- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-789-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01708-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- G. G., V. M.
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. G. ir V. M. (V. M.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimo ir atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams G. G., V. M. dėl statinių nuosavybės teisės ir jų registravimo nekilnojamojo turto registre panaikinimo bei jų nugriovimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Nadiras“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. pripažinti, kad sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinio, žemės sklypo plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos (statybos) darbai atlikti savavališkai;
1.2. pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2009 m. gegužės 8 d. statinio sandėlio su priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-487;
1.3. pripažinti, kad nuosavybės teisės į rekonstruotus pastatus: sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), 2009 m. gegužės 8 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-487 pagrindu G. G. neįgijo;
1.4. pripažinti negaliojančia 2009 m. spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jo priklausinio, žemės sklypo plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), perleidimo V. M.;
1.5. taikyti restituciją tokia tvarka: G. G. grąžina pirkėjui V. M. pagal 2009 m. spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį už statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jo priklausinį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), gautą pinigų sumą, kuri yra 19 329 Eur;
1.6. įpareigoti atsakovus G. G. (statytoją) ir V. M. (statinio naudotoją) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jo priklausinį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini);
1.7. atsakovams G. G. ir V. M. per teismo nustatytą terminą nenugriovus statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jo priklausinio, žemės sklypo plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos šiuos statinius (pagrindinį ir jo priklausinį) nugriauti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė iš dalies ir prašė įpareigoti nugriauti tik priklausinį – sandėlį, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. M. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra gintino viešojo intereso. Ieškovas nepateikė duomenų, kad yra nustatyti kokie nors galimai nuskalstamą veiką padarę asmenys ar kam nors pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nesant įsiteisėjusio nuosprendžio, nėra nusikaltusio asmens ir nusikalstamos veikos, todėl neegzistuoja viešas interesas dėl nusikalstamos veikos padarinių pašalinimo. Ieškinyje nurodoma, kad tariamai ginamas viešas interesas dėl savavališkų statinių įteisinimo, tačiau jokių statinių savavališkumas jokiame dokumente nėra konstatuotas. Ieškinyje nėra jokių duomenų, kodėl 1985 m. pastatytas pastatas ar 2007–2009 m. pastatytas jo priestatas būtų savavališkos statybos. Net ir tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad 2009 m. gegužės 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas suklastotas, tai nepakeistų fakto, kad iki 2009 m. gegužės 8 d. jau buvo pastatytas pastatas-sandėlis (duomenys neskelbtini) ir jo priestatas (duomenys neskelbtini). Tariamai viešasis interesas ginamas dėl centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų naudotojų, tačiau ir čia jokio viešojo intereso nėra. UAB „Vilniaus vandenys“ kaip tinklus eksploatuojanti įmonė jokių pažeistų interesų nenurodo ir ieškinio reikalavimams analogiškų sąlygų griauti statinius nekelia. Ieškovas akivaizdžiai gina privatų trečiojo asmens UAB „Nadiras“ interesą, nes, nugriovus atsakovo pastatą, trečiasis asmuo UAB „Nadiras“ įgytų teisę naudotis didesne žemės sklypo dalimi. Atsakovas ginčo pastatą įsigijo 2009 m. spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, jokiose rekonstrukcijose ar panašiuose veiksmuose nedalyvavo ir nežino 2009 m. gegužės 8 d. akto surašymo aplinkybių. Ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių 2009 m. gegužės 8 d. akto suklastojimą. Tiek pastatas-sandėlis (duomenys neskelbtini), tiek ir jo priestatas jau buvo pastatyti iki 2009 m. gegužės 8 d. akto surašymo. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad 1985 m. pastato statyba ant magistralinių tinklų būtų buvusi neteisėta. Atsakovas nėra įsipareigojęs nugriauti pastato, o ieškinyje nurodyti įsipareigojimai atsakovui netaikytini. Sąlyga nukelti esamus statinius buvo iškelta ne atsakovui, o UAB „Glazūra“. Jeigu ieškovas siektų apginti UAB „Vilniaus vandenys“ interesus, turėtų siekti ne atsakovo pastato griovimo, o UAB „Glazūra“ statybos leidimo panaikinimo ir buvusio UAB „Glazūra“ administracinio pastato rekonstrukcijos padarinių šalinimo. Ieškinyje nurodoma, kad statyba yra savavališka, nes rekonstrukcijai nebuvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba Juridinių asmenų registre įregistruota 2010 m. liepos 1 d., o ginčijamas aktas sudarytas 2009 m. gegužės 8 d. Atsakovas turtą įsigijo pagal atlygintiną sandorį po 2009 m. gegužės 8 d. akto sudarymo ir įregistravimo. Atsakovas nedalyvavo nei sudarant 2009 m. gegužės 8 d. aktą, nei kokiose nors rekonstrukcijose. CK 6.153 straipsnio 1 dalis numato, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Atsakovas atitinka minėtos teisės normos nuostatas, todėl prašo teismo atsakovo kaip sąžiningo įgijėjo teises apginti CK 6.153 straipsnio 1 dalies pagrindu ir netaikyti restitucijos dėl ginčo pastato-sandėlio (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad gina viešą interesą, t. y. vykdo statybos valstybinės priežiūros funkciją, todėl ieškovui taikytinas vienerių metų senaties terminas neteisėtos statybos padarinių šalinimui. Kadangi minėtas terminas seniai pasibaigęs, ieškinys atmestinas ir šuo pagrindu.
5. Atsakovas G. G. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2009 m. gegužės 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101).11.4-487 yra viešojo administravimo subjektų priimtas individualus administracinis teisės aktas; jame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia konkrečiam asmeniui (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8, 9, 11 dalys). Dėl ginčo 2009 m. gegužės 8 d. akto priėmimo tvarkos negalima spėlioti, taip pat negalima identifikuoti jį priėmusio subjekto, tai gali tik ikiteisminio tyrimo subjektai ir prokuroras, ir tai nesudaro pagrindo pripažinimo tinkamu naudoti aktą kvalifikuoti visiškai kitokiu dokumentu ar, kaip įsivaizduoja prokuroras, sandoriu. Tokiam aktui ginčyti nustatytas vieno mėnesio terminas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis). Ieškovas praleido ieškinio senatį, nes ieškinį teismui pateikė praleidęs 32 dienas. Į bylą pateiktų argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas G. G. neatliko jokių ginčo statinių savavališkos statybos ar rekonstrukcijos darbų, todėl nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo panaikinti jų teisinę registraciją. Atsakovas G. G. jokių naujų ar savavališkų statybų bei rekonstrukcijų neatliko, buvo atliktas supaprastintas ginčo sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), ir jo priestato, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), įvertinimas, kaip jie atitinka faktinę būklę, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti tokį statinį kaip vieną pagal paskirtį, tai buvo pagrindas atlikti sandėlio, žemės sklypo plane, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), ir jo priestato, pastatytų 1985 m., duomenų patikslinimo ir jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre veiksmus. Ieškovo dėstomas teisinis vertinimas, pasitelkiant savavališkos statybos – rekonstrukcijos, institutą ir tai reglamentuojančias teisės normas, yra neaktualus ir neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona buvo nustatyta 1999 m. birželio 30 d., t. y. po ginčo sandėlio, kuris pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), pastatymo 1985 m. Atsakovas ginčo statinius įsigijo 2006 m. sausio 11 d. Turto skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu, t. y. su po sandėliu esančiais vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklais ir jiems nustatyta apsaugos zona. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo G. G., kaip statytojo, padarytus pažeidimus. Atsakovas G. G. nėra ir negali būti atsakingas už VTPSI darbo funkcijų tinkamą atlikimą. Spręsti, kad ginčo 2009 m. gegužės 8 d. aktas yra galimai suklastotas, gali tik ikiteisminio tyrimo subjektai ir prokuroras, tačiau teismas privalo vadovautis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. Todėl tai, kad inspekcijos archyve yra saugomas tokio numerio aktas, bet išduotas kitam statiniui, gali būti vertinama tik kaip valstybės institucijos teisės aktų pažeidimai registruojant (suteikiant aktui numerį) ir saugant pripažinimo tinkamu naudoti aktus, bet ne automatiškai laikyti tokį aktą negaliojančiu.
6. Tretieji asmenys UAB „Vilniaus vandenys“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Nadiras“ prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė tenkinti ieškinio reikalavimus Nr. 2 ir Nr. 3, dėl kitų ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti pagal trečiojo asmens atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir teisinius argumentus, o ieškinio reikalavimą Nr. 7 atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2009 m. gegužės 8 d. statinio sandėlio su priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-487; įpareigojo atsakovą V. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausinį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini); tuo atveju, jei V. M. per teismo nustatytą terminą nenugriaus statinio bei nesutvarkys statybvietės, nusprendė skirti V. M. 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padariniai, pasibaigimo.
9. Teismas nustatė, kad antstolės Nemiros Šiugždaitės 2005 m. gruodžio 20 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu, kuris 2016 m. sausio 11 d. patvirtintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjo, skolininko UAB „Glazūra“ pasiūlytam pirkėjui G. G. buvo parduotas pastatas – sandėlis, užstatytas plotas 243 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sargo namelis, užstatytas plotas 5 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prieš parduodant turtą buvo atliktas jo vertinimas. Iš vertinimo akto ir jame esančios nuotraukos matyti, kad prie sandėlio buvo pastatyta stoginė. Taigi atsakovo G. G. nuosavybės teisių įgijimas į ginčo sandėlį pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini)) su priestatu – stogine yra teisėtas.
10. VTPSI 2018 m. rugsėjo 5 d. atlikusi patikrinimą, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodė, kad prie sandėlio yra pristatytas priestatas, kurio bendras plotas yra priskaičiuotas prie esamos dalies. Kadangi G. G. 2005 m. gruodžio 20 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu įsigijo pastatą – sandėlį, kurio užstatytas plotas 243 kv. m, vadinasi, iki 410 kv. m. jis buvo išplėstas G. G..
11. Teismas nurodė, kad pastatas – sandėlis, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), kuriuo užstatytas žemės plotas yra 410 kv. m., nebuvo priskirtinas nesudėtingų statinių kategorijai. Todėl ginčo statinių rekonstrukcijos darbams buvo privalomas projektas ir statybos leidimas. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 24 dalį statinio statyba be statybos leidimo, kai jis šio įstatymo nustatytais atvejais buvo privalomas, draudžiama. Atitinkamai, remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo <...> buvo laikoma savavališka statinio statyba. Minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numatė, jog pastatytą, rekonstruotą <...> statinį pripažino tinkamu naudoti komisija. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundžiamo akto ginčo statiniams, esantiems adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, VTPSI nėra išdavusi statybos leidimo, tokio dokumento jos archyve nėra. Be to, komisija nesprendė, ar ginčo statiniai pripažintini tinkamais naudoti po jų statybos / rekonstrukcijos, komisijos išvados nebuvo įtvirtintos statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte. Todėl 2009 m. gegužės 8 d. statinio sandėlio su priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)- 11.4- 487 pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 1.80 straipsnio, 1.81 straipsnio pagrindu.
12. Iš vertinimo akto ir jame esančios nuotraukos matyti, kad, G. G. įsigyjant turtą, prie sandėlio buvo pastatyta stoginė. Parduodamo sandėlio su priklausiniu – stogine ribos ir konfigūracija matyti iš UAB „Glazūra“ užsakymu paruošto 1999 metų žemės sklypo plano, taip pat tų pačių metų ortofotografinio žemėlapio. Tačiau vėliau stoginės vietoje buvo pastatytas sandėlis (duomenys neskelbtini), kurio aiškiai padidėjęs plotas matyti iš paties G. G. pateikto plano, kuris parengtas, siekiant įteisinti ginčo priestato prijungimą prie Nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, aktualūs ginčui ir pagalbinių pastatų kadastrinių matavimų duomenys, įrašyti lentelėse, pavadinimu „Pagalbinio pastato, jo dalių kadastro duomenys“: lentelės 2 stulpelyje nurodoma, kad pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), statybos metai 1985 m.; rekonstravimo pradžios 2007 m., rekonstravimo pabaigos 2009 m. Lentelės 3 stulpelyje nurodoma, kad priestato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini) (kuris sujungtas su pagalbiniu pastatu), statybos pradžios metai 2007, statybos pabaigos metai 2009. Pagalbinio pastato, jo dalių įkainojimo lentelėje nurodoma, kad sandėlio (duomenys neskelbtini) plotas 243,48 kv. m.; priestato (duomenys neskelbtini) plotas 166,67 kv. m. Palyginimui aktualūs duomenys yra Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimo lentelėje, kurioje 2004 m. vasario 5 d. įraše kaip pagalbinis pastatas įvardytas tik sandėlis (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 234,48 kv. m. Iš 2018 m. vasario 20 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančių nuotraukų matyti, kad vietoje atviros stoginės G. G. pastatė sandėlio priestatą, kurio plotas ir konfigūracija yra visiškai skirtingi nei ankščiau buvusios stoginės, ir kad sandėlis užima ankščiau laisvą žemės plotą.
13. Nustatęs, kad sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), priklausinio, žemės sklypo plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos (statybos) darbai atlikti savavališkai, teismas įpareigojo turto savininką V. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausinį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini).
14. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. raštu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, nurodydamas, jog, nagrinėjant UAB „Nadiras“ prašymą dėl viešojo intereso gynimo, nustatyta, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį iš valstybės nuomoja UAB „Nadiras“ ir V. M., esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovi pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato savininkas – V. M., kuris buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre galimai suklastoto dokumento – 2009 m. gegužės 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-487 - pagrindu. Ieškinys teisme pareikštas 2018 m. rugsėjo 17 d., t. y. po dviejų mėnesių nuo informacijos gavimo. Teismas nurodė, kad tam, jog būtų pareikštas ieškinys, buvo būtina atlikti informacijos tyrimą. Protinga manyti, jog tam reikia ne mažiau nei mėnesio. Ieškinio senaties terminas prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, skaičiuojamas nuo to momento, kai yra surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties ieškovas nepraleido. Teismas pažymėjo, kad prokuroras gina viešą interesą savavališkų, įstatymo draudžiamų statybų šalinimą.
15. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. papildomu sprendimu priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų G. G. ir V. M. 834,66 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Nadiras“ naudai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos teikiamus įrodymus (2019 m. rugpjūčio 6 d. liudytojo parodymų kopiją). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Nors teismas teisingai nustatė ieškinio senaties eigos pradžios momentą, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė taikyti ieškinio senaties termino pabaigą reglamentuojančias teisės normas. Be to, teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino ir pakankamos informacijos ieškiniui surašyti ir pateikti, nevertino, kad dėl ginčijamo Pripažinimo tinkamu naudoti akto suklastojimo 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras turėjo ne tik pakankamą, bet visą informaciją, reikalingą ieškiniui surašyti ir pateikti vėliausiai 2018 m. rugpjūčio 10 d. Tad ieškinio senatis nurodytam aktui nuginčyti pasibaigė suėjus vieno mėnesio terminui.
16.2. Įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis) bei šios bylos kategorijų bylose teismų pateikti išaiškinimai prokurorui gautos informacijos tyrimui atlikti bei ieškiniui surašyti ir pateikti nustato konkretų 1 (vieno) mėnesio terminą, o ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, „ne mažiau nei mėnesio (...)“ ir dviejų mėnesių laikotarpį laikyti teisingą. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nuspręsti, kad prokurorui buvo reikalingas toks ilgas laikas – net du mėnesiai gautos visos informacijos tyrimui. Kartu su nurodytu VTPSI raštu ieškovui buvo pateikti visi dokumentai ir informacija ieškiniui surašyti ir pateikti, vėliau po jo jokia nauja papildoma informacija ar duomenys reikalingi ieškiniui surašyti pateikti nebuvo.
16.3. Teismas sprendime nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė viešojo intereso pažeidimas, kaip konkrečiai ginčo pripažinimo tinkamu naudoti aktas pažeidė ir kokias saugomas vertybes, kieno ir kokį interesą.
16.4. Ieškovas dublike atskleidė jo kreipimosi į teismą pagrindinį tikslą – ieškiniu ieškovas akivaizdžiai gina privatų trečiojo asmens UAB „Nadiras“ interesą, t. y. dublike plačiai aptariamas 2003 m. rugsėjo 30 d. išduotas statybos leidimas administracinio pastato rekonstrukcijai (priklausęs UAB „Glazūra“) pagal projektinius dokumentus, kurie buvo pagrindas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kuris, nurodoma, nėra realizuotas, taip pat teisė ir pareiga užbaigti rekonstruoto administracinio pastato užbaigimo procedūras – organizuoti baigto statyti statinio pripažinimą tinkamu naudoti, kurių, matyt, UAB „Nadiras“ negali atlikti dėl to, kad dar UAB „Glazūra“ savo veiksmų rizika neatliko sandėlio nugriovimo. Taigi susiklosčiusi faktinė situacija yra ne viešo intereso gynimo dalykas, o privatus.
16.5. Net ir nustačius, kad ginčijamas pripažinimo tinkamu naudoti aktas turi būti panaikintas, šis klausimas negali būti sprendžiamas griaunant nuo 1985 m. pastatytą ginčo priestatą, atsižvelgiant į tai, kad yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, atsakovai investavo pinigines lėšas į nekilnojamojo turto išlaikymą, turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims, o ginčijamo administracinio akto teisėtumą turėjusios kontroliuoti institucijos nepagrįstai ilgą laiką delsė kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, todėl yra teisinio pagrindo teigti, kad prioritetas šioje byloje turėtų būti teikiamas teisiniam stabilumui, nes, įpareigojus nugriauti ginčo priestatą, būtų paneigtos atsakovų subjektyvios teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Teismas egzistuojančios situacijos neįvertino.
16.6. Teismas padarė esminius proceso teisės pažeidimus, užkirtęs kelią atsakovui tiesioginiais įrodymais įrodinėti, kad atsakovas jokių naujo priestato, kurio žymėjimas kadastrinių matavimų byloje (duomenys neskelbtini), statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbų neatliko.
16.7. Teismas atmetė atsakovo prašymą dėl liudytojos antstolės Nemiros Šiugždaitės- Stakeliūnės apklausos, kurios duoti parodymai yra (būtų) esminiai, tiesioginiai patvirtinantys ar paneigiantys byloje įrodinėjamą dalyką: kokios būklės, charakteristikų, medžiagiškumo, dydžio ir kt. savybių daiktas buvo 2005 m. gruodžio 20 d. surašant Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Taip teismas, iš esmės nesant surinktų neabejotinų įrodymų, priėjo prie nepagrįstos tiesioginiais, neabejotinais įrodymais išvados, kad pagal trečiojo asmens UAB „Nadiras“ pateiktame daug vėlesnės datos, 2018 m. vasario 20 d., faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančias fotonuotraukas, atsakovas pastatė naują sandėlio priestatą, kurio plotas ir konfigūracija yra visiškai skirtingi nei anksčiau buvusios stoginės, ir kad šis užima anksčiau laisvą žemės plotą; tokių duomenų net negretino su buvusiais 2005 m. gruodžio 20 d. surašant Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, nes galimybei pateikti tokius duomenis į bylą pats ir užkirto. Teismas skundžiamame sprendime apskritai nemotyvavo dėl atsakovo prašymo atmetimo, nepasisakė, kodėl laiko, kad antstolės, tiesiogiai dalyvavusios apžiūrint ir vertinant ginčo priestatą ir vėliau jį pardavus, parodymai nėra reikšmingi byloje.
16.8. Atsakovas į bylą teikia naujus įrodymus – 2019 m. rugpjūčio 6 d. antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės parodymus, užfiksuotus CPK 192 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka notaro akivaizdoje, nes pirmosios instancijos teismas užkirto bet kokią galimybę patvirtinti ar paneigti konkrečias įrodinėtinas aplinkybes.
16.9. Nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai. Skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas teismo pasirinktais įrodymais, ištraukomis iš neaktualių dokumentų, nesiremiant likusiais įrodymais, nenurodant, kodėl jie atmetami. Teismo pasirinktų įrodymų turinys įvertintas neobjektyviai, išimtinai ieškovo naudai, atsietai nuo kitų įrodymų, teiktų paaiškinimų. Teismas patikėjo ieškovo bendro pobūdžio teiginiais, o, kodėl atmeta ar netiki atsakovo parodymais, sprendime net nemotyvavo.
16.10. Faktinė sandėlio, kurio žymėjimas kadastrinių matavimų byloje (duomenys neskelbtini), ir jo priestato, kuriam suteiktas žymėjimas (duomenys neskelbtini), faktinė situacija teismo turėjo būti vertinama ir gretinama ne pagal senus ir (ar) daug vėlesnius duomenis, o pagal duomenis, kurie yra artimiausi 2005 m. gruodžio 20 d., kai buvo surašomas ir patvirtintas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, ir tokie duomenys sugretinami ir vertinami pagal šio ginčo nagrinėjimo datą, atsakant į klausimą, ar atsakovas išplėtė 2005 m. gruodžio 20 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu įsigytą pastatą – sandėlį, kurio užstatytas plotas buvo 243 kv. m., ar iš tikrųjų vietoje stoginės pastatė sandėlio priestatą, kurio plotas ir konfigūracija yra visiškai skirtingi nei ankščiau buvusios stoginės, ir (ar), pasak teismo, naujai pristatytas sandėlis, kurio žymėjimas kadastrinių matavimų byloje (duomenys neskelbtini), užima ankščiau laisvą žemės plotą.
16.11. Teismo išvadą, kad atsakovas išplėtė įsigytas sandėlio, kurio žymėjimas kadastrinių matavimų byloje (duomenys neskelbtini), patalpas, paneigia nurodomų įrodymų visuma. Įrodymų visuma, kurių teismas taip pat nevertino, parodo ir tai, kad atsakovas vietoje priestato – stoginės, nestatė jokio naujo ir (ar) jos nerekonstravo į sandėlį, ir sandėlio priestatas (duomenys neskelbtini) neužima jokios anksčiau laisvos žemės sklypo ploto dalies.
16.12. Atsakovo nuosavybės teisių į ginčo turtą įgijimas yra pagrįstas teisėtu sandoriu, o ne, kaip sprendė teismas, kad nuosavybės teises į statinius atsakovas įgijo per tariamus neteisėtai atliktus rekonstrukcijos ar naujos savavališkos statybos darbus, dar ir papildomai užimdamas laisvą žemės sklypo dalį. Tokia teismo išvada yra grįsta tik prielaidomis, t. y. nebuvo keičiama ginčo priestato (duomenys neskelbtini) nei vieta sklype, nei sklypo, šio statinio ar jo dalies paskirtis, sklypo užstatymo tankis, aukštis (nei pastatyti nauji, nei nugriauti), kiti rodikliai, nebuvo atlikti jokie kiti pertvarkymo darbai, nekeistos konstrukcijos, medžiagos, statinių išplanavimas, inžinerinės sistemos ir pan.
16.13. Ginčo priestatas (duomenys neskelbtini) buvo (yra) skirtas aptarnauti išimtinai sandėliui (duomenys neskelbtini), susijęs bendromis konstrukcijomis, pastatytas ant atsakovui kartu įsigytos kiemo aikštelės ir yra antraeilis daiktas, todėl pagal CK 4.14 straipsnio nuostatas antraeilį daiktą ištiko pagrindinio daikto likimas.
16.14. Atsakovas neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad kadastrinių matavimų bylos lapuose, Pagalbinių pastatų, jų dalių lentelėse, nėra įrašų apie sandėlio, kurio pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), priklausinį. Tačiau tai nepaneigia fakto, kad jis tiek faktiškai, tiek realiai egzistavo. Registro duomenys buvo paneigti tiesioginiais šaltiniais – įrodymų visuma (CK 4.261 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
16.15. Teismas nenurodė, kuo pasireiškė ginčo priestato statyba ir (ar) rekonstrukcija – ar buvo pakeisti šių statinių laikančiosios konstrukcijos, statinių išorės matmenys (ilgiai, pločiai, aukščiai ir pan.), ir kokius reikalavimus tai pažeidžia.
16.16. Teismas negalėjo taikyti CK 4.103 straipsnio nuostatos. Kadangi atsakovas nevykdė jokios naujos ar savavališkos priestato sandėlio (duomenys neskelbtini) statybos ir (ar) rekonstrukcijos, t. y. buvo atlikti tik atskirų daiktų: sandėlio, žemės sklypo plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), ir jo priestato, duomenų patikslinimo ir jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre veiksmai, net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog 2009 m. gegužės 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas neturi būti paliktas galioti, iš to gali kilti tik viena pagrįsta ir teisėta atsiradusių padarinių šalinimo pasekmė – ginčo nekilnojamųjų daiktų patikslintų duomenų panaikinimas Nekilnojamojo turto registre, bet ne pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą griauti teisėtai įsigytą priestatą (duomenys neskelbtini). Tai pagrindžiama ir tuo, kad šiuo metu galiojančiame Statybos įstatyme išskiriamas savavališkos statybos padarinių šalinimas (32 straipsnis) ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas (33 straipsnis).
Atsiliepimas
17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovo G. G. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurio komisija nesurašė ir nepasirašė bei kurio Inspekcijos archyve nėra (Inspekcijos archyve yra saugomas aktas tokiu numeriu, bet išduotas kitam statiniui, kitu adresu ir kitam asmeniui), tačiau kurio pagrindu ginčo statinys apelianto prašymu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir nelaikytinas individualiu administraciniu aktu (priimtu apelianto atžvilgiu) Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje bei 8 straipsnyje įtvirtintų nuostatų prasme. Todėl apelianto argumentai dėl ieškinio senaties taikymo nepagrįsti.
17.2. Prokuroras 2018 m. liepos 16 d. tik gavo iš Inspekcijos informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą, tačiau minėtas Inspekcijos raštas buvo pagrindas prokurorui pradėti tyrimą, ir 2018 m. liepos 16 d., kaip nurodo apeliantas, nelaikytina termino kreiptis į teismą skaičiavimo pradžia.
Šalies argumentai
17.3. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo surašytas 2009 m. gegužės 8 d., o prokuroras su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. rugsėjo 17 d., t. y. nesuėjus CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam 10 (dešimties) metų terminui.
17.4. Aplinkybės, kai Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo įvykdyta ginčo statinio rekonstrukcija, neturint projekto bei statybą leidžiančio dokumento tokiems statybos darbams atlikti, yra pakankamas pagrindas teigti, kad buvo pažeistas viešasis interesas.
17.5. Remiantis CK 4.93 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublika visiems savininkams garantuoja vienodą teisių apsaugą, o teismų praktikoje yra išaiškinta, kad savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016).
17.6. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas, jame išsamiai išdėstytos aplinkybės, kurios buvo nagrinėjamos byloje, todėl konstatuoti, kad teismas neištyrė ar nevertino visų byloje esančių įrodymų, nėra pagrindo. Be to, nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma, todėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumas ar neteisėtumas negali būti grindžiamas tik tuo, jog teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei juos interpretuoja apeliantas. Taip pat vien ta aplinkybė, jog byla buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžiu metu, nereiškia, jog skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
17.7. Statybos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, o to paties įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, t. y. ši Statybos įstatymo nuostata net netaikytina nagrinėjamu atveju.
17.8. Teismas teisingai pritaikė teisės aktų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą, nuostatas, todėl pagrįstai įpareigojo atsakovą V. M. pašalinti savavališkos statybos padarinius.
18. Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti byloje ekspertizę statinio (duomenys neskelbtini) statybos laikotarpiui nustatyti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Skundžiamame sprendime teismas nepateikė jokių argumentų ar motyvų, kur nagrinėjamoje situacijoje įžvelgiamas viešasis interesas. Nėra viešojo intereso dėl nusikalstamos veikos padarinių šalinimo, nes jokia nusikalstama veika nėra nustatyta. Dėl 2009 m. gegužės 8 d. akto tik 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jokia nusikalstama veika nebuvo nustatyta. Nesant jokių duomenų ar argumentų apie viešojo intereso egzistavimą, teismas privalėjo atsisakyti ginti neįgalioto subjekto tariamai ginamą subjektinę teisę ir ieškinį atmesti.
18.2. Aplinkybė, kad 2009 m. gegužės 8 d. aktas neįregistruotas atitinkamame žurnale, nereiškia minėto akto klastojimo, o gali būti tiesiog viešojo administravimo klaida. Byloje nėra jokių duomenų, kad aktas būtų nupieštas, parašai suklastoti.
18.3. Liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu nepateikė kategoriško atsakymo dėl akto (ne)pasirašymo, o tik nuomonę, dėl kurios nebuvo tikras, neatsiminė aplinkybių.
18.4. J. M. paaiškinimai, kad akto nepasirašinėjo, nes parašas kelia abejonių, yra akivaizdus bandymas vengti galimos atsakomybės, nes 2009 m. spalį atlikus patikrinimą jokie aktai ar parašai abejonių J. M. nesukėlė, ir jokie tyrimai nebuvo pradėti. Teismas liudytojo parodymų prieštaravimų niekaip netyrė ir neatsižvelgė į akivaizdų liudytojo asmeninį interesą vengti atsakomybės, pasirėmė iš konteksto ištrauktu liudytojo parodymų fragmentu, todėl padarė neteisingas išvadas, sąlygojusias nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
18.5. Skundžiamame sprendime nenurodyta, nei kokį ieškinio senaties terminą teismas laiko taikytiną ginčo santykiams, nei nuo kada skaičiuoja ieškinio senaties termino pradžią. Apeliantas atsiliepime prašė taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nustatytą senaties terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui, dėl kurio teismas nepasisakė. Kitas atsakovas G. G. atsiliepime prašė teismo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nors iš skundžiamo teismo sprendimo turinio galima spręsti, kad teismas nagrinėjo būtent pastarojo senaties termino taikymo galimybę, tačiau nenustatė nei konkrečios jo pradžios nei pabaigos, o sprendimą grindė abstrakčiais skaičiavimais, tokiais kaip „ne mažiau nei mėnesio“. Tačiau sprendžiant iš teismo minimų datų (2018 m. liepos 16 d. rašto) vieno mėnesio terminas turėjo būti laikomas praleistas.
18.6. Teismo išvada, kad vietoje vertinimo akte matomos stoginės pastatytas naujas sandėlis (duomenys neskelbtini), yra neteisinga ir nepagrįsta jokia bylos medžiaga. Iš teismo nurodomų planų ar fotonuotraukų negalima daryti jokios išvados, kad vienas objektas (stoginė) buvo nugriautas ar kitaip sunaikintas, o vietoje jo pastatytas kitas objektas (sandėlis (duomenys neskelbtini)). Esamo sandėlio (duomenys neskelbtini) buvimo vieta, forma ir konfigūracija iš esmės (kiek galima spręsti iš fotonuotraukų) atitinka buvusios stoginės buvimo vietą ir konfigūraciją.
18.7. VTPSI 2018 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akte nėra konstatuotas nei stoginės sunaikinimo, nei naujo sandėlio pastatymo faktas, nes tokios aplinkybės nebuvo tirtos. Be to, į patikrinimą nebuvo pakviestas nei apeliantas, nei kitas atsakovas, todėl visiškai neaišku, kaip ir ką VSTPI tyrė. Byloje nėra nė vieno įrodymo iš laikotarpio po vertinimo akto, bet iki 2009 m. gegužės 8 d. akto, iš kurio būtų matoma, kad stoginė buvo sunaikinta. Kitas atsakovas ir apeliantas byloje teigė, kad esamas sandėlis (duomenys neskelbtini) yra ta pati stoginė, kurios priekinė siena vertinimo akto nuotraukoje atidengta.
18.8. Siekiant pašalinti abejones, apeliantas prašė teismo skirti byloje statybinę ekspertizę, kuri nustatytų sandėlio (duomenys neskelbtini) pastatymo laiką. Tačiau teismas atmetė prašymą ir stoginės nugriovimo bei naujo sandėlio pastatymo aplinkybes nustatė pats apžiūrėjęs ortofoto nuotraukas. Statybinė ekspertizė būtų daug tiksliau ir objektyviau leidusi nustatyti aplinkybes bei atskleisti bylos esmę, todėl teismas privalėjo ją paskirti.
Šalies argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. papildomą sprendimą ir trečiojo asmens UAB „Nadiras“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui patenkinus atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimo ir priėmus naują sprendimą atmesti ieškinį, trečiasis asmuo ieškovo pusėje UAB „Nadiras“ neturėtų pagrindo į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes teismo sprendimas būtų priešingas nei trečiojo asmens UAB „Nadiras“ byloje palaikyta pozicija.
Atsiliepimas
20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovo V. M. apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Aplinkybės, kai Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo įvykdyta ginčo statinio rekonstrukcija, neturint projekto bei statybą leidžiančio dokumento tokiems statybos darbams atlikti, yra pakankamas pagrindas teigti, kad buvo pažeistas viešasis interesas. Todėl teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjimu atveju egzistuoja viešasis interesas, o prokuroras patikslintu ieškiniu siekė apginti ne trečiojo asmens UAB „Nadiras“, kaip teigia apeliantas, o visos Lietuvos valstybės teisėtą interesą, kad valstybinėje žemėje nebūtų statinių, kurie pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl pagrįstai pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento pripažinimo tinkamu naudoti aktą.
Šalies argumentai
20.2. Apelianto teiginiai dėl tariamai padarytos klaidos ir J. M. atsakomybės vengimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o apeliantas tuo siekia išvengti pasekmių, kurios kiltų įsiteisėjus skundžiamam sprendimui. Be to, šios aplinkybės niekaip nepagrindžia tariamo skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir savaime nėra pagrindas jį panaikinti.
20.3. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas, jame išsamiai išdėstytos aplinkybės, kurios buvo nagrinėjamos byloje, todėl konstatuoti, kad teismas neištyrė ar nevertino visų byloje esančių įrodymų ir dėl to neva neatskleidė bylos esmės, nėra pagrindo. Be to, nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma, todėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumas ar neteisėtumas negali būti grindžiamas tik tuo, jog teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei juos interpretuoja apeliantas.
20.4. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad teismas privalėjo pagal apelianto prašymą skirti statybinę ekspertizę, o tokio prašymo netenkinęs, tariamai tinkamai neišnagrinėjo bylos ir neatskleidė jos esmės, yra nepagrįsti. Inspekcijos manymu, byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriais remdamasis teismas pagal savo vidinį įsitikinimą išnagrinėjo bylą bei priėmė pagrįstą sprendimą.
20.5. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurio komisija nesurašė ir nepasirašė bei kurio Inspekcijos archyve nėra (Inspekcijos archyve yra saugomas aktas tokiu numeriu, bet išduotas kitam statiniui, kitu adresu ir kitam asmeniui), tačiau kurio pagrindu ginčo statinys atsakovo G. G. prašymu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir nelaikytinas individualiu administraciniu aktu (priimtu apelianto atžvilgiu) Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje bei 8 straipsnyje įtvirtintų nuostatų prasme.
20.6. Prokuroras 2018 m. liepos 16 d. tik gavo iš Inspekcijos informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą, tačiau minėtas Inspekcijos raštas buvo pagrindas prokurorui pradėti tyrimą, ir 2018 m. liepos 16 d., kaip nurodo apeliantas, nelaikytina termino kreiptis į teismą skaičiavimo pradžia, net jei būtų laikoma, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurio nesurašė viešojo administravimo subjektas, yra administracinis aktas.
20.7. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalies nuostata skirta tik Inspekcijai, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai, o šiuo atveju byla užvesta ne pagal Inspekcijos, o specialaus subjekto – prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį.
20.8. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo surašytas 2009 m. gegužės 8 d., o prokuroras su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. rugsėjo 17 d., t. y. nesuėjus CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam 10 (dešimties) metų terminui.
20.9. Esant nepanaikintam skundžiamam teismo sprendimui, pagrindo panaikinti papildomą sprendimą nėra, o apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo atmestinas.
Atsiliepimas
21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atsakovo V. M. apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą bei 2019 m. rugpjūčio 26 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, kurios Vilniaus miesto skyrius G. G. nėra išdavęs sutikimų dėl statinių statybos / rekonstravimo / griovimo, G. G. niekada nevaldė žemės sklypo nei nuosavybės, nei nuomos teise, ginčo statiniai rekonstruoti statybos būdu, o tam statytojas, vykdydamas statybos darbus valstybinėje žemėje, neturėjo statinio projekto, statybą leidžiančio dokumento, UAB „Vilniaus vandenys“ specialiųjų sąlygų, todėl tokia rekonstrukcija pripažintina savavališka statyba, o apelianto argumentai, kad ieškovas gina privatų trečiojo asmens UAB „Nadiras“ interesą ir teismas privalėjo atsisakyti ginti neįgalioto subjekto tariamai ginamą subjektinę teisę, yra nepagrįsti.
21.2. Prokuroras nedelsė ir veikė jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka, todėl terminas apskųsti administracinį aktą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, turėtų būti taikomas nuo 2018 m. rugsėjo 12 d., kai Inspekcija pateikė prokurorui informaciją apie atliktą patikrinimą.
22. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. papildomo sprendimo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. Nagrinėjamu atveju vieno mėnesio terminas skundui dėl administracinio akto paduoti negali būti taikomas, nes joks administracinis aktas, priešingai nei nurodo apeliantai, šioje byloje nėra ginčijamas. Byloje ginčijamas 2009 m. gegužės 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas neatitinka administracinio akto požymių, nes nebuvo laikytasi jo priėmimo tvarkos reikalavimų bei jo nepriėmė joks administracinis subjektas. Ginčijamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas iš esmės laikytinas vienašaliu sandoriu.
22.2. Prokuroro, kaip ieškovo procesine prasme, veiklai renkant duomenis apie viešojo intereso pažeidimą, taikomas subjektyvusis kriterijus, t. y. momentas, kai prokuroras, jo nuomone, gavo pakankamai duomenų, kad yra viešojo intereso pažeidimas, ir yra procesinės prielaidos pateikti ieškinį teismui, todėl bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
22.3. Pareikštu ieškiniu buvo siekiama, kad būtų pripažintas negaliojančiu niekinis vienašalis sandoris, kurį sudarė buvęs ginčo pastato savininkas G. G.. Byloje pakanka objektyvių duomenų konstatuoti, kad 2009 m. gegužės 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra netikras (suklastotas) dokumentas, ir būtent tokio netikro dokumento pagrindu buvo įregistruota G. G. nuosavybės teisė į rekonstruotą pastatą su priestatu.
22.4. Viešojo administravimo klaida galima būtų pripažinti situaciją, kai suklystama dėl datos skaičių ar administracinio akto registracijos numerio skaičiaus. Šiuo gi atveju pateiktų rašytinių įrodymų visuma leidžia teigti, kad Nuolatinė statybų komisija nebuvo surašiusi tokio turinio dokumento, jo originalo atsakovai teigia neturintys, ir neatmestina aplinkybė, jog originalas nebuvo pateiktas tik dėl to, kad nebūtų galima atlikti dokumento ir parašų ekspertizės.
22.5. Pagal kasacinio teismo praktiką nusikaltimo fakto konstatavimas galimas ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus, galimai kalto dėl nusikaltimo padarymo asmens.
22.6. Tai, kad atsakovas G. G. nurodo, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pats nesurašė, t. y. veiksmus atliko ne pats tiesiogiai, o per tarpininką, niekinio vienašalio sandorio kvalifikavimui neturi teisinės reikšmės. Be to, pagal CK 2.133 straipsnio 1 dalį, vieno asmens sudarytas sandoris kito asmens vardu tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas.
22.7. Nagrinėjamoje byloje ginamo viešojo intereso teisinį santykį sudaro du aspektai. Pareikštu ieškiniu buvo siekiama, kad būtų pripažintas negaliojančiu niekinis vienašalis sandoris; 2009 m. gegužės 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra netikras (suklastotas) dokumentas ir būtent tokio netikro dokumento pagrindu buvo įregistruota G. G. nuosavybės teisė į rekonstruotą (išplėstą) pastatą su priestatu. Kitas viešojo intereso turinį sudarantis aspektas yra teisės į valstybei priklausančią žemę naudojimas. Ginčo sandėliavimo paskirties pastato savininkui V. M. nepagrįstai buvo išnuomota valstybinės žemės dalis, kuri užimta sandėliavimo paskirties pastatu-priklausiniu.
22.8. Sutiktina su trečiojo asmens UAB „Nadiras“ argumentais, kad, nepagynus visuomenės intereso į atitinkančią galiojantį teisinį reguliavimą ir faktinį poreikį vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploataciją bei priežiūrą, į objektyviai ekspertiniais tyrimais nustatytą galimos avarijos ir jos sunkių padarinių likvidavimą, būtų pažeisti ne tik dalies Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų naudotojų interesai į kokybiškos paslaugos gavimą, bet ir aplinkosauginiai reikalavimai dėl vandens telkinio, patenkančio į aplinkosauginiu požiūriu jautrią teritoriją, vandens kokybės.
22.9. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį bei ginamų teisinių vertybių apimtį, į tai, kad ieškiniu, be kita ko, siekiama pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes, prioritetas negali būti teikiamas privačių asmenų teisių gynimui.
22.10. Teismas byloje surinktų duomenų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad rekonstrukcijos darbai, kurie buvo atlikti nuo 2007 iki 2009 metų, laikytini savavališka statyba, ir pagrįstai sprendė, kad ginčo statinys turi būti nugriautas.
22.11. 2005 m. gruodžio 20 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu priestatas- stoginė nebuvo perleista, įrašo akte apie Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto pastato pardavimą nėra, 2005 m. liepos 22 d. parengtoje turto vertinimo eksperto išvadoje apie parduodamą priestatą-stoginę taip pat neužsimenama, todėl nepagrįsti atsakovo G. G. ir antstolės Nemiros Šiugždaitės paaiškinimai bei argumentai, jog turto pardavimo metu buvo perleistas ne tik sandėlio pastatas, bet ir jo priestatas-stoginė.
22.12. Atsakovo G. G. argumentas dėl teismo neva padarytų proceso teisės pažeidimų įrodinėjimo procese, posėdžio metu neapklausiant antstolės, nepagrįstas, nes informaciją antstolė pateikė 2019 m. sausio 17 d. rašte, ir ji buvo teismo įvertinta.
22.13. Iš Nekilnojamojo turto registro įrašų išplaukia, kad G. G. nuosavybės teisė į pastato sandėlio ((duomenys neskelbtini)) priestatą ((duomenys neskelbtini)) buvo įgyta ginčijamo akto pagrindu. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas G. G. viešai deklaravo, jog nuosavybės teisė į perstatytą (rekonstruotą) statinį atsirado CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. sukūrus naują daiktą statybos proceso metu.
22.14. Atsakovo G. G. prašymu atlikti pastato sandėlio su priestatu-stogine kadastriniai matavimai patvirtina, kad ginčo pastato nuosavybės teisę G. G. galėjo įgyti statybos proceso metu 2007–2009 metais sukurdamas naują daiktą, tačiau tokiai statybai atlikti nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, todėl tokia statyba laikoma savavališka ir negali būti nuosavybės teisių objektas.
22.15. Faktinę aplinkybę, kad pastatas sandėlis su priestatu po jo įsigijimo buvo perstatytas, patvirtina ir 1990 m. gruodžio 5 d. bei 2009 m. gegužės 21 d. pastatų išdėstymo sklype planai, iš kurių matomas pasikeitęs statinio dalių išdėstymas sklype, taip pat fotonuotraukos, kuriose matomos užaklinto priestato-stoginės sienos, įrengtos durys. Ginčo statinio perstatymas, pakeičiant jo konfigūraciją, prijungiant jį prie pastato sandėlio, laikytina savavališka statyba.
22.16. UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime nurodoma, kad 2003 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Vilniaus vandenys“ suderino projektą, kuriame buvo pažymėti tik laikini statiniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir jie nurodomi kaip griaunami. Atsiliepime nurodoma, kad ginčo statinio (duomenys neskelbtini) plane nebuvo pažymėta.
22.17. G. G. neįvykdė statytojo pareigų, todėl teisėtai neįgijo nuosavybės teisės į statinį. Ginčo statinys pastatytas ar rekonstruotas statybos būdu, o tam statytojas, vykdydamas statybos darbus valstybinėje žemėje, neturėjo statybą leidžiančio dokumento, valstybinės žemės patikėtinio sutikimo tokios apimties darbų (įskaitant ir statybos darbų užbaigimo procedūros vykdymą) atlikimui, todėl tokie darbai pagrįstai teismo pripažinti kaip atlikti savavališkai.
22.18. Byloje nėra ginčo dėl priestato faktinio buvimo sklype 2005 m. gruodžio 20 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo metu, todėl atsakovo siūloma statybos darbų ekspertizė nereikalinga, nes jos išvados nei patvirtintų, nei paneigtų ir taip akivaizdžių duomenų apie priestato-stoginės buvimą konkrečiu laikotarpiui.
23. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nadiras“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsisakyti priimti atsakovo G. G. pateiktus naujus įrodymus ir netenkinti atsakovo V. M. prašymo dėl statybinės ekspertizės skyrimo, kadangi šis klausimas buvo svarstytas ir pagrįstai atmestas pirmosios instancijos teismo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nėra ir objektyviai negali būti laikomas administraciniu aktu, kuriam taikomas 1 mėnesio apskundimo terminas, kadangi jis buvo suklastotas, o ne išduotas viešojo administravimo subjekto.
23.2. Reikalavimui pripažinti Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) ieškinio senaties terminas nėra reikšmingas ir nėra taikomas.
23.3. Net jeigu būtų traktuojama, kad Statinio tinkamo naudoti pripažinimo akto atžvilgiu turėtų būti taikomas 1 mėn. apskundimo terminas, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje, nagrinėjamu atveju jis nebuvo praleistas. Iš civilinės bylos medžiagos akivaizdu, kad lemiama aplinkybe, leidusia ieškovui įsitikinti dėl viešojo intereso pažeidimo, buvo 2018 m. rugsėjo 12 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento gautos patikrinimo išvados, po ko itin operatyviai, per 5 dienas ieškovas pateikė ieškinį, todėl akivaizdu, kad nei senaties terminų, nei administracinio akto apskundimo terminų nepraleido. Tuo atveju, jei būtų konstatuota priešingai, yra pagrindas tenkinti ieškovo dublike pareikštą prašymą dėl jo atnaujinimo.
23.4. Būtinybė byloje ginti viešąjį interesą pirmiausia pasireiškia tuo, kad suklastoto Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu ginčo sandėlį (kurio užstatymo plotas iš esmės padvigubėjo prie jo savavališkai pristačius ginčo priestatą) įregistravus Nekilnojamojo turto registre buvo sudarytos prielaidos sandėlio savininkams neteisėtai naudotis didesne valstybinės žemės sklypo dalimi (be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis), taip pažeidžiant tiek imperatyvias teisės aktų nuostatas, tiek viešąjį interesą.
23.5. Būtinybę ginti viešąjį interesą byloje pagrindžia ne tik neteisėtas valstybinės žemės užvaldymas, bet ir realiai egzistuojanti grėsmė, jog nedelsiant nesiėmus atitinkamų veiksmų gamtai ir visuomenei bus padaryta didelė žala. Po ginčo sandėliu eina magistralinis vandentiekio tinklas d 500 mm ir nuotekų tinklas d 600 mm, kuris šią dieną yra avarinės būklės ir bet kada gali trūkti, ką patvirtina 2018 m. gegužės 23 d. Inžinerinio statinio ekspertizės aktas Nr. 18-79E, dėl ko yra reali didelės žalos gamtai ir visuomenei atsiradimo grėsmė. Atsakovas V. M. nuosavybės teise valdydamas neteisėtai rekonstruotą ginčo sandėlį, stovintį ant magistralinių nuotekų ir vandentiekio tinklų, nuo 2014 metų vengia sudaryti šių tinklų eksploatavimo sutartį, tokiais savo piktybiškais ir nepateisinamai aplaidžiais veiksmais akivaizdžiai didindamas žalos gamai ir visuomenei atsiradimo riziką.
23.6. Skundžiamame sprendime teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad viešojo intereso gynimas pasireiškia kaip savavališkų, įstatymo draudžiamų statybų šalinimu.
23.7. Atsakovo G. G. deklaratyvūs teiginiai, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti teikiamas prioritetas teisiniam stabilumui, kadangi atsakovai neva investavo piniginės lėšas į nekilnojamojo turto išlaikymą, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčo sandėlis neturi nei šildymo, nei vandentiekio, nei nuotekų, o antstolio D. Šidlausko pateikiamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas atskleidžia ir prastą faktinę būklę. Iš UAB „Vilniaus vandenys“ byloje išdėstytos pozicijos bei pateiktų įrodymų matyti, kad dabartinis ginčo sandėlio savininkas V. M. ne tik nesiima jokių veiksmų sandėlio būklei pagerinti, bet ir neatlieka savo kaip sandėlio savininko pareigų.
23.8. Civilinėje byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina skundžiamame sprendime padarytą pagrįstą teismo išvadą, kad ginčo priestatas skiriasi nuo anksčiau stovėjusios atviros stoginės, ir kad surinktų objektyvių įrodymų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ginčo priestatas buvo pastatytas 2007–2009 metų laikotarpiu, G. G. esant ginčo sandėlio savininku.
23.9. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teismų praktikoje liudytojų parodymai yra laikomi silpnesnės įrodomosios dėl savo subjektyvaus pobūdžio, kad nuo ginčo sandėlio pardavimo iš varžytinių praėjo net 14 metų (per kuriuos antstolė N. Šiugždaitė-Stakeliūnė, tikėtina, dalyvavo daugelyje kitų panašaus pobūdžio varžytinių), bei į tai, kad civilinėje byloje surinkta daug objektyvių, vienas kitam neprieštaraujančių rašytinių įrodymų, manytina, kad teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino prašymo dėl liudytojos iškvietimo (kas būtų bereikalingai užvilkinę civilinės bylos nagrinėjimą). Kartu su apeliaciniu skundu pateikiami nauji įrodymai tik papildomai patvirtina poziciją dėl liudytojų parodymo subjektyvumo ir nepatikimumo (ypač kai yra praėjęs ilgas laiko tarpas nuo aplinkybių, kurių buvimas / nebuvimas yra įrodinėjamas liudytojų parodymais).
23.10. Iki 2009 m. ginčo priestatas (duomenys neskelbtini) realiai neegzistavo, jis nėra užfiksuotas nė vienoje istorinėje namų valdos techninės apskaitos kortelėje, nei jokiose pastatų išdėstymo schemose ir (ar) žemės sklypo planuose. Civilinėje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog ginčo priestatas (duomenys neskelbtini) atsirado tik kaip 2007–2009 metais įvykdytų savavališkų statybų rezultatas, o atsakovas G. G. teigdamas priešingai, tikėtina, sąmoningai siekia suklaidinti bylą nagrinėjantį teismą.
23.11. Iš paties G. G. pateiktos UAB „Ekspoforma“ pretenzijos matyti, kad 2008 m. ginčo sandėlyje buvo kilęs gaisras. Neatmestina tikimybė, kad būtent po 2008 m. kilusio gaisro (kurio metu galimai buvo pažeista iki tol stovėjusi atvira stoginė) prie ginčo sandėlio ir buvo savavališkai pristatytas ginčo priestatas, kuris vėliau buvo įteisintas suklastoto Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu.
23.12. Byloje surinktų objektyvių įrodymų pagrindu konstatavus, kad ginčo priestatas buvo pastatytas savavališkai neturint nei privalomo projekto, nei techninių (prisijungimo) sąlygų, nei leidimo statyti, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė CK 4.103 straipsnyje įtvirtintas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl viešojo intereso byloje egzistavimo
25. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kuo konkrečiai nagrinėjamu atveju pasireiškė viešojo intereso pažeidimas, kaip konkrečiai ginčijamas pripažinimo tinkamu naudoti aktas pažeidė ir kokias saugomas vertybes, kieno ir kokį interesą. Nesant jokių duomenų ar argumentų apie viešojo intereso egzistavimą, teismas, anot apeliantų, privalėjo atmesti ieškinį, kaip pareikštą neįgalioto asmens.
26. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota ir tai, kad pagal Konstituciją valstybė yra nuosavybės teisės subjektas. <...> Jai nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. <...> Dėl to visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų. Pagal Konstituciją valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas).
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad byloms, kuriose sprendžiami reikalavimai dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, yra būdingas viešojo intereso elementas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
28. Nagrinėjamu atveju prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį, kuriuo, be kita ko, siekė, kad būtų pašalinti neteisėtos statybos padariniai valstybinėje žemėje. Taigi viešojo intereso gynimas nagrinėjamu atveju pasireiškė mažiausiai dviem aspektais (nevertinant ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Nadiras“ nurodomų aplinkosauginio pobūdžio argumentų), t. y. statybų teisėtumo užtikrinimu ir valstybės, kaip žemės savininkės, interesų gynimu. Tai, kad patenkinus ieškovo ieškinį, galimai atsiras teigiamų teisinių padarinių ir kitiems asmenims (konkrečiai, trečiajam asmeniui UAB „Nadiras“), nepaneigia byloje nustatyto viešojo intereso egzistavimo. Todėl apeliantų argumentai, kad byloje buvo ginamas privatus, o ne viešasis interesas, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl ieškinio senaties ir kitų terminų taikymo
29. Apelianto G. G. teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Anot apelianto, nors teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė taikyti ieškinio senaties termino pabaigą reglamentuojančias teisės normas.
30. Apeliantas V. M. teigia, kad teismas skundžiamame sprendime nenurodė, nei kokį ieškinio senaties terminą laiko taikytiną ginčo santykiams, nei nuo kada skaičiuoja jo pradžią. Konkrečiai apeliantas atsiliepime į ieškinį prašė taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nustatytą senaties terminą, dėl kurio teismas nepasisakė.
31. Ieškovas laikosi pozicijos, kad byloje ginčijamas 2009 m. gegužės 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas apskritai nėra administracinis aktas (nes nėra priimtas viešojo administravimo subjekto, o yra suklastotas), todėl laikytinas vienašaliu sandoriu, dėl ko ieškovo reikalavimams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovo poziciją iš esmės palaiko ir tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei UAB „Nadiras“.
32. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad ieškovo ginčijamą 2009 m. gegužės 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-487 teismas pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu, t. y. taikydamas sandorių negaliojimą reglamentuojančias teisės normas. Iš to galima daryti išvadą, kad minėtą aktą teismas laikė sandoriu, kurio ginčijimui Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyti terminai nėra taikomi. Būtent šiame kontekste vertintini skundžiamo teismo sprendimo motyvai, susiję su ieškinio senaties terminu.
33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad prokuroras, nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro kaip ieškovo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir minėtus duomenis rinko per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 342-686/2016).
34. Taigi nustatęs, kad pirminę informaciją apie galimai pažeistą viešąjį interesą prokuroras gavo 2018 m. liepos 16 d., o ieškinį teisme pareiškė po dviejų mėnesių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido.
35. Pažymėtina, kad net jeigu ginčijamam 2009 m. gegužės 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktui, kaip administraciniam aktui, būtų taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio apskundimo terminas, kuris, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, nėra ieškinio senaties terminas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013), nebūtų pagrindo daryti išvados, kad ieškovas šį terminą praleido. Atsižvelgiant į tai, kad, gavęs pirminę informaciją apie galimai pažeistą viešąjį interesą, prokuroras ėmėsi papildomų tyrimo veiksmų, be kita ko, pavedė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti patikrinimą vietoje, kurio rezultatai prokurorui buvo pateikti 2018 m. rugsėjo 12 d., būtų pagrindas spręsti, kad ieškovo tyrimas buvo atliktas ir ieškinys 2018 m. rugsėjo 17 d. pateiktas per protingą laiką nuo sužinojimo apie galimą teisės pažeidimą.
36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pozicijai, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 13 dalyje nustatytas terminas kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo yra skirtas Inspekcijai kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai. Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi prokuroras, be to, dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kas reglamentuojama TPSVPĮ 9 dalyje, todėl TPSVPĮ 14 straipsnio 13 dalyje nustatytas terminas nagrinėjamu atveju netaikytinas.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo, netenkinus atsakovo G. G. prašymo dėl liudytojos apklausos, ir naujų įrodymų priėmimo
37. Apelianto G. G. teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs apelianto prašymą dėl antstolės N. Šiugždaitės-Stakeliūnės apklausos, padarė esminį proceso teisės pažeidimą, nes užkirto apeliantui kelią tiesioginiais įrodymais įrodinėti, kad jokių naujo priestato, kurio žymėjimas kadastrinių matavimų byloje yra (duomenys neskelbtini), statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbų neatliko.
38. Anot apelianto, antstolės duoti parodymai yra (būtų) esminiai, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys byloje įrodinėjamą dalyką, t. y. kokios būklės, charakteristikų, medžiagiškumo, dydžio ir kt. savybių daiktas buvo 2005 m. gruodžio 20 d. surašant Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui (apeliantui) aktą.
39. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
40. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
41. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
42. Konkrečiai dėl liudytojų parodymų kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).
43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą apie apelianto pastatytą sandėlio priestatą, kurio plotas ir konfigūracija yra visiškai skirtingi nei ankščiau buvusios stoginės, padarė įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliantas aplinkybę, kad jokių naujo priestato statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbų neatliko, siekė įrodinėti antstolės, 2005 m. gruodžio 20 d. surašiusios Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui (apeliantui) aktą, parodymais apie tuo metu buvusią apeliantui parduoto daikto būklę, charakteristikas, dydį ir kt.
44. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo minėto Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto sudarymo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo praėję daugiau kaip 13 metų, antstolė, kaip teisingai pažymėjo trečiasis asmuo UAB „Nadiras“, per tą laiką, tikėtina, atliko daugiau panašaus pobūdžio vykdymo veiksmų, o byloje teisiškai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti buvo pateikta rašytinių įrodymų, be kita ko, susijusių su apeliantui parduoto daikto būkle (pvz., Turto vertės nustatymo pažyma), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, netenkindamas apelianto prašymo dėl liudytojos apklausos, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, juo labiau kad į bylą buvo pateiktas antstolės 2019 m. sausio 17 d. raštas, kuriame ji išdėstė tam tikras su ginču susijusias faktines aplinkybes.
45. Dėl tų pačių priežasčių, t. y. atsižvelgdamas į liudytojos parodymų subjektyvų bei silpną pagal prigimtį pobūdį, byloje surinktų kitų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus – liudytojos rašytinius parodymus.
Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad apeliantas G. G. pastatė ginčo priestatą
46. Anot apelianto G. G., pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas vietoje atviros stoginės pastatė sandėlio priestatą, kurio plotas ir konfigūracija yra visiškai skirtingi nei ankščiau buvusios stoginės, ir kad sandėlis užima ankščiau laisvą žemės plotą, padaryta nesant byloje tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantas V. M. taip pat teigia, kad ši teismo išvada yra neteisinga ir nepagrįsta jokia bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas šių apeliantų argumentų nepripažįsta pagrįstais.
47. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, prie apeliantų ginčijamos išvados apie priestato pastatymą pirmosios instancijos teismas priėjo išsamiai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus: 2005 m. gruodžio 20 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, vertinimo aktą ir jame esančią nuotrauką, UAB „Glazūra“ užsakymu paruoštą 1999 metų žemės sklypo planą, tų pačių metų ortofotografinį žemėlapį, 2009 m. spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria G. G. pardavė V. M. pastatą – sandėlį ir kitus statinius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018 m. rugsėjo 5 d. atlikto patikrinimo vietoje išvadas, paties G. G. pateiktą planą, pagalbinių pastatų kadastrinių matavimų duomenis, taip pat 2019 m. vasario 20–21 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Taigi pirmosios instancijos teismas vertino tiek 2005 m. gruodžio 20 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo metu buvusią faktinę situaciją atspindinčius duomenis, tiek duomenis apie faktinę situaciją, buvusią apelianto G. G. nuosavybės teisės perleidimo atsakovui V. M. metu, tiek aktualią faktinę situaciją.
48. Nors apeliantas G. G. tvirtina, kad byloje esančių įrodymų visuma, kurių teismas nevertino, paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad apeliantas išplėtė įsigytas sandėlio, kurio žymėjimas kadastrinių matavimų byloje yra (duomenys neskelbtini), patalpas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas vietoje atviros stoginės pastatė sandėlio priestatą, kurio plotas ir konfigūracija yra visiškai skirtingi nei ankščiau buvusios stoginės, ir kad sandėlis užima ankščiau laisvą žemės plotą, o šios teismo išvados apelianto cituojamos dokumentų ištraukos (Nekilnojamojo turto registro 2005 m. birželio 17 d. išrašo, 2005 m. gruodžio 20 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, 2018 m. gruodžio 20 d. VĮ Registrų centro rašto, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018 m. rugsėjo 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, 1998 m. liepos mėn. namų valdos įkainojimo suvestinės, 2009 m. gegužės 21 d. žemės sklypo plano) nepaneigia, nes, kaip ir pripažįsta pats apeliantas, yra iš esmės apie sandėlį, kurio žymėjimas kadastrinių matavimų byloje yra (duomenys neskelbtini), ir dėl kurio teismo sprendimas tenkinti ieškinį nebuvo priimtas.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apelianto G. G. nurodomi dokumentai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad apeliantas vietoje anksčiau buvusios stoginės pastatė ginčo priestatą. Priešingai nei teigia apeliantas, 2018 m. gegužės 23 d. Inžinerinio statinio ekspertizės akto nuotraukoje bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukose užfiksuotas vaizdas nesutampa su esančiu 2005 m. rugpjūčio 22 d. Turto vertės nustatymo pažymos nuotraukoje, o matomi pasikeitimai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad vietoje buvusio stoginės buvo pastatytas ginčo priestatas.
50. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 20 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu apeliantas G. G. įgijo sandėlį ((duomenys neskelbtini)), kurio plotas buvo 243 kv. m., o 2009 m. spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė V. M. sandėlį ((duomenys neskelbtini)), kurio plotas yra 410 kv. m., t. y. 167 kv. m. didesnis, nei buvo, kai jį įsigijo. Pagalbinio pastato, jo dalių kadastro duomenyse nurodoma, kad pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1985 m.; rekonstravimo pradžios – 2007 m., rekonstravimo pabaigos –2009 m.; priestato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini) (kuris sujungtas su pagalbiniu pastatu), statybos pradžios metai yra 2007, statybos pabaigos metai – 2009. Pagalbinio pastato, jo dalių įkainojimo lentelėje nurodoma, kad sandėlio (duomenys neskelbtini) plotas yra 243,48 kv. m.; priestato (duomenys neskelbtini) plotas – 166,67 kv. m. Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimo lentelės 2004 m. vasario 5 d. įraše kaip pagalbinis pastatas įvardytas tik sandėlis (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 234,48 kv. m.
51. Taigi aktualūs kadastro duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo priestatas pastatytas jau po to, kai apeliantas G. G. įsigijo nuosavybę pagal 2005 m. gruodžio 20 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, konkrečiai 2007– 2009 metais, o byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad prieš priestato pastatymą toje vietoje buvo atviro tipo stoginė, kuri nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Priešingai nei teigia apeliantas G. G., nei byloje esančių įrodymų visuma, nei atskiri įrodymai nurodytų kadastrinių duomenų nepaneigia. Apeliantai nepagrįstai buvusią stoginę prilygina ginčo priestatui (duomenys neskelbtini), ignoruodami matomus skirtumus ir minėtus kadastrinius duomenis.
52. Apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto V. M. prašymo skirti byloje statybos ekspertizę statinio (duomenys neskelbtini) statybos laikui nustatyti, nes sprendžia, kad byloje pakanka duomenų bylai teisiškai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, todėl ekspertizės skyrimas šiuo atveju nėra būtinas (CPK 212 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ginčo priestato pastatymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik apžiūrėjęs ortofoto nuotraukas, kaip pažymi apeliantas, bet ir, kaip minėta, sistemiškai įvertinęs kitus rašytinius įrodymus, įskaitant objektyvius pagal prigimtį kadastrinius duomenis.
53. Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad sandėlis užima ankščiau laisvą žemės plotą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši teismo išvada vertintina prieš tai padarytos išvados, kad apeliantas vietoje buvusios stoginės pastatė ginčo priestatą ir užstatytas plotas nuo 243 kv. m. padidėjo iki 410 kv. m., kontekste.
54. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai nenurodė, kuo pasireiškė ginčo priestato statyba ir (ar) rekonstrukcija (pateikdamas atskirų statinio parametrų analizę), neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pastatas – sandėlis, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), kuriuo užstatytas žemės plotas yra 410 kv. m., nebuvo priskirtinas nesudėtingų statinių kategorijai; todėl ginčo statinių rekonstrukcijos darbams buvo privalomas projektas ir statybos leidimas.
55. Apelianto G. G. cituojamos STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2.3 dalies nuostatos, kad statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą, statinio griovimą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas, išskyrus statinio (patalpos) pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties keitimą, taip pat naujų kadastro objektų formavimą statinio (patalpos) padalinimo, atidalinimo, sujungimo ar amalgamacijos būdu, kai šiais atvejais nereikia atlikti jokių statybos darbų arba atliekamas tik paprastasis remontas, šiuo atveju neaktualios, nes nagrinėjamu atveju, pagal byloje nustatytas aplinkybes, nebuvo daromas statinio (patalpos) pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties keitimas ar naujų kadastro objektų formavimas statinio (patalpos) padalinimo, atidalinimo, sujungimo ar amalgamacijos būdu.
Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo
56. Poziciją, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti CK 4.103 straipsnio nuostatų, apeliantas G. G. motyvuoja tuo, kad jis nevykdė jokios naujos ar savavališkos priestato (duomenys neskelbtini) statybos ir (ar) rekonstrukcijos, o atliko tik atskirų daiktų duomenų patikslinimo ir jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre veiksmus, todėl, anot apelianto, vienintelė pagrįsta ir teisėta kilusių padarinių šalinimo pasekmė būtų patikslintų duomenų panaikinimas Nekilnojamojo turto registre, taip pat priestato būklės atstatymas į buvusią 2005 m. gruodžio 20 d.
57. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmiau aptartos bylos aplinkybės (kad apeliantas vietoje buvusios stoginės pastatė ginčo priestatą) paneigia apelianto teiginius, jog jis atliko tik duomenų patikslinimo ir jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre veiksmus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad netinkamo savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo apeliantas nepagrindė.
58. Kaip teisingai atkreipia dėmesį trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Statybos įstatymo 33 straipsnis, kurį cituoja apeliantas G. G., nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes byloje nėra sprendžiamas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo klausimas.
59. Pasisakydamas dėl apelianto G. G. argumento, kad prioritetas šiuo atveju turėtų būti teikiamas teisiniam stabilumui, nes, įpareigojus nugriauti ginčo priestatą, būtų paneigtos atsakovų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pirma, kaip nustatyta byloje, ginčo priestatas pastatytas ne 1985 m., kaip teigia apeliantas, o 2007–2009 metais, antra, nustatyta, kad jis pastatytas ne pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, o apskritai neturint statybą leidžiančio dokumento (t. y. savavališkai), trečia, byloje nėra jokių įrodymų apie į šį priestatą investuotas lėšas (jų dydį), o iš antstolio D. Šidlausko faktinių aplinkybių protokole esančių nuotraukų negalima daryti išvados apie itin gerą priestato būklę. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas dabartinį priestato savininką V. M. jį nugriauti, neteisingai išsprendė savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą.
Dėl 2009 m. gegužės 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto
60. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamo 2009 m. gegužės 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nėra išdavusi, tokio dokumento jos archyve nėra. Be to, komisija nesprendė, ar ginčo statiniai pripažintini tinkamais naudoti po jų statybos / rekonstrukcijos, komisijos išvados nebuvo įtvirtintos statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2009 m. gegužės 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-487 pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu.
61. Apelianto V. M. teigimu, aplinkybė, kad 2009 m. gegužės 8 d. aktas neįregistruotas atitinkamame žurnale, nereiškia minėto akto klastojimo, o gali būti tiesiog viešojo administravimo klaida. Be to, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas pasirėmė iš konteksto ištrauktu liudytojo J. M. parodymų fragmentu, netyrė šio liudytojo parodymų prieštaravimų bei neatsižvelgė į akivaizdų liudytojo asmeninį interesą vengti atsakomybės.
62. Skundžiamame sprendime iš tiesų yra paminėti liudytojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2009 metais buvo komisijos, kuri spręsdavo, ar statinys yra tinkamas naudoti, narys, neprisimena, ar pasirašinėjo ginčijamą aktą, o, susipažinęs su juo, manė, kad nepasirašė ir nepildė. Vis dėlto daugiau šio liudytojo parodymų klausimu pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir savo išvados dėl ginčijamo akto negaliojimo jais tiesiogiai negrindė, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad šie parodymai būtų turėję lemiamos įtakos skundžiamo teismo sprendimo priėmimui.
63. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. rašte nurodyta, kad dokumentų archyve yra saugomas 2009 m. kovo 12 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-487, išduotas gyvenamajam namui, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o 2009 m. gegužės 8 d. išduoto pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-487 ūkiniam pastatui, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Inspekcijos archyve nėra. Nors apeliantas teigia, kad tai galėjo būti viešojo administravimo klaida, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, kaip nustatyta byloje, prielaidų tokio akto išdavimui nagrinėjamu atveju nebuvo, ginčijamo akto originalas, kaip pažymi ieškovas, nebuvo pateiktas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktą, jog kompetentinga valstybės institucija neturi duomenų apie ginčijamo akto sudarymą, ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Kaip minėta, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Dėl bylos procesinės baigties
64. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
65. Netenkinus apelianto V. M. apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo dėl ginčo esmės, V. M. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. papildomo sprendimo taip pat netenkinamas.
66. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nadiras“ pateikė prašymą priteisti solidariai iš atsakovų 2 940,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad didžioji dalis abiejų atsakovų apeliaciniuose skunduose keliamų teisės ir fakto klausimų sutampa, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad trečiajam asmeniui priteistinos ne didesnės bylinėjimosi išlaidos nei rekomenduojamas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atsiliepimo į vieną apeliacinį skundą parengimą, kuris pagal paskutinį trečiojo asmens atliktą mokėjimą už suteiktas teisines paslaugas yra 1 765,40 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punktas). Be to, atsižvelgdamas į tai, kad trečiojo asmens vardu atsiliepimą į apeliacinius skundus pateikusi advokatė atstovavo trečiajam asmeniui ir pirmosios instancijos teisme, tad aktualios faktinės aplinkybės jai buvo žinomos, ir tai atitinkamai taip pat turėjo įtakos mažesnėms advokatės darbo bei laiko sąnaudoms rengiant bendrą atsiliepimą į abiejų atsakovų apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti sumą iki 1 400 Eur ir priteisti trečiajam asmeniui lygiomis dalimis iš atsakovų po 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Nadiras“ iš atsakovų G. G. ir V. M. (V. M.) po 700 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.