Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui, kaltinamajam E. M., nukentėjusiajai V. K., vertėjai A. G., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini) (iš jo žodžių), teistas (teistumas išnykęs):

1) 2010-02-04 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

2012-10-19 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2010-02-04 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 2 dalį ir nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrintos bausmės, panaikinta priimant naują nuosprendį: E. M. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su 2010-02-04 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams. 2015-05-27 Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, E. M. nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies - 1 metų 5 mėnesių ir 17 dienų lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra. 2016-08-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi probuojamajam priežiūra nutraukta prieš terminą,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2022 m. rugsėjo 27 d., laikotarpiu nuo 00.58 val. iki 01.04 val., būdamas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), suduodamas metaline lazda ne mažiau kaip 5 smūgius į buto, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini) duris, sugadino svetimą - V. K. priklausantį 462,92 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu E. M. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad įvykio naktį miegojo, išgirdo kaip loja šunys. Pažiūrėjo pro langą, kadangi prieš mėnesį buvo apvogtas jo automobilis, todėl pagalvojo, kad vėl kažkas bando apvogti. Beveik neapsirengęs, pasiėmęs metalinį strypą nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Apėjo namą, tačiau nieko nerado. Kadangi buvo piktas, su metaliniu strypu pradėjo daužyti laiptinės sienas, duris. Daužydamas metaliniu strypu, apgadino ir nukentėjusiosios duris. Kaimynų už savo elgesį kaltinamasis atsiprašė. Kaltinamasis norėjo atlyginti žalą ir nukentėjusiajai. Nuėjęs paskambino jai į duris, tačiau nukentėjusioji durų neatidarė, nenorėjo su juo bendrauti. Jis apmokėjo visą durų remontą, nudažė laiptinę ir atliko kitus darbus, durų remontą. Neturtinės žalos jis nepripažįsta.

Tokiu būdu, kaltinamasis E. M., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla nagrinėtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo E. M. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitų baudžiamojoje byloje faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. K.parodė, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. naktį nuo vidurnakčio ji išgirdo triukšmą iš buto viršuje ((duomenys neskelbtini) butas), kuriame gyvena E. M. su šeima. Naktį ji išgirdo kaip pradėjo drebėti lubos, buvo girdimi smūgiai ir žodinis konfliktas. Pusę pirmos nakties triukšmas persikėlė į laiptinę, kur girdėjosi smūgiai, buvo daužoma (duomenys neskelbtini) buto pašto dėžutė. Išgirdusi triukšmą ji pažiūrėjo per durų raktų skylutę ir pamatė, kad trečio buto pašto dėžė atsidariusi. Ji nuėjo prie miegamojo lango, nes vyrai persikėlė į namo kiemą, girdėjosi žodinis konfliktas. Vienas jų (ne kaimynas E.) išėjo. K. E. grįžo namo. Ji pagalvojo, kad viskas baigėsi, bet po kurio laiko triukšmas atsinaujino. 00:58 – 01:04 val. nakties ji išgirdo kaip yra daužomas jos buto fasadas. Iš miegamojo pusės per langą ji pamatė, kad E. iš lauko pusės metaliniu strypu daužo sieną. Per „Facebook“ „Messenger“ ji parašė ir po to paskambino kaimynui iš (duomenys neskelbtini). Jis priėjo prie savo lango ir patvirtino, kad savo akimis mato E. kapojant fasadą, tada pasakė, kad kaimynas eina į laiptinę. Ji paprašė nedėti ragelio, nes baisu. Tada pasigirdo smūgiai į laiptinės sienas ir vėliau į jos buto duris. Po to jis pakilo laiptais namo į butą. Tada kaimynui iš priešingo namo ji pasakė, kad kreipsis į policiją ir jie trumpam baigė pokalbį. Kaimynas vėliau apėjo teritoriją, nufotografavo ir atsiuntė pažeistas jos buto duris ir padarytas fasado skyles, kad nesusipainiotų su senais fasado įtrūkimais, ir atsiuntė per „Messenger“. Įvykį ji pati girdėjo ir matė, yra liudininkai, kurie matė ir girdėjo, yra fiksuota medžiaga. A. V. namo fasado yra stebėjimo kamera, kuri nufilmavo dalį E., jo žmonos I. M. ir svečio K. veiksmus, joje matoma ne viskas, nes namo kampo, kur yra jos buto miegamojo langai ((duomenys neskelbtini), nefiksuoja kiekvieno judesio dėl per didelio atstumo ir augmenijos. Video fragmentus davė gyventoja E. P.. Vaizde matoma kaip E. M. kelis kartus įėjo ir išėjo, kaip jis vaikščiojo su metaliniu strypu, kaip kirto į laiptinės duris. Matoma kaip I. M. veda paryčiais galimai girtą K. perstatyti automobilį. Ji nori pažymėti, kad liudininkas, t. y. kaimynas iš priešingo namo, kuris per langą matė kaip E. su strypu daužo sienas, jai nurodė, kad nenori veltis į konfliktą su E., nes žino, kad šis yra konfliktiška bei kerštinga asmenybė. Tačiau kaimynas nurodė, jei teisme reikės paliudyti E. veiksmus, jis tą padarys teisme. Taip pat įvykį galėjo girdėti N. J., kaimynė iš pirmo buto. Jos nekilnojamas turtas yra draustas „If “ draudimu, šiuo metu yra tik sąmata, preliminari jos buto įėjimo durų žala nuo 500 iki 600 eurų. Taip pat yra fasado ir laiptinės pažeidimai. (duomenys neskelbtini), namą administruoja (duomenys neskelbtini) būstas, todėl sąskaitą žalos likvidavimui gali atsiųsti visiems (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, nors pažeidimą padarė vienas kaltininkas. Ji patyrė ne tik turtinę žalą, tačiau ir moralinę, kadangi labai išsigando, negalėjau visą naktį užmigti bei kitą dieną dirbti. Civilinį ieškinį dėl turtinės bei moralinės žalos ji teiks vėliau, kai žinos tikslią žalos sumą. Vaizdo įrašus prie ikiteisminio tyrimo ji pateiks vėliau (t. 1, b. l. 30-32, b. l. 43-45).

2022-10-06 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra namo, esančio adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinė. Namas yra mūrinis, dviejų aukštų, su gelsvos spalvos fasadu. Namo viduryje yra metalinės rudos spalvos įėjimo durys su kodine spyna bei stikliniu pailgu langu per vidurį. Užėjus pro įėjimo duris, patenkama į tambūrą, kur yra medinės rudos spalvos dvejos durys. Tambūro sienos nuo apačios iki 1,40 m. aukščio yra padažytos ryškiai žalia spalva, sienos nuo 1,40 m aukščio iki lubų - baltos spalvos. Durys kairėje yra uždarytos, kitos durys pravertos. Pro pravertas duris patenkama į namo koridorių, kur yra betoniniai laiptai. Dešinėje pusėje sienoje yra žalios spalvos radiatorius, virš kurio yra skelbimų lenta. Kairėje pusėje yra betoninis rudos spalvos su mediniu užbaigimu turėklas. Užlipus laiptais, tiesiai yra siena, kurioje yra 3 vnt. metalinių pašto dėžučių. Kairėje pusėje esanti pašto dėžutė yra mėlynos spalvos, ant kurios yra skaičius 3, per vidurį - metalinė rudos spalvos dėžutė su rusišku užrašu „počta“ ir skaičiumi (duomenys neskelbtini). Dešinėje pusėje yra metalinė rudos spalvos pašto dėžutė su skaičiumi (duomenys neskelbtini) Laiptinės kairėje bei dešinėje yra įėjimo durys į butus. Dešinėje yra medinės rudos spalvos įėjimo durys į butą su metaline rankena dešinėje pusėje bei spynos užraktu. Durų viduryje yra akutė. Namo laiptinė nefilmuojama (t. 1, b. l. 23-28).

2022-10-11 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra 2022 m. spalio 6 d. V. K. pagal savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolą pateikti 7 vnt. vaizdo įrašai ( t. 1 ; b. l. 88-95).

2022-10-18 UAB „Mano būstas“ rašte Nr. MBV-RS-22-6400 dėl duomenų pateikimo nurodoma, kad UAB „Mano būstas Vilnius“ (toliau ir – Administratorius) gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prašymą informuoti, ar Administratoriui yra žinoma apie 2022-09-27 įvykį, kurio metu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Namas), bendro naudojimo patalpoje – koridoriuje, buto Nr. (duomenys neskebtini) gyventojas E. M. metaliniu strypu daužė ir sugadino V. K. priklausančio buto įėjimo duris. Informuojama, kad Administratorius 2022-10-10 gavo buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojos pranešimą apie minėtą įvykį. Pažymima, kad Administratoriaus įgalioti darbuotojai atliks apžiūrą ir įvertins ar buvo sugadinta bei kokia padaryta turtinė žala. Įvertinus žalą bus atsiųstas pareiškimas, pateikiant žalos įvertinimo dokumentus (b. l. 77).

2022-11-24 UAB „Mano būstas“ rašte Nr. MBV-RS-22-6595 patikslina, jog administratoriaus įgalioti asmenys atlikę namo bendrojo naudojimo patalpų apžiūrą, pažeidimus nustatė tik buto Nr. (duomenys neskelbtini) įėjimo durims, tuo tarpu padarytos turtinės žalos bendrojo naudojimo patalpoms - nėra. Vadovaujantis tuo nurodo, kad administratorius pareiškimo neteiks (t. 1, b. l. 82).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas, tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam E. M. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo E. M. parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. E. M. kaltę be kaltinamojo visiško prisipažinimo, įrodo nukentėjusiosios V. K. nuoseklūs parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūra, daiktų apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas (vaizdo įrašai). Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi jis sugadino svetimą V. K. priklausantį turtą. Kadangi sugadinto turto vertė viršija 5 MGL, 250 eurų, pripažintina, kad jis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdę nusikalstamą veiką bei dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę E. M. atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Atsižvelgiama į tai, kad E. M. įvykdė nesunkų baigtą nusikaltimą nuosavybei ir turtinėms teisėms, nusikalto tiesiogine tyčia. Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina į E. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad jis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turi darbą.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam sankcijoje numatytą alternatyvią bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys, reiškiamas baudžiamojoje byloje, turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). Civiliniame ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas, nes pagal tai nustatomos civilinio ieškinio ribos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

2023-02-15 „If P&C Insurace AS“ filialas pareikšto 519,70 eurų civilinio ieškinio atsisakė nurodydama, jog civilinis ieškinys E. M. buvo pilnai atlygintas (b. l. 69-71).

Nukentėjusioji V. K.pareiškė 1300 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 46). Paaiškino, kad ji yra žurnaliste, neįsivaizduoja kiek kainuoja jos gyvybė, nes galvojo, kad mirs. Nukentėjusioji mano, kad tai yra per maži pinigai. Jai buvo gausu kai kaimynas pradėjo vaikščioti su strypais ir visur daužyti (t. 2, b. l. 26).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau taip pat ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Teismas pabrėžia, kad nukentėjusiajai V. K. nusikalstamais E. M. veiksmais buvo padaryta neturtinė žala ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad dėl durų apgadinimo ir negalėjimo jomis tinkamai naudoti po nusikalstamos veikos padarymo, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, nerimą, įvykio metu buvo labai išsigandusi, buvo pažeminta jos garbė ir orumas, taip pat įvertino nusikalstama veika pažeistos vertybės reikšmę bendroje baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių sistemoje, kaltinamojo amžių ir finansinę padėtį, kitas bylai reikšmingas aplinkybes (durų pagaminimo metus, jų rinkos vertę), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, mano esant pagrindui sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 500 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. M. (E. M.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 9 (devyniems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdalių) ir paskirti E. M. (E. M.) galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Bausmės pradžią E. M. (E. M.) skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. M. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios V. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo E. M. (E. M.) nukentėjusiosios V. K. naudai 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.