- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-269-327/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Valdas Vitunskas, Audronė Stankevičiūtė
- Nuteistasis
- M. B.
- Advokatai
- Andželika Vosyliūtė, Andželika Vosy
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant nuteistojo M. B. gynėjai advokatei Andželikai Vosyliūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo M. B. ir jo gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-oje valdyboje (toliau – Komisija) priimtą 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir susipažinusi su pateikta medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d. ketverių metų laisvės atėmimo bausme, kurią pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. subendrinus paskirtas bausmes su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-12 nutartimi subendrintomis bausmėmis iš dalies jas sudedant, nuteistajam skirta galutinė bausmė – penkeri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2010-12-13, pabaiga – 2016-01-15.
Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija pateikė teismui tvirtinti Komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimą, pripažinęs, kad nėra pagrindo manyti, jog toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, kad nuteistasis yra nebepavojingas visuomenei, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. B. ir jo gynėja advokatė A. Vosyliūtė skunde prašo panaikinti teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, jog BVK 157 str. 2 d. nustato, kokia turi būti atlikta bausmės dalis atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei paskirtą bausmę. Todėl negalima motyvuoti atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą nusikaltimo sunkumu ir neatlikta bausmės dalimi. Neaišku, kokiais kriterijais teismas remiasi konstatuodamas, kad neatlikta bausmės dalis yra dar didelė. Bausmių vykdymo įstatymas nenurodo, kas apskritai yra didelė ar nedidelė neatliktos bausmės dalis. Todėl remtis vien tuo pagrindu, kad neatlikta bausmės dalis dar didelė, prieštarauja BVK 157 str. 2 d. nuostatoms. Taip pat teismas atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą nepagrįstai motyvuoja tuo, kad nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas BK 75 str. nuostatos, ir po jų taikymo nuteistasis darė nusikalstamas veikas. Visi nuteistojo atžvilgiu priimti nuosprendžiai buvo bendrinami vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., tai reiškia, jog visos veikos buvo padarytos iki pirmo nuosprendžio priėmimo. Teismas nepagrįstai padidino nuteistojo teistumų skaičių, kadangi baudžiamasis nusižengimas dėl kurio M. B. pripažintas kaltu, vadovaujantis BK 97 str. nuostatomis, teistumo neužtraukia. Atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą nepagrįstai teismas motyvuoja ir neva nepalankia psichologine išvada, t. y. pažymėdamas, kad "psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta nuteistojo riziką didinantis veiksnys yra teisės pažeidimai". Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 str. 2 p. kriminogeniniai veiksniai – veiksniai, lėmę asmens nusikalstamą elgesį, todėl juos nurodžius socialinio tyrimo išvadoje, nereiškia, kad kriminogeniniai veiksniai egzistuoja ir lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu. Nepagrįstai teismas ir dalinį žalos atlyginimą vertina kaip aplinkybę, neigiamai charakterizuojančią nuteistojo asmenybę. Pagal teismų praktiką, dalinis žalos atlyginimas laikomas privalumu svarstant lygtinio paleidimo klausimą, o ne aplinkybe neigiamai charakterizuojančia nuteistojo asmenybe, nes rodo sumažėjusį nuteistojo pavojingumą bei norą pasitaisyti (1S-671-387/2013). Teismas atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą nepagrįstai motyvuoja tik BK 41 str. numatytais nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo tikslais, kurie aktualūs baudžiamajai, o ne bausmių vykdymo teisei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo, prioritetą turi teikti bausmių vykdymo įstatymo paskirčiai ir jo tikslams, numatytiems BVK 1 str. 2 d., o ne bausmės tikslams. Kaip matyti iš nuteistojo bylos medžiagos nuteistasis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemones, nusikalstamo elgesio rizika žema, pagal OASys vertinimo metodiką 25 balai, kaltę pripažįsta, elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai, drausmine tvarka per visą bausmės atlikimo laiką nebaustas, skatintas keturis kartus už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti, tačiau dėl darbo vietų įdarbintas nebuvo, pataisos namuose mokosi, yra baigęs profesinio rengimo centrą, įgijęs apdailininko specialybę. Iki patekimo į įkalino įstaigą dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, lygtinai paleistas būtų įdarbintas IĮ (duomenys neskelbtini). Nuteistasis turi šeimą, mažametę dukrą, su kuriais nuolat bendrauja, turi gyvenamąją vietą, lygtinai paleistas ketina gyventi kartu su šeima. Savanoriškai stengiasi atlyginti veikomis padarytą žalą, yra padengęs 354,50 Lt žalos. Pažymėtina, kad M. B. veiką už kurią atlieka bausmę pagal BK 180 str. 3 d. padarė būdamas neteistu (tai pažymėjo ir Šiaulių apygardos teismas 2013-06-10 nutartyje).
Nuteistojo gynėja prašė skundą patenkinti jame nurodytais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. B. ir jo gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės skundas tenkinamas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pirmiausiai pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, M. B. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 str. 2 d. 2 p.) ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nors M. B. anksčiau buvo teistas, šiuo metu bausmę atlieka pagal nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė BK 63 str. tvarka subendrinta su anksčiau už padarytus nusikaltimus jam paskirtomis ir ta pačia tvarka subendrintomis bausmėmis. Nuteistasis savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino. M. B. ir jo gynėjos skunde pagrįstai nurodoma, kad teismas atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą be pagrindo motyvavo tuo, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė po BK 75 str. nuostatų pritaikymo, kadangi visos M. B. nusikalstamos veikos buvo padarytos iki pirmojo nuosprendžio, kuriuo paskirta bausmė bendrinama su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir BK 75 str. nuostatų nepažeidė.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikdamas bausmę nuteistasis nuosekliai keturis kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokosi, priskirtas į būrį sutiko dirbti pasiūlytą darbą, tačiau dėl darbo vietų trūkumo neįdarbintas. Bausmę M. B. atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nėra duomenų, kad jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su broliais ir seserimis. Išėjęs į laisvę ketina gyventi su sutuoktine ir dukra, dirbti įmonėje pagalbiniu darbininku. Turi solidariai teismo priteistą ieškinį, kurį pagal galimybes moka. Psichologinės tarnybos išvadoje konstatuota, kad nuteistasis M. B. yra ryžtingai nusiteikęs pozityviems pokyčiams, imasi atsakomybės už savo veiksmus ateityje. Aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nepriekaištingai elgėsi, rodo jo asmenybės keitimosi pažangą.
Kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistųjų kriminogeninės rizikos vertinimo („OASys“) metodika, kuria remiantis M. B. įvertintas 25 balų iš galimų 168, todėl pagal šią metodiką jis yra priskirtas žemai rizikos grupei. Ši išvada patvirtina labai mažą nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį.
Pažymėtina ir tai, kad už lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam visi šeši Komisijos posėdyje dalyvavę nariai balsavo vienbalsiai. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė 2014 m. sausio 7 d. atsiliepimu taip pat pritarė Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Pažymėtina, kad nei BVK 157 str., nei 158 str. nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės termino dydį, todėl toks išplėstas įstatymo turinio taikymas, teisėjų kolegijos nuomone, neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų, priimtų Lietuvoje įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas, remiantis kuriais probaciją netikslinga taikyti, kai neatliktos laisvės atėmimo terminas yra mažas. Padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas taip pat negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas – ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu. Ji neišnyksta ir atlikus bausmę.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai neįvertino aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir jo taisymosi progresą, atliktos bausmės dalį, nuteistojo ilgalaikius tikslus ir pasiryžimą jų siekti, darytina išvada, kad lygtinai paleidus M. B. bus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojoje valdyboje 2013 m. gruodžio 17 d. priimtas nutarimas dėl M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., 9 d., BK 75 str. 2 d., teisėjų kolegija
nutaria:
Nuteistojo M. B. ir jo gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės skundą tenkinti.
Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:
Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 3-ojoje valdyboje 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo M. B. lygtinio paleidimo ir M. B. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jam neatlikus vienerių metų vienuolikos mėnesių penkių dienų laisvės atėmimo bausmės.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu skirti šias pareigas:
- pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) arba mokytis per 15 dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 20 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.