- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- A6.-443-1057/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00384-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Pažeidėjas
- M. B.
- Kategorijos
nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. B., laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., MB „D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) vadovė. Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybė teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tuo pažeisdama kreditoriaus VMI interesus.
Šiais veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu M. B. nurodė, kad sutinka, kad atsiakaitydama įmonė pažeidė kreditorių eilę. Nesuprato, kad pirmiau turėjo sumokėti skolą mokesčių inspekcijai. Buvo sunkus laikotarpis, Covid ligos draudimai, užsidarė renginiai. Nusprendė tęsti veiklą per ,,Bolt“. Nesuprato, kad neuždirbs. Dirbo daug, bet rezultatų nebuvo. Mokėjo už nuomą, galvojo, kad išsikapstys. Ji kreipėsi į VMI, kad įmonei išskirstytų įmokas, nes neturėjo tiek pinigų. Patvirtino įmokų išskirstymo sutartį. Po to pradėjo bankroto procedūrą. Sutartį nutraukė kovo mėnesį. Vyko derinimas dėl pratęsimo, dėl to neišlaikė kreditorių eilės. Tai buvo pirmas verslas, mažas, tuo metu nesuprato, kad kažką pažeidžia.
Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad VMI yra MB ,,D.“ kreditorė. VMI duomenimis MB ,,D.“ vadove laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo M. B.. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. kovo 28 d. duomenimis, MB „D.“ mokestinė nepriemoka buvo 63 213,54 Eur. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2022 m. rugpjūčio 29 d. išsiųstas paklausimas AB ,,Swedbank“ bankui pateikti Bendrovės sąskaitų išrašus. AB ,,Swedbank“ bankas 2022 m. rugsėjo 14 d. pateikė sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 11 d. Bendrija nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2021 m. vasario 28 d. buvo įtraukta į 75 sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. į 89 sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, todėl prašyme pateikiami duomenys už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 11 d. Taip pat pažymima, kad su Bendrija 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kuri nutraukta 2022 m. kovo 17 d., Bendrijai nevykdant mokestinės paskolos sąlygų. Iš VMI pateiktos informacijos, apie lėšų judėjimą sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose Swedbank, AB banke (teismo vertinimui pateikti tik didžiausi mokėjimai, atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 11 d.), nustatytos atliktos finansinės operacijos: 1) iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta: UAB (duomenys neskelbtini) – 1 300 Eur; Ž. L. – 1 500 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 2 296,99 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 1 000 Eur; 2) iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta: M. B. – 1 000 Eur; M. B. – 1 000 Eur; L. V. – 1 426,35 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 585,88 Eur. Tai pagrindžiančia faktą, kad Bendrijos vadovė M. B. esant mokestinei nepriemokai atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių M. B. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
Taigi, M. B., būdama MB ,,D.“ vadove, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., žinodama apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pirmenybę teikdama atsiskaitymui su kitais Bendrijos kreditoriais, M. B. savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.
Iš mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, kad nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. UAB „D.“ vadove buvo M. B..
Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. kovo 28 d. duomenų matyti, kad UAB „D.“ mokestinė nepriemoka buvo 63 213,54 Eur.
AB ,,Swedbank“ raštas dėl informacijos pateikimo su banko sąskaitų, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išrašais.
MB ,,D.“ paaiškinimai-įsipareigojimai, kuriuose nurodyta, kad Bendrovė pateikė prašymą VMI pratęsti įmokų bei mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą.
Į teismo posėdį neatvyko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas (gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant), todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.
VMI pranešime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad MB ,,D.“ vadovė M. B. buvo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. Tačiau iš mokesčių mokėtojų registro išrašo matyti, kad M. B. MB ,,D.“ vadovės pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. (neteisingai nurodytas mėnesis). Tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, todėl yra taisytina.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-528/2009). Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).
Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.
Nustatyta, kad M. B. nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo UAB ,,D.“ vadove. Asmuo, prisiimantis juridinio asmens vadovo pareigas, prisiima ir atitinkamas pareigas, kurios nustatytos juridiniam asmeniui, kartu ir riziką, kad, juridiniam asmeniui nevykdant tam tikrų pareigų, vadovas gali atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. M. B. savo noru užėmė UAB „D.“ vadovės pareigas, todėl prisiėmė atsakomybę už bendrovės veiklą. Taigi, M. B. yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas.
Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad 2023 m. kovo 28 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 63 213,54 Eur, iš jos: 24 382,10 Eur gyventojų pajamų mokestis, 38 019,00 Eur pridėtinės vertės mokestis, 812,44 Eur delspinigių.
UAB ,,D.“ turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Iš AB „Swedbank“ banko sąskaitų išrašo matyti atlikti mokėjimai: 1) iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta: UAB (duomenys neskelbtini) – 1 300 Eur; Ž. L. – 1 500 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 2 296,99 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 1 000 Eur; 2) iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta: M. B. – 1 000 Eur; M. B. – 1 000 Eur; L. V. – 1 426,35 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 585,88 Eur, duomenų, kad šie kreditoriai yra pirmesnių eilių, nei VMI, byloje nėra.
Teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.
Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, lemia ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Akcentuotina, jog tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų. Taigi, M. B. žinodama, kad pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tokius veiksmus atliko, suvokdama, kad tokie jos veiksmai pažeidžia kreditoriaus, VMI, interesus. M. B. išsakytos aplinkybės, gali būti laikomos kaip lengvinančios aplinkybės, tačiau šios aplinkybės niekaip nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant jos kaltės.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į M. B. asmenybę – neteista, administracinę tvarka bausta, daugiausiai už nusižengimus transportui ir kelių ūkiui. M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesuprato, kad pirmiau reikia atsiskaityti su VMI, Bendrovei buvo sunkus laikotarpis. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Kaip minėta anksčiau, juridinio asmens vadovas turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. M. B., žinodama apie sunkią Bendrovės finansinę padėtį, turėjo užtikrinti atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą.
Taip pat M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad komunikavo su VMI dėl įmokų išdėstymo mažesnėmis dalimis, tai buvo pirmas jos verslas, todėl nesuprato, kad atlieka pažeidimą. Iš M. B. teismo posėdžio metu pateiktų duomenų matyti, kad ji komunikavo su VMI, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant išspręsti atsiskaitymo su valstybės biudžetu klausimą.
Teismas pažymi, kad vien prašymų pateikimo VMI faktas, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. M. B., darydama administracinį nusižengimą, turėjo suvokti, jog turi sutartinių įsipareigojimų, ir turėjo suprasti, kad reikės vykdyti visus įsipareigojimus, ne tik kitoms įmonėms, bet ir valstybei. M. B. VMI pateikti prašymai, išdėstyti įmokų bei nepriemokų mokėjimo terminą, patvirtina faktą, kad Bendrovės vadovei buvo žinoma apie sunkią įmonės finansinę padėtį bei pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu, tačiau tai nesulaikė jos nuo administracinio nusižengimo padarymo.
Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta M. B. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalią baudą.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, teismas gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų. Įvertinus M. B. prašymą išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą 1 metų laikotarpiui, taip pat jos nurodytą aplinkybę, kad yra dekretinėse atostogose, sudėtingą finansinę padėtį, į tai, kad pripažino kaltę ir gailisi, spręstina, kad skirtinos baudos sumokėjimas per 40 dienų terminą (ANK 675 straipsnio 2 dalis) iš tiesų gali būti neįmanomas, o priverstinis baudos išieškojimas dar labiau pasunkintų asmens turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tikslinga sudaryti galimybę M. B. skirtą baudą sumokėti per savanorišką 1 metų laikotarpį. Esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iš karto.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
M. B. paskirtos 1 400 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 1 metų laikotarpiui.
Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-443-1057/2023.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.