Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė, remdamasi BPK 233 str. taisyklėmis, spręsdama klausimą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-1117-576/2017 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-29313-2016-0), kurioje L. P. kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d., perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla Nr. 1-1117-576/2017.

Šioje baudžiamojoje byloje L. P. kaltinamas tuo, kad nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent:

jis, 2016-06-23 apie 0.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užsėdęs ant savo žmonos I. D.-P. kojų, abiejų rankų delnais ne mažiau kaip 4 kartus sudavė pastarajai į galvos sritį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai dešinės alkūnės, kairės šlaunies poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais, kairės šlaunies poodinę kraujosruvą, kairės šlaunies odos nubrozdinimą, taip nežymiai sutrikdė I. D.-P. sveikatą,t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis aktas kartu su baudžiamąja byla perduotini prokurorui.

LR BPK 232 str. 3 p., 234 str. 2 d. reglamentuoja, kada byla gali būti perduota prokurorui. Šiose įstatymo normose nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais Lietuvos Respublikos BPK pažeidimais laikomi tokie Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Kaltinamojo akto turinys nustatytas BPK 219 straipsnyje. Šio straipsnio 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. LR BPK 219 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.

Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2012).

Kaltinamojo L. P. nusikalstama veika, mušant nukentėjusiąją I. D. –P., kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t.y. kaip nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas, neinkriminuojant fizinio skausmo sukėlimo požymio ir negrindžiant kaltinimo specialisto išvada, esančia byloje G 1912/2016(01).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už mušimu ar kitokiu smurtavimu savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukeltą fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą ar trumpą susargdinimą. Šiame įstatyme nustatyta asmens sveikatos apsauga nuo mušimo ar kitokio smurto. Kaip minėta L. P. inkriminuotas vienas objektyvusis požymis - tai, kad jis nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, fizinio skausmo sukėlimo požymis nėra inkriminuotas, nors nukentėjusioji teigia jutusi skausmą nuo smūgių, kuriuos kaltinamasis jai sudavė į galvą.

Aprašant kaltinime veiksmus, kuriais buvo nežymiai sutrikdyta sveikata I. D.-P., yra nurodoma, kad L. P. užsisėdo ant I. D.-P. kojų, sudavė jai delnais ne mažiau 4 kartus į galvą ir būtent tokiais veiksmais jai padarė poodinę kraujosruvą dešinėje rankoje bei kairėje šlaunyje, t.y. kairės šlaunies: poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais, poodinę kraujosruvą, odos nubrozdinimą. Toks kaltinimas logiškai netikslus, neatspindintis objektyviųjų veikos požymių, nes iš tokio kaltinimo neaišku, kaip sėdint ant kelių ir suduodant smūgius į galvą galima buvo padaryti sužalojimus rankoje ir kairėje kojoje. Neaišku kokiais būtent kaltinamo asmens veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, nurodyti kaltinime. Pažymėtina, kad nukentėjusioji teigia sužalojusi ranką pati ir šio sužalojimo su kaltinamojo kokiais nors veiksmais nesieja. Be to, specialistas, teikęs byloje išvadą, nustatė, kad nukentėjusiajai sužalojimai rankoje ir kairėje šlaunyje buvo padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, tačiau nurodyta aplinkybė kaltinime niekaip neatsispindi.

Įvertinus išdėstytą spręstina, kad kaltinamojo akto trūkumai, neatspindintys LR BPK 219 str. keliamų reikalavimų yra esminiai trūkumai, kurių neįmanoma pašalinti teisiamojo posėdžio metu, ir jie neabejotinai sudaro kliūtis išsamiai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą.Šiuo atveju svarbu yra tai, kad nustatyti kaltinamojo akto surašymo trūkumai suvaržo ir kaltinamojo teisę į gynybą, nes gavęs tokio kaltinamojo akto nuorašą kaltinamasis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Be to, teismas vertina, kad dėl paminėto trūkumo kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką šiuo atveju pažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), taip pat teisė turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.). Pats teismas šių trūkumų ištaisyti negali, nes kaltinime nenurodytos svarbios faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdytų teismui nagrinėti bylą (BPK 234 str. 2 d.), todėl ši byla perduodama prokurorui.

Sprendimas perduoti bylą prokurorui grįstinas ir bendraisiais teisės principais. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodoma: „Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, kitų bendrųjų teisės principų...“ Išvardinti principai įpareigoja, kad byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. (kasacinė byla Nr. 2K-7-337/2006).

Teismas, remiantis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 219 str., 232 str. 3 p., 234 str. 2 d., 440 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

baudžiamąją bylą Nr. 1-1117-576/2017 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-29313-2016-0), kurioje L. P. kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d., perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.