Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimo R. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, Institucija ginčija apylinkės teismo nutarimą motyvuodama tuo, jog šis teismas administracinės bylos teiseną R. N. nutraukė nepagrįstai, be to, administracinės nuobaudos skyrimo terminus galėjo įvertinti tik Kauno apygardos administracinis teismas.

ATPK 35 straipsnyje yra numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (1 dalis), tačiau, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos (3 dalis).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad R. N. jam inkriminuojamą pažeidimą padarė 2009 m. lapkričio 22 d., taigi administracinė nuobauda, laikantis bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo terminų jam galėjo būti paskirta iki 2010 m. gegužės 22 d. Institucija įgalioto pareigūno nutarimu (b. l. 35), vadovaudamasi ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, šį terminą pratęsė iki 2010 m. lapkričio 22 d., taigi – vieneriems metams skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į bylos duomenis, konstatuotina, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas laiku, t. y. dar nesuėjus pačiam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nei vieno iš ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nurodomų pagrindų, dėl ko būtų buvę galima administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, su tokia apylinkės teismo pozicija nesutinka. Pažymėtina, jog įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad teisės aktai nenumato baigtinio termino nuobaudai skirti pratęsimo pagrindų sąrašo, todėl darytina išvada, kad nesant galimybės bylos išnagrinėti per įstatymo nustatytą terminą, Institucijos pareigūnas priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Institucijos pareigūno nutarime (b. l. 35) yra įvardinta, jog tyrimo metu paaiškėjo, kad automobilį vairuoja R. N.. Tuo tarpu iš kitų bylos duomenų matyti, jog automobilis, su kuriuo buvo padarytas minėtas pažeidimas priklausė kitam asmeniui, Institucija, nepažeisdama įstatymo numatytų terminų, dar prieš minėto nutarimo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti tikrąjį administracinio teisės pažeidimo subjektą – paėmė paaiškinimą iš ankstesnio „Ford Mondeo“ automobilio savininko (b. l. 27) bei iš dabartinio šio automobilio savininko motinos (b. l. 28), išrūpino R. N. asmens duomenis (b. l. 2). Taigi ji objektyviai dėl pažeidimo tyrimo negalėjo spręsti dėl R. N. administracinės atsakomybės klausimo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog faktinis pagrindas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą buvo, jokio pareigūnų piktnaudžiavimo byloje nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas formaliai vertindamas Institucijos pareigūno nutarimą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą administracinę teiseną R. N. atžvilgiu nutraukė nepagrįstai.

Pridurtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tuo Institucijos apeliaciniame skunde nurodomu teiginiu, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminus galėjo įvertinti tik Kauno apygardos administracinis teismas, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, byla buvo žinybinga apylinkės teismui (ATPK 224 straipsnis), o atskyrų žinybingumo taisyklių, susijusių su bylomis, kuriose yra sprendžiami administracinės nuobaudos skyrimo terminų klausimai, įstatymai nenumato.

Pasakytina ir tai, kad iš naujo sprendžiant R. N. administracinės atsakomybės klausimą, pirmosios instancijos teismas ex officio turės patikrinti, ar tuo momentu nebus suėjusi administracinės atsakomybės senatis. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusikaltimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-240/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008). Minėtame Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas, todėl tokios nuostatos dėl administracinės atsakomybės senaties termino laikomasi ir administracinių teisės pažeidimų bylose.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, administracinė teisena R. N. atžvilgiu buvo nutraukta nepagrįstai, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.