Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ramunei Vidmantienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui R. L., trečiajam asmeniui Širvintų rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo iškeldinimo iš nuomojamo būsto ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 2003 m. sausio 15 d. (b.l. 8). Dar iki santuokos, 2002 m. gruodžio 5 d., jiems gimė sūnus D. L. (b.l. 10).

Ieškovė tiek ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas jai yra neištikimas, gyvena su kita moterimi. Šią aplinkybę patvirtina ir Širvintų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išdava (b.l. 34) bei liudytojos R. B. parodymai teismo posėdyje. Kad gyvena su kita moterimi neneigia ir pats atsakovas, tačiau atsakovas teigia, jog ieškovė jam taip pat neištikima. Šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikta. Be to, atsakovas ieškovės ir sūnaus atžvilgiu naudoja smurtą, nesirūpina nei vaiko, nei būsto išlaikymu. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytoja R. B. ir posėdžio metu apklaustas vaikas D. L.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas pažeidė lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi sūnumi ir sutuoktine pareigas, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės tenkintinas.

Atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog po santuokos nutraukimo ieškovei liktų santuokinė pavardė. CK 3.69 str. 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėta pavardę. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jei santuoka nutraukta dėl sutuoktinio kaltė, kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę, be to, sutuoktiniai turi bendrą vaiką.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, t.y. vaiko teisių ir interesų apsaugai yra teikiamas prioritetas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Teismo posėdyje išklausius nepilnametį D. L., jis patvirtino, kad norėtų gyventi su mama. Berniukas nurodė, kad tėvas jį mušdavo, su tėvu jis nebendrauja. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad tėvo girtavimas, fizinė agresija prieš mamą, psichologinis smurtas daro neigiamą įtaką vaiko socialiniam ir psichologiniam vystymuisi, jis tapo uždaras, abejingas mokykloje vykdomai veiklai, turi nedaug draugų, atvirai bendrauja tik su mama ir močiute, ieškovės motina, pas kurią jis laikinai gyvena (b.l. 34). Kad vaikas, išsprendus skyrybų klausimą, galės vėl gyventi su mama patvirtino ir liudytoja, ieškovės mama, H. Š.. Be to, vaikas labiau pasitiki mama, kuri gali jam užtikrinti tinkamą, saugią ir aprūpintą aplinką. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, nors nurodo, kad iki išėjimo iš namų šeimą išlaikė, jau penkis mėnesius neprisideda prie sūnaus išlaikymo, nesistengia kurti su juo ramių, pagarbių, abipusį pasitikėjimą užtikrinančių santykių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro transporto išlaidų kompensacija ir šalpos pensija neįgaliajam, iš viso 572,50 Lt per mėnesį (b.l. 17). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu jis niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, jokių pajamų negauna. Nekilnojamojo turto nei ieškovė, nei atsakovas neturi (b.l. 18-19). Ieškovė prašo sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteisti po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį laikytina viena minimali mėnesinė alga (800 Lt), todėl prašomas priteisti išlaikymo dydis (400 Lt) yra minimalus, užtikrinantis tik minimalius vaiko poreikius. Tam, kad jį nustatyti mažesnį turi būti nustatyta itin bloga atsakovo turtinė padėtis. Tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba ir pajamų negauna, negali būti pagrindu atleisti jį nuo sūnaus išlaikymo ar sumažinti išlaikymo dydį. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, todėl turi dėti pastangas dirbti ir uždirbti bei prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Tuo tarpu ieškovės galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas yra ribojamos jos sveikatos būklės, jai nustatytas tik 40 proc. darbingumas (b.l. 11). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis, po 400 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu negyvena ir atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda tik penkis mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už penkis mėnesius, t.y. 2000 Lt.

Dėl atsakovo iškeldinimo iš buto.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 9-643 „Dėl socialinio būsto nuomos“ R. L. trijų asmenų šeimai išnuomotas socialinio būsto fondo dviejų kambarių butas su priklausiniais, esantis Kiauklių k., Zibalų sen., Širvintų r. (b.l. 10). 2007 m. lapkričio 30 d. dėl šio buto nuomos tarp R. L. ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos buvo sudaryta Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 07-21 (b.l. 21-24), pagal kurią minėtas turtas išnuomotas iki 2010 m. lapkričio 29 d. 2011 m. sausio 11 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 9-19 „Dėl socialinio būsto nuomos“ (b.l. 57) pagrindu dėl minėto buto nuomos R. L., N. L. ir D. L. dar trejiems metams sudaryta 2011 m. sausio 12 d. Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 11-01 (b.l. 64-65).

CK 6.611 str. nustatyta, kad nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovė prašo iškeldinti atsakovą iš nuomojamo būsto. Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad dėl šio reikalavimo neprieštarauja (b.l. 54-55). Pažymi, kad teismui priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo iš socialinio būsto, atitinkamai turėtų būti pakeista ir socialinio būsto nuomos sutartis, išnuomojant jį ieškovei, kadangi atsakovas nebebus laikomas jos šeimos nariu. Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio su sūnumi ir ieškove nepilnametis sūnus turi laikinai gyventi pas močiutę, be to, atsakovas jau ir taip penkis mėnesius nuomojamame bute nebegyvena, už buto nuomą ir kitas komunalines paslaugas susidariusi skola, kurią iš savo lėšų, ieškovės teigimu, dengia ieškovė. Nutraukus santuoką, su ieškove, kuri gyvena nuomojame bute, lieka gyventi jų nepilnametis sūnus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo iš socialinio būsto tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-29-11, ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista 100 proc. CPK 96 str. nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai. Už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo iškeldinimo mokėtinas po 133 Lt žyminis mokestis, iš viso – 399 Lt (133 Lt x 3 reikalavimai) (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str.). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas144 Lt (400 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Iš viso už ieškinį mokėtinas 543 Lt dydžio žyminis mokestis. Ši suma valstybei priteistina iš atsakovo. Iš atsakovo valstybei priteistina ir 11,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pateiktą pažymą, už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovei valstybė patyrė 922,84 Lt išlaidų, todėl šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nuspręsta:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti N. L. ir R. L. santuoką, įregistruotą 2003 m. sausio 15 d. Širvintų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 6) dėl R. L. kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio D. L. gyvenamąją vietą su jo motina N. L. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iš R. L., mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2011 m. sausio 21 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtas lėšas N. L. tvarkys uzufrukto teise.

Priteisti D. L. iš R. L. 2000 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Iškeldinti R. L. iš Širvintų rajono savivaldybės administracijai priklausančio buto su priklausiniais, esančio pastate, kurio unikalus (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. L. valstybės naudai 543 Lt žyminio mokesčio ir 11,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš R. L. valstybei 922,84 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurios turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.