- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- PK-465-865/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-3-00030-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
išnagrinėjusi M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš T. D., kurį kaltina pagal Lietuvos Respublikos BK 154 ir 155 straipsnius, priėmimo klausimą,-
Aprašomoji dalis
n u s ta t ė:
Šalies argumentai
Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2012-02-21 gautas M. K. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn T. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnį ir Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnį. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2012 m. vasario 9 d. BTV (Baltijos televizija) laidoje „Sąmokslo teorija“, kurioje buvo kalbama, neva, apie Lietuvą užvaldžiusią teisėsaugininkų gaują, ir tuo pačiu žurnalistas T. D. kalbėjo ir apie jį (M. K.). Šioje laidoje žurnalistas T. D. aiškiai ir nedviprasmiškai teigė, kad tuo metu per garsiuosius 2010-05-14 Garliavoje (Kauno raj.) įvykius, kai minia žmonių, kurių neformalus lyderis buvo jis, M. K., pasipriešino Kėdainių raj. teisėjo B. V. sprendimo vykdymui, sustabdė j Garliavą atvykusį antstolį M. P., kurio tikslas buvo įteikti teismo sprendimą, kuriame nurodoma, jog D. K. ir L. S. dukrytę perduoti motinai L. S. – jis, M. K., ne nuoširdžiai tikėdamas, kad vaikas atiteks tariamam „pedofilų klanui“ ir galimai bus nužudytas, stojo ginti vaiko (kaip ir buvo iš tikrųjų), o buvo pasiųstas vykdyti, neva, slaptą Valstybės saugumo departamento užduotį, kad jis, M. K., yra „pakabintas“ (t. y. kaip padaręs nusikaltimą ir šantažuojamas atlikti vienokias ar kitokias nusikalstamas veikas) ir dabar, pasak T. D., kalba kažkokias pasakas, kurias jam liepia kalbėti „Žydrųjų Albinų“ „pedofilų“ klanai. Jis teigia, kad matė paminėtą prokuratūros dokumentuose, kuriuose yra faktai, jog jam, M. K., nutraukta baudžiamoji byla, matė nutartį, kad sunaikinti pokalbiai, ir taip bando įtikinti visuomenę, kad tai atlygis už jo, M. K., nusikalstamą veiką. Taip pat teigia, kad jis, M. K., yra VSD „pakabintas“ provokatorius, su kurio pagalba bandoma formuoti neteisingą visuomenės nuomonę. Jis kartu su žurnalistu V. V. mano, kad tie jų matyti dokumentai yra ruošti Generalinės prokuratūros prokuroro J. L., ir T. D. savo kalboje keletą kartų pakartoja, kad tai, ką jis kalba, yra faktas (kaip konstatavimas).
Skundas grąžintinas pareiškėjui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos BPK 131 str. 4 d. (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 str. (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 str. 1 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 str. 2 ir 3 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 str. 5 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 str. 2 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos BPK 410 str. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareikimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis B.b. Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą. Pateiktame teismui skunde M. K. nurodo abstrakčias, nesukonkretintas aplinkybes, o abstraktus nusikalstamos veikos aprašymas negali būti pagrindu privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimui, kadangi kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, gestai, žodžiai ar kt., jų padarymo eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, gestais, žodžiais ar kt. pasireiškė nurodomos nusikalstamos veikos. Jeigu tai buvo išsakyti žodžiai, frazės, sakiniai, jie turėtų būti nurodomi taip, kaip jie buvo pasakyti ir tie, kurie, pareiškėjo manymu, jį įžeidžia ar šmeižia, t.y. įžeidimas ir šmeižimas turi būti nurodomi aiškiai, konkrečiai, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas. Išdėstant faktines aplinkybes, neturi būti nurodoma pašalinių veiksmų, frazių, sakinių ir savo nuomonės, nes nuomonė nėra faktinės aplinkybės.
Be to, pateiktame M. K. skunde galimai padarytų nusikalstamų veiksmų aplinkybės yra aprašomos bendrai, neatribojant, o turi būti aiškiai atribojamos atskirų nusikalstamų veikų sudėtys.
Lietuvos Respublikos BPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, kokius konkrečius jo veiksmus, žodžius prašoma pripažinti nusikalstamais ir už tai nubausti.
Kviečiamiems proceso dalyviams nesutikus taikytis, teisėjas nutartimi perduoda gautą privataus kaltinimo skundą teisiamajam posėdžiui (Lietuvos Respublikos BPK 413 straipsnio 5 dalis). Šioje nutartyje teisėjas privalo nurodyti asmens, kurį prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn, galimai atliktus veiksmus, kuriuos asmuo, prašantis nubausti, vertina kaip nusikalstamus. Šioje nutartyje skundą padavęs asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, o asmuo, prieš kurį prašoma iškelti baudžiamąją bylą, kaltinamuoju su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Šioje nutartyje teismas, faktiškai vadovaudamasis skundu asmens, pripažinto nukentėjusiuoju, suformuluoja kaltinamajam konkretų kaltinimą. Pateiktame skunde prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn T. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnį ir Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnį. Šie straipsniai turi po 2 dalis, aprašančias nusikalstamų veikų sudėtis. Skundo tekste M. K. aprašo, kaip, jo nuomone, aiškinamos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalis ir 155 straipsnio 1 dalis, iš to lyg ir galima būtų daryti prielaidą, kad, būtent pagal minėtas šių straipsnių dalis prašoma traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, tačiau prielaidomis ar spėlionėmis vadovaujantis negalima pradėti ir vesti baudžiamojo proceso, kaip minėta, kaltinimas turi būti aiškus, tikslus ir konkretus, kad niekam nekiltų abejonių. Skunde turi būti aiškiai nurodoma, pagal kokius straipsnius ir jų dalis prašoma traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kad ir pačiam asmeniui, kuriam būtų siunčiama skundo kopija, tai būtų suprantama ir būtų nepažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata – teisė asmeniui žinoti, kuo yra kaltinamas.
Šalies argumentai
Kaip minėta, skundą priėmus, jo nuorašą pagal baudžiamojo proceso įstatymą būtina išsiųsti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui, tačiau skunde nėra nurodytas asmens, kurį prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn, gyvenamosios vietos adresas, nepateiktas skundo nuorašas. Be to, Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nukentėjusiojo skunde (atstovo pareiškime) turi būti pateikti duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes: jeigu yra, liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta, jeigu yra – kiti duomenys.
Įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog M. K. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -
nutaria:
atsisakyti priimti M. K. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.