Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „HQ Development“ dėl avanso ir netesybų priteisimo bei priverstinės hipotekos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „HQ Development“ 14 481 Eur avanso, 14 481 Eur netesybų; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos nustatyti priverstinę hipoteką atsakovei UAB „HQ Development“ priklausančiam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Nurodė, kad priverstinė hipoteka teismo sprendimu gali būti nustatyta tik tuo atveju, jei nekilnojamasis turtas priklauso atsakovui, todėl siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovo V. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Kadangi ginčas byloje kilęs dėl avanso grąžinimo, o ne teisinių santykių, susijusių su minėto buto realizavimu, teismas padarė išvadą, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl buto nuosavybės teisės perleidimo draudimo, nepagrįstai suvaržytų atsakovės teises; jis negalėtų disponuotu turtu, į kurį nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimo nereiškė. Nutartyje nurodyta, kad ieškovo reikalavimas nustatyti priverstinę hipoteką minėtam butui iš esmės susijęs su siekiu užtikrinti jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą nekilnojamuoju turtu, tačiau, teismo nuomone, šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė nepajėgs įvykdyti ieškovui galimai palankaus pagrindinio ieškinio reikalavimo (dėl avanso priteisimo). Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas ar neįmanomas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas V. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones - padaryti įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovui UAB „HQ Development", įmonės kodas 302553942, perleisti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Teismas suabsoliutino priežastį, dėl kurios yra pareikštas ieškininis reikalavimas nustatyti priverstinę hipoteką konkrečiam atsakovui priklausančiam nekilnojamojo turto objektui (butui). Reikalavimas nustatyti priverstinę hipoteką yra reiškiamas tam, kad būtų užtikrintas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo (piniginio reikalavimo) įvykdymas, tačiau netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, iškyla reali rizika, kad šis ieškinio reikalavimas dėl priverstinės hipotekos negalės būti netgi patenkintas, jeigu butas bus perleistas trečiajam asmeniui. Priverstinė hipoteka gali būti nustatoma tik skolininko turto atžvilgiu, todėl atmetus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iškyla ne teismo sprendimo įvykdymo rizika, o teismo sprendimo patenkinimo rizika, nes įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje ginčo butas gali būti ne atsakovo, o trečiojo asmens nuosavybė.Ieškovas papildomai atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylas, kuriose ieškovų reikalavimai yra nukreipti į konkretų nekilnojamąjį turtą, kaip yra ir šiuo atveju, laikinosios apsaugos priemonės, ribojančios perleisti ginčo turtą paprastai yra taikomos. Esamu atveju ieškinio reikalavimas (dėl priverstinės hipotekos nustatymo) yra susijęs su konkrečiu nekilnojamojo turto objektu, todėl status quo padėties išsaugojimas yra lygiai tiek pat būtinas, siekiant užtikrinti galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą. Teismo išvada, kad byloje nėra įrodyta prasta atsakovės finansinė padėtis, kas leistų abejoti jos galimybe įvykdyti teismo sprendimą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, yra nepagrįsta. Atsakovė nėra pateikusi viešajam registrui 2016 m. finansinės atskaitomybės rinkinio. Tačiau tai, kad buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (civilinės bylos Nr. eB2-3899-562/2017; duomenys iš VĮ „Registrų centras“), liudija, jog atsakovas turi rimtų mokumų problemų. Be to, prieš atsakovę yra inicijuota nemažai teisminių procesų dėl skolų (avansų) priteisimo, kad atsakovė turi rimtų mokumų problemų.

Atsakovė UAB „HQ Development“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Skolininkė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, išrašo iš VĮ Registrų centras“ internetinio puslapio apie UAB „HQ Development“ pateiktus dokumentus, kopiją. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju papildomai pateikti dokumentai susiję su atskirojo skundo argumentais; jie atsakovei išsiųsti kartu su atskiruoju skundu ir jų priėmimas neužvilkintų bylos nagrinėjimo todėl apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus ir juos vertina (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė padaręs išvadą, kad nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą teismui manyti, jog galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas ar neįmanomas. Nutartyje nesant argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškinys laikomas preliminariai nepagrįstu, atskirajame skunde apeliantas pasisakė tik dėl motyvų, susijusių su grėsme teismo sprendimo vykdymui. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo nėra, bei į CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas, apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (tikėtino ieškinio pagrįstumo) nepasisako.Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo - nepagrįstai suvaržys atsakovės teises, grindė tuo, kad ieškovas reikalavimo į šį turtą nereiškė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia teismo išvada nėra visiškai teisinga. Pažymėtina, kad kaip ir nurodo apeliantas, reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo, nors ir susijęs su galimai palankaus teismo sprendimo (piniginio reikalavimo) įvykdymu, yra materialinis reikalavimas, pareikštas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis (CK 4.175 straipsnis). Ieškovas laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti užtikrindamas ne piniginį reikalavimą, o būtent reikalavimą dėl priverstinės hipotekos taikymo. Pažymėtina, kad hipoteka – daiktinės teisė, todėl taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo reikalavimas nėra susijęs su turtu, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog pagal CK 4.175 ir 4.178 straipsnių nuostatas bei susiformavusią teismų praktiką, viena iš sąlygų, kurioms esant sprendimu teismas gali nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką, yra ta, kad nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise.Taigi, nenustačius draudimo (nesant įrašo viešame registre) perleisti turtą, į kurį prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, egzistuoja objektyvi galimybė šį turtą perleisti, taip apsunkinant minėto ieškovo reikalavimo įvykdymo (patenkinimo) galimybę. Taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržytų atsakovės teises.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis naikintina, ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas, padarytinas įrašas viešame registre dėl draudimo atsakovei UAB „HQ Development“ perleisti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo V. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti - padaryti įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei UAB „HQ Development“ (įmonės kodas 302553942) perleisti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims.

Nutartis vykdytina skubiai.

Nutarties kopiją išsiųsti šalims bei Nekilnojamojo turto registrui.