji 2023 m. gegužės 17 d. nurodė, kad konflikto metu iš matymo pažįstama moteris (bylos duomenimis nustatyta - E. S.) ją iškoliojo, sugriebė už suknelės, už dešinės rankos bei neleido jai eiti į (duomenys neskelbtini) butą. Jos pradėjo stumdytis ir moteris jai sudavė nemažiau kaip 3 smūgius kumščiu į krūtinę ir vieną kartą į pakaušį (t. 1, b. l. 40-44).

Apklausta liudytoja A. E. 2023 m. gegužės 17 d. paaiškino, kad apie 10 val. 50 min., ji bendrabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte bendro naudojimo koridoriuje dažė koridoriaus lubas, ir iš matymo pažįstama moteris, eidama pro šalį, pasakė ,,Kas čia b... per betvarkė“. Moteris nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą, netrukus atidarė (duomenys neskelbtini) buto duris jo savininkė V. Z. ir pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais, bei priekaištavo, kad blogai dažo. Iš paskos iš buto išėjo ta pati iš matymo pažįstama moteris, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) bute, ir jai pradėjo priekaištauti, kolioti ją. Ji mėgino eiti namo į (duomenys neskelbtini) butą, o iš matymo pažįstama moteris, iš (duomenys neskelbtini) buto, sugriebė jai už suknelės ir už dešinės rankos žasto ir neleido eiti jai į butą. Jos pradėjo stumdytis, moteris jai sudavė nemažiau kaip tris smūgius kumščiu į krūtinę, vieną kartą sudavė kumščiu į galvos sritį, į pakaušį (1 t., b. l. 113-114). Papildomos apklausos 2023 m. birželio 16 d. metu nukentėjusoji nurodė, kad 2023 m. gegužės 17 d., apie 10.50 val., ji buvo bendro naudojimo koridoriuje ir dažė koridoriaus lubas, kai iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo moteris, kaip vėliau sužinojo E., ir pamačiusi ant grindų pritaškytus dažus pasakė ,,kas čia b... per betvarkė“. Ji pasakė, kad ji eitų, kur ėjusi, ir E. nuėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), pas V. Z.. Iš ten pasigirdo balsai ir netrukus į koridorių išėjo V. Z., kuri pradėjo necenzūriniais žodžiais ją kolioti, sakė, kad ji blogai dažo, ko daro remontą. Ji keletą kartų pakartojo, kad jos abi su E. eitų į butą ir netrukdytų jai dirbti, jei jos jai trukdys, ji iškvies policiją. Abi moterys akivaizdžiai buvo neblaivios. Moterys jos neklausė ir nėjo butą, todėl ji atrėmė į sieną dažymo volelį netoli buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir ėjo į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini) pasiimti telefono, kad iškviestų policiją. Jai kelią užstojo E. sakydama, kad ateitų čia ir trankė savo kumštį į delną. Tikriausiai ji galvojo, kad ji išsigąs ir neis į butą, bet ji ėjo link savo buto durų, ir tada E. ją stipriai sugriebė už dešinės rankos žasto ir jos susistumdė. Tada E. jai sudavė kumščiu į kairę krūtinės pusę, aukščiau krūties, po to antrą kartą žemiau krūties ir dar vieną smūgį sudavė į galvos plaukuotą dalį, ją stipriai sugriebė už dešinės krūties viršutinės dalies (1 t., b. l. 117-120).

2023 m. spalio 11 d. vykusios akistatos su E. S. metu A. E. nurodė, kad kad ji tą dieną dažė bendro naudojimo koridoriuje lubas. Iš M. D. buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo E., kuri pradėjo sakyti, kas čia per ,,bordakas“. Ji E. pasakė, kad ji eitų, kur ėjusi, ir nesikabinėtų, ir ji nuėjo, Atsidarė buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys ir išėjo ten gyvenanti V. Z. ir E., dar viena nepažįstama moteris. Ir V., ir E. pradėjo šaukti ant jos, kad ji užpuolė E.. Ji pasakė, kad jos eitų į butą ir nepultų ant jos, nes iškvies policiją, bet jos nesiramino, šaukė, todėl ji pasidėjo šepetį, kuriuo dažė lubas, ir ėjo į savo butą. Kai ji pasisuko eiti į savo butą, E. pradėjo daužti savo ranką į kitą ranką sakydama, kad ji ateitų, ji suprato, kad ją grasina sumušti. E. laikė jos buto durų rankeną, kai ji priėjo, jai E. sudavė smūgius. Ji trenkė jai ir į galvą, ir į krūtinę, apibraižė, nes liko mėlynės ir apibrozdinimai. Ji gindamasi E. prispaudė prie sienos, laikydama ją už žastų (3 t., b. l. 50-53).

Teisiamąjame posėdyje nukentėjusioji A. E. davė analogiškus parodymus.

2023 m. gegužės 17 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad A. E. parodė dešinės rankos žasto sužalojimą. Ant dešinės rankos žasto matomas įbrėžimas ir paraudimas. Sužalojimas nufotografuotas. Prie minėto apžiūros protokolo pridėtos fotonuotraukos, vienoje iš kurių užfiksuotas A. E. dešinės rankos žasto sužalojimas (t. 2, b. l. 52–55). Specialisto išvadoje pasisakyta, jog A. E., be kitko, nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame žaste. Nors šiame protokole kitų išorinių sužalojimų nebuvo užfiksuota, nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šialių skyriaus specialisto išvados Nr. G 691/2023 (04) duomenimis Dėl šios priežasties atmestini kaltinamosios E. S. teiginiai, jog A. E. 2023 m. gegužės 17 d. padaryti sužalojimai ir jo patirtas fizinis skausmas nebuvo užfiksuoti jokiais objektyviais įrodymais.

Taip pat teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti A. E. padaryti sužalojimai poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinėje krūtyje atitinka 2023m. gegužės 17 d. įvykio datą ir alinkybes, nes 2023 m. gegužės 18 d. 12 val. 50 min. atlikus A. E. apžiūrą nurodyta, kad galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Nepaisant to, kad liudytojos J. B. ir V. Z. paaiškino, kad kaltinamosios ir nukentėjusiosios fizinio kontakto nestebėjo, patvirtino, kad tarp jų laiptinėje vyko žodinis konfliktas, girdėjo žodinį konfliktą, o V. Z., atidariusi buto duris, matė, kad po žodinio konflikto E. S. ir A. E. stumdėsi prie jos buto durų. Liudytojas M. D. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad girdėjo, jog tarp E. S. ir A. E. laptinėje vyko žodinis konfliktas, incidento tarp pats nematė, vėliau tik peržiūrėjo vaizdo įrašą, E. S. po minėto įvykio sužalota nebuvo.

Kaip matyti iš aukščiau aprašyto, E. S. neneigia, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo, tačiau neigia savo kaltę BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo prasme. Vertinant kaltinamosios parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamosios paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiama ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamoji nėra prisaikdinama bei įspėjama už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jos neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos.

Teismas pažymi, kad nukentėjusiosios A. E. parodymai viso proceso metu buvo tapatūs, atitiko ir kitus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytus duomenis, dėl esminių aplinkybių – suduotų smūgių į krūtinę, į galvą, jie išliko nuoseklūs ir vienodos pozicijos dėl įvykio aplinkybes ir į ją sužalojusio asmens ji laikėsi viso proceso metu. Pastebėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas joks motyvas nukentėjusiajai ir apkalbėti E. S.. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamosios E. S. parodymus apie savo veiksmus teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės dėl neteisėto elgesio, o parodymų dalį apie žodinį konfliktą, kaip patvirtinančią nukentėjusiosios parodymus.

Apibendrindamas byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į konflikto kilmę, eigą, konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio tikslus ir motyvus, E. S. atliktus neteisėtus veiksmus bei A. E. patirtą sužalojimą, teismas daro išvadą, kad analizuojamoje situacijoje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog E. S. veika atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius bei jos padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai ir įrodyta anksčiau aptartais įrodymais.

Dėl E. S. skirtinos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Remiantis minėto straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Paskirta bausmė turi būti pakankama BK 41 straipsnyje nustatytai bausmės paskirčiai įgyvendinti ir bausmės tikslams pasiekti.

BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas E. S. bausmę atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kad ji padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltės formą ir kėsinimo dalykus (įvykdyti baigti tyčiniai nusikaltimai) vieno iš padarytų nusikaltimų pasekmė – nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes - nusikaltimas padarytas kilus žodiniam konfliktui tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios, spontaniškai. E. S. ankščiaus teista 2 kartus, vieną iš jų už analogišką arba panašią smurtinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 116), nedirbanti, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama recidyviste, nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). E. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straispnio 1 dalyje, padarymo neprisipažino, nesigailėjo, nukentėjusiosios A. E. neatsiprašė, jai padarytos žalos neatlygino.

Įvertinęs aptartas E. S. apibūdinančias ir kitas reikšmingas bausmės skyrimui bei individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. S. už padarytus nusikaltimus, paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant artimą sankcijose numatytą šios bausmės vidurkiui. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąją ir rodo, kad ji yra socialiai pavojinga, išvadų dėl savo elgesio nepadarė, pakartotinai daro nusikalstamas veikas, todėl skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra jokio pagrindo, nes nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina, kad kaltinamajai ankstesniais teismų sprendimais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės teigiamo poveikio nepadarė, ji nekeitė savo elgesio, paskirtos bausmės buvo keičiamos griežtesnėmis, ji toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl pasiekti bausmės tikslus šiuo metu galima tik paskyrus E. S. realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad E. S. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jos pačios netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. E. pareiškė 3120 eurų civilinį ieškinį - dėl 3000 eurų neturtinės žalos ir 120 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 133-134).

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą . Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamo bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, šiuo metu svyruoja apytiksliai nuo 100 Eur iki 2000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-806/2023).

Vertindamas A. E. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis. Teismas neabejoja, kad neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo pasikėsinus į nukentėjusiosios sveikatą, dėl E. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. E. patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, jai buvo sukeltas išgąstis, patyrė dvasinio pobūdžio išgyvenimus, nukentėjusioji nesijaučia saugi savo namuose ar viešoje vietoje, nerimauja dėl savo saugumo, jaučiasi pažeminta, ji yra pensinio amžiaus. Nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad po įvykio ji buvo sukrėsta, išsigandusi, šoko būsenoje, nes patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir buvo pažeminta, ji iki šiol geria vaistus emocinei būklei gerinti, dėl nusikalstamos veikos sutriko miegas. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo. E. S. nedirbanti, negaunanti jokių pastovių pajamų, neturinti nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu yra suimta ir randasi Panevėžio kalėjime. Vertinant teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 3000 Eur neturtinė žala ženkliai viršija vidurkį, yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka nustatytų bylos faktinių aplinkybių, nes byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl E. S. veiksmų būtų patyrusi itin stiprų emocinį, psichologinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis, liekamųjų reiškinių nenustatyta. Nukentėjusiosios A. E. teiginiai apie stiprų emocinį, psichologinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, jai padaryti sužalojimai išoriškai pasireiškė tik poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimais (dėl fizinio skausmo sukėlimo E. S. nebuvo kaltinama) yra akivaizdžiai perdėti, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiosios A. E. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies priteisiant jai iš E. S. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o taip pat 60,00 Eur turtinės žalos atlyginimą ( išlaidos dėl vykimo į Šiaulius pas specialistą), kadangi likusi 60,00 Eur suma, kurią prašo priteisti nukentėjusioji (suma sumokėta automobilio vairuotojui už jos nuvežimą į policijos komisariatą ir į teismą), nėra įrodyta E. S. nusikalstamais veiksmais. Be to, taksi paslaugos Mažeikių m. teikiamos už 4 eurus, o būtinumas nuvežti nukentėjusiąją į policiją ar teismą, taip pat nėra įrodytas. Teismo nuomone, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad A. E. padaryta 60 Eur turtinė žala yra reali, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su E. S. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 46,04 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusiajai A. E. suteiktas gydymo paslaugas (2 t., b. l. 66-67). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes E. S. padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jos padaryta nusikalstama veika, civilinis ieškinys įrodytas, todėl iš E. S. priteisiama 44,06 Eur turtinė žala Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kaltinamajai E. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: guminė valtis ,,Aga Storm“, 2 irklai, elektrinis variklis ,,Storm NRS“, garso kolonėlė pilka, garso kolonėlė juoda ,,Philips“, žemų dažnių kolonėlė ,,Magnat“, mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“ su SIM kortele, metalinės rogės su slidėmis pagal 2023 m. liepos 27 d. aktą Nr. PD-00000005752 priduoti saugojimui į sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini nukentėjusiajam L. B. nuolatiniam naudojimui (1 t., b. l. 178).

CD kompaktinė plokštelė, esanti byloje, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, saugotina kartu su bylą.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kadangi nagrinėjant baudžiamąją bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 7 dalis), teismo nutartimi kaltinamajai paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Kristina Adomavičienė. Taip pat nukentėjusiajai A. E. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ją ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atstovavo advokatė Naina Lanzbergienė. Teisme 2024 m. vasario 1 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos Nr. APD-2024-01183 ir Nr. ADP-2024-01227 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taiklių 14.2.1.; 14.2.2.1. punktais, prašoma iš E. S. valstybės naudai priteisti atitinkamai 362,08 Eur ir 522,10 Eur už kaltinamajai ir nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Šioje byloje kaltinamajai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja buvo paskirta esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu, t. y. ne jos iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo, bet dėl to, kad ji buvo suimta pasislėpus nuo teismo. Įvertinus kaltinamosios turtinę padėtį (ji nedirba, turto neturi, yra suimta), priteistų civilinių ieškinių, kuriuos kaltinamoji pirmiausia ir turi atlyginti, sumą (406 Eur), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir ją nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir E. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskebimo 2024 m. vasario 13 dienos, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskatyti laiką, išbūtą suėmime nuo 2024 m. sausio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2024 m. vasario 13 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

E. S. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti.

Patenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį visiškai ir iš E. S. priteisti 46,04 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 04 ct) turtinės žalos už nukentėjusiajai A. E. suteiktas gydymo paslaugas atlyginimą.

Patenkinti nukentėjusiosios A. E. civilinį ieškinį turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir iš E. S. ir priteisti A. E. 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 300,00 Eur (tris šimtus eurus 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus priteisti iš E. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 522,10 Eur už nukentėjusiajai A. E. suteiktą teisinę pagabą bei 362,08 Eur dėl būtino gynėjo dalyvavimo netenkinti ir šių išlaidų nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: guminę valtį ,,Aga Storm“, 2 irklus, elektrinį variklį ,,Storm NRS“, garso kolonėlę pilką, garso kolonėlę juodą ,,Philips“, žemų dažnių kolonėlę ,,Magnat“, mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“ su SIM kortele, metalines roges su slidėmis pagal aktą 2023-07-27 Nr. PD-00000005752 saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti L. B. nuolatiniam naudojimui.

CD kompaktinę plokštelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtai kaltinamajai nuo nuosprendžio kopijos jai įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.