- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- 1-3122-908/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44125-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- K. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, spręsdama klausimą dėl baudžiamosios bylos Nr.1-3122-908/2018, kurioje K. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, E. S. – pagal BK 284 straipsnį, perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla Nr. 1-1117-576/2017, kurioje:
K. Ž. kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir nesunkiai sutrikdė sveikatą o būtent:
jis, veikdamas kartu su E. S., 2017-07-30, apie 2 val., adresu Vilniuje, Katedros a. 2, viešoje vietoje, Katedros aikštėje, bėgdamas su E. S. pasivijo M. G., E. S. pargriovė M. G. ant žemės ir bendrais veiksmais skyrė kojomis ne mažiau 6-7 kartus M. G. į įvairias kūno vietas, po to, nukentėjusiajam M. G. sėdint ant suoliuko, jis (K. Ž.) koja spyrė nukentėjusiajam M. G. į veidą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei nukentėjusiajam M. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosikaulių lūžiu, viršutinio 1-o iš kairės, apatinių 1-o ir 2-o iš kairės, apatinio 1-o dešinės dantų vainikų nuskėlimais ir nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės alkūnės odos nubrozdinimais (specialisto išvada Nr. G 2556/2017(01), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipnyje, 138 straipsnio 1 dalyje.
E. S. kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje, įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
Jis, veikdamas kartu su K. Ž., 2017-07-30, apie 2 val., adresu Vilniuje, Katedros a. 2, viešoje vietoje, Katedros aikštėje, bėgdamas su K. Ž. pasivijo M. G., jis (E. S.) pargriovė M. G. ant žemės ir bendrais veiksmais skyrė kojomis ne mažiau 6-7 kartus M. G. į įvairias kūno vietas, po to, nukentėjusiajam M. G. sėdint ant suoliuko, K. Ž. koja spyrė nukentėjusiajam M. G. į veidą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei nukentėjusiajam M. G. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis aktas kartu su baudžiamąja byla perduotini prokurorui
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 232 straipsnio 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kada byla gali būti perduota prokurorui. Šiose įstatymo normose nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais procesinių normų pažeidimais laikomi tokie pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Kaltinamojo akto turinys įtvirtintas BPK 219 straipsnyje. Šio straipsnio 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. BPK 219 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.
Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2012).
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 str. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (pvz., kasacinės nutartys Nr.2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-7-404/2014). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį.
Abiem kaltinamiesiems kaltinimas yra pareikštas dėl to, kad jie „viešoje vietoje įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2017-07-30, apie 2 val., Katedros a. 2, Vilniuje, esančioje viešoje vietoje – Katedros aikštėje, K. Ž. ir E. S. bėgdami pasivijo M. G., E. S. jį pargriovė ant žemės ir abu bendrais veiksmais spyrė kojomis ne mažiau 6-7 kartus M. G. į įvairias kūno vietas“.
Toliau kaltinimas abiem kaltinamiesiems surašytas skirtingai:
K. Ž. kaltinamas dėl to, kad „nukentėjusiajam M. G. sėdint ant suoliuko, jis (K. Ž.) koja spyrė nukentėjusiajam M. G. į veidą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam M. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosikaulių lūžiu, viršutinio 1-o iš kairės, apatinių 1-o ir 2-o iš kairės, apatinio 1-o dešinės dantų vainikų nuskėlimais, ir nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės alkūnės odos nubrozdinimais (specialisto išvada Nr. G 2556/2017(01), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipnyje, 138 straipsnio 1 dalyje“;
E. S. toliau kaltinamas tuo, kad „nukentėjusiajam M. G. sėdint ant suoliuko, K. Ž. koja spyrė nukentėjusiajam M. G. į veidą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei nukentėjusiajam M. G. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje“.
Iš teismui pateikto kaltinamojo akto matyti, kad BK 284 straipsnio objektyvioji pusė abiem kaltinamiesiems pasireiškė dviem alternatyviaisiais būdais: įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais. Vandališkais veiksmais yra laikomas svetimo turto daužymas, ardymas padegimas ar kitoks niokojimas. Iš pateikto kaltinimo nėra aišku, kuo pasireiškė jame nurodyti kaltinamųjų vandališki veiksmai.
Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad K. Ž. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, „nukentėjusiajam M. G. sėdint ant suoliuko, koja spirdamas nukentėjusiajam M. G. į veidą, nukentėjusiajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosikaulių lūžiu, viršutinio 1-o iš kairės, apatinių 1-o ir 2-o iš kairės, apatinio 1-o dešinės dantų vainikų nuskėlimais ir nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės alkūnės odos nubrozdinimais“. Iš minėto kaltinimo formuluotės matyti, kad K. Ž., nukentėjusiajam sėdint ant suoliuko, spirdamas koja nukentėjusiajam į veidą, ne tik padarė M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosikaulių lūžiu, viršutinio 1-o iš kairės, apatinių 1-o ir 2-o iš kairės, apatinio 1-o dešinės dantų vainikų nuskėlimais, tačiau ir nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės alkūnės odos nubrozdinimais. Nėra aišku, kaip spiriant į veidą, gali būti padarytas alkūnės nubrozdinimas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G 2556/2017(01), joje konstatuota, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas ir nugriuvus, ir minėta kūno sritimi kontaktavus su kietu paviršiumi. Iš bylos aplinkybių matyti, kad prieš K. Ž. spiriant nukentėjusiajam į veidą, M. G. E. S. buvo parverstas ant žemės, ten gulinčiam nukentėjusiajam abu bendrininkai kojomis spyrė ne mažiau 6-7 kartus į įvairias kūno vietas, nepaisant šios palinkybės, alkūnės nubrozdinimas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, kvalifikuojamas tik vienam iš bendrininkų – K. Ž., siejant jį su spyriu į veidą. Iš kaltinimo E. S. nėra aišku, kokias pasekmes nukentėjusiajam sukėlė būtent pastarojo veiksmai (pargriovimas M. G. ant žemės, jo kartu su bendrininku spardymas gulinčio nukentėjusiojo kojomis), nes kaltinimo E. S. formuluotė, o būtent, nukentėjusiajam kilusios pasekmės, siejamos su K. Ž. veiksmais, nurodant, kad: „nukentėjusiajam M. G. sėdint ant suoliuko, K. Ž. koja spyrė nukentėjusiajam M. G. į veidą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei nukentėjusiajam M. G. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje“. Toks kaltinimas E. S. yra netikslus. Be to, nėra aišku, kodėl vienu atveju nurodoma, kad K. Ž. veiksmais nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, o kitu – kad jo (o ne E. S.) veiksmais M. G. sukeltas fizinis skausmas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. Ž. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį. Iš kaltinamiesiems pateiktų kaltinimų matyti, kad minėti asmenys demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, smurtaudami nukentėjusiojo M. G. atžvilgiu, E. S. pargriovus nukentėjusįjį ant žemės ir bendrais su K. Ž. veiksmais spardant kojomis ne mažiau 6-7 kartus M. G. į įvairias kūno vietas. Po to, nukentėjusiajam M. G. sėdint ant suoliuko, K. Ž. koja spyrė nukentėjusiajam M. G. į veidą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tiek nukentėjusysis M. G., tiek kaltinamasis E. S. ir įvykį matęs liudytojas A. P. teigė, kad K. Ž. nukentėjusiajam, su kuriuo iki įvykio nebuvo pažįstamas, spyrė į veidą tuo metu, kai šis, po bendrininkų jam gulinčiam ant žemės suduotų 6-7 smūgių kojomis, atsikėlė ir sėdėdamas ant suoliuko atsiprašinėjo K. Ž. draugės. Tais atvejais, kai sveikata asmeniui sutrikdoma dėl chuliganiškų paskatų, t. y. kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009), veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos ar neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius. Nusikalstamų veikų aprašymas kaltinamajame akte apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnis). Įstatyme numatytų nusikalstamos veikos aplinkybių nenurodžius arba netinkamai nurodžius kaltinamajame akte, tampa neaiškios ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei įrodinėtinų nusikalstamos veikos aplinkybių ribos, numatytos BPK 255 straipsnyje Šiuo atveju, dėl nustatytų trūkumų surašant kaltinamąjį aktą nėra aiškios įrodinėtinos faktinės aplinkybės, todėl tai teismui trukdo nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Be to, konstatuotina, kad esant nustatytiems esminiams kaltinamojo akto trūkumams yra apsunkinta kaltinamųjų teisė žinoti, kuo yra kaltinami, ir tinkamai gintis nuo kaltinimo, o nukentėjusiajam – galimybė tinkamai įgyvendinti savo teises baudžiamajame procese, taip pat ir formuluojant bei pareikšiant civilinį ieškinį atitinkamo bendrininko nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti.
Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas trukdo nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje bei pažeidžia kaltinamųjų teisę į tinkamą gynybą, todėl baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsniu, 232 straipsnio 3 punktu., 234 straipsnio 2 dalimi, 440 straipsnio 2 dalimi,
nutarė:
baudžiamąją bylą Nr.1-3122-908/2018, kurioje K. Ž. kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, E. S. – pagal BK 284 straipsnį, perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.