Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

susipažinusi su M. Š. paduotu prašymu pradėti privataus kaltinimo bylą (skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka) V. G. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-12-20 apie 17.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pareiškėjas pareiškė nuomotojai, kad nori išsikelti ir susigrąžinti sumokėtus nuomos pinigus, o V. G. pradėjo draskyti pareiškėjui veidą. Remiantis specialisto išvada sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. G. veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundą atsisakytina priimti ir jis su medžiaga grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalis nustato, kas turi būti nurodyta privataus kaltinimo tvarka raštu paduotame skunde ar pareiškime: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad analogišką skundą pareiškėjas M. Š. buvo pateikęs teismui 2015-03-23, kurį teismas dėl tų pačių trūkumų grąžino pareiškėjui 2015-03-30 nutartimi (bylos Nr. PK-1279-827/2015). Tačiau naujas pateiktas pareiškimas yra su analogiškais trūkumais. Lyginant pirminį pareiškimą, su naujai pateiktu, matyti, kad jie yra iš esmės analogiški, vėliau pateiktame yra tik ištrinta dalis skundo aplinkybių, kurios sprendžiant skundo priėmimo klausimą neturi visiškai jokios teisinės reikšmės, todėl jas pašalinus iš skundo nei skundo esmė, nei reikalavimai, nei kaltinimo formuluotė nepasikeitė, taigi visiškai nepasikeitė ir teismo 2015-03-30 nutartimi nurodyti skundo trūkumai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad naujai paduotas skundas dėl baudžiamosios bylos pradėjimo privataus kaltinimo tvarka yra su lygiai tokiais pačiais trūkumai, kurie buvo nurodyti teismo 2015-03-30 nutartyje, šie trūkumai yra nepašalinti, jie yra esminiai ir trukdo bylą nagrinėti teisme.

Siekdamas užtikrinti, kad asmuo pašalintų pareiškimo trūkumus, bei galėtų pasinaudoti savo teisia pradėti procesą privataus kaltinimo tvarka, teismas šioje nutartyje dar kartą pakartos tuos pačius trūkumus, kurie buvo nurodyti 2015-03-30 nutartyje.

Teismui paduodamas skundas ar pareiškimas dėl privataus kaltinimo bylos pradėjimo pagal savo esmę yra kaltinamasis aktas, kuriame turi būti suformuluotas kaltinimas tam asmeniui, kurį privatus kaltintojas kaltina konkrečios nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad tokiame pareiškime ar skunde turi būti nurodyti ne tik kaltinamo asmens atlikti faktiniai veiksmai, kuriais privataus kaltintojo nuomone buvo padaryta nusikalstama veika, bet ir nurodytas konkretus Baudžiamojo kodekso straipsnis ir jo dalis, kurie atitinka minėtus faktinius veiksmus, t. y. turi būti nurodytas ir tas BK straipsnis ir jo dalis, pagal kurią privatus kaltintojas prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltinamą asmenį. Teismui pateiktame pareiškime formuluojamas kaltinimas turi būti konkretus ir aiškus – turi būti nurodyta nusikalstamos veikos (faktinių veiksmų) padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, kurios yra svarbios konkrečius veiksmus kvalifikuojant pagal konkretų BK straipsnį.

Privataus kaltinimo bylų procesas – tai toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybinė institucija, o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduoto skundo paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, todėl tokio pobūdžio skunduose turi būti tiksliai ir aiškiai suformuluotos kaltinimo ribos, t. y. turi būti ne tik nurodyta, kokie faktiškai atlikti veiksmai, bet ir tuos veiksmus atitinkanti baudžiamojo įstatymo norma, pagal kurią kaltinamasis traukiamas atsakomybėn. Teismas nutartimi turi perduoti nukentėjusiojo skundą ar teisėto atstovo pareiškimą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal šių proceso dalyvių suformuluotą kaltinimą, nurodydamas veiką, kurios padarymu asmuo kaltinamas ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, vėliau teisme kaltinimas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Teismų praktikoje vertinama, kad prielaidomis ar spėlionėmis vadovaujantis negalima pradėti ir vesti baudžiamojo proceso. Kaltinimas turi būti aiškus, tikslus ir konkretus, kad niekam nekiltų abejonių. Skunde turi būti aiškiai nurodoma, pagal kokius straipsnius ir jų dalis prašoma traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kad ir pačiam asmeniui, kuriam būtų siunčiama skundo kopija, tai būtų suprantama, aišku, kad nebūtų pažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata – teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas.

Iš pareiškėjo prašymo (pareiškimo), matyti, kad jame yra įvardinta, data, laikas ir vieta, bei veiksmai, kurių padarymų jis kaltinam V. G., t. y. kad ši 2014-12-20 apie 17:00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškus nuomotojui (M. Š.), kad jis nori išsikraustyti ir susigrąžinti sumokėtus nuomos pinigus, pradėjo draskyti M. Š. veidą. Tačiau veikos pasekmės nėra nurodyta, tiek teismas, tiek kiti proceso dalyviai galėtų tik spėlioti, kokios galėjo būti kaltinime apibrėžtų veiksmų (t. y. to veido draskymo) pasekmės. Privatus kaltintojas turi nurodyti ne tik faktiškai atliktus veiksmus, bet ir tai kokias pasekmes jie sukėlė, nes BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įstatyme numatytų pasekmių atsiradimo, t. y. fizinio skausmo sukėlimo, ar nežymaus sužalojimo ar trumpo susargdinimo. Pareiškėjas formuluodamas kaltinimą ir aprašydamas faktinius veiksmus neatkleidė tais veiksmai sukeltų pasekmių – ar jais buvo padaryti konkretūs kūno sužalojimai, ar tik sukeltas skausmas. Yra tik nurodyta, kad tie sužalojimai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, bet patys sužalojimai neaprašyti. Tai reiškia, kad V. G. reiškiamas kaltinimas nėra konkrečiai apibrėžtas, nėra konkrečiai vienoje vietoje aprašyti veiksmai, kurių padarymu kaltinama V. G., iš kurie kaltintojo manymu, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį. Kadangi šis procesas pradedamas privataus kaltintojo skundu ar pareiškimu, todėl jis turi pareigą tinkamai nurodyti ir pareiškimo ar skundo turinį, suformuluoti kaltinimą atsakomybėn traukiamam asmeniui.

M. Š. pareiškime formuluojant reikalavimus yra prašoma Lietuvos draudimą įpareigoti sumokėti draudiminę sumą, numatytą draudimo sutartyje. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad teismui teikiamu skundu turi būti formuluojami ne tik reikalavimai teismui, bet ir jų pagrindimas, t. y. tos teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia šiuos reikalavimus. Nenurodžius pareiškime reikalavimo pagrindo neįmanoma įvertinti reikalavimo pagrįstumo. Reikalavimas įpareigoti Lietuvos draudimą sumokėti draudiminę sumą, numatytą draudimo sutartyje, pareiškime niekaip nėra motyvuotas, argumentuotas ar kitaip pagrįstas, todėl nėra aišku, kodėl pareiškėjas reiškia tokį reikalavimą, be to, jis nėra ir galutinai suformuluotas, nes nėra aišku, kokio dydžio tą draudimo išmoką turėtų būti įpareigotas sumokėti jam draudikas. Teismas dar kartą siūlo pareiškėjui įvertinti tokio reikalavimo reiškimo šiame procese pagrįstumo, kadangi galima daryti prielaidą, kad šis reikalavimas galimai kildinamas iš tarp pareiškėjo ir draudiko – AB „Lietuvos draudimas“ sudarytos draudimo sutarties ir jos pagrindu kilusio ginčo, kuris galimai yra grynai civilio teisinio pobūdžio ginčas ir turėtų būti nagrinėjamas ne šiame procese, o atskiroje civilinėje byloje civilinio proceso tvarka.

Vertinant kitus M. Š. prašyme (pareiškime) formuluojamus reikalavimus, pastebėtina, kad jie yra nesuprantami arba formuluojami netinkamai. Aprašomojoje skundo (pareiškimo) dalyje kiekvienas reikalavimas turėtų būti pagrįstas, motyvuotas, kadangi šiuo atveju to nėra, neįmanoma suprasti, kokie reikalavimai ir kodėl yra formuluojami. Pareiškėjas prašo paskirti V. G. pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnį 80 MGL kompensacijos dydį, tačiau nėra aišku, kam ta kompensacija turi būti sumokėta, kas tai yra – baudžiamojo poveikio priemonė ar kas? Taip pat prašoma priteisti 80 MGL turtinę ir neturinę žalą, tačiau šis reikalavimas nėra iki galo suformuluotas, nėra aišku, kam ta žala buvo padaryta, kurią dalį nuo šios sumos sudaro turtinė žala ir kodėl ji yra paskaičiuota MGL, o ne konkrečia pinigų suma, kuo grindžiama ši turtinė žala, kokie įrodymai pagrindžia jos dydį. Ar 19,40 eurų, sumokėtų už specialisto išvadą, taip pat yra turtinė žala, patirta dėl nusikaltimo, ar tai yra atskiros bylinėjimosi išlaidos? Kurią dalį nuo nurodytos 80 MGK sudaro neturtinė žala, kuo pasireiškė neturtinė žalą ir galiausiai, kam turi būti priteista turtinė ir neturtinė žala.

Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktų dokumentų trūkumus, juose nurodytas aplinkybes teismas mano, kad M. Š. be atstovo pagalbos nesugebės tinkamai ginti savo teisių, todėl siūlo pareiškėjui pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese (BPK 55 straipsnis). Teismas išaiškina, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjo turtinė padėtis neleidžia jam pasisamdyti advokatą ar advokato padėjėją, kuris būtų jo įgaliotoju atstovu procese, jis gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pagal savo gyvenamąją vietą, ir prašyti skirti jam visiškai ar iš dalies valstybės finansuojamą teisinę pagalbą (BPK 55 straipsnio 4 dalis).

(duomenys neskelbtini) str. 3 d. nustatyta, kad skundas, neatitinkantis reikalavimų, numatytų LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d., nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundas dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo prieš V. G. grąžintinas jį padavusiam asmeniui kaip neatitinkantis jam keliamų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti M. Š. 2015-04-27 teisme gautą skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka V. G. dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės pašalinus trūkumus kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.