Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. A. atstovo pagal įstatymą M. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio 2025 m. spalio 21 d. nutarimo Nr.(duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. A. vairuodamas dviratį, bei važiuodamas dviračių taku, kuriame važiuojamoji dalis paženklinta horizontaliojo ženklinimo linijomis, suskirstyta į eismo juostas, buvo neatidus, nevažiavo kuo arčiau dešinės pusės, kliudė priešais važiuojantį dviratį ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu dviratininkei J. D. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. G. A. iki administracinio nusižengimo padarymo nebuvo sukakę šešiolika metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 6 straipsniu, bei kitais Lietuvos Respublikos įstatymais nustatančiais teisinę nepilnamečių padėtį, asmuo negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už aukščiau minėtą nusižengimą (priešingą teisei veiką). Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis ANK 6 straipsniu, 565¹ straipsnio 2 punktu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, o žalos atlyginimo klausimą spręsti civiline tvarka.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas M. A. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti arba skundžiamą nutarimą pakeisti, pašalinant iš skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies 7-ąją pastraipą, nesusijusią su procesiniu sprendimu dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Skunde pažymima, jog byloje nėra duomenų, jog būtent (duomenys neskelbtini) G. A., o ne J. D. buvo neatidus. Skundžiamame nutarime nėra paaiškinimo, kodėl buvo nuspręsta, jog būtent G. A., o ne J. D. kliudė priešais atvažiuojantį dviratį, jei abu važiavo priešpriešinėmis kryptimis, savo juostomis, ir tiek vienas, tiek kitas vienodai galėjo būti neatidūs ir vienodai prisidėti prie įvykio. Procesiniame sprendime nėra paaiškinimo, kodėl buvo atmesta abipusės, tiek G. A., tiek J. D. kaltės versija, o pasirinktas vien tik vaiko atsakomybės dėl įvykio modelis, jei J. D. vien dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties galėjo daug geriau negu (duomenys neskelbtini) vaikas vertinti eismo saugumo situaciją, prognozuoti savo ir kitų eismo dalyvių veiksmus, numatyti artėjančią nesaugią situaciją. Procesiniame sprendime nėra duomenų, kokius veiksmus dėl įvykio kilimo/išvengimo atliko G. A., o kokius J. D.. Nesant duomenų, kokiu greičiu, kurioje dviračių tako pusėje, kokia trajektorija važiavo J. D., ir kokiu greičiu, kurioje dviračių tako pusėje ir kokia trajektorija važiavo G. A., skundžiamas sprendimas, konstatuojantis vaiko, o ne suaugusio asmens, ir netgi ne abiejų asmenų kaltę neaiškioje situacijoje, nėra pagrįstas. Neatlikęs įrodymų tyrimo ir vertinimo, nesant aptartiems įrodymams, kurių pagrindu buvo priimtas procesinis sprendimas dėl G. A. kaltės ir KET pažeidimo, nesant galimai administracinio nusižengimo teisenai (duomenys neskelbtini) G. A. atžvilgiu, skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nepagrįstai nusprendė dėl išimtinės (duomenys neskelbtini) G. A. kaltės (neatsargumo), dėl G. A. neteisėtų veiksmų (dėl Kelių eismo taisyklių 62 punkto pažeidimo), dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir eismo įvykio.

Skundžiamame nutarime nebuvo įvertinta aplinkybė, jog J. D. važiavo be šviesą

atspindinčios ryškiaspalvės liemenės, ir nebuvo taip gerai matoma kelyje, kaip kitas įvykio dalyvis G. A., kuris važiavo su šviesą atspindinčia liemene. Skundžiamame sprendime nebuvo vertintas eismo įvykio dalyvių matomumo eisme kriterijus. Skundžiamame sprendime nebuvo vertinta eismo įvykio dalyvių patirtis. Tai, jog amžiumi mažesnis ir svoriu lengvesnis eismo įvykio dalyvis įvykyje nenukentėjo, rodo, jog jo važiavimo dviračiu įgūdžiai nebuvo prastesni už J. D..

Nutarime pateikta priešpriešinio J. D. ir G. A. susidūrimo teorija yra abejotina, nes pagal fizikos dėsnius, priešpriešais važiavusi ir sunkesnė pagal masę J. D. turėjo gerokai didesnį judesio kiekį (p=m*V), kuris priešpriešinio kontakto metu turėjo atmušti lengvesnį susidūrimo dalyvį, sukurdama jam didesnes neigiamas pasekmes. Tuo tarpu, faktiškai įvyko priešingai. Nė vienam iš įvykyje dalyvavusių dviračių nebuvo padaryta žala. Ši aplinkybė rodo, jog eismo įvykio metu nebuvo priešpriešinio dviratininkų susidūrimo, jog nė vienas iš dviratininkų neturėjo reikšmingo greičio, t. y. važiavo saugiai ir atsargiai, jog įvykis labiausiai tikėtina buvo nežymus priešpriešais važiavusių dviračių susilietimas, nulėmęs tik abiejų dviratininkų balanso praradimą.

skirtingai nei kitas įvykio dalyvis – G. A., važiavęs su šalmu. Skundžiamame sprendime nebuvo vertintas J. D. patirtų sužalojimų priežastinis ryšys su eismo įvykiu ir/ar pačių eismo įvykių dalyvių saugumo pasirinkimais. Nutarime nėra duomenų, ar nukentėjusioji J. D. nukentėjo dėl paties eismo įvykio (dviračių susidūrimo), ar dėl aplinkybių, kilusių po įvykio, t. y. dėl to, kad dviračiams susilietus prasilenkiant J. D. neišlaikė pusiausvyros ir krisdama be šalmo nuo dviračio nosimi trenkėsi į žemę. Nesant duomenų, kas nulėmė J. D. traumą (ar eismo įvykis ar tiesiog balanso praradimas, įvykęs po dviračių kontakto) J. D. sumuštos nosies ar nukritimo nuo dviračio faktas negalėjo būti įvertintas kaip G. A. atsakomybę dėl įvykio indikuojanti aplinkybė. Priešingai, J. D. patirti sužalojimai (nosies sumušimas į žemę) turėjo būti vertinamas, kaip pačios J. D. pasirinkimo dvirate transporto priemone važiuoti be šalmo pasekmė. Tam kad nukristi nuo dviračio ir susimušti į žemę nėra reikalingi jokie pašaliniai faktoriai ar kitų asmenų kaltė.

Kaltė dėl eismo įvykio galėjo būti nustatyta tik nutarimu dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau ne nutarimu dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. G. A. niekada nebuvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas (įtarimų baudžiamajame procese atitikmuo). Nesant įteikto protokolo, G. A. iki skundžiamo nutarimo priėmimo niekaip negalėjo realizuoti savo teisės gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Apelianto įsitikinimui, situacija, kai be administracinio nusižengimo protokolo, be administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, vien nutarimu nutraukti teiseną yra nustatoma asmens kaltė, pažeidžia ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Nutarimas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo savo esme negali paneigti ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens nekaltumo prezumpcijos.

Institucijos atsiliepime nurodyta, kad bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad eismo įvykis 2025 m. birželio 2 d. dviračių take „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) įvyko dėl (duomenys neskelbtini) G. A. veiksmų. Kaip matyti iš nukentėjusiosios J. D. paaiškinimo, (duomenys neskelbtini) staiga kirto dviračių tako skiriamąją juostą ir įvažiavo į jos eismo juostą, dėl ko įvyko susidūrimas. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojas M. I., nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) važiuodamas dviračiu vingiavo per dviračių taką, o tik jam pravažiavus buvo išgirstas susidūrimo garsas. Eismo įvykio apžiūros schema ir apžiūros protokolai taip pat patvirtina susidūrimo vietą būtent toje dviračių tako pusėje, į kurią (duomenys neskelbtini) nukrypo kirto skiriamąją liniją, o ne toje, kuria taisyklingai važiavo nukentėjusioji. Ši nuosekli ir tarpusavyje neprieštaringa įrodymų visuma leidžia patikimai konstatuoti, kad būtent (duomenys neskelbtini) veiksmai sukėlė kontaktą ir eismo įvykį. Pareiškėjo teiginiai apie tariamą abipusę kaltę ar neva neįvertintas eismo dalyvių patirties, matomumo, apsauginių priemonių ar masės aplinkybes nepagrįsti bylos duomenimis ir teisiškai nereikšmingi. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji būtų atlikusi bet kokius pavojingus manevrus, nukrypusi iš savo eismo juostos ar kitaip prisidėjusi prie susidūrimo. Todėl pareiškėjo keliama alternatyvi įvykio versija yra hipotetinė, neparemta objektyviais faktais ir neatitinka surinktų įrodymų visumos. Argumentas, kad nutarimo motyvuojamojoje dalyje neteisėtai konstatuota (duomenys neskelbtini) kaltė, taip pat atmestinas. Vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, prieš priimant sprendimą dėl teisenos nutraukimo, institucija privalo įvertinti, ar buvo padaryta veika, ar ji turi administracinio nusižengimo požymių bei ar egzistuoja veika sudarančios aplinkybės. Tik po to sprendžiama, ar yra asmuo, galintis būti patrauktas atsakomybėn. Tai reiškia, kad nustatant faktines įvykio aplinkybes institucijai kyla pareiga konstatuoti veikos požymius ir jų ryšį su KET reikalavimais, net jei dėl asmens amžiaus atsakomybė netaikoma. LAT praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad nekaltumo prezumpcija nereiškia draudimo nustatyti faktines veikos aplinkybes, kai tai būtina procesiniam sprendimui priimti ir kai tai nesukuria jokios atsakomybės būtent tam asmeniui, kuris pagal įstatymą negali būti patrauktas atsakomybėn. Šiuo atveju administracinė nuobauda (duomenys neskelbtini) nei skirta, nei galėjo būti skirta, todėl teiginiai apie tariamą prezumpcijos pažeidimą yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas visiškai atitinka faktines aplinkybes, ANK reikalavimus bei Lietuvos teismų praktiką, o pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti ir nesuteikia pagrindo keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą.

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

M. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad nei liudytojas nei jis nematė įvykio, nes jo sunūs ir J. D. važiavo už jų. Atsisukus panašu abu buvo nukritę, bet iš situacijos nėra aišku kas, dėl ko ir kodėl susidūrė ir kas susidūrė, ar tiesiog abu stabdė ir prarado balansą. Susidūrimo vieta nėra aiški ir nėra žinoma. Pareigūnai susidūrimo vietą nustatė pagal tai kur buvo prilašėję kraujo. J. D. teigė, jog stabdė, nukrito ir nosimi krito, susimušė nosį ir pradėjo lašėti kraujas ir ten kur ji stovėjo po įvykio ten ir prilašėjo kraujo. Ar tai yra ta vieta, kyla abejonių. Tokioje situacijoje galioja nekaltumo prezumpcija, nepriklausomai nuo to, kad teisena buvo nutraukta, prezumpcijos paneigimas ir kaltės nustatymas pagal nekaltumo prezumpcijos standartą turėtų būti įrodyta. Įvykio dienai jokių įrodymų nėra. Sekančią dieną po įvykio yra pareiškimas, J. D. teigė, jog kaltas vaikas, šiuos duomenis (bylos medžiagą) gavo tik po skundo pateikimo, bet įrodymų vis tiek nėra. Tokioje situacijoje, kai suaugęs asmuo susiduria su vaiku ir kaltina vaiką yra nepagrįsta. Nes suaugęs asmuo kontroliuoja situaciją, žiūri situaciją kaip saugu važiuoti. Kai liudytojas nurodo, jog vaikas vinguriavo po dviračių taką, neaišku ar J. D. nevinguriavo po dviračių takelį. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo įsitikinti, jog tiesiogiai yra kaltas vaikas. Gal jie abu kalti, gal J. D. kalta, gal ji maigė telefoną ir išvažiavo, o vaikas stengėsi išvengti susidūrimo. Akivaizdaus dviračių kontakto nėra, vienintelis kontaktas yra J. D. dviračio rankenėlė į asfaltą, vaiko dviratis net nepaliestas. Iš fizikos masė sudaro greičio impulsą, jei sunkus daiktas atsimuša su lengvu, tai lengvą daiktą atmuša. Priežastinis ryšys yra smūgis į žemę, tai reiškia balanso praradimas, o kodėl tas balansas buvo prarastas galbūt ji pati neadekvačiai užstabdė pavyzdžiui. Net ir nutraukiant teiseną įrodinėjimo standartas kaltės turėtų būti vienodas, tai jeigu sekančią dieną buvo pateiktas pareiškimas ir pareigūnas matydamas, kad siekiant (duomenys neskelbtini) atsakomybės teisena turėjo būti nutraukta iš karto ir palikta įrodinėjimui civiline tvarka. J. D. sukelta žala yra tik dėl to, kad ji važiavo be šalmo, o vaikas su šalmu ir liemene matomas iš tolo. Vaikas vairavo raudoną dviratį. Su vaiku važiavo nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g. Pirmas važiavo (duomenys neskelbtini) metų vaikas, antras važiavo jis, o trečias vaikas už jo. Dviračio vienos juostos plotis yra kaip stalas ir antros juostos plotis yra kaip stalas, iš dešinės pusės yra betoninė senelė, važiavo per vidurį jis, o kaip vaikas važiavo negali pakomentuoti. Važiavo dešine puse, arčiau betoninės senelės. J. D. važiavo dešine puse ir jai po dešine buvo žolės plotelis ir šlaitelis prie upės, ji važiavo iš (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Pats nematė susidūrimo ir kaip J. D. griuvo, kelia hipotezę, kad galėjo maigyti telefoną. Liudytojas važiavo prieš J. D.. Sūnaus manevravimo nematė, sūnus yra profesionalus eismo dalyvis, važiuoja nuo 3 metų. Su eismo įvykio schema susipažinęs ir sutiko, bet ten yra galima įvykio vieta, nes ten pribėgo kraujo. Galėjo rašyti, kad nesutinka su galima įvykio vieta. Iš birželio 2 d. paaiškinimo buvo vertinimas, kad abu važiavo savo juosta ir abu kažkaip nukrito, nepasidalino kelio, vertinimas taip atrodė, jog suaugęs su vaiku nepasidalino kelio.

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

ANK 565¹ straipsnio 2 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo. Institucija skundžiamame nutarime konstatavo, kad G. A. padarė administracinį nusižengimą, bet veikos padarymo metu jam nebuvo sukakę 16 metų, todėl jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

G. A. įstatyminio atstovo M. A. skunde nesutinkama dėl G. A. kaltės, kad važiuojant dviračių taku, G. A. buvo neatidus, nevažiavo kuo arčiau dešinės pusės, kliudė priešais važiuojantį dviratį ir su jo susidūrė. Pasak pareiškėjo Institucija netyrė galimos abiejų eismo dalyvių kaltės ar net pačios J. D. kaltės.

Nors administracinė teisena G. A. atžvilgiu buvo nutraukta, tačiau nutarime konstatuota, kad iš tyrimo duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) G. A. gim., (duomenys neskelbtini) m., vairuodamas dviratį, bei važiuodamas dviračių taku, kuriame važiuojamoji dalis paženklinta horizontaliojo ženklinimo linijomis, suskirstyta į eismo juostas, buvo neatidus, nevažiavo kuo arčiau dešinės pusės, kliudė priešais važiuojantį dviratį ir su juo susidūrė. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 62 punktą, Eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta J. D. sveikata.

Kelių eismo taisyklių 62 punktas numato, kad dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.

Pareiškėjo teigimu Institucija neatliko įrodymų tyrimo ir aplinkybių vertinimo, o nesant įrodymų, kurių pagrindu buvo priimtas procesinis sprendimas dėl G. A. kaltės ir KET pažeidimo, skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nepagrįstai nusprendė dėl G. A. kaltės (neatsargumo).

Teismas išanalizavęs visą byloje pateiktą medžiagą, nustatė, jog nagrinėjamu atveju Institucija išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir šie įrodymai yra pakankami konstatuojant G. A. kaltę neatsargiais veiksmais sukėlus dviračių susidūrimą.

2025 m. birželio 3 d. J. D. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2025 m. birželio 2 d. apie 19.55 val. ji važiavo dviračių tako dešiniąją puse palei (duomenys neskelbtini) upę nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. dviračiu važiavo (duomenys neskelbtini) (apie (duomenys neskelbtini) m.) berniukas, kuris staiga ir neįspėjęs, kirto dviračių tako skiriamąją krypčių juostą ir įvažiavo į jos krypties važiuojamąją dviračių tako juostą. Bandydama išvengti susidūrimo staigiai stabdė, bet susidūrimo nepavyko išvengti, kliudė (duomenys neskelbtini) berniuko dviračio galinę dalį. Po susidūrimo krito nuo dviračio savo važiuojamoje dešinėje dviračių tako dalyje (tai patvirtina kraujo žymės ant dviračių tako). Pajuto stiprų kraujavimą iš nosies srities. Priekyje važiavęs M. I. apie įvykį pranešė pagalbos telefonu 112. J. D. pareiškimo duomenimis nustatyta, jog ji bandė išvengti eismo įvykio dėl ko staigiai stabdė, visgi atsitrenkė į G. A. dviratį. J. D. įvykio dieną rašytinių paaiškinimų neteikė, kadangi ji buvo išgabenta į (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo teismo posėdžio metu pateikta nuostata, jog J. D. pozicija dėl G. A. kaltės susiformavo tik po eismo įvykio, turėjus laiko viską apgalvoti, yra nepagrįsti.

Aplinkybę, jog G. A. susidūrė su J. D., kadangi pavojingai vingiavo dviračių taku, patvirtina įvykio dieną (2025 m. birželio 2 d.) liudytoju apklausto M. I. paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad važiuodamas dviračių taku matė kaip priešais (duomenys neskelbtini) berniukas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus su dviračiu pavojingai vingiavo per dviračių taką, dėl ko jam teko pasitraukti, o po to išgirdo susidūrimą tarp dviratininko ir J. D.. Liudytojo paaiškinimai iš esmės paneigia pareiškėjo versiją dėl pačios J. D. kaltės sukeliant dviračių susidūrimą, kadangi liudytojo paaiškinimai neabejotinai patvirtina, jog G. A. valdė dviratį pavojingu būdu, vingiavo, nepaisė dviračių tako ženklinimo, važiuojamosios dalies horizontaliojo ženklinimo linijomis ir suskirstymo į eismo juostas, nevažiavo kuo arčiau dešinės pusės, dėl ko liudytojas buvo priverstas pasitraukti ir netrukus išgirdo G. A. susidūrimą su J. D.

Pats M. A. įvykio dieną paaiškinime nurodė, jog jo sūnus G. A. ir dviratininkė važiuodami dešine dviračių kelio puse nepasidalino kelio. Įvykio vietoje buvo supildyta eismo įvykio schema su kuria sutiko ir pats M. A., taigi pareiškėjui dar įvykio dieną buvo žinoma apie liudytojo poziciją atitinkančią aplinkybę, dėl jo sūnaus pavojingo manevravimo dviračių taku.

Iš policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus nurodytu adresu, J. D. nurodė, jog važiuojant su dviračiu nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. palei (duomenys neskelbtini) upės krantinę, dešinėje eismo juostoje, dviračių taku, susidūrė su priešprieša važiavusiu (duomenys neskelbtini), po ko nukrito nuo dviračio ir susižeidė veido sritį. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, jog 2025 m. birželio 2 d. M. A. ir liudytojas M. I. bei (duomenys neskelbtini) A. K. sudarė eismo įvykio schemą, joje yra pažymėtos dviračių buvimo vietos – G. A. dviratis pažymėtas Nr. 4, J. D. Nr. 3, o galima susidūrimo vieta pažymėta Nr. 5. Iš schemoje esančių aplinkybių matyti, jog po įvykio J. D. dviratis buvo pastatytas ant vejos, nutolus nuo galimos įvykio vietos, tuo tarpu G. A. dviratis stovėjo ant šaligatvio netoli pažymėtos galimos susidūrimo vietos. Taigi iš eismo įvykio schemos matyti, jog po įvykio dviračiai buvo patraukti iš galimos susidūrimo vietos, todėl susidūrimo vieta buvo fiksuojama pagal po įvykio likusias žymes bylojančias apie dviračių susidūrimą – kraujo žymes ant dviračių tako. Nuotraukose IMG_8079.jpg; IMG_8080.jpg; IMG_8081.jpg matyti, jog schemoje pavaizduotoje dviračių susidūrimo vietoje yra likę prilašėto kraujo pėdsakai, pažymėtina, jog matomos kraujo dėmės yra pakankamai gausios palyginus su kita užfiksuota kelio danga, todėl abejoti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog galima įvykio vieta yra netiksli, nėra pagrindo. Todėl 2025 m. birželio 2 d. apžiūros protokole pagrįstai konstatuota, jog pagrindiniai duomenys, apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą yra raudonos spalvos dėmės, t. y. kraujas.

Pritartina Institucijos pozicijai, jog eismo įvykio apžiūros schema ir apžiūros protokolai patvirtina susidūrimo vietą būtent toje dviračių tako pusėje, į kurią (duomenys neskelbtini) nukrypo kirsdamas skiriamąją liniją, kuria važiavo nukentėjusioji. Iš schemoje pavaizduotos susidūrimo vietos matyti, jog susidūrimas įvyko dviračio tako eismo juostoje, kurioje važiavo nukentėjusioji dviračių eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. (arčiau vejos), todėl pareiškėjo keliamos abejonės, jog tai J. D. galėjo būti neatidi ir kliudyti G. A. nėra pagrįsti, kadangi G. A. važiavo dviračių juosta nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. (arčiau betoninės sienos), todėl tuo atveju jei J. D. būtų pažeidusi Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kirtusi horizontaliojo ženklinimo liniją, skiriančią dviračių juostas, dviračių susidūrimas būtų įvykęs dviračių juostoje vedančioje iš (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g., kuria važiavo pareiškėjas su sūnumi G. A., visgi byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad susidūrimas įvyko dviračių tako juostoje, kuria važiavo J. D.

Pažymėtina, jog su tokia eismo įvykio schema sutiko ir pats M. A.. Kelių eismo taisyklių 220 punktas numato, jog tuo atveju jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Nagrinėjamu atvykus policijos pareigūnams nustačius faktinės įvykio aplinkybės ir braižant įvykio schemą, pareiškėjas su nubraižyta įvykio schema turėjo teisę nesutikti, visgi abejones dėl eismo įvykio kaltininko pats pareiškėjas iškėlė tik po 2025 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo.

Teismas pažymi, jog įvykio vietoje liudytojas M. I. ir M. A. pateikė paaiškinimus, todėl pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma apie pradėtą administracinę teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini), tačiau prašymą susipažinti su bylos medžiaga pareiškėjas pateikė tik 2025 m. spalio 27 d., t. y. Institucijai priėmus nutarimą.

Skunde pareiškėjas vadovaujasi fizikos dėsniais dėl dviratininkų masės skirtumo ir jo santykio su pagreičiu, visgi nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos. Taip pat nesutiktina su skundo argumentu, jog nei vienam iš dviračių nebuvo padaryta žala. Iš 2025 m. birželio 2 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas J. D. dviratis „(duomenys neskelbtini)“, kuris po eismo įvykio patrauktas, stovėjo (duomenys neskelbtini). Apžiūrint dviratį pastebėtas kairės pusės stabdžių rankenėlės apgadinimas. Apžiūrint G. A. dviratį „(duomenys neskelbtini) kuris po eismo patrauktas ir stovėjo (duomenys neskelbtini) nenustatyta jokių apgadinimų. Užfiksuoti J. D. dviračio apgadinimai neabejotinai patvirtina įvykusį dviračių susidūrimą.

2025 m. spalio 16 d. specialisto paaiškinime nustatyta, kad išnagrinėjus pateiktus J. D. medicininius dokumentus - elektroninio medicinos dokumento išrašą, VĮ (duomenys neskelbtini) elektroninių medicininių dokumentų nuorašai, 2 lapai, bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, daroma išvada, kad J. D. nustatyta: muštinė žaizda nosyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi nagrinėjamu atveju dėl sukelto dviračių susidūrimo tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo sutrikdyta J. D. sveikata ir apgadinta dviračio rankenėlė, pareiškime J. D. taip pat teigia, jog buvo apgadintas ne tik dviratis, tačiau ir akinių lęšiai, išpurvinti rūbai, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nesprendžia kilusios turtinės žalos pagrįstumo klausimo.

Pareiškėjo teiginiai, jog Institucija neįvertino apsauginių priemonių dėvėjimo aplinkybių, vertinant byloje užfiksuotas faktines aplinkybes, nėra pagrįsti. Kelių eismo taisyklių 56 punkte nurodyta, kad dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą. Byloje nustatyta, kad įvykio metu buvo šviesus paros metas, vakaras buvo giedras, todėl, remiantis Kelių eismo taisyklių 56 punktu, važiuodama dviračių taku J. D. neprivalėjo dėvėti ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais ar važiuoti įjungtais žibintais. Šalmo dėvėjimas 18 metų amžiaus sulaukusiam asmeniui buvo neprivalomas. Teismas pažymi, jog ankščiau minėtos aplinkybės Institucijos nebuvo vertintos pagrįstai. Dviračių eismo įvykis nutiko šviesiu paros ir įvykio kilimo priežastis nėra susijusi su tuo, kad kažkuris eismo dalyvis nepastebėjo kito eismo dalyvio dėl prasto matomumo. Kaip nustatyta eismo įvykis kilo dėl pažeistų Kelių eismo taisyklių 62 punkto reikalavimų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: 1) būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą; 2) priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Be to, tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

Pagal bylos medžiagą, būtent tai, kad G. A. vingiavo dviračių taku ir nevažiavo kuo arčiau dešinės pusės ir įvyko susidūrimas su priešais važiuojančiu dviračiu ir buvo eismo įvykio priežastis ir pagrindinė sąlyga. Todėl byloje esanti įrodymų visuma, nepaneigia G. A. veiksmų, jog jis turėjo būti atidus ir apdairus, laikytis visų būtinų atsargumo ir saugumo reikalavimų ir važiuodamas dviračių taku, kurio važiuojamoji dalis paženklinta horizontaliojo ženklinimo linijomis, suskirstyta į eismo juostas, turėjo važiuoti dviračių taku arčiau dešinės pusės, pavojingai nevingiuoti. Darytina išvada, kad G. A. veiksmai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, t. y., analogiškoje situacijoje pastarajam laikantis Kelių eismo taisyklių 62 punkto reikalavimo, eismo įvykis nebūtų kilęs.

M. A. įsitikinimu, situacija, kai be administracinio nusižengimo protokolo, be administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, vien nutarimu nutraukti teiseną yra nustatoma asmens kaltė, pažeidžia ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Nutarimas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo savo esme negali paneigti ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens nekaltumo prezumpcijos. Teismas su šia įstatyminio atstovo pozicija nesutinka.

Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) būtent institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis). Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, turi būti aktyvūs ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti.

ANK 617 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Taigi nagrinėjamu atveju atvykus policijos pareigūnams ir užfiksavus įvykio aplinkybes buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK: (duomenys neskelbtini). Institucijai kilo pareiga vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi nustatyti ne tik ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių dėl ko administracinė teisena negalima, tačiau ir vertinti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas ir kas kaltas dėl įvykio – asmens kaltės klausimas. Institucijai nustačius, kad administracinis nusižengimas padarytas, nustatytas jį sukėlęs ir dėl jo kaltas asmuo, bet nustačius, kad jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl savo amžiaus, administracinė teisena nutraukta. Todėl nagrinėjamu atveju surašytas nutarimas atitinka ANK 617 straipsnio reikalavimus.

Teismas išanalizavęs visą byloje pateiktą medžiagą, nustatė, jog byloje surinkti įrodymai: J. D. pareiškimas, liudytojo M. I. paaiškinimai, apžiūros protokolai, nuotraukos iš įvykio vietos, neginčytinai įrodo G. A. veiksmų neatsargumą, dėl kurių kilo nutarime minimi padariniai. Pažymėtina, jog iš M. A. 2025 m. birželio 2 d. paaiškinimo nenustatyta, jog pareiškėjas fiksuojant įvykį abejojo sūnaus kalte ar betarpiškai teigė, jog šiuo atveju yra abipusė kaltė arba išimtinai tik J. D. kaltė. Šias abejones pareiškėjas išreiškė tik nutraukus administracinę teiseną sūnaus atžvilgiu. Todėl Institucija vadovaudamasi surinktų įrodymų visuma ir nenustačiusi prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, pagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp G. A. kaltės veikiant neatsargiai ir sukeltų padarinių. Skunde M. A. nurodomos aplinkybės dėl galimos abipusės asmenų kaltės arba išimtinai J. D. kaltės, juos argumentuojant, jog G. A. turi didelę patirtį vairuojant dviratį ir toks elgesys (vingiavimas keliu) jam nėra būdingas, nėra nagrinėjamu atveju reikšmingi, kadangi aplinkybę, jog G. A. vingiavo keliu ir nevažiavo kuo arčiau dešinės pusės patvirtina liudytojo M. I. ir J. D. paaiškinimai. Pats M. A. teigė, kad nematė kaip važiuodamas dviračiu manevravo už jo važiavęs sūnus. M. A. keliamos versijos dėl galimo pačios J. D. neatidumo, apsaugos priemonių nedėvėjimo įtaka eismo įvykiui ar net naudojimusi telefonu nėra pagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais ir laikytinos tik pareiškėjo keliamomis prielaidomis, siekiant perkelti atsakomybę J. D. Todėl, teismo vertinimu, nei ANK 567 straipsnio 1 dalies, nei pareiškėjo akcentuojamas nekaltumo prezumpcijos principas (ANK 566 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą, kuriuo nutraukė administracinę nusižengimo teiseną (duomenys neskelbtini) G. A. atžvilgiu, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepažeidė (duomenys neskelbtini) G. A. ir jo įstatyminio atstovo teisių į teisingą procesą, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti dėl skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. A. atstovo pagal įstatymą M. A. skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio 2025 m. spalio 21 d. nutarimą Nr.(duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.