Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. S. atstovės advokatės L. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. S. ir M. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu, suinteresuoti asmenys UAB „Vilniaus energija“, AB SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti I. S. ir M. S. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), atliktą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, po santuokos nutraukimo palikti pavardes S., S., patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-12 nutartimi nustatė pareiškėjams I. S. ir M. S. 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Nurodė, kad pareiškėjai neprašo nutraukti santuokos tiesioginiu ir aiškiu reikalavimu, tai laikytina pareiškimo trūkumu, todėl pareiškėjai įpareigotini tikslinti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu reikalavimą.Pažymėjo, jog santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje nėra aptarta AB SEB banko likusio kreditinio reikalavimo vykdymo tvarka, nėra numatyti įsiskolinimo grąžinimo terminai ir vykdymas, taip pat teisinės pasekmės, jei M. S. prievolės nevykdys.Nurodė, kad pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodytas, neaptartas įsipareigojimų pasidalijimo kreditorei AB „Vilniaus energija“ klausimas, taip pat nepateikta duomenų, ar su šia kreditore yra atsiskaityta. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai teikdami pareiškimą dėl santuokos nutraukimo nepateikė santuokos liudijimo originalo, pateikta kopija nėra tinkamas dokumentas.Atskiruoju skundu pareiškėjos atstovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-08-12 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad pareiškėjai teisingai prašo teismo panaikinti akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties dalis dėl įpareigojimo tikslinti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu reikalavimą yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.Mano, kad teismas nepagrįstai reikalauja, jog pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytų skolos grąžinimo tvarką kreditorei AB SEB bankui su konkrečiais terminais. Teisė nustatyti terminą pagrindiniam skolininkui įvykdyti prievolę priklauso kreditoriui, o ne pagrindiniam ir subsidiariajam skolininkui.Teigia, kad 2014-10-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-32579-391/14 yra įvykdytas. Įstatymuose nėra nurodyta pareigos nurodyti buvusius kreditorius, todėl buvusi solidarioji prievolė kreditorei UAB „Vilniaus energija“ sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių nebebuvo nurodyta, tačiau nurodyta, kad kitų nei bendrų, nei asmeninių kreditorių sutuoktiniai neturi.Nurodo, kad pareiškėjų prašymas buvo pateiktas elektronine forma ir užvesta elektroninė byla. Akivaizdu, kad elektronine forma teikiant dokumentus, pateikti jų originalų yra neįmanoma. Santuokos liudijimo originalas būtų pateiktas iki teismo posėdžio ar teismo posėdžio metu (jei byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka), todėl dokumento originalo nepateikimas paduodant pareiškimą elektronine forma negali būti laikomas trūkumu sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, nes šis trūkumas gali būti pašalintas po pareiškimo priėmimo.2016-08-29 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas panaikino skundžiamos 2016-08-12 nutarties dalį dėl pareiškimo trūkumų, susijusių su reikalavimo panaikinti santuokos įrašą tikslinimu, kitą atskirojo skundo dalį perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumus, yra pagrįsta ir teisėta. Kadangi 2016-08-29 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas panaikino skundžiamos 2016-08-12 nutarties dalį dėl pareiškimo trūkumų, susijusių su reikalavimo panaikinti santuokos įrašą tikslinimu, dėl šio atskirojo skundo argumento apeliacinės instancijos teismas pasisakyti neturi pagrindo. Santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukiama supaprastino (sumarinio) proceso tvarka (CPK 538–541 straipsniai). Santuokos nutraukimo byla šiais atvejais nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, nes nėra sutuoktinių ginčo, taigi teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra teisėta ir nepažeidžia kurio nors teisių, ar tikrai santuoka iširo ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, CK 3.54 straipsnis). Nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos pasekmių (CK 3.51 straipsnis). CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta, t. y. ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, ar sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjams terminą pašalinti pareiškimo trūkumus motyvuodamas tuo, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje nėra aptarta AB SEB banko likusio kreditinio reikalavimo vykdymo tvarka, nėra numatyta įsiskolinimo grąžinimo terminai ir vykdymas, taip pat teisinės pasekmės, jei M. S. prievolės nevykdys, neaptartas įsipareigojimų pasidalijimo kreditorei AB „Vilniaus energija“ klausimas, taip pat nepateikta duomenų, ar su šia kreditore yra atsiskaityta. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius ir apie tai, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą.Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai pareiškime nurodė savo kreditorius bei CPK nustatyta tvarka informavo juos apie pareiškimo teismui pateikimą, tai yra AB SEB bankui pranešime nurodė, kad likusią prievolės pagal nutrauktą 2007-05-24 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (12 030,06 euro skolos grąžinimą) kreditorei AB SEB bankui vykdys M. S., I. S. lieka subsidiariąja skolininke. Kaip nustatyta CK 6.245 straipsnio 1 dalies normoje, kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Taip pat pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka nusiuntė registruotą pranešimą UAB „Vilniaus energija“ , kuriame nurodė, kad prievoles kreditorei UAB „Vilniaus energija“ pagal Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010-12-06 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-22019-790-/2010; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-15198-872/2012; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-11 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 5-5602-535/2014 vykdys tik M. S.. Pažymėtina, kad tokios pačios atsiskaitymo su kreditoriais sąlygos numatytos ir pareiškėjų teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, taip pat pareiškėjai pažymėjo, kad kitų nei bendrų, nei asmeninių kreditorių pareiškėjai neturi, taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje neaptarė atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. Be to, teismo vaidmuo santuokos nutraukimo bylose yra aktyvus (CPK 376 straipsnis), taigi nors pareiškėjai pateikė prašymą nagrinėti pareiškimą rašytinio proceso tvarka, siekdamas išsiaiškinti kylančius klausimus, teismas turi teisę skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 540 straipsnio 1 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjai teikdami pareiškimą dėl santuokos nutraukimo nepateikė santuokos liudijimo originalo, o pateikta kopija nėra tinkamas dokumentas, dėl šio trūkumo pasisakyti nėra tikslinga, nes iš bylos duomenų matyti, kad 2016-08-24 pareiškėjos atstovė pateikė prašymą prie bylos pridėti santuokos liudijimo originalą, taigi santuokos liudijimo originalas byloje yra.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimą reglamentuojančias normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Kadangi prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti prašymo priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų I. S. ir M. S. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.